Civilinė byla Nr. 2A-58-527/2014;

procesinio dokumento kategorijos: 43.2; 121.14; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,

sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

dalyvaujant ieškovei I. N. ir jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei,

atsakovo E. P. atstovėms G. P. ir advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2287-214/2013 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui E. P. dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 99–101), vadovaudamasi CK 6.237 ir 6.241 straipsniais, prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei priklausančius daiktus: nestandartinį virtuvės komplektą 3 500 Lt vertės, nestandartinę miegamojo spintą 3 000 Lt vertės, skalbimo mašiną „Samsung“ 1 500 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, natūra ir 2 000 Lt, skirtus šildymo katilo remontui, o, nesant galimybės grąžinti be teisinio pagrindo įgytus daiktus, įpareigoti atsakovą atlyginti nuostolius 10 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji 2006 metų pavasarį pradėjo gyventi kartu su atsakovu, kurį laiką gyveno pas jos tėvus, kiek vėliau įsikėlė gyventi į nepilnai įrengtas gyvenamąsias patalpas garažo antstate ir priklausančias atsakovo močiutei. Nors ir neįregistravę santuokos, su atsakovu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu, bendrai maitinosi. Gyvenant kartu buvo įsigyti baldai, kiti daiktai, atliekamas šildymo sistemos remontas. Stambūs pirkiniai buvo įsigyjami iš atsakovo tėvų ir jos tėvų gautų lėšų. Ieškovės mama banke du kartus, t. y. 2006-10-15 bei 2008-06-10, paėmė vartojimo paskolas (3 000 Lt ir 3 900 Lt) ir pridėjusi sutaupytus pinigus per du kartus, t. y. 2006 m. spalio mėn. bei 2008 m. birželio mėn., perdavė jai, dalyvaujant atsakovui, po 4 000 Lt, viso 8 000 Lt. Už 3 500 Lt sumą buvo įsigytas virtuvės komplektas, o likusi 500 Lt suma panaudota kitiems pirkiniams. 2008 metais 4 000 Lt, gauti iš ieškovės mamos, ir 2 000 Lt, gauti iš ieškovės močiutės, buvo išleista šildymo katilo remontui, skalbimo mašinai ir miegamojo spintai įsigyti. Už visus iš tėvų ir močiutės gautus pinigus buvo pagaminta miegamojo spinta 3 000 Lt vertės. Prasidėjus ekonominei krizei ir sumažėjus atlyginimams, prasidėjo nesutarimai, o 2011 metų pavasarį, atsakovui elektroniniu laišku informavus, kad jo jausmai atšalo ir bendro gyvenimo nebus, ji grįžo pas tėvus. Iš karto pasiimti visus jai priklausančius daiktus ji neturėjo galimybių, o po kurio laiko asmeniškai su atsakovu derino, kada galės pasiimti jos tėvų lėšomis įsigytus baldus, skalbimo mašiną ir pinigus, išleistus katilo remontui. Pradžioje atsakovas žadėjo grąžinti buities gerinimui skirtas lėšas, tačiau vėliau atsisakė, teigė, kad ji ir taip liko skolinga už nuomą ir komunalines išlaidas. Todėl ji savo pažeistas teises priversta ginti teisme. Atsakovas nesąžiningai, negrąžindamas jai daiktų bei pinigų, kuriais ji pagerino šildymo katilą, nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita. Visi gauti 10 000 Lt buvo panaudoti virtuvės komplektui, miegamojo spintai, skalbimo mašinai įsigyti ir šildymo katilo remontui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-05-15 sprendimu (t. 2, b. l. 46–53) ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei priklausančius daiktus: nestandartinį virtuvės komplektą 2 785 Lt vertės, nestandartinę miegamojo spintą 3 000 Lt vertės, skalbimo mašiną „Samsung“ 679 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, natūra, o, nesant galimybės šių daiktų grąžinti natūra, įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovei 6 464 Lt nuostolius, susidariusius dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; iš atsakovo priteisė ieškovei 1 356,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 96,90 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo priteisė 37,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; iš ieškovės atsakovui priteisė 531 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės valstybei priteisė 20,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos kartu nuo 2007–2008 metų iki 2011 metų nesudarę santuokos, kūrė savo bendro gyvenimo pagrindą, įrengiant gyvenamąją patalpą bei įsigyjant namų buičiai reikalingus baldus bei prietaisus, tame tarpe nestandartinius virtuvės baldų komplektą ir miegamojo spintą, skalbimo mašiną. Šalys dirbo, gavo pajamas: atsakovas buvo paėmęs paskolą iš banko, pats atliko statybos ir būsto įrengimo darbus, ieškovė dirbo kelionių agentūroje, jos gaunamas darbo užmokestis nebuvo žemas, darbe abu buvo charakterizuojami teigiamai, ieškovei buvo skiriamos kelionės, finansuojamos lojalumo taškais, į dalį kurių, t. y. 2007 m. į Tunisą, Kiprą, 2008 m. į Kroatiją, šalys vyko kartu. Jie kartu dalyvaudavo savo ir artimų giminaičių šventėse, taip pat bendravo šalių tėvai. Šalys kūrėsi atsakovo artimų giminių namuose, todėl, teismo vertinimu, ieškovės tėvai, matydami gražius santykius ir įvertinę perspektyviais savo dukters ir atsakovo būsimo gyvenimo kūrimą, nuoširdžiai tikėdami, kad jie sukurs šeimą, norėjo pagal galimybes padėti dukrai kuriant bendro su atsakovu gyvenimo materialius pagrindus. Teismas sprendė, kad ieškovės mama N. N., paėmusi paskolas banke pinigus perdavė dukrai ir atsakovui, tikslu padėti finansuoti buities poreikius. Daiktai, kuriuos reikalauja grąžinti ieškovė, šalių buvo įgyti jiems kartu gyvenant. Teismas vertino, kad šalims nesukūrus bendro šeimyninio gyvenimo, bet turėjus tikslą jį sukurti, atsakovas be pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita iš dalies ieškovės ieškinyje iškeltų reikalavimų apimtyje. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas virtuvės baldų komplekto, miegamojo spintos ir skalbyklės vertes. Teismas iš baldų projektavimo darbų apskaitos duomenų padarė išvadą, kad virtuvės komplekto kaina 2 785 Lt, spintos – 3 000 Lt, skalbyklės kaina prekybos tinklo Elektromarkt kvite, kurio nuorašas pridėtas prie skalbyklės SAMSUNG įsigijimo dokumento, nurodyta 679 Lt, iš viso tai sudaro 6 464 Lt. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad jai močiutė davė 2 000 Lt šildymo katilo remontui, nes šios aplinkybės byloje nepatvirtino rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai apie minėtų pinigų davimo ieškovei ir atsakovui aplinkybes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 67–80) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą dalyje, kuria teismas patenkino ieškinį, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jeigu sprendimas būtų paliktas nepakeistas – sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 775,20 Lt. Apeliantas sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu dėl šių motyvų:

