Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-359-289-2012].doc
Bylos nr.: I-359-289/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Raseinių rajono savivaldybės administracija 288740810 atsakovas
Raseinių rajono savivaldybė atstovaujama Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsakovas
Kategorijos:

Administracinės bylos Nr. I-359-289/2012

Teisminio proceso numeris:3-64-3-00019-2012-1

                                     Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 37.2; 74.

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugsėjo 24 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. U.,

dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

dalyvaujant pareiškėjui L. K.,

dalyvaujant pareiškėjų M. H., V. K., G. M., E. J., V. J., S. Ž., D. U., L. K. atstovei advokato padėjėjai E. L.,

dalyvaujant atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, atstovui advokatui V. S.,

dalyvaujant atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, atstovui advokatui L. B.,

nedalyvaujant pareiškėjui M. H.,

nedalyvaujant pareiškėjui V. K.,

nedalyvaujant pareiškėjui G. M.,

nedalyvaujant pareiškėjui E. J.,

nedalyvaujant pareiškėjai S. Ž.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Tadui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų patikslintą skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją pašalinti straipsnį „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ iš interneto svetainės www.raseiniai.lt,  priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjų naudai ir kitų reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

 

n u s t a t ė :

 

2012 m. sausio 12 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų M. H., V. K., G. M., E. J., V. J., S. Ž., D. U., L. K. skundas ir 2012 m. gegužės 16 d. patikslintas skundas dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo pašalinti straipsnį „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ iš interneto svetainės www.raseiniai.lt, po 10000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, priteisimo pareiškėjų M. H., V. K., G. M., E. J., V. J., S. Ž., D. U., L. K. naudai iš Raseinių rajono savivaldybės, patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo pareiškėjų naudai iš atsakovių. 

Pareiškėjas V. J. 2012 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog versle dirba 20 metų, 12 m. – viešų reikalų tvarkyme, yra tarybos narys. Politikoje nieko nėra svarbiau už reputaciją tokią, kuri gaunama kasdien. Prašo priteisti moralinės žalos kompensaciją 10000 Lt ir įpareigoti atsakovą pašalinti straipsnį. Jei būtų paskirta kompensacija, ji visa būtų skirta atstatyti normaliam vardui, t.y. paneigti paskelbtus dalykus. Pareiškėjas nurodė, jog žeidžia jo palyginimas su Burokevičiumi: „M. B. – V. J. (atlikėjų sąrašai)“. Visur, kur yra minimas Burokevičius „...Kad V. J. mėgsta nusišnekėti, pamačiau tada, kai jis dėstė (sesijos metu) apie pasaulinę praktiką, tiesiant raudoną kilimą, bet kad taip apsijuokti prieš visą Lietuvą, todėl nei STT, nei Seimas, Vyriausybė bei Prezidentūra nekreipė dėmesio į tokius juokdarius. Man labai įdomu, kaip ponas įsivaizduojate tiesioginį valdymą demokratijos laikais? Už tuos du žodžius ir nusipelnėte M. B. vaidmens, o Jums pritariantys gavo perversmininkų roles. Gerai prisimename, kuo baigėsi tiesioginis valdymas perversmininkams. Vieni sėdo į kaliūzę, kiti išsikapstė it pacukai, tretiems niekad nepavyks nusiplauti kolaborantų ir išdavikų dėmės...“. Tai reiškia, kad pasakęs į Lietuvos TV kamerą žodžius, kad dėl įvykių Raseinių rajone tiktų tiesioginis valdymas (jis apibrėžtas Lietuvos Konstitucijoje) ir kad vykdomas visiškai teisėtai, gavo kolaboranto, pacuko, Tėvynės išdaviko ir kitų dalykų, kurių negali nusiplauti, dėmę. Jį žeidžia palyginimas su Burokevičiumi: „M. B. – V. J. (atlikėjų sąrašai)“. Visur, kur yra minimas Burokevičius.

