Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji
byla Nr. 1A-12-175/2011
Teisėjas Algimantas Šimkaitis (Proceso
Nr. 20-1-01352-2007)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.15.3.;
2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo
Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaidai Pupšytei,
Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai
Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam S. M., jo atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai,
civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovui R. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą
pagal nukentėjusiojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
BK 281 str. 3 d. 30 MGL (30x130=3900 Lt) bauda.
Iš R. D. priteista nukentėjusiajam S.
M. 2000 Lt už advokato pagalbą ir 899 Lt už vertimus.
Iš R. D. darbovietės Latvijos įm. Z/s „(duomenys
neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. M. priteista 31942,36 Lt
turtinei žalai atlyginti ir 26500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
R.
D. nuteistas už tai, kad 2007-12-11 apie 9.10 val. mieste, (duomenys
neskelbtini) g. vairavo firmos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Volvo FH“,
v.n. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys
neskelbtini) g., nereguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g.
pažeidė KET 53, 196 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu
nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų
pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo,
nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu
keliu ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „VW
Passat“ vairuotojas S. M., kuris patyrė sunkų sveikatos
sutrikdymą.
Nukentėjusysis S. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti
2009-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš įmonės
Z/s „(duomenys neskelbtini)" priteista 31942,36 Lt turtinei žalai
atlyginti ir turtinės žalos dydį sumoje 31942,36 priteisti iš UAB „BTA
draudimas“. Apeliantas nesutinka, jog turtinė žala priteista iš įmonės Z/s „(duomenys
neskelbtini)“, nes civiliniu ieškiniu byloje jis prašė priteisti 31942,36 Lt
turtinės žalos atlyginimo ir 26500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Z/s „(duomenys
neskelbtini)" ir UAB „BTA draudimas". Abi šios reikalautos sumos buvo
priteistos iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)". Pastaroji
įmonė nors ir buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu, tačiau nei viename
teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo, byloje nėra jokių duomenų ar įmonei
buvo tinkamai pranešta apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Turimais duomenimis
įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)" iki apylinkės teismo nuosprendžio
priėmimo buvo pradėta likviduoti, tačiau tikslus šios įmonės teisinis statusas
bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomas. Skunde teigiama, jog išieškojimas iš
įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" bus apsunkintas ar apskritai
neįmanomas, todėl padarytų nuostolių visiško atlygintinumo realiai nebus
pasiekta. Teismas, patenkinęs reikalavimą dėl 31942,36 Lt turtinės žalos
priteisimo, patvirtino ieškinio turtinės žalos dydžio pagrindimą, tačiau teisiškai
neargumentavo, kodėl ši suma turi būti priteista iš atsakovo įmonės Z/s „(duomenys
neskelbtini)", kai tuo tarpu šios įmonės civilinė atsakomybė buvo
apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo sutartimi. Faktinės žalos dydžio skirtumas galėjo būti
priteisiamas iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)" tik tuo
atveju, jeigu draudimo atlyginimo būtų nepakakę žalai visiškai atlyginti. Be
to, apylinkės teismo nuosprendyje nėra nustatyta aplinkybių, kad draudimo
atlyginimo nepakanka turtinei žalai atlyginti.
Civilinis
atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsikirtime į apeliacinį skundą prašo,
nukentėjusiojo S. M. apeliacinį skundą atmesti, nes savo
prievolę išmokėti draudimo išmoką UAB „BTA draudimas“ yra visiškai įvykdęs,
todėl reikalavimas priteisti šią sumą iš draudimo bendrovės, nepagrįstas.
31942,36 Lt suma susidaro iš S. M. negautų pajamų nuo 2008
metų kovo mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio. UAB „BTA draudimas"
atlygino už šį laikotarpį padarytą žalą, sumažinant ją 40 procentų, kadangi S. M. yra 40 procentų darbingas. Toks sprendimas priimtas
vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 dėl Eismo įvykio metu
padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktu, kuris numato,
kad negautas pajamas draudikas apskaičiuoja atsižvelgiant į Neįgalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio
dokumentus.
Teismo
posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašo apeliacinį skundą
tenkinti, civilinio atsakovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti,
nuteistojo gynėja palieka spręsti teismui.
Nukentėjusiojo
S. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žalos,
nepriklausomai nuo to, kam ji padaryta – asmeniui ar jo turtui, atlyginimo
reglamentavimas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu, kurio esmė –
grąžinti nukentėjusį asmenį kiek tai yra įmanoma į tokią padėtį, kokia būtų jam
nesant sužalotam, tuo tikslu atlyginant nukentėjusiajam visus jo patirtus dėl
sužalojimo nuostolius, tame tarpe ir negautas pajamas (CK 6.283 str.).