1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino itin reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo priimtas nepagristas sprendimas. Nebuvo tiksliai nustatytos pinigų perdavimo aplinkybės. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė ar jos tėvai jam perdavė pinigus, už kuriuos neva buvo įsigyti ginčo daiktai. Ieškovė, turėjusi pareigą leistinais ir patikimais įrodymais įrodyti pinigų perdavimą, į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Pinigų perdavimą ji įrodinėjo tik nenuosekliais ir prieštaringais atstovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Ieškovės tėvas nurodė, kad pinigus atidavė dukrai (t. 2, b. l. 21–22); ieškovės advokatė V. Tarutienė paaiškino, kad pinigai buvo perduoti N. dalyvaujant P. (2 t., b. l. 9) bei dalyvaujant ieškovės tėvams (t. 2, b. l. 20); liudytoja E. N. nurodė, kad pinigus abiem davė (t. 2, b. l. 25), tačiau smulkmenų nematė (t. 2, b. l. 26); liudytojos I. B., V. B. ir V. V. negalėjo nurodyti tikslių pinigų perdavimo aplinkybių (t. 2, b. l. 27). Liudytoja N. N., paneigdama tai, kad pinigus perdavė ieškovei, teismo posėdyje nurodė, kad pinigus padavė atsakovui (t. 2, b. l. 30). Iš tokių ieškovės atstovų ir liudytojų parodymų visiškai nėra aišku: kada, kam tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti pinigai – ar pinigai buvo perduoti ieškovei, ar vis dėlto atsakovui, o gal jiems abiems? Parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismas, remdamasis išskirtinai vien tik subjektyviais ieškovės tėvų paaiškinimais („ieškovės tėvai [...] nuoširdžiai tikėdami, kad jie sukurs šeimą [...] pinigus perdavė dukrai ir atsakovui“ (t. 2, b. l. 52)), nusprendė, kad atsakovas pinigus iš ieškovės tėvų gavo. Nors teismas ir nurodė „ieškovės mama N. N. paėmė paskolas banke, ir pinigus perdavė dukrai ir atsakovui“, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad paskolos pinigai buvo skirti būtent atsakovui ir būtent ginčo daiktams įsigyti. Paskolos paskirtyje nėra nurodyta, kokiu tikslu yra išduodami pinigai. K. N. parodymai apie pačių pinigų egzistavimo faktą yra labai prieštaringi (iš pat pradžių jis teigia, kad „Mačiau pinigus, kaip paėmė, parvažiavo iš banko“ (t. 2, b. l. 21), vėliau nurodo: „aš nemačiau, kaip iš banko, žmona sakė, kad atidavė I.“ (t. 2, b. l. 22)). Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, pinigai iš kortelės buvo nuimti 2006-10-15 ir 2008-06-10, kai tuo tarpu virtuvės komplektas buvo įsigytas 2007 m. spalio mėnesį (ši aplinkybė nenuginčyta), skalbimo mašina – 2008-12-06, o miegamojo spinta – 2009 m. vasaros gale (ši aplinkybė taip pat nenuginčyta). 2006 m. patalpos, kuriose šie baldai turėjo stovėti, buvo dar be langų, stogo, vidaus apdailos. Neprotinga imti paskolą ir mokėti palūkanas, kad už paskolos pinigus tik po metų būtų įsigyti daiktai. Ieškovės atstovės ir N. N. parodymai prasilenkia su bet kokia logika ir nepaaiškina, kodėl paskolos apskritai buvo imtos dar gerokai prieš įsigyjant daiktus, kodėl pinigai iš banko sąskaitos buvo nuimti ir daugiau nei metus neva tai buvo laikomi, kad galėtų būti perduoti šalims, ir vis dėlto – kada tiksliai jie buvo perduoti. Be to, ieškovės atstovės ir liudytojos N. N. paaiškinimai iš esmės prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kad pinigai buvo perduoti 2006-10-15 ir 2008-06-10. Toks faktinių aplinkybių keitimas ir nenuoseklus aiškinimas nesukuria jokių prielaidų pripažinti pinigų perdavimo faktą nustatytu. Vien tik aplinkybė, kad, pasak ieškovės, ji ir jos tėvai pasitikėjo atsakovu ir laikė, kad jų santykiai gražūs ir neva perspektyvūs, negali būti laikoma teisėtu ir pagristu pagrindu laikyti, jog realiai įvyko pinigų perdavimas ir vien tik tuo remiantis daryti išvados, kad būtent iš ieškovės tėvų pinigų buvo įsigyti ginčo daiktai.

2. Nebuvo ištirtos ir nustatytos aplinkybės, už kieno pinigus buvo įsigyti ginčo daiktai. Atsakovas įrodinėjo, kad ginčo daiktus įsigijo pats už savo turimas lėšas. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo daiktai buvo įsigyti už jos tėvų pinigus, tačiau ieškovė to nepadarė. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent už jos (ar už jos tėvų) pinigus buvo pirkti daiktai. Nenurodyta nei ieškinyje, nei ieškovės atstovų paaiškinimuose, kada tiksliai, kokiomis aplinkybės ginčo daiktai įsigyti. Ieškovės liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, nei vienas liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti, kas už neva ieškovės tėvų perduotus ieškovei pinigus buvo įsigyta. Teismas, vadovaudamasis vien tik subjektyviais ieškovės tėvų paaiškinimais, kurie be kita ko yra neinformatyvūs, padarė išvadą, kad neva ieškovės tėvų pinigai buvo panaudoti būtent virtuvės komplektui, miegamojo spintai ir skalbimo mašinai įsigyti.

