Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-37-380/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00472-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       2020-05-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K. už tai, kad jis 2020-05-07, apie 22.56 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam ir teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020-12-16 nutarimu A. K. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskyrė jam 1000 Eur dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nutarimą, grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Taip pat nurodo, jog jo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme būtinas. Apeliantas teigia, kad teisėsauga sunaikino visus įkalčius, todėl teismas priėmė sprendimą, jog apeliantas yra kaltas ir atėmė jam teisę vairuoti 3 metams. Apeliantas domisi, kaip teismas vertina tai, „kur dingo dar du žmonės“, teigia, jog pareigūnai šių pabėgusių asmenų net negaudė. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neaišku, kaip galėjo dingti filmuota medžiaga. Jis turi filmuotą medžiagą, kurioje girdisi, kaip šaudoma. Kelia klausimą, kaip „mieste galėjo šaudyti“.  

4.       Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5.       Apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad A. K. pageidauja, jog administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad jam nebūtų taikoma administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams). Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8.       Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo apeliaciniame skunde išreiškė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo teismo posėdyje ir jam buvo suteikta galimybė pasisakyti, jis išdėstė savo įvykio versiją, pateikė prašymą skirti vaizdo įrašo ekspertizę (b. l. 76). Taip pat šiame posėdyje kaip liudytojai apklausti į administracinį nusižengimą reagavę policijos pareigūnai A. Ž. bei D. K., tinkamai ištirta bylos įrodymų visuma. Byloje nenustatyta ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes įvertinti byloje skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą galima nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, kaip tai numatyta ANK 651 straipsnio 2 dalyje.

9.       Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. K. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl A. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos itin išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. K. kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

10.       Nors A. K. savo kaltės nepripažįsta, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog automobilį galėjo vairuoti kiti asmenys, tačiau jo kaltė  yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2020-05-07 vykdė policijos priemonę. Dirbo kartu su kolega D. K., kuris tuo metu automobilyje žmogui rašė administracinio nusižengimo protokolą. Jis stabdė mašinas reido metu su lazdele su skrituliu. Pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės išsuko automobilis „Ford Focus“ ir jį pradėjus stabdyti, automobilio vairuotojas nestojo ir pasuko automobilį tiesiai į jį, tačiau jis spėjo pasitraukti. Automobilis „Ford focus“ nuvažiavo toliau. Tuomet jis greitai įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo kolega D. K. ir pradėjo automobilį „Ford Focus“ vytis. Tarnybiniame automobilyje iškart įjungė švyturėlius bei garsinį signalą, liepė automobiliui sustoti, bet jis tik didino greitį ir nestojo. Prieš (duomenys neskelbtini) įvažiavimą, netoli viaduko, automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pievą. Jie visą laiką važiavo iš paskos automobiliui „Ford Focus“. Automobilio vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis buvo vienas, už vairo sėdėjo A. K.. Vairuotojas pats nesugebėjo išlipti iš automobilio (b. l. 76). Liudytojas policijos pareigūnas D. K. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-05-07 vykdė policijos priemonę ir buvo sustabdęs vaikiną, kuriam policijos automobilyje rašė administracinio nusižengimo protokolą. Kolega stabdė mašinas. Iš dešinės pusės išgirdo, kaip cypia automobilio ratai. Matė, kad kolega jį pradėjo stabdyti, tačiau automobilis nestojo. Kolega įsėdo į automobilį ir pradėjo vytis automobilį „Ford Focus“. Nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini), netoli viaduko, automobilis „Ford Focus“ nuvažiavo į pievą. Visada matė automobilį kelyje ir sekė paskui jį, automobilis nebuvo sustojęs. Vairuotojas buvo vienas ir akivaizdžiai neblaivus (b. l. 76). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. K. 2020-05-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020-05-07 dirbdamas ekipaže su 2-ojo būrio specialistu A. Ž. tikrino automobilius (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu namu, Klaipėdoje. Tikrinant automobilius iš tiesiosios gatvės išsuko automobilis ir smarkiai akseleruodamas pradėjo važiuoti link jų. A. Ž. reikalavimą sustoti reiškė mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai važiuojamosios dalies, bet automobilio „Ford Focus“, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nukreipė automobilį į A. Ž., tačiau kolega spėjo pasitraukti. Įlipus į tarnybinį automobilį, jie pradėjo vytis sprunkantį automobilį link (duomenys neskelbtini) pusės. Minėtas pavojus kėlė pavojų savo ir aplinkinių asmenų sveikatai. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei garsinis signalas, bet minėtas automobilis didino greitį ir nestojo. Automobilis buvo nesuvaldytas ir ties ženklu žyminčiu Klaipėdos ribą nuvažiavo nuo kelio. Automobilio vairuotojas buvo išlaipintas ir panaudotos spec. priemonės – atrankiai. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. K., jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumo laipsnis. Automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į policijos saugomą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

11.       Aptarti įrodymai patikimai paneigia A. K. pateiktą versiją, jog 2020-05-07 įvykio metu jis automobilio nevairavo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino jį kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nors A. K. teigia, jog policijos pareigūnai „sunaikino visus įkalčius“ (nepateikė vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas administracinis nusižengimas), tačiau nagrinėjamu atveju  jo kaltei įrodyti visiškai pakanka anksčiau aptartų įrodymų, abejonių dėl jo kaltės nekyla. ANK nenumato reikalavimo administracinių nusižengimų aplinkybių fiksuoti vaizdo įrašais. Pažymėtina ir tai, jog tiek iš skundžiamo nutarimo, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020-11-04 rašte yra nurodyta, kad nėra galimybės pateikti vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų BODY kamerų, nes tokie vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 60 dienų (b. l. 73). Akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu po eismo įvykio jau buvo praėjęs gerokai ilgesnis nei 60 dienų laikotarpis, todėl savaime suprantama, kad pateikti šių vaizdo įrašų nebebuvo galima. Objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog įvykio metu „dingo dar du žmonės, kurių policija negaudė“ ir kad A. K. turi vaizdo medžiagą, kurioje yra užfiksuota, jog įvykio metu buvo šaudoma, apeliantas apygardos teismui nepateikė, jų nėra ir bylos medžiagoje. Todėl šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai laikytini deklaratyviais.

12.       Apeliantas nenurodydamas jokių argumentų prašo, jog jam nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Apygardos teismo vertinimu neskyrus A. K. administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

13.       Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

14.       ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už A. K. inkriminuoto nusižengimo, numatyto šio straipsnio 5 dalyje padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes ir paskyrė jam minimalų ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą – 3 metus. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu tai, jog A. K. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo kaltu neprisipažino ir nesigailėjo, yra daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13–27). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021-02-02 baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-718/2021 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigusiam nuo alkoholio.  

15.       Apygardos teismas konstatuoja, jog A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. K. būtų galima šios priemonės neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės (3 metų) sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.

16.       Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-16 nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja                                                 

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 Teisėja                         Aurelija Sadauskaitė