Pranešėja Sigita Bieliauskienė                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-303/2011

Teisėjas Gintautas Būga                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Stasio Punio, Zenono Birštono, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjui adv. Romanui Bareikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 290 str., ir nuteistas laisvės atėmimu 7 mėnesiams 24 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

N. P. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o būtent: 2008 m. vasario 27 d., apie 16.00 val.,  viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų (jo kraujyje rasta 0,75 proc. etilo alkoholio ir klonazepamo, o šlapime 1,25 proc. alkoholio ir klonazepamo) įžeidė necenzūriniais rusiškais žodžiais „puskvailis“, „avinas“, „ožiai“, „išsigimėlis“, „šuns išmata“, „milicininkas“, „homoseksualistai“, „milicininko snukis“, „išmata“, „šuo“, „gyvulys“ (pateiktas vertimas) savo pareigas einančius (duomenys neskelbtini) tyrėją komisarę-inspektorę N. F. , (duomenys neskelbtini) viršininką vyresnįjį inspektorių I. K. , (duomenys neskelbtini) apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresnįjį patrulį T. A. , (duomenys neskelbtini) tyrėją vyresnįjį inspektorių S. R. , (duomenys neskelbtini) tyrėją vyresnįjį inspektorių R. Č. , (duomenys neskelbtini) tyrėją M. T. , (duomenys neskelbtini) tyrėją inspektorių V. V. , t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. P. prašo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo N. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti LR BPK 20 str. 5 d. pagrindu. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apelianto skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados paremtos prielaidomis ir samprotavimais, yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip N. P. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pagal LR BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Ši nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais, tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad tokiu elgesiu žemina savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, ir nori taip elgtis.

Iš byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. vasario 27 d., apie 16.00 val.,  VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, N. P. įžeidė necenzūriniais rusiškais žodžiais savo pareigas einančius (duomenys neskelbtini) pareigūnus N. F. , I. K. , T. A. , S. R. , R. Č. , M. T. ir V. V. . Ši aplinkybė nustatyta ne tik iš nukentėjusiųjų, liudytojų, bet ir iš byloje apklausto paties nuteistojo N. P. parodymų, medicininio tyrimo bei vaizdo įrašo duomenų.