3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl virtuvės komplekto ir miegamojo spintos verčių. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad virtuvės komplekto įsigijimo metu per tą patį asmenį, kuris gamino baldus, buvo įsigytas ir gartraukis (405 Lt vertės), kuris buvo paskaičiuotas į bendrą sumą. Bendra suma sumokėta baldžiui buvo 2 785 Lt, kurią sudarė 2 380 Lt už virtuvės komplektą ir 405 Lt už gartraukį. Kadangi šio ginčo atveju yra esminė tik virtuvės baldų kaina, tai teismas nepagrįstai nurodė virtuvės baldų kainą 2 785 Lt, nes realiai įsigyta už 2 380 Lt. Nurodydamas miegamojo spintos kainą, teismas neatsižvelgė į projektavimo darbų apskaitos duomenis, kuriuose aiškiai yra nurodoma 2 000 Lt suma (t. 1, b. l. 50). Tai, kad miegamojo spintos kaina yra ne 3 000 Lt, patvirtina miegamojo spintos sąmatos duomenys (t. 1, b. l. 51), iš kurių matyti, kad plokštės vertė yra 784 Lt, PVC – 140 Lt, bėgelių – 40 Lt, rankenų – 20 Lt, durų – 1 042 Lt, viso miegamojo spintos kaina – 2 026 Lt, kuri galutinai suderėjus su baldžiumi buvo nuleista iki 2 000 Lt (t. 1, b. l. 50). Šių sumų ieškovė neginčijo. Taip pat teismas neįvertino, kad baldai ir buitinė technika dėvisi, o nuo ginčo daiktų įsigijimo praėjo daugiau negu 5 metai. Vien tik iš skelbimų elektroninėje erdvėje matyti, kad analogiškos skalbimo mašinos vertė yra apie 300 Lt. Atitinkamai turėjo būti paskaičiuotas ir baldų nusidėvėjimas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, kur yra nurodyta, kad „Baldų, išskyrus naudojamų viešbučių veiklai, nusidėvėjimo normatyvas yra 6 metai“, o taip pat vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-07 išaiškinimu reg. Nr. KD-663622, kuriame nurodyta, jog ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir nusidėvėjimo laiko (metais) santykis, virtuvės komplekto vertė yra 198,04 Lt. Nenuginčyta turto įsigijimo kaina yra 2 380 Lt, todėl metinė nusidėvėjimo suma yra lygi 396,67 Lt (2 380 / 6 metai), atitinkamai mėnesiui tenkanti baldų nusidėvėjimo suma yra 33,06 Lt (2 380 / 6 x 12). Kadangi iki sprendimo priėmimo dienos virtuvės komplektas buvo naudojamas pilnus 66 mėnesius, tai jo vertė 2013 gegužės mėn. tebuvo 198,04 Lt (2380 – 66 x 33,06). Kadangi miegamojo spinta buvo įsigyta 2008 vasaros pabaigoje už 2 000 Lt, jos metinė nusidėvėjimo suma yra 333,33 Lt (2 000 / 6), atitinkamai mėnesiui tenkanti baldų nusidėvėjimo suma – 27,78 Lt (2 000 / 6 x 12). Kadangi iki sprendimo priėmimo dienos spinta buvo naudojama 44 mėnesius, tai jos vertė 2013 gegužės mėn. tebuvo 777,68 Lt (2 000 – 44 x 27,78). Teismas, padarydamas išvadas dėl ginčo daiktų verčių, ne tik, kad tinkamai nesivadovavo byloje esančiais nenuginčytais duomenimis (rašytiniais įrodymais), tačiau ir neįvertino ginčo daiktų realios šiai dienai vertės.

4. Teismas nepagrįstai nutarė, kad „ieškovė 2011 m. atsakovui jai parašius žinutę, kad jų keliai išsiskyrė, išėjo iš jų būsto, kuriame jie kartu gyveno, visa kas buvo įgyta jiems kartu gyvenant eilę metų liko atsakovo žinioje“. Teismas visiškai nevertino atsakovo paaiškinimų, jog I. atsakovo namus paliko dar 2011 m. pradžioje, kai išsikraustė į Vilnių, o ne tada, kai gavo iš atsakovo žinutę. Taip pat teismas ignoravo aplinkybę, kad tuo metu, kai I. paliko atsakovo namus, atsakovas buvo darbe ir jei ten buvo kažkokių vien tik jai priklausančių daiktų, ji galėjo laisvai viską išsinešti, taip pat galėjo ir dokumentus pasiimti, ir pasikviesti pagalbininkus stambesniems daiktams išsinešti (t. 2, b. l. 24).

5. Teismas, remdamasis neteisingu vertinimu, jog šalys kartu gyveno nuo 2007–2008 m., klaidingai laikė, kad virtuvės komplektas buvo įgytas šalims kartu gyvenant. Teismas, teigdamas, kad šalys pradėjo gyventi 2007–2008 m., vadovavosi išimtinai vien tik ieškovės liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi, o atsakovo liudytojų parodymus ignoravo, jų nevertino bei nenurodė, kodėl atsisako tai padaryti. Virtuvės komplekto įsigijimo data 2007 m. spalio mėn. ieškovės nėra nuginčyta.

6. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsiliepime nurodytų argumentų ir liudytojų parodymų apie ieškovės tėvų namuose atliktus remontus bei galimai panaudotus N. N. paskolos pinigus būtent ieškovės tėvų namie atliktiems remontams ir naujiems baldams įsigyti. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 m. paskolą ieškovės tėvai paėmė virtuvės remontui (t. 2, b. l. 24). K. N. nurodė, kad atsakovas padėjo remontuoti butą, be to, nurodė, kad sunkiai gyveno (t. 2, b. l. 21–22). Tokios aplinkybės, nesant tiesioginių įrodymų, tik patvirtina, kad vis dėlto paskolos buvo paimtos pačių N. interesams tenkinti, o ne šalių bendram gyvenimui. Ieškovės motina nurodė, jog pinigus neva perdavė 2007 m., todėl tikėtina, kad remontai buvo atlikti ir nauji baldai pas juos buvo pagaminami 2006–2007 m., būtent tada, kada ir buvo paimtos iš banko ir nuimtos iš mokėjimo kortelės ieškovės motinai suteiktos banko SNORAS paskolos. Liudytoja M. P. taip pat patvirtino apie ieškovės tėvų namuose atliktą remontą (t. 2, b. l. 32, 34). Iš faktinių aplinkybių visumos akivaizdu, kad ieškovės tėvams ir taip neturint pinigų (tai jie patys patvirtino), o ieškovės motinai netenkant darbo (t. 2, b. l. 31), imti paskolą ir ją neva duoti dukrai ir jos draugui, kai tuo pačiu metu daromi pas save remontai ir reikalingos papildomos nemažos lėšos, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

7. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, jog tiek ieškovės, tiek jos liudytojų pozicija dėl ginčo daiktų ir priteistinos sumos yra labai prieštaringa ir nenuosekli. Ieškovė ir liudytojai keitė pozicijas dėl ginčo esmės. 2011 m. raginime ieškovės atstovė teigia, kad ginčo daiktai yra bendras turtas ir reikalauja grąžinti 5 000 Lt kompensaciją (t. 1, b. l. 80). 2012 m. ieškinyje reikalavimas išauga iki 10 000 Lt, o daiktai „tampa“ ieškovės asmenine nuosavybe, perduota atsakovui valdyti. 2013 m. patikslintame ieškinyje jau nurodoma, kad atsakovas nesąžiningai praturtėjo ieškovės tėvų sąskaita, neva gavęs iš jų tam tikras pinigų sumas. Ieškovės atstovas K. N. teismo posėdžio metu paaiškina, kad: „dukra prašo grąžinti tuos pinigus, kurie jai su P. gyvenant jai buvo duoti“ (t. 2, b. l. 21). Liudytoja E. N. patvirtina K. N. paaiškinimą: „Baldų tai nenorėjo išsinešti ji iš ten, kad išlaidas pasidalinti“ (t. 2, b. l. 26). Ir galiausiai liudytoja I. B. ne tik, kad paneigia ieškinio dalyką, bet ir patvirtina K. N. bei E. N. paaiškinimus: „Kiek aš žinau, ji nori susigrąžinti pinigus, kurie investuoti į bendrą turtą“ (t. 2, b. l. 27). Iš nurodytų aplinkybių yra visiškai neaišku, ko ieškovė realiai nori – ar pinigų, ar daiktų?

8. Teismas netinkamai vertino materialines teisės normas, reglamentuojančias nepagristą praturtėjimą. Teismas nenurodė, kuria konkrečiai CK norma yra remiamasi – ar CK 6.237 str. 1 d., ar 6.237 str. 2 d., ar 6.242 straipsniu. Ieškovė, siekdama išsireikalauti iš atsakovo ginčo daiktus bei remdamasi CK XX skyriaus normomis, turėjo įrodyti, kad: ginčo daiktai yra įgyti be teisinio pagrindo, atsakovas daiktų negalėjo ir neturėjo gauti, atsakovo veiksmai pasižymėjo tyčia ar neatsargumu. Ieškovė to neįrodė jokiais leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais. Ieškovė rėmėsi vien tik giminaičių, turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, artimų draugų ir kaimynų parodymais. Tokių liudytojų parodymai teismų praktikoje vertintini kritiškai. Šio ginčo atveju ginčo objektas yra konkretūs daiktai: skalbimo mašina, virtuvės komplektas ir miegamojo spinta. Šiuos daiktus teismas, vadovaudamasis CK XX skyriaus normomis, sprendimu priteisė iš atsakovo. Tai reiškia, jog teismas laikė, jog būtent šie daiktai įgyti be teisinio pagrindo ir atsakovas jų negalėjo gauti, bet tuo tarpu viso ginčo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad jie perdavė atsakovui pinigus, bet ne daiktus. Kai tuo tarpu dėl daiktų įsigijimo jie laikosi vieningos pozicijos, jog daiktai buvo įsigyti atsakovo valia, atsakovas pats kontroliavo jų įsigijimą, ieškovė į tai nesikišo. Būtent atsakovas yra teisėtas ginčo daiktų savininkas. Tai patvirtina skalbimo mašinos pirkimo kvitas, virtuvės komplekto ir miegamojo spintos sąmatos ir brėžiniai (t. 1, b. l. 46–51). Ginčo daiktai, kuriuos teismas laikė įgytus be teisinio pagrindo, įgyti pagal pirkimo–pardavimo sandorius, kurie ieškovės nėra nuginčyti.