Nagrinėjamu
atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam S. M. eismo įvykio
metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų
jis ilgą laiką gydėsi, jam nustatytas tik 40%
darbingumo lygis. Iki eismo įvykio jis vykdė individualią veiklą, užsiėmė
betono gaminių gamyba ir pastatymu. Kadangi dėl autoįvykio metu patirtų
sužalojimų jis tapo 60% nedarbingas, jis nebegali
užsiimti veikla, kuria vertėsi iki eismo įvykio. Bylos duomenys patvirtina, kad
S. M. nebegali dirbti lauko sąlygomis, kelti rankomis, kai
krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, negali dirbti esant priverstiniams liemens
palenkimams, dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu (t. 1, b. l. 153).
Taigi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis neteko pragyvenimo šaltinio,
pajamų.
Bylos
nagrinėjimo metu civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“ išmokėjo
nukentėjusiajam S. M. 34743,44 Lt draudimo išmoką. UAB
„BTA draudimas“ nurodė, kad išmoka buvo apskaičiuota pagal vidutinį mėnesio
pelną, kuris buvo apskaičiuotas pagal pareiškėjo pateiktas metines pajamų
mokesčio deklaracijas už 2006-2007 metus. Atlikus matematinius paskaičiavimus
buvo apskaičiuotas vidutinis metų (400011,49 Lt) bei mėnesio pelnas – pajamos
(3334,29 Lt). Už ūmų ligos periodą, t.y., 2008 metų sausio – vasario mėnesius
buvo priimtas sprendimas mokėti 100 % pareiškėjo
netenkamų pajamų, t.y., 6668,58 Lt, už vėlesnį laikotarpį, nukentėjusiajam S. M. nustačius 40 % darbingumą, buvo
priimtas sprendimas mokėti 60 % vidutinių mėnesio
pajamų, t.y. po 2000,57 Lt už mėnesį. (t. 1, b. l. 128, 129).
Nukentėjusysis,
pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad jis dėl eismo įvykio metu patirtų
sužalojimų neteko pajamų ir prašė iš UAB „BTA draudimas“ priteisti likusią sumą
– 31942,36 Lt negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo
civilinį ieškinį visiškai patenkino, tačiau nusprendė, kad turtinę žalą privalo
atlyginti „Z/s „(duomenys neskelbtini)“. Iš to seka, kad pirmosios instancijos
teismas pripažino, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kuri nuosprendžio
priėmimo metu nebuvo atlyginta, ir kurią sudaro negautos pajamos, t.y. būtent
31942,36 Lt. Teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio
nustatymo niekas iš proceso dalyvių neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos
teismas, negalėdamas peržengti apeliacinio skundo ribų, nepasisako dėl civilinio
ieškinio dydžio pagrįstumo.
Kaip minėta, pirmosios
instancijos teismas, laikydamas, kad civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“
pareigą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą įvykdė, nusprendė S. M. negautas pajamas – 31942,36 Lt priteisti iš eismo
įvykio kaltininko, eismo įvykio metu vykdžiusio darbines pareigas, darbovietės
– Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas,
priimtas pažeidžiant CK 6.254 str., BPK 109 str. nuostatas. Todėl nuosprendis
šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.).
Pagal Lietuvos
Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar
neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už
jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos
CK 6.270 str. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto
priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos
arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo
atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo atveju didesnio
pavojaus šaltinio (transporto priemonės) padarytą žalą privalėtų atlyginti
civilinis atsakovas Latvijos įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)“ (civiliniu
atsakovu pripažinta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Tačiau
Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarties
numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės
atsakomybės draudimo sutartį. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta,
nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi
civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga
atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK
6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai
visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą
atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi
atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo
išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal
draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią
draudimo sutartį.
Kolegija
pažymi, kad civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ pareigos atlyginti S. M. padarytą žalą pagrindas yra 2007 m. liepos 13 d.
sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo (toliau – TPVCAPD)
įstatymas. Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužės 17 d. šio
įstatymo 11 straipsnio redakcija (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr.
61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kurią
draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama
šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl
neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi UAB „BTA draudimas“
2007 m. liepos 13 d. sudaręs su įmone Z/s „(duomenys neskelbtini)“ transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl
transporto priemonės „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui
žalą, neviršijančią minėtų sumų.
Bylos medžiaga
rodo, kad UAB „BTA draudimas“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati
apskaičiavo ir nukentėjusiajam sumokėjo be kitų sumų, kurių niekas neginčija,
ir 34743,44 Lt turtinės žalos atlyginimo už negautas pajamas. Tačiau teismas,
išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą,
nustatė, kad nukentėjusiajam S. M. dar turi būti atlyginta
31942,36 Lt turtinės žalos (kaip minėta, šios sumos niekas neginčijo). Tai
nustatęs, teismas papildomai nustatytą turtinės žalos dydį – 31942,36 Lt –
priteisė ne iš draudiko, bet iš transporto priemonės valdytojo Latvijos įmonės
Z/s „(duomenys neskelbtini)“.
Kolegija
pažymi, kad teismas, taip išsprendęs turtinės žalos atlyginimo klausimą,
nesivadovavo CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPD įstatymo nuostatomis, todėl civilinio
ieškinio klausimą išsprendė neteisingai ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK
109 str. ir 115 str. 1 d. reikalavimus. Teismo nuosprendžio turinys rodo, kad
nukentėjusiajam S. M. padarytos turtinės žalos dėl negautų
pajamų dydis įvertintas 66685,80 Lt suma (34743,44 Lt UAB „BTA draudimas“
apskaičiavo ir sumokėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 31942,36
Lt suma priteista teismo). Kadangi nukentėjusiojo ieškinio suma dėl turtinės
žalos atlyginimo neviršija TPVCAPD įstatyme nurodytų sumų, tai ieškinys dėl
turtinės žalos turėjo būti reiškiamas ir ją atlyginti privalėtų ne nuteistasis
ar civilinis atsakovas – Latvijos įmonė Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o UAB
„BTA draudimas“.
Pirmosios
instancijos teismas savo sprendimą priteisti visą papildomai apskaičiuotą
turtinės žalos atlyginimo sumą (31942,36Lt) iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys
neskelbtini)“ motyvavo tuo, kad UAB „BTA draudimas“ atlygino nukentėjusiajam TPVCAPD
įstatyme numatytą turtinę žalą. UAB „BTA draudimas“ atsikirtime į apeliacinį
skundą tvirtino, kad pareigą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą įvykdė.
Žalos dydį nustatė vadovaudamasis Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu
Nr. 122 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos
mokėjimo taisyklėmis“. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos
mokėjimo taisyklių 8 p. numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas
pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų
sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į
nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos
dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros
įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo
ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio
dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio
trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos
sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo
asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto
sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos
pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Pažymima tai, kad nei
TPVCAPD įstatymas, nei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos
mokėjimo taisyklės nenumato, kad žalos dėl negautų pajamų dydis yra mažinamas
atsižvelgiant į asmens nedarbingumo lygį. Galimybė atsižvelgti į netekto
nedarbingumo lygį, ir proporcingai mažinti draudimo išmoką, yra numatyta tik
apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, o ne negautų pajamų dydį, kaip kad
tvirtina civilinis atsakovas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje
galutinį atlygintinos turtinės žalos dydį nustatė teismas, spręsdamas
baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio klausimą. Tai, kad draudikas nustatė
mažesnį nei teismas turtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo
pareigos atlyginti teismo nustatytą turtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią
nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymas. Pagal šio
įstatymo 11 straipsnį draudikas privalo atlyginti žalą asmeniui, neviršijančią
500 000 eurų sumos. Nukentėjusiojo S. M. reikalaujama iš
civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ priteisti suma neviršija paminėtos
sumos. Tad daroma išvada, kad draudikas savo pareigos, nustatytos TPVCAPD
įstatyme ir draudimo sutartyje, neįvykdė.
Atsižvelgiant
į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas
priteisiant nukentėjusiojo S. M. naudai 31942,36 Lt
turtinės žalos atlyginimo ne iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“, o
iš UAB „BTA draudimas“
Apeliaciniame
skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad Z/s „(duomenys neskelbtini)“ yra
likviduojama, todėl bus apsukintas išieškojimas iš civilinio atsakovo
nenagrinėjamos, kadangi nustatyta, jog turtinę žalą privalo atlyginti ne Z/s „(duomenys
neskelbtini)“, o UAB „BTA draudimas“. Tuo tarpu dėl neturtinės žalos, kurią
teismas nusprendė priteisti iš Z/s „(duomenys neskelbtini)“, apeliaciniame
skunde jokių prašymų nepateikta.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4
p.,
n u t a r i a:
panaikinti
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, pagal
kurią iš Latvijos įmonės Z/s „(duomenys neskelbtini)“ priteista turtinė žala
nukentėjusiajam S. M..
Iš civilinio atsakovo UAB
„BTA draudimas“ priteisti nukentėjusiajam S. M. 31942,36
Lt (trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt du litus 36 ct)
turtinės žalos atlyginimo.
Likusią
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Algerdas
Urbšys
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas
Jurgis
Kiškis