Nukentėjusysis S. R. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad 2008 m. vasario 27 d., dienos metu, į (duomenys neskelbtini) PK buvo pristatyti N. P. ir D. N. . (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos apylinkės inspektorių veiklos grupės viršininkas I. K. nurodė N. P. ir D. N. nuvežti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai pas gydytoją narkologą-psichiatrą dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių-psichotropinių medžiagų. Jis, I. K. ir T. A. tarnybiniu automobiliu apžiūrai vežė N. P. , o V. V. , R. Č. ir M. T. kitu tarnybiniu automobiliu vežė D. N. . Jis važiavo tarnybiniame automobilyje kur buvo vežamas N. P. . Tyrėja N. F. paėmė tarnybinę vaizdo kamerą. Su N. P. tarnybos metu ne kartą yra tekę susidurti, jis dažnai rašo skundus dėl jo teisių pažeidimų, todėl ir buvo paimta vaizdo kamera, kad fiksuoti visus N. P. veiksmus. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) PK kiemo iki (duomenys neskelbtini) PSPC, N. P. sėdėdamas tarnybiniam automobilyje buvo ramus, antrankiai jam uždėti nebuvo. Išlipus iš tarnybinio automobilio, I. K. ėjo priekyje, o T. A. ir jis, N. P. vedė pas gydytoją V. B. paėmę už parankių. Tyrėja N. F. vaizdo kamera fiksavo pareigūnų ir N. P. veiksmus. N. P. buvo vedamas be antrankių. Netrukus po N. P. atvežimo prie (duomenys neskelbtini) PSPC, kitu tarnybiniu automobiliu buvo atvežtas D. N. . N. P. vedamas pro (duomenys neskelbtini) PSPC registratūrą kelis kartus pasakė necenzūrinį žodį. Einant link gydytojo kabineto, einant pro atidarytas duris N. P. pradėjo šaukti ant I. K. , kad jis jį pastūmė ir pradėjo agresyviai elgtis, rėkti. N. P. pradėjo raminti, prašyti, kad nusiramintų. N. P. , pamatęs išeinančią gydytoją V. B. , pradėjo šaukti rusų kalba „ką gal tau reikia 400 litų“. Paskui N. P. vėl pradėjo rėkauti kreipdamasis į policijos pareigūnus rusiškais necenzūriniais žodžiais. Į prašymus bei reikalavimus nusiraminti, elgtis kultūringai, nesikeikti, neįžeidinėti pareigūnų bei medikų nereagavo. N. P. gulėdamas ant žemės rėkavo ir spardėsi. N. P. nepaklusus pareigūnų teisėtiems reikalavimams nusiraminti ir elgtis mandagiai, jam buvo uždėti antrankiai, tai yra panaudotos specialiosios priemonės. Paskui N. P. nusiramino. N. P. viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose įžeidinėjo savo veiksmais ir žodžiais buvusius policijos pareigūnus, taip pat ir jį (t. 2, b.l. 28-29). Nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino, jog gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra išlaužtos buto durys ir sumuštas buto nuomininkas. Nuvykę į vietą, sulaikė lauke N. P. ir D. N. . Viršininkas I. K. nurodė jiems juos nuvežti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrai pas gydytoją dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių-psichotropinių medžiagų. Jis, I. K. ir T. A. tarnybiniu automobiliu vežė N. P. , o V. V. , R. Č. ir M. T. kitu tarnybinių automobiliu vežė D. N. . Tyrėja N. F. paėmė tarnybinę vaizdo kamerą Su N. P. tarnybos metu ne kartą yra tekę susidurti, jis dažnai savo elgesiu siekia išprovokuoti pareigūnus. Atvažiavę į vietą, išlipo iš tarnybinio automobilio. I. K. ėjo priekyje, o jis su T. A. vedė N. P. . N. F. filmavo pareigūnų ir N. P. veiksmus. N. P. pradėjo šaukti ant I. K. , kad jis jį pastūmė ir pradėjo agresyviai elgtis, rėkti. Jie prašė, kad jis nusiramintų. N. P. rėkė necenzūriniais žodžiais. Į prašymus bei reikalavimus nusiraminti, elgtis kultūringai, nesikeikti, neįžeidinėti pareigūnų nereagavo. Jam buvo uždėti antrankiai. Koridoriuje buvo dar kitų asmenų. Jie matė N. P. tokį elgesį.

Analogiškus parodymus davė nukentėjusieji R. Č. , I. K. , V. V. , M. T. , T. A. ir liudytoja N. F. . Vertinant šiuos parodymus visumoje, šie parodymai  kolegijai abejonių nekelia, juolab, kad ir pats apeliantas skunde nenurodo jokių jų suinteresuotumą patvirtinančių objektyvių duomenų.

Apie tai, kad poliklinikoje N. P. elgesys buvo įžūlus, taip pat patvirtina liudytojų N. J. ir V. B. parodymai. Liudytoja N. J. parodė, kad 2008-02-27, apie 16.10 val., į Viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirba slaugytoja buvo pristatyti N. P. ir D. N. . Tą dieną dirbo gydytoja V. B. . Ji matė, kaip koridoriumi vedamas D. N. , be jokios priežasties nugriuvo ir ėmė rėkti, kad jam padėtų. Koridoriuje su N. P. ir D. N. buvę pareigūnai paprašė juos nusiraminti. N. P. ant grindinio rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai kurie necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti pareigūnų atžvilgiu. Pareigūnai prašė N. P. nusiraminti, atsikelti ir nustoti rėkti. Paskui jį pakėlė nuo grindinio ir pasodino ant suoliuko.

Liudytoja V. B. parodė, kad 2008 m. vasario 27 d., apie 16.10 val., į (duomenys neskelbtini) viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirba gydytoja psichiatre, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai pristatė apžiūrai dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių-psichotropinių medžiagų N. P. ir D. N. . Šiuos piliečius ji pažįsta, nes jie lankosi jų įstaigoje dažnai, pas psichiatrę J. Z. . Kabinete ji išgirdo kaip atvežtas apžiūrai N. P. triukšmauja. Išėjusi į koridorių ji su N. P. bandė kalbėtis, bet dėl apsvaigimo jis elgėsi neadekvačiai. N. P. buvo su antrankiais, šūkavo, daužė galvą į sieną. Su N. P. ji kalbėjo neilgai, nes turėjo ruoštis pristatytų asmenų apžiūrai. Akivaizdžiai matėsi, kad N. P. ir D. N. buvo išgėrę, nes kalbėjo nerišliai.

Taigi, iš nukentėjusiųjų N. F. , S. R. , R. Č. , I. K. , V. V. , M. T. , T. A. ir liudytojų N. J. ir V. B. parodymų matyti, kad iš tiesų pristačius N. P. apsvaigimui nustatyti, jis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose  ėmė šūkauti ir įžeidinėti savo darbą atliekančius pareigūnus.

Nuosprendyje teismas pagrįstai rėmėsi ir įvykio metu padarytu vaizdo įrašu, iš kurio taip pat matyti, kad policijos pareigūnai yra įžeidinėjami įvairiais rusiškais necenzūriniais žodžiais, N. P. voliojasi ant žemės, šaukia (t. 2, b.l. 12-14).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad N. P. kraujyje rasta 0,75 proc. etilo alkoholio ir klonazepamo, o šlapime 1,25 proc. alkoholio ir klonazepamo (t. 2, b.l. 11).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. P. prisipažino įžeidęs jį į (duomenys neskelbtini) polikliniką apsvaigimui nustatyti pristačiusius pareigūnus. Parodė, kad 2008 m. vasario 27 d. jis buvo apsvaigęs nuo vaistų, kurie jam buvo paskirti gydytojo, ir alkoholio, todėl galėjo taip pasielgti. Pristatytas į (duomenys neskelbtini) polikliniką, galimai dėl apsvaigimo, jis policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais, nepagarbiai su jais elgėsi. Dėl padaryto gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų (t. 7, b.l. 162).

Nagrinėjamu atveju, iš aptartų parodymų visumos matyti, jog N. P. vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu tuo metu, kai jie vykdė savo funkcijas ir išsakyti įžeidimai buvo susiję su šios veiklos atlikimu. Taigi, N. P. veiksmai atitinka LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo sudėtį. Pažymėtina, kad aukščiau aptartais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jie patvirtina vieni kitus, be to, viso proceso metu tie parodymai buvo nuoseklūs. Taip pat būtina konstatuoti, jog nekyla jokių abejonių dėl pareigūnų atžvilgiu išsakytų žodžių įžeidžiančio pobūdžio, o šių žodžių vartojimo intensyvumas patvirtina, jog jais buvo siekiama įžeisti konkrečius pareigūnus. N. P. veiksmų intensyvumas, t.y. kad jis pareigūnų atžvilgiu pradėjo vartoti  necenzūrinius žodžius  tik po to, kai tarnybiniu automobiliu buvo atvežtas  į polikliniką, jį vedant per registratūrą link gydytojos kabineto durų, tokius savo veiksmus tęsė ir prie gydytojos kabineto, o į prašymus neįžeidinėti pareigūnų nereagavo, leidžia konstatuoti, jog jis padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir turi atsakyti baudžiamąja, o ne administracine tvarka.

Tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, neduoda pagrindo daryti išvadai, jog apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą. Tam, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, neprieštaravo pats apeliantas ir jo gynėjas (t. 7, b. l. 162). Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai išsamiai išdėstė kaltinančius N. P. bylos duomenis, pagrįstai rėmėsi nuosekliais ir tapačiais nukentėjusiųjų, liudytojų bei paties kaltinamojo parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu pažymėtina, kad vien tik apelianto nesutikimas su teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apelianto skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį jame išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

                                                            n u t a r ė:

nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                       Sigita Bieliauskienė

Teisėjai                                                                               Stasys Punys

 Zenonas Birštonas