9. Teismas priteisė ieškovei iš dalies nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atstovei sumokėjo 200 Lt už 2011-11-23 raginimo spręsti ginčą ne teismine tvarka parengimą. Raginimas nebuvo privalomas, t. y. šio ginčo ikiteisminio nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta. Be to, raginimo parengimui ieškovė buvo sudariusi su savo atstove visai kitą sutartį (t. 2, b. l. 14). Tokio raginimo parengimas negali būti priskiriamas prie išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu. Ieškovės atstovė, siekdama suklaidinti teismą apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 611871 (t. 2, b. l. 10) 700 Lt sumai, kuriame nurodyta, kad jis išrašytas pagal sutartį 480-408. Tuo tarpu į bylą yra pateiktos dvi ieškovės atstovavimą patvirtinančios sutartys: Nr. 1211 (t. 2, b. l. 14) ir Nr. 408 (t. 1, b. l. 6). Pinigų priėmimo kvite nėra nurodyta, už ką konkrečiai jis išrašytas, tik pabraukta ,,už dokumento surašymą“, tačiau už kokio dokumento ir kokioje byloje surašymą nėra aišku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokia atstovavimo sutartis, kurios numeris būtų 480-408, laikytina, kad šios išlaidos buvo kitoms, ne su šia byla susijusioms teisinėms paslaugoms apmokėti. Toks pinigų priėmimo kvitas turėjo būti atmestas kaip nepagrindžiantis būtent šios civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtas atstovavimo išlaidas. Taip pat yra nesuprantama, už kokio dokumento parengimą buvo išrašytas 2012-04-05 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 611821 (t. 2, b. l. 11), kuriame paskirtis yra nurodyta ,,už dokumento surašymą“. Ieškinys buvo paduotas tik 2012-11-19, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų. Teismas formaliai, nesigilindamas į pateiktus dokumentus, priėmęs nepagrįstą sprendimą, jog ieškovės patirtos išlaidos tenkinamos visa apimti, pažeidė ne tik atsakovo interesus, bet ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką bei teisės aktus. Todėl 200 Lt (už raginimo surašymą) ir 700 Lt (pagal pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 611871) teismo neturėjo būti pripažintos realiomis ir būtinomis šio ginčo atveju. Tuo atveju, jeigu kolegija teismo sprendimą iš esmės paliktų nepakeistą, sprendimo dalis dėl ieškovei priteistinų bylinėjimo išlaidų turėtų būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas dėl šios dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 775,20 Lt atstovavimo teisme išlaidų.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 85–90) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo 2013-05-15 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai ištyrė šiai bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei priėjo teisingos išvados. Teismas teisingai pritaikė materialines bei procesines teisės normas, sprendžiant ginčą nebuvo pažeisti nei materialinių, nei procesinių normų reikalavimai. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas, jo motyvai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir vieni kitiems. Apeliaciniame skunde pagrįstų motyvų, dėl ko turėtų būti panaikintas teismo sprendimas, nepateikta. Apeliantas neteisingai nurodo gyvenimo kartu pradžią, jo dėstomi teiginiai nuginčija vienas kitą. Apeliantas teigia, kad patalpos buvo pastatytos tik 2008 metų pavasario gale, mat tik tuomet klozetas buvo įgytas, todėl patalpose gyventi iki to laiko buvo neįmanoma. O toliau jau teigia, kad 2007 metų pabaigoje buvo įsigytas pagamintas virtuvės komplektas, nes tuo laiku gartraukis jau įsigytas. Kam gaminti virtuvės komplektą, jei tik po metų įmanoma apsigyventi patalpose, kai galėjo dar pasikeisti net išmatavimai ir pagamintas komplektas netikti. Ieškovė atkreipia dėmesį į 1 t, b. l. 25 esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuota darbo pradžia ir pabaiga, nuotraukos atliktos 2006 m. gegužės–rugsėjo mėn., tai negi dar dviejų metų reikėjo darbų užbaigimui, kai per kelis mėnesius net buvo pastatytas antstatas. Be to, tai nuginčija ir kitą apelianto nurodomą aplinkybę, kad ieškovė neprisidėjo prie statybos darbų, rūpinimosi bendru ūkiu. Neteisingai dėstomos aplinkybės ir apie miegamojo spintos įsigijimą, ir apie nurodomą stebuklingą šildymo katilą 1991 metų, kuriam niekaip nereikalingas remontas. Nuo 2006 m. sausio mėn. atsakovo gautos pajamos buvo itin mažos (tuo metu atsakovas dirbo tik 0,5 etato krūviu), iš tokių pajamų net pačiam pragyventi neįmanoma, jau nekalbant apie vykdomas statybas. Tik nuo 2008 metų birželio mėn. pajamos padidėjo. Apelianto pateiktos paskolos jo finansinio pajėgumo neįrodo, kadangi paskolas reikia grąžinti ir dar su palūkanomis, o tai tikrai nedidina finansinio pajėgumo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas finansiškai pajėgus niekad ir nebuvo. Lėšos (užsidirbtos, skolintos, gautos iš tėvų) buvo naudojamos kuriant ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo pagrindą. Kadangi bendro gyvenimo neliko, todėl ieškovė ir pageidauja susigrąžinti jos lėšomis įgytus baldus, buitinę techniką, o, atsakovui atsisakant juos grąžinti, atlyginti jų vertę, kadangi atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė savo tėvų duotus pinigus skyrė bendro gyvenimo sukūrimui savo interesais ir rizika. Apelianto teiginys, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant materialines teisės normas, iš esmės pažeidus procesines teisės normas, t. y. neištyrus visų byloje surinktų įrodymų ir nenustačius visų reikšmingų bylai aplinkybių, yra visiškai nepagrįstas. Visų įrodymų visuma tik pagrindžia teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apelianto motyvai, nuorodos, kad tik pateikus į bylą rašytinius įrodymus dėl pinigų, už kuriuos buvo įgyti ginčo daiktai, perdavimo atsakovui, sukurtų prielaidas pripažinti pinigų perdavimo faktą nustatytu, laikytini nepagrįstais. Apeliantas dėsto iš bendro konteksto paimtas trumpas liudytojų parodymų ištraukas ir daro nepagrįstas išvadas. Teismas teisingai vertino, kad ieškovės mama N. N. paėmė paskolas banke ir pinigus perdavė dukrai ir atsakovui buities poreikių tenkinimui. Byloje surinktais rašytiniais banko išrašais dėl paimtų paskolų, liudytojų parodymais įrodytas bei kita surinkta medžiaga įrodytas ieškininio reikalavimo pagrįstumas. Nebuvo pilnai pateikti įrodymai, patvirtinantys močiutės A. N. pinigų perdavimo 2 000 Lt sumoje faktą, kai pinigai buvo skirti šildymo katilo remontui. Į teismo posėdį, pergyvendama dėl močiutės sveikatos, jos emocinio stovio, jos duoti parodymų ieškovė nekvietė. O įrodymai, kad ieškovės tėvai skyrė 8 000 Lt (per du kartus) baldams, skalbimo mašinai įsigyti, pateikti ir patvirtinti liudytojų E. N., I. B., V. B., V. V., N. N.. Pastaroji išsamiai paaiškino, kokiu tikslu paimtos paskolos, kam panaudotos ir kodėl pirma paskola paimta 2006 metų pabaigoje ir kada perduota ieškovei, dalyvaujant atsakovui. Pateikti įrodymai nenuginčyti. Iš dalies ieškinio pagrįstumą įrodo ir atsakovo pakviestų liudytojų parodymai, kurie akivaizdžiai nesutampa su atsakovo parodymais. Liudytojas M. M. (t. 2, b. l. 32) nors ir tvirtino, kad dėl baldų įsigijimo nieko nežino, tačiau pripažino faktą, kad ieškovė buvo atsakovo gyvenimo draugė, kad jie abu buvo pora, kad jos elgesys namie buvo kaip šeimininkės, nes teigė „I. ilgai dirbdavo, jinai grįždavo pakankamai vėlai. Ir kada I. grįždavo, tai jai nepatikdavo, kad mes suėję į svečius“. Neteisingi, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl pačių paskolų paėmimo laiko ir panaudojimo laiko. Šios aplinkybės buvo išsiaiškintos teismo posėdžio metu. Nepagrįsti apelianto teiginiai ir dėl ieškovės liudytojų parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo. Priešingai, minimi liudytojai išsamiai paaiškino jiems žinomas aplinkybes, kurios tik patvirtino ieškiniuose nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovo liudytojų parodymai buvo neinformatyvūs, išskyrus tai, kad šalys gyveno kartu ir buvo pora. Tik atsakovo tėvams ir tokios aplinkybės buvo nežinomos, jų parodymai vertintini kritiškai. Apeliantas dėsto ir savo nesutikimą su teismo išvadomis dėl ginčo daiktų vertės nustatymo, nukreipia ir į normatyvinius aktus, nustatančius nusidėvėjimo normatyvus. Ieškovė sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl verčių nustatymo. 8 000 Lt suma reali, nuvertėti negali. Nepagrįstai teigiama, kad paskolos, paimtos ieškovės mamos N. N., galėjo būti panaudotos ieškovės tėvų namų remontui ir naujiems baldams įsigyti, tokių įrodymų atsakovas nepateikė (jie ir negalėjo būti pateikti, nes jokie darbai tuo laiku neatlikti, jokie baldai neįsigyti), todėl teismo ir nevertinti. Nepagrįstai apeliantas dėsto abejones dėl tokio paimtų paskolų išleidimo, liudytojos N. N. parodymai (t. 2, b. l. 30) nenuginčyti, o ji teigė apie baldų gaminimą 2005 metais. Šį liudytojos teiginį patvirtina 2005-07-26 užsakymas dėl baldų gaminimo 2005 metais. Teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas, iš dalies patenkindamas ieškinį. Ieškovė, gyvendama kartu su atsakovu, savo lėšomis įgijo kilnojamąjį turtą, kuriuo naudojosi kartu, ieškovė sutiko, kad ginčo daiktais naudotųsi ir atsakovas, kaip ir ieškovė naudojosi daiktais, kurie buvo pirkti iš atsakovo tėvų lėšų, tačiau, nutraukus bendrą gyvenimą, ieškovė turi teisę pasiimti savo daiktus, teisinio pagrindo atsakovui naudotis ieškovei priklausančiu turtu nėra. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo. Visi įrodymai, sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai, atstovavimo sutartys pridėti prie bylos (t. 1, b. 1. 6; t. 2, b. 1. 9–14), jokie pažeidimai nepadaryti, pinigai įmokėti už teisines paslaugas, pinigai priimti, nurodytos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.1; 8.2; 8.17; 8.18 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovei priteistos šios išlaidos teisingai. Buhalterės G. Ž. (t. 2, b. l. 10) rašymo apsirikimas vietoje sutarties Nr. 408 nurodant Nr. 480, priimant 700 Lt, buvo laiku pastebėtas ir kvite nurodytas teisingas sutarties Nr. 408, tai nekeičia įmokos reikšmės ir nesudaro prielaidų laikyti, kad šie įmokėti pinigai nepriteistini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjo, jog, šalims jau gyvenant kartu, iš jos asmeninių lėšų, kurias dovanojo (paskolino) jos tėvai, buvo įsigyti nestandartinis virtuvės komplektas 3 500 Lt vertės, nestandartinė miegamojo spinta 3 000 Lt vertės ir skalbimo mašina „Samsung“ 1 500 Lt vertės (toliau – ginčo daiktai). Ieškovės mama banke du kartus, t. y. 2006-10-15 bei 2008-06-10, paėmė vartojimo paskolas (3 000 Lt ir 3 900 Lt) ir pridėjusi sutaupytus pinigus per du kartus, t. y. 2006 m. spalio mėn. bei 2008 m. birželio mėn., perdavė jai, dalyvaujant atsakovui, po 4 000 Lt, viso 8 000 Lt.

