Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-12-175-2011].doc
Bylos nr.: 1A-12-175-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ( BK 281 str. 3d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso terminai (BPK 99 - 102 str.)
KITI TEISĖS AKTAI
Kiti teisės aktai
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Protokolas
Teismo posėdžių protokolai (BPK 36, 261 str.ir kt. str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Ikiteisminis tyrimas
Bendrosios ikiteisminio tyrimo nuostatos (BPK XIII skyrius)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos nagrinėjimo atidėjimas ( BPK 234 str., 244 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Pranešėjas E

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-175/2011

Teisėjas Algimantas Šimkaitis                                               (Proceso Nr. 20-1-01352-2007)

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                              2.1.15.3.; 2.4.6.3.4.                                                                                                                            

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 31 d.

Kaunas

      

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaidai Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam S. M., jo atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai, civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovui R. T.,  

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 30 MGL (30x130=3900 Lt) bauda.

Iš R. D. priteista nukentėjusiajam S. M. 2000 Lt už advokato pagalbą ir 899 Lt už vertimus.

Iš R. D. darbovietės Latvijos įm. Z/s „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. M. priteista 31942,36 Lt turtinei žalai atlyginti ir 26500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. D. nuteistas už tai, kad 2007-12-11 apie 9.10 val. mieste, (duomenys neskelbtini) g. vairavo firmos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Volvo FH“, v.n. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., nereguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė KET 53, 196 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „VW Passat“ vairuotojas S. M., kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

  Nukentėjusysis S. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2009-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį,  kuria iš įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" priteista 31942,36 Lt turtinei žalai atlyginti ir turtinės žalos dydį sumoje 31942,36 priteisti iš UAB „BTA draudimas“. Apeliantas nesutinka, jog turtinė žala priteista iš įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“, nes civiliniu ieškiniu byloje jis prašė priteisti 31942,36 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 26500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Z/s „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „BTA draudimas". Abi šios reikalautos sumos buvo priteistos iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)". Pastaroji įmonė nors ir buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu, tačiau nei viename teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo, byloje nėra jokių duomenų ar įmonei buvo tinkamai pranešta apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Turimais duomenimis įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)" iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo pradėta likviduoti, tačiau tikslus šios įmonės teisinis statusas bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomas. Skunde teigiama, jog išieškojimas iš įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" bus apsunkintas ar apskritai neįmanomas, todėl  padarytų nuostolių visiško atlygintinumo realiai nebus pasiekta. Teismas, patenkinęs reikalavimą dėl 31942,36 Lt turtinės žalos priteisimo, patvirtino ieškinio turtinės žalos dydžio pagrindimą, tačiau teisiškai neargumentavo, kodėl ši suma turi būti priteista iš atsakovo įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)", kai tuo tarpu šios įmonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi.  Faktinės žalos dydžio skirtumas galėjo būti priteisiamas iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo būtų nepakakę žalai visiškai atlyginti. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje nėra nustatyta aplinkybių, kad draudimo atlyginimo nepakanka turtinei žalai atlyginti.

Civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsikirtime į apeliacinį skundą prašo, nukentėjusiojo S. M. apeliacinį skundą atmesti, nes savo prievolę išmokėti draudimo išmoką UAB „BTA draudimas“ yra visiškai įvykdęs, todėl reikalavimas priteisti šią sumą iš draudimo bendrovės, nepagrįstas. 31942,36 Lt suma susidaro iš S. M. negautų pajamų nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio. UAB „BTA draudimas" atlygino už šį laikotarpį padarytą žalą, sumažinant ją 40 procentų, kadangi S. M. yra 40 procentų darbingas. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktu, kuris numato, kad negautas pajamas draudikas apskaičiuoja atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja palieka spręsti teismui.

Nukentėjusiojo S. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Žalos, nepriklausomai nuo to, kam ji padaryta – asmeniui ar jo turtui, atlyginimo reglamentavimas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu, kurio esmė – grąžinti nukentėjusį asmenį kiek tai yra įmanoma į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam, tuo tikslu atlyginant nukentėjusiajam visus jo patirtus dėl sužalojimo nuostolius, tame tarpe ir negautas pajamas (CK 6.283 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam S. M. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis ilgą laiką gydėsi, jam nustatytas tik 40% darbingumo lygis. Iki eismo įvykio jis vykdė individualią veiklą, užsiėmė betono gaminių gamyba ir pastatymu. Kadangi dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų jis tapo 60% nedarbingas, jis nebegali užsiimti veikla, kuria vertėsi iki eismo įvykio. Bylos duomenys patvirtina, kad S. M. nebegali dirbti lauko sąlygomis, kelti rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, negali dirbti esant priverstiniams liemens palenkimams, dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu (t. 1, b. l. 153). Taigi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis neteko pragyvenimo šaltinio, pajamų.

Bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajam S. M. 34743,44 Lt draudimo išmoką. UAB „BTA draudimas“ nurodė, kad išmoka buvo apskaičiuota pagal vidutinį mėnesio pelną, kuris buvo apskaičiuotas pagal pareiškėjo pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2006-2007 metus. Atlikus matematinius paskaičiavimus buvo apskaičiuotas vidutinis metų (400011,49 Lt) bei mėnesio pelnas – pajamos (3334,29 Lt). Už ūmų ligos periodą, t.y., 2008 metų sausio – vasario mėnesius buvo priimtas sprendimas mokėti 100 % pareiškėjo netenkamų pajamų, t.y., 6668,58 Lt, už vėlesnį laikotarpį, nukentėjusiajam S. M. nustačius 40 % darbingumą, buvo priimtas sprendimas mokėti 60 %  vidutinių mėnesio pajamų, t.y. po 2000,57 Lt už mėnesį. (t. 1, b. l. 128, 129).

Nukentėjusysis, pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko pajamų ir prašė iš UAB „BTA draudimas“ priteisti likusią sumą – 31942,36 Lt negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį visiškai patenkino, tačiau nusprendė, kad turtinę žalą privalo atlyginti „Z/s „(duomenys neskelbtini)“. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kuri nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlyginta, ir kurią sudaro negautos pajamos, t.y. būtent 31942,36 Lt. Teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio nustatymo niekas iš proceso dalyvių neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas peržengti apeliacinio skundo ribų, nepasisako dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“ pareigą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą įvykdė, nusprendė S. M. negautas pajamas – 31942,36 Lt priteisti iš eismo įvykio kaltininko, eismo įvykio metu vykdžiusio darbines pareigas, darbovietės – Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas pažeidžiant CK 6.254 str., BPK 109 str. nuostatas. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.).

   Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) padarytą žalą privalėtų atlyginti civilinis atsakovas Latvijos įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)“ (civiliniu atsakovu pripažinta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį.

Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ pareigos atlyginti S. M. padarytą žalą pagrindas yra 2007 m. liepos 13 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymas. Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužės 17 d. šio įstatymo 11 straipsnio redakcija (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kurią draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi UAB „BTA draudimas“ 2007 m. liepos 13 d. sudaręs su įmone Z/s „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų.

Bylos medžiaga rodo, kad UAB „BTA draudimas“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati apskaičiavo ir nukentėjusiajam sumokėjo be kitų sumų, kurių niekas neginčija, ir 34743,44 Lt turtinės žalos atlyginimo už negautas pajamas. Tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, nustatė, kad nukentėjusiajam S. M. dar turi būti atlyginta 31942,36 Lt turtinės žalos (kaip minėta, šios sumos niekas neginčijo). Tai nustatęs, teismas papildomai nustatytą turtinės žalos dydį – 31942,36 Lt – priteisė ne iš draudiko, bet iš transporto priemonės valdytojo Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“.  

Kolegija pažymi, kad teismas, taip išsprendęs turtinės žalos atlyginimo klausimą, nesivadovavo CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPD įstatymo nuostatomis, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė neteisingai ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 109 str. ir 115 str. 1 d. reikalavimus. Teismo nuosprendžio turinys rodo, kad nukentėjusiajam S. M. padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydis įvertintas 66685,80 Lt suma (34743,44 Lt UAB „BTA draudimas“ apskaičiavo ir sumokėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 31942,36 Lt suma priteista teismo). Kadangi nukentėjusiojo ieškinio suma dėl turtinės žalos atlyginimo neviršija TPVCAPD įstatyme nurodytų sumų, tai ieškinys dėl turtinės žalos turėjo būti reiškiamas ir ją atlyginti privalėtų ne nuteistasis ar civilinis atsakovas – Latvijos įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „BTA draudimas“.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti visą papildomai apskaičiuotą turtinės žalos atlyginimo sumą (31942,36Lt) iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“ motyvavo tuo, kad UAB „BTA draudimas“ atlygino nukentėjusiajam TPVCAPD įstatyme numatytą turtinę žalą. UAB „BTA draudimas“ atsikirtime į apeliacinį skundą tvirtino, kad pareigą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą įvykdė. Žalos dydį nustatė vadovaudamasis Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis“. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 p. numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Pažymima tai, kad nei TPVCAPD įstatymas, nei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės nenumato, kad žalos dėl negautų pajamų dydis yra mažinamas atsižvelgiant į asmens nedarbingumo lygį. Galimybė atsižvelgti į netekto nedarbingumo lygį, ir proporcingai mažinti draudimo išmoką, yra numatyta tik apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, o ne negautų pajamų dydį, kaip kad tvirtina civilinis atsakovas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje galutinį atlygintinos turtinės žalos dydį  nustatė teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio klausimą. Tai, kad draudikas nustatė mažesnį nei teismas turtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą turtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį draudikas privalo atlyginti žalą asmeniui, neviršijančią 500 000 eurų sumos. Nukentėjusiojo S. M. reikalaujama iš civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ priteisti suma neviršija paminėtos sumos. Tad daroma išvada, kad draudikas savo pareigos, nustatytos TPVCAPD įstatyme ir draudimo sutartyje, neįvykdė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas priteisiant nukentėjusiojo S. M. naudai 31942,36 Lt turtinės žalos atlyginimo ne iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB „BTA draudimas“

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad Z/s „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama, todėl bus apsukintas išieškojimas iš civilinio atsakovo nenagrinėjamos, kadangi nustatyta, jog turtinę žalą privalo atlyginti ne Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „BTA draudimas“. Tuo tarpu dėl neturtinės žalos, kurią teismas nusprendė priteisti iš Z/s „(duomenys neskelbtini)“, apeliaciniame skunde jokių prašymų nepateikta. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

n u t a r i a:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“ priteista turtinė žala nukentėjusiajam S. M..

Iš civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ priteisti nukentėjusiajam S. M. 31942,36 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt du litus 36 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Algerdas Urbšys

 

Teisėjai                                                                                                               Algirdas Jaliniauskas

 

                                                                                                                            Jurgis Kiškis