Pareiškėjas L. K. 2012 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tas straipsnis jį žeidžia dvigubai, kadangi laisvoje Lietuvoje buvo 7 šaukimai į rajono tarybą, paskutinius 5 kartus jis buvo renkamas į rajono tarybą, 4 m. jam teko dirbti rajono administracijos direktoriumi. Pareiškėjas nurodo, jog jam skaudu dar ir dėl to, kad jam pačiam teko dalyvauti sausio 13-osios įvykiuose, buvo prie radijo bokšto, jam teko dalyvauti laidotuvėse prie bokšto žuvusių žmonių. Tas 10000 Lt yra simbolinis paprašymas, o pareiškėjui padaryta moralinė žala kaip žmogui ir kaip politikui yra daug didesnė. Mama gyvena su seserimi, kurios vaikai valdo kompiuterį, ir dėl to straipsnio ji gulėjo ligoninėje. Pats yra medikas, jai vežė vaistus. Dabar dirba ligoninės direktoriumi ir žmonės sako, kad tai čia tas, kurį Tadas pavadino tuo negražiu vardu. Už šį straipsnį neatsiprašo ir kas nori jį gali paskaityti. Baisiausias dalykas yra tai, kad pareiškėjui kaip politikui yra nemalonu. Tokie palyginimai žeidžia dvigubai daugiau, nei paprastą eilinį žmogų, kuris nedalyvauja polinėse batalijose, nebūna viešuose renginiuose. Visą straipsnį priima kaip įžeidimą, nes Jarmalavičius – nusipelnęs artistas L. K.. Iš scenarijaus veikėjų neišmesi. Tame scenarijuje dalyvauja ir pareiškėjas. Pareiškėjo pavardė paminėta kaip Jarmalavičiaus. Visas tezes, kurios parašytos straipsnyje, priima sau. Pareiškėjui jokio skirtumo ar jis artistas, ar ne artistas, jį palygino su Jarmalavičiumi, o koks jis ten yra, jam visai neįdomu. Jo pavardė lyginama su Jarmalavičiumi, o kas yra Jarmalavičius, žino visa Lietuva.

Pareiškėjas D. U. 2010 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje nurodė, jog dėl šio straipsnio teko išklausyti daugelio paklausimų. Teiginys, kad jis neteisėtai skirstė lėšas, kad buvo didinami atlyginimai, sukėlė klausimų, ar tikrai taip buvo ir jei buvo, kodėl. Buvo labai sunku atsakinėti į klausimus, kaltinimus, paklausimus. Kelios dienos po informacijos paskelbimo atsiliepė pareiškėjo ir jo artimų žmonių dvasinei būsenai. Mano, kad neturtinė žala yra tik dalis to, ką patyrė. Teiginys: „...kodėl D. U. pakliuvo tokion stiprion V. J. įtakon. Gal juos sieja Masonų ložės, nieko nuostabaus, kad ponas Darius užsistoja atleistas savivaldybės darbuotojas, nes būdamas administracijos direktoriumi, turėjo... sklinda kalbos (atrodo, šį kartą VBS agentūros žinios tikros), kad jos buvo pamalonintos nepelnytai dideliais atlyginimais ne už gražias akis), o dabar jo triūsas nuėjo šuniui ant uodegos...“. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog yra tapatinamas su „draugu Kojeliu“. Patirta neturtinė žala pasireiškė nervine įtampa, nežymiais sveikatos sutrikimais ir žmogaus autoriteto sumenkinimu. Yra tarybos narys. Pareiškėjas nurodė, jog buvo atsiradusi nemiga, nerimo būsena, dirglumas. Į medicinos įstaigas nesikreipė. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog vasario mėnesį jam buvo prasidėję ausies skausmai. Iš pradžių jis kreipėsi į LOR specialistą, kuris nukreipė pas neurologą. Pareiškėjui teko darytis kompiuterinę tomografiją,  jokių fizinių pakitimų nerado. 2012 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog savo reikalavimus išdėstė praeitame posėdyje ir buvo paprašytas pateikti dokumentus dėl sveikatos sutrikdymo. Pažymėjo, jog pateikė dokumentus ir nurodė, jog dėl sveikatos sutrikimo jam teko atlikti magnetinį rezonansą, jokių pakitimų nėra, skausmai buvo vien tik psichologiniai, dėl didelės nervinės įtampos po šio straipsnio, ir po sekančių kitų, savo praeitame teismo posėdyje išsakytus reikalavimus palaiko.

Pareiškėjas M. H. 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog daugelį metų yra ūkininkų sąjungos narys, buvo apdovanotas ir pasidarė perversmininkas, kuris su tankais traiškė žmonės. Mano, kad tai didelis moralinis įžeidimas. Palaiko skundą ir dėl patirtų išlaidų. Straipsnis internete labai nuskambėjo, jam skambino draugai iš visos respublikos. Sausio 13-osios dalyviai paliko Lietuvai juodą dėmę, o pareiškėjai buvo pakrikštyti jais. Tokioje erdvėje esantys žeminantys faktai nedaro nė vienam garbės. Nurodė, jog niekas nenumirė, nesusirgo, pareiškėjas taip pat nesusirgo. Šį straipsnį suprato kaip pažeminimą, kaip reputacijos pablogėjimą. Pareiškėjai buvo prilyginti jiems. Pareiškėjas buvo pavadintas Uschobčiku, buvusiu KGB vadu. Pradžioje pavadino V. U., paskui – Uschobčiku, tankų divizijos vadu. Pareiškėjas mano, kad visas rašinys yra įžeidimas, pažeminimas.

Pareiškėjas V. K. 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog kai pasirodė šis įžeidžiantis straipsnis, jį įžeidė kaip politiką, nes antrą kartą yra išrinktas į Raseinių rajono savivaldybės tarybą. Sulaukė didelio dėmesio iš pareiškėją palaikančių žmonių, su kuriais turėjo daug kartų susitikinėti, įrodinėti tam tikrus straipsnyje išdėstytus nepagrįstus faktus: „...kaip atsirado Ivanovas, gal Jūs siejamas su komunistais, gal vykdėte kokią tai veiklą su jais?..“  Kai vyko sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje nebuvo, komunistų partijoje niekada nebuvo, Sovietų sąjungos struktūrose nedalyvavo. Tai labai žeminantis dalykas. Išplatindama šį straipsnį, savivaldybė labai pažemino jo, kaip politiko, garbę ir orumą. Savivaldybės tinklalapis turi atlikti visai kitas funkcijas, dėl to ir kreipėsi ir nurodė tokią moralinę žalą. Labai sudėtinga įvertinti neturtinę žalą, kiek iššvaistė savo brangaus laiko aiškinantis su žmonėmis dėl šio straipsnio, kiek buvo išeikvota pinigų kurui, telefoniniams pokalbiams ir dalyvaujant teismo posėdžiuose. Dar nežinia, kiek pasekmių turės šis straipsnis jam, kaip politikui, dalyvaujant politikoje ir kiek dėl jo jis turės aiškintis žmonėms. Žalą įvertino 10000 Lt. Po šio straipsnio sulaukė daug komentarų, didžiulio žmonių susidomėjimo, mokykloje buvo kamantinėjami pareiškėjo vaikai, buvo klausinėjama pareiškėjo žmona: „...gal Jūs iš tikrųjų dalyvavote kokioje tai veikloje, gal siejami su komunistais...“. Tai padarė didžiulę moralinę žalą pareiškėjui ir jo šeimai. Šis straipsnis pradžioje buvo publikuotas savivaldybės tinklalapyje, po to perspausdintas „Alio, Raseiniai“. Aiškintis pareiškėjai pradėjo po atsiradusios informacijos savivaldybės tinklalapyje. Savivaldybės tinklalapis yra laisvai prieinamas ir jį skaito daug žmonių. Pirmiausia atkreipė dėmesį po publikacijos savivaldybės tinklalapyje. Su vicemeru teko bendrauti šiuo klausimu, pareiškėjas netgi uždavė jam asmeniškai klausimų dėl straipsnio moralės ir t.t. Aiškinosi dėl straipsnio, dėl to, ar jis praeityje dalyvavo antivyriausybinėje veikloje, ar buvo komunistas, ar yra sukūrę judėjimą. Juk reikėjo kiekvieną šio straipsnio punktą išaiškinti ir paneigti. Pareiškėjas neabejoja, kad dalis jo rinkėjų galbūt po šio straipsnio pasirodymo, manydami, kad jis kokios organizacijos atstovas, nusisuks nuo jo kaip nuo piliečio dėl to, kad buvo įvardintas komunistiniu herojumi.

Pareiškėjas G. M. 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje nurodė, jog jam buvo labai netikėta ir sukrėtė, kai sužinojo iš kolegų, kad yra šis straipsnis. Kadangi nedalyvavo TV filmavimo laidoje, buvo paminėtas kaