Adm. byla Nr. ATP-302-200/2013

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00182-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3; 52.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo M. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

n u s t a t ė :

M. Š. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-12-26, apie 4 val. 40 min., T.Narbuto g., Vilniuje, būdamas vidutinio girtumo būklės, kai nustatytas 2,10 promilių girtumas, vairavo automobilį „Mercedes Benz ML 400“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad teismo posėdyje neturėjo galimybės išsamiai paaiškinti susiklosčiusias aplinkybes, teikti paaiškinimus, o teismo posėdžio protokolas apskritai nebuvo rašomas. Apeliantas mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas pažeidus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į teisingą ir nešališką teismą.

Apeliantas nurodo, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymas. Įstatymas už šį pažeidimą užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pasak apelianto, tokios nuobaudos yra griežtos ir prilygstančios kriminalinėms bausmėms ir baudžiamojo poveikio priemonėms, numatytoms BK 47, 68 str. Apeliantas nurodo, kad nors ir padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau poveikio priemonės, kurios jam buvo pritaikytos, savo esme atitiko tas, kurios skiriamos už nusikalstamų veikų padarymą. Apeliantas pažymi, kad teisės sistemoje galioja fundamentalus teisės principas, nurodantis, jog skiriama poveikio priemonė teisės pažeidėjui, turi būti proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui (šiuo atveju, manytina, jog už administracinį teisės pažeidimą, neproporcingai yra skiriamos poveikio priemonės, kurios yra tapačios poveikio priemonėms, skiriamoms už nusikalstamų veikų padarymą).

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas, jokios procesinės teisės apeliantui nebuvo išaiškintos, tik buvo patikrinta jo asmenybė, paklausta, ar jis pripažįsta padaręs pažeidimą ir liepta trumpai papasakoti, kas atsitiko. Anot apelianto, toks teismo procesas anaiptol neužtikrina asmens teisės į teisingą teismą. Skundžiamame nutarime visiškai neatsispindi M. Š. pareikšti prašymai, tarp jų ir prašymas taikyti ATPK 301 str. nuostatas, atitinkama šio prašymo argumentacija, teismui teikti dokumentai. Teismo posėdyje nebuvo daromas ir garso įrašas, nors tai daryti numato Teismų įstatymo 38 str., todėl patikrinti, ar teisėjas, nagrinėdamas bylą ištyrė byloje esančius įrodymus, laikėsi bylos vedimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir pan., nėra galimybės. Anot apelianto, tai reiškia, kad nėra galimybės ir patikrinti, ar apylinkės teismas laikėsi ATPK 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ar nesuvaržė ATPK 272 str. numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, jog toks pirmosios instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.   

Apeliacinis skundas netenkinamas.  

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo rašomas posėdžio protokolas, nebuvo daromas garso įrašas, apeliantui nebuvo išaiškintos procesinės teisės, nevertintas jo prašymas skiriant nuobaudą, taikyti ATPK 301 str. nuostatas, leidžiančias švelninti įstatyme numatytas nuobaudas, apeliantas, jo teigimu, neturėjo galimybės išsamiai paaiškinti susiklosčiusias aplinkybes.

Pažymėtina, kad ginčo dėl M. Š. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nėra. Apeliaciniame skunde M. Š. nenurodo kitokių įvykio aplinkybių, nei buvo nurodęs rašytiniame paaiškinime policijai ir nagrinėjant bylą teisme. Apelianto paaiškinimai teisme užfiksuoti teismo nutarime. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 str. apeliantui buvo žinomos nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, ką jis patvirtinęs savo parašu (b.l.3), tai, kad, apelianto teigimu, šios teisės jam nebuvo išaiškintos teisme, nesutrukdė jam tinkamai apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodytos LVAT nutartys (2007-07-12 N1-1333/07, 2012-07-30 N575-326/12), kuriose konstatuota administracinės bylos nagrinėjimo eigos protokolo svarba, priimtos bylose, kuriose buvo kilęs ginčas dėl asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltės. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo pažymėta, tokio ginčo nėra, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą šiuo konkrečiu atveju formaliai dėl to, kad nebuvo rašomas posėdžio protokolas, nėra pagrindo.

Apelianto svarstymai dėl įstatyme numatytų nuobaudų už padarytą pažeidimą griežtumo, niekaip neįtakoja skundžiamo nutarimo, teismas, konstatavęs asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo, negali netaikyti įstatyme numatytų nuobaudų.

Apeliaciniame skunde M. Š. nenurodo, kokių motyvų pagrindu jam turėtų būti švelninama nuobauda pagal ATPK 301 str. nuostatas, neteikia apeliacinės instancijos teismui prašymo taikyti šį įstatymą, nenurodo, kokius konkrečiai dokumentus jis teikė pirmosios instancijos teismui ir nepateikė jų paduodamas skundą, todėl šie skundo motyvai yra deklaratyvūs.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos skyrimą, atsižvelgė į tai, kad jis sistemingai baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi 4 galiojančias administracines nuobaudas ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdamas ATPK 30 str. numatytų nuobaudų skyrimo bendrųjų taisyklių.

Apelianto nurodyta aplinkybė dėl garso įrašo posėdžio eigoje neturi teisinės reikšmės, vertinant šioje byloje skundžiamą nutarimą, pažymėtina, kad posėdžio garso įrašas pagal ATPK nuostatas nėra administracinės bylos dalis.

Išnagrinėjus bylą, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų neištyręs visų įrodymų, reikšmingų nustatant pažeidėjo kaltę ir skiriant administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas apelianto atžvilgiu priėmė pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą nepakeistą ir M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                           Angelė Ikasalienė