Atsakovo teigimu, jis 2006 m. už savo turimas santaupas, iš banko gautas paskolas (t. 1, b. l. 60–74), užsienyje uždirbtus pinigus bei tėvų duotus ir paskolintus pinigus (t. 1, b. l. 76) pradėjo ūkiniu būdu savo pastangomis ir darbu įrenginėti pagalbinio ūkio patalpas, nuosavybės teise priklausančias atsakovo seneliams ir esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25). Dar iki pradedant gyventi naujai suremontuotose patalpose, atsakovas iš savo turimų lėšų 2007 m. spalio mėnesį įsigijo pagal užsakymą pagamintą virtuvės baldų komplektą, už kurį pats atsiskaitė tiesiogiai su baldžiumi, sumokėdamas beveik 2 400 Lt (1 t., b. l. 46–48). 2008 m. rudenį atsakovui pradėjus gyventi paties suremontuotose ir įrengtose patalpose, į kurias tų pačių metų rugsėjo mėnesį atsikraustė ir ieškovė, už savo turimas lėšas atsakovas įsigijo kitus buities baldus bei prietaisus, tame tarpe skalbyklę Samsung WF – S1062 (vertė 679 Lt, įsigyta 2008-12-06 (t. 1, b. l. 49)) bei vėliau, 2009 m. vasaros gale, atsakovas užsakė pagaminti miegamojo spintą, už kurią atsiskaitė taip pat iš savo turimų asmeninių lėšų, sumokėdamas 2 000 Lt (t. 1, b. l. 50–51).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuo 2007–2008 metų iki 2011 metų pavasario gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ką įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Kaip matyti iš atsakovo laiško ieškovei (1 t., b. l. 112), jis dar 2004-08-31 rašė ieškovei apie tai, ,,kad jau laikas kažkur kartu įsikurti, įsivaizduoju, kaip būtų smagu, būtume šeima“, kad tėvelius ,,jau senai reikėjo supažindinti“. Kaip matyti iš fotonuotraukų (1 t., b. l. 25 ir 30), ieškovė kartu su atsakovu 2006 m. 05–06 mėn. dalyvavo statant antstatą, kuriame vėliau kartu apsigyveno, o šalių tėvai kartu leido laiką jau 2006 m. liepos mėnesį. Kaip matyti iš 2006-07-18 atsakovo elektroninio laiško ieškovei (1 t., b. l. 32), atsakovas rašė norintis ,,jau namuciu“. Fotonuotraukos (1 t., b. l. 2–6) patvirtina, jog jau 2007 metais rugsėjo šalys kaip pora atostogavo Tunise ir Kipre (kaip pripažino atsakovas, kelionės jam nekainavo, nes buvo finansuojamos ieškovei suteiktais lojalumo taškais) bei dalyvavo atsakovo sesers vestuvėse. Kaip matyti iš grynųjų pinigų priėmimo kvito (1 t., b. l. 107), ieškovė į atsakovo sąskaitą ,,indėlio pap.“ 2007-07-19 įnešė 430 Lt. Liudytojo K. N. (ieškovės tėvo) parodymais nustatyta, jog, kol vyko darbai, atsakovas gyveno pas juos, ,,pradėjo gyventi 2007 metų gale“, vėliau, kaip grįžo iš Kipro 2007 m. spalio–lapkričio mėn. išsikėlė į priestatą pas atsakovą, ,,leisdavo bendrai pinigus kaip šeima“. Kaip nustatyta liudytojos E. N. parodymais, šalys pradžioj kaip šeima gyveno pas ieškovės tėvus, o 2007–2008 metais ieškovė atsikraustė pas ieškovą, tame bute, kur jie gyveno, jų daiktai buvo bendri. Liudytojos I. B. parodymais nustatyta, jog šalys ,,buvo pora, mylėjo vienas kitą, tai buvo normalus gyvenimas, kaip vyro ir moters.“ Liudytojos N. (ieškovės mamos) parodymais nustatyta, jog ji, matydama šalių gražius santykius ir tikėdamasi, kad jie sukurs šeimą, 2006 metais SNORO banke paėmė paskolą ir davė šalims 4 000 Lt baldams įsigyti, vėliau davė dar 4 000 Lt; atsakovas pinigus žadėjęs grąžinti, kai grįš iš Švedijos, paskaičiavęs daiktų nusidėvėjimą. Liudytoja M. P. paliudijo, kad jos sūnus E. P. (atsakovas) ir I. N. (ieškovė) pradėjo pas juos gyventi po neilgos draugystės; būstą įsirengė jos sūnus E., tikėdamasis, kad sukurs su I. bendrą gyvenimą. Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, jog ieškovės mama jai sakiusi, kad ji paimtos paskolos pinigus per du kartus po 4 000 Lt atidavė dukrai ir atsakovui. Visų šių įrodymų visuma, kolegijos nuomone, patvirtina, jog šalys nuo 2007–2008 metų iki 2011 metų pavasario gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir kad būtent per šį gyvenimo kartu laikotarpį buvo įsigyti ginčo daiktai. Nors atsakovas teigė, kad dar iki pradedant gyventi naujai suremontuotose patalpose jis iš savo turimų lėšų 2007 m. spalio mėnesį įsigijo pagal užsakymą pagamintą virtuvės baldų komplektą, už kurį pats atsiskaitė tiesiogiai su baldžiumi, sumokėdamas beveik 2 400 Lt (1 t., b. l. 46–48), teigė nevedęs bendro ūkio su ieškove (nors pripažino kartu gyvenęs nuo 2008 m. rudenio), o skalbimo mašiną ir spintą įsigijęs iš savo asmeninių lėšų, nors ir gyvenimo kartu laikotarpiu, kolegijos nuomone, šios atsakovo nurodytos aplinkybės yra neįrodytos ir paneigtos prieš tai aptartais įrodymais. Nors, kaip matyti iš atsakovo pateikto garantinio rašto (1 t., b. l. 44), gartraukis, be kurio neįmanoma iki galo suprojektuoti ir pradėti gaminti virtuvės, buvo įgytas dar 2007-10-31, tačiau, kolegijos nuomone, tai nepatvirtina nei fakto, kad tuo pačiu metu buvo užsakytas, o tuo labiau – pagamintas ginčo virtuvės komplektas, o svarbiausia – kad už šį komplektą buvo sumokėta būtent atsakovo asmeninėmis lėšomis. Kolegija kritiškai vertina liudytojos M. P. (atsakovo mamos) ir P. P. (atsakovo tėvo) parodymus, kad šalys nevedė bendro ūkio ir nieko bendro neturėjo, kad ieškovė prie bendro gyvenimo neprisidėjo, tuo labiau, kad šie liudytojai pripažino faktą, kad šalys gyveno jų namuose nuo 2008 m. iki 2011 m. pavasario.

Nors, kolegijos nuomone, ieškovė šioje byloje neginčijamais įrodymais taip pat neįrodė, kad ji šiuos daiktus įgijo tik už savo vienos asmenines lėšas, tačiau šiuo atveju svarbiausia yra teismo nustatyta aplinkybė, jog ginčo daiktai buvo įgyti šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Kadangi šioje byloje ieškinys reiškiamas ne dėl ieškovės tėvų paskolintų (dovanotų) pinigų susigrąžinimo (priteisimo), o faktiškai pareikštu ieškiniu (pagal faktinį reikalavimo pagrindą, kurį teismas privalo konstatuoti savo iniciatyva) ieškovė siekia kompensacijos už turtą, kuriam įgyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, kolegijos nuomone, šioje byloje ieškovė ir neprivalėjo būtinai įrodyti iš savo tėvų gautų pinigų perdavimo atsakovui ir jų tiesioginio panaudojimo būtent ginčo daiktams įsigyti fakto, o užteko nustatyti aplinkybes, jog ginčo daiktai buvo įgyti šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį bei paneigti atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis šiuos daiktus įsigijo ne už savo asmenines ar ne tik už asmenines lėšas.

Nors būtent atsakovas pateikė į bylą daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 46–49 ir 50–51) ir paaiškino daiktų įsigijimo aplinkybes, kolegijos nuomone, tai neduoda pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad šiuos daiktus jis įsigijo kaip asmeninę nuosavybę ir kad tam nebuvo panaudotos taip pat ir ieškovės asmeninės lėšos. Kolegijai visiškai suprantama, kad, ieškovei 2011 m. pavasarį išsikrausčius iš atsakovo senelių namų, nurodyti dokumentai liko būtent pas atsakovą, būtent kuris jais remdamasis ir gali smulkiau paaiškinti daiktų įsigijimo aplinkybes. Kolegija nesutinka su atsakovu, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog būtent atsakovas buvo ginčo daiktų pirkėjas, t. y. teisėtas ginčo daiktų savininkas, kadangi nei iš skalbimo mašinos pirkimo kvito (1 t., b. l. 49), nei virtuvės komplekto ir miegamojo spintos sąmatos ir brėžinių (1 t., b. l. 46–48, 50–51) nematyti, kas buvo ginčo daiktų pirkėju. Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, jog jis visus ginčo daiktus finansiškai buvo pajėgus įsigyti pats (be ieškovės ar jos tėvų paramos). Vien tai, kad atsakovas 2006-06-02 pagal su SEB Vilniaus banku sudarytą kredito sutartį (t. 1, b. l. 60–66) buvo paėmęs iki 2011-06-01 20 000 Lt vartojimo kreditą, kurio palūkanų norma 9,75 proc., o 2009-02-10 iš DnB NORD banko pagal kreditavimo sutartį (t. 1, b. l. 67–74) paėmė dvejiems metams 2 500 Lt paskolą už 18,15 proc. metines palūkanas, kolegijos nuomone, patvirtina tai, kad atsakovo turtinė padėtis nebuvo tokia gera, kad užtektų ir 2006 metų kreditui grąžinti, ir ginčo daiktams įsigyti, kas akivaizdu iš 2009 metų pradžioje paimtos sąlyginai nedidelės paskolos už gana dideles palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog šalys nesusituokę gyveno kartu bei kartu vedė bendrą ūkį, įsigijo jų buičiai būtinus daiktus, šalių santykiams turėjo būti taikomos jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos, o jų bendrai sukurtam turtui taikomos bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančios teisės normos.

Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

Kolegijos nuomone, nei vienai iš šalių neįrodžius didesnio indėlio į bendro gyvenimo metu įgytus ginčo daiktus, nesant pagrindo išvadai, kad bendros jungtinės veiklos metu įgyjant ginčo daiktus tam buvo panaudotos tik vienos šalių asmeninės lėšos, nesant galimybės tiksliai nustatyti kiekvienos šalių įdėtų lėšų dydį, laikytina, jog šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios. Pažymėtina, jog CK 6.970 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.

Kolegija iš dalies pritaria apelianto argumentams dėl ieškovės prašomų išreikalauti daiktų verčių. Teismas, padarydamas išvadas dėl ginčo daiktų verčių, ne tik, kad tinkamai nesivadovavo byloje esančiais nenuginčytais duomenimis (rašytiniais įrodymais), tačiau ir neįvertino ginčo daiktų realios vertės.

Sutiktina su atsakovu, jog, nurodant virtuvės komplekto kainą, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad virtuvės komplekto įsigijimo metu per tą patį asmenį, kuris gamino baldus, buvo įsigytas ir 405 Lt gartraukis, kurį teismas taip pat įskaičiavo į bendrą sumą. Kadangi šio ginčo atveju, ieškinyje net nenurodžius apie gartraukio įsigijimą, esminė yra tik virtuvės baldų kaina, konstatuotina, jog teismas virtuvės baldus nepagrįstai vertino 2 785 Lt suma, nes ieškovės nenuginčyta virtuvės baldų komplekto įsigijimo kaina, remiantis atsakovo pateiktais įrodymais, yra tik 2 380 Lt (1 t., b. l. 47).

Be to, pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas miegamojo spintos kainą 3 000 Lt, realiai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus ir ieškovės neginčytus miegamojo spintos projektavimo darbų apskaitos duomenis (t. 1, b. l. 50–51), patvirtinančius, kad miegamojo spintos įgijimo vertė buvo 2 000 Lt, o ne 3 000 Lt. Iš pateiktų duomenų matyti, kad plokštės vertė – 784 Lt, PVC – 140 Lt, bėgelių – 40 Lt, rankenų – 20 Lt, durų – 1 042 Lt, viso miegamojo spintos kaina – 2 026 Lt, kuri, atsakovo teigimu, galutinai suderėjus su baldžiumi buvo nuleista iki 2 000 Lt.

Be to, teismas nepagrįstai nevertino, kad baldai ir buitinė technika dėvisi, o laiko tarpas nuo jų įsigijimo iki ieškovės išsikraustymo 2011 m. balandžio mėn., o tuo labiau iki sprendimo byloje priėmimo praėjo nemažas. Kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį teismas turi remtis ir aplinkybe, jog materialūs daiktai per ilgą laiką nuvertėjo ir jų reali rinkos vertė tapo gerokai mažesnė už įsigijimo metu buvusią ir dėl to nustatyti atitinkamai pagrįstą ir teisingą kompensacijos dydį, ko šio ginčo atveju teismas neatliko.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, kur yra nurodyta, kad „Baldų, išskyrus naudojamų viešbučių veiklai, nusidėvėjimo normatyvas yra 6 metai“, o taip pat vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-07 išaiškinimu reg. Nr. KD-663622, kuriame nurodyta, jog ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir nusidėvėjimo laiko (metais) santykis, laikytina, jog virtuvės komplekto vertė yra 1 355 Lt. Nenuginčyta turto įsigijimo kaina yra 2 380 Lt, todėl metinė nusidėvėjimo suma yra lygi 396,67 Lt (2 380 / 6 metai), atitinkamai mėnesiui tenkanti baldų nusidėvėjimo suma yra 33,06 Lt (2 380 / 6 x 12). Kadangi nuo 2008 m. rudens, kai, paties atsakovo teigimu, ieškovė persikėlė pas jį gyventi, iki šalių išsiskyrimo 2011 m. balandžio mėn. virtuvės komplektas buvo naudojamas 31 mėn. (4 + 12 + 12 + 3), pripažintina, jog ir ieškovei, proporcingai jos daliai, turi tekti šio komplekto nusidėvėjimas 1 025 Lt (31 x 33,06) sumoje. Vadinasi, virtuvės komplekto vertė, įvertinus jo nusidėvėjimą, tik už kurį gali būti atsakinga ir ieškovė, yra 1 355 Lt (2 380 – 1 025).

Kadangi miegamojo spinta buvo įsigyta 2008 vasaros pabaigoje už 2 000 Lt, jos metinė nusidėvėjimo suma yra 333,33 Lt (2 000 / 6), atitinkamai mėnesiui tenkanti baldų nusidėvėjimo suma – 27,78 Lt (2 000 / 6 x 12). Kadangi iki šalių išsiskyrimo 2011 m. balandžio mėn. spinta buvo naudojama 31 (4 + 12 + 12 + 3) mėnesius, tai jos vertė, įvertinus nusidėvėjimą, tik už kurį gali būti atsakinga ir ieškovė (tokiu atveju, jei turtas natūra priteisiamas atsakovui), yra 1 139 Lt (2 000 – 27,78 x 31). Tačiau pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu spinta natūra priteisiama ieškovei, tuomet, skaičiuojant nusidėvėjimą, laikytina, jog spinta iki bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos atsakovo buvo naudota 67 mėnesius, kas reiškia, jog nusidėvėjo net 1 861 Lt (27,78 x 67) ir jos vertė šiuo metu yra tik 139 Lt (2 000 – 1 861).

679 Lt vertės skalbimo mašina „Samsung“, įgyta 2008-12-06 (t. 1, b. l. 44–51), iki šalių išsiskyrimo naudota du metus ir keturis mėnesius, akivaizdu, kad taip pat yra nusidėvėjusi, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos vertė nustatytina 400 Lt (jei natūra priteisiama atsakovui) arba 300 Lt (jei natūra priteisiama ieškovei, nes nuo jos išsikraustymo 2011 m. balandį iki šiol ja naudojosi atsakovas), atitinkamai paskaičiuojant priteistiną kitai pusei kompensaciją.

Kolegija, nustačiusi, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro ½ ginčo turto, konstatuodama, kad ginčo turtas yra nedalus, todėl natūra atidalyti jo neįmanoma (CK 4.80 str. 2 d.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad būtent atsakovas liko gyventi savo senelių bute, būtent kuriam ir yra pritaikytas ginčo virtuvės komplektas, šį virtuvės komplektą 1 355 Lt vertės priteisia atsakovui, o ieškovei už jį iš atsakovo priteisia 677,5 Lt kompensaciją. Tačiau 139 Lt vertės miegamojo spinta ir 300 Lt vertės skalbyklė, kurie gali būti pritaikyti ir kitose patalpose, ieškovei to prašant, kolegijos nuomone, natūra priteistini ieškovei, priteisiant iš jos atsakovui 219,5 Lt kompensaciją. Padarius kompensacijų tarpusavio įskaitymą, kolegija iš atsakovo ieškovei priteisia 458 Lt (677,5 – 219,5) kompensaciją.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.) ir, ieškinį tenkindama iš dalies, padalina tarp šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytus daiktus: nestandartinį virtuvės komplektą 1 355 Lt vertės priteisiant atsakovui, nestandartinę miegamojo spintą 139 Lt vertės ir skalbimo mašiną Samsung 300 Lt vertės – ieškovei bei priteisiant iš atsakovo ieškovei 458 Lt kompensaciją už jam tekusią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį, likusioje dalyje ieškinį atmetant.

Be to, kolegija proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsižvelgdama į tai, kad ieškinys patenkintas tik 9 procentais (897 Lt x 100 proc. / 10 000 Lt), priteisia iš ieškovės valstybei 59 Lt teismo turėtų 64,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisia iš atsakovo ieškovei 27 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (897 x 0,03) ir 189 Lt už advokatų pagalbą pirmosios instancijos teisme (2 100 Lt x 0,09), iš ieškovės atsakovui 1 365 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (1 500 Lt x 0,91), iš ieškovės atsakovui 167 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 860 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (laikant, jog apeliantas laimėjo 86 proc. apeliacijos, nes, prašęs 6 464 Lt, pralošė 897 Lt ir gavo 5 567 Lt, o ) bei iš atsakovo ieškovei 98 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (700 Lt x 0,14).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Padalinti tarp šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytus daiktus:

nestandartinį virtuvės komplektą 1 355 Lt vertės priteisti atsakovui E. P.,

nestandartinę miegamojo spintą 139 Lt vertės priteisti ieškovei I. N.,

skalbimo mašiną Samsung 300 Lt vertės priteisti ieškovei I. N..

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei I. N. 458 Lt kompensaciją už jam tekusią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. N. valstybei 59 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei I. N. 27 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 189 Lt už advokatų pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės I. N. atsakovui E. P. 1 365 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės I. N. atsakovui E. P. 167 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 860 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei I. N. 98 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai:                                                                                        Galina Blaževič

Jolita Cirulienė

                                                                      Izolda Nėnienė