Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-405-988/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-45-3-00240-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. S. (V. S.) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 5 dalyje, ir skirtas jam įspėjimas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis nuo 2019 m. birželio 11 d. 10.00 val. iki 2020 m. gegužės 26 d. 12.45 val. vykdė vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų. Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 27 straipsnio 1 dalies 2, 22 punktų reikalavimus. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi V. S. paskirta švelnesnė administracinė nuobauda nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje – įspėjimas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyrius prašo panaikinti skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo dalį, kuria V. S. skirtas įspėjimas, kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti V. S. baudą ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose – nuo 1 200 Eur iki 2 300 Eur.
2.1. Apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus teigimu, apylinkės teismas netinkamai individualizavo nuobaudą, nepagrįstai paskyrė švelnesnę negu ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą (vietoje numatytos baudos nuo 1 200 iki 2 300 Eur skyrė įspėjimą).
2.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymų numatyta bauda už teisės pažeidimą (ANK 352 straipsnio 5 dalyje) galėtų būtų švelninama iki švelnesnės nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje nuobaudos taikymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. S. šiuo atveju skiriama nuobauda galėjo ir turėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų.
2.3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyrius atkreipė dėmesį į tai, kad teismas individualizuodamas V. S. nuobaudą, atsižvelgdamas į lengvinančią aplinkybę, kad „pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi“, „iš karto po pažeidimo nustatymo ėmėsi priemonių jo pašalinimui, susitvarkė statybą leidžiančius dokumentus“ – turėjo pagrindą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi spręsti dėl V. S. minimalios, ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos, baudos skyrimo, tačiau ne visiškai jos neskirti. Teismas, nekonstatavęs ir nepagrindęs, kad tai ypatingas, išimtinis atvejis, kad padaryta veika mažareikšmė, neįvertinęs padaryto pažeidimo pavojingumo, skyrė švelnesnę nuobaudą nei ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas baudos minimumas.
2.4. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui nuobaudą skyrė atsižvelgęs tik į pažeidėjo paaiškinimus, pažeidėjo elgesį po nusižengimo padarymo, į tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Kitų motyvų nutarime dėl nuobaudos dydžio nėra. Manytina, kad šios aplinkybės abstrakčiai apibūdina pažeidėjo asmenybę, tačiau nėra išskirtiniai atvejai, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Vertintina, kad paskirta ženkliai švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda pažeidžia procesines teisės normas ir nepasiekia nuobauda siekiamų tikslų.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas – neypatingos kategorijos statinio savavališka rekonstrukcija – pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statinys būtų rekonstruotas laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
2.6. Apeliantas pastebėjo, kad pažeidėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų taip ypatingai sušvelninti jo administracinę atsakomybę. Tai, kad statybos V. S. sužinojus, jog reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sustabdytos, savaime nelengvina ir juolab nešalina V. S. atsakomybės.
2.7. Inspekcijos nuomone, V. S. siekdamas išvengti ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos nurodė, jog „dėl savavališkos statybos yra sumokėjęs dvi baudas, apie jo atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo protokolą nieko nežinojo, nebuvo su juo supažindintas, kaip nežinojo, kad jam yra surašytas savavališkos statybos aktas.“. Inspekcijos specialistas nepažeisdamas ANK 608 straipsnyje numatytos administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarkos V. S. į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą (duomenys neskelbtini), kvietė du kartus (kvietimai siųsti registruota pašto siunta 2020 m. balandžio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu kartus kvietimas įteiktas asmeniškai, tačiau į jo surašymą V. S. neatvyko bei neatvykimo priežasčių inspekcijai nenurodė. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų matyti, jog tiek protokolas, tiek 2019 m. liepos 22 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti V. S., taigi manytina, jog pats V. S. nesidomėjo ir (ar) nenorėjo žinoti apie jam pradėtą administracinio nusižengimo procedūrą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, o kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. elgesio rezultatas.
2.8. Apeliaciniame skunde vertinama, kad skundžiamoje nutartyje teismo nustatytos aplinkybės, jog V. S. pripažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir po pažeidimo nustatymo ėmėsi priemonių jo pašalinimui, susitvarkė statybą leidžiančius dokumentus, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis bei nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri yra švelnesnė nei minimali ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. S. – kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, mano, kad nutarimą priėmęs teismas netinkamai individualizavo V. S. administracinę nuobaudą. Institucijos apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, o būtent, dėl už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. S. skirtos švelnesnės nuobaudos nei numato ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcija – įspėjimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
5. ANK 352 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
6. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. S. paskirta švelnesnė nuobauda nei numato ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcija, tai yra įspėjimas.
7. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
9. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
10. Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
11. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau nepagrįstai paskyrė V. S. švelnesnę nei ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta nuobaudos rūšį.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas V. S. nuobaudą skyrė atsižvelgęs į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, į administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. kaltės formą ir rūšį – nusižengimas neturi tiesioginės tyčios ar piktybiškumo požymių, į pažeidėjo asmenybę (dirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimas padarytas pirmą kartą, į tai, kad V. S. iš karto po pažeidimo nustatymo ėmėsi priemonių jo pašalinimui, susitvarkė statybą leidžiančius dokumentus. Kitų motyvų dėl nuobaudos rūšies nutarime nėra. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad šios aplinkybės teigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, tačiau nėra tokios išskirtinės, dėl kurių griežtesnės nei įspėjimas administracinės nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad V. S., sužinojęs, jog reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sustabdė rekonstrukciją ar kad V. S. sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, neabejotinai teigiamai charakterizuoja pažeidėją, tokios aplinkybės gali būti vertinamos sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, tačiau jokiu būdu nereiškia, jog jos sudaro pagrindą spręsti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. S. paskyrus įspėjimą.
13.1. V. S. tiek 2019 m. liepos 2 d. paaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog jis, jau pradėjęs namo rekonstrukcijos darbus (namas buvo paveiktas gaisro ir avarinės būklės), sužinojo, kad tokiems darbams reikalinga parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (b. l. 17, (2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 08 sek. – 09 min. 30 sek.). Taigi administracinio nusižengimo protokole ir ginčijamame nutarime nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų pažeidimus jis padarė ne piktybiškai, o dėl nežinojimo, ir nedelsdamas sustabdė vykdomus statybos darbus iki kol bus įteisinta savavališka statyba.
13.2. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. buvo sumokėta 256 Eur, nurodytas įmokos kodas 5446 („Įmokos už savavališką statybų įteisinimą, skirtos Aplinkos apsaugos rėmimo programai“) (b. l. 24). Taigi įmoka buvo sumokėta praėjus santykinai neilgam laikui po savavališkos statybos fakto nustatymo 2019 m. birželio 11 d. (b. l. 12) ir prieš 2019 m. liepos 22 d. registruojant Savavališkos statybos aktą (b. l. 11–13). Įmoka buvo siekiama įteisinti savavališką statybą administracinės teisės priemonėmis. Nors įmokos sumokėjimo faktas nešalina V. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, tačiau tai rodo jo pastangas gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, byloje yra jau parengtas UAB „P.“ Vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas (b. l. 23).
14. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad V. S. nesidomėjo ir (ar) nenorėjo žinoti apie jam pradėtą administracinio nusižengimo procedūrą, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu, kadangi byloje esantys duomenys tokią išvadą paneigia. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. gegužės 26 d. V. S. nedalyvaujant (b. l. 4). Institucijos 2020 m. gegužės 28 d. rašte nurodoma, kad V. S. 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. buvo išsiųsti kvietimai atvykti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, tačiau iki 2020 m. gegužės 26 d. nei V. S., nei jo įgaliotas asmuo neatvyko, paaiškinimų nepateikė, todėl administracinio nusižengimo protokolas surašomas V. S. nedalyvaujant ir išsiunčiamas registruotu laišku į V. S. gyvenamąją vietą (b. l. 6). Pagal ANK 573 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatas šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu; registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą; šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių; institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nustato iš anksto suderintą su teismu (kai byla nagrinėjama teisme) bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir apie tai praneša administracinėje teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Aplinkybes, kad V. S. kvietimai buvo išsiųsti registruotąja pašto siunta, patvirtina AB „L.“ įteikimo pranešimai apie siuntą (b. l. 8, 10). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios siuntos V. S. buvo įteiktos. Teismo posėdyje V. S. paaiškino, jog gavus pirmąjį kvietimą jis buvo saviizoliacijoje, apie tai pranešė protokolą surašiusiai institucijai ir dėl to negalėjo atvykti. Gavus antrąjį kvietimą institucijos pareigūnas telefonu jį informavo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių V. S. reikės atvykti kitu laiku, apie kurį bus pranešta telefonu, tačiau V. S. nebuvo paskambinta antrąjį kartą. V. S. paskambino minėtam pareigūnui ir gavo nurodymą laukti. Taip pat dar kartą paskambinus šiam inspektoriui vėl buvo pasakyta laukti, tačiau jokio pranešimo negavo (2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 00 sek. – 10 min. 30 sek.). Nurodytos aplinkybės nėra paneigtos.
15. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo vertinama ir tai, kad rekonstruotas gyvenamasis namas (vieno buto pastatas) nepriklauso kultūros paveldui, nėra saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje (b. l. 11–12).
16. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, egzistuoja, tačiau įvertinus pačio pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą (dėl atliekamų statybos darbų pobūdžio nesant nustatyta tvarka suderinto statinio projekto ir leidimo vykdyti statybos darbus tokių darbų vykdymas galėjo sukelti itin sunkius padarinius, t. y., rekonstruojamo statinio griūtį sukeliant pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei), taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kai buvo sprendžiamas ANK 34 straipsnio 6 dalies (ar ankstesnės redakcijos 5 dalies) taikymas (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-954/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-564-290/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-183-417/2019,
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-427-626/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-254-255/2018), sprendžiama, kad paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. V. S. skiriama ne švelnesnė, o mažesnio dydžio nei ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda, tai yra 400 Eur dydžio bauda. Tokios rūšies ir dydžio nuobauda nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau neteisingai vadovavosi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, todėl neteisėtai bei nepagrįstai šuo atveju pritaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį paskyrė V. S. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies ir panaikina skundžiamo nutarimo dalį dėl įspėjimo paskyrimo bei vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskiria V. S. mažesnio dydžio baudą nei numatyta minimali ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi paskirti V. S. (V. S.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, padarymą 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Vilniaus apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Darius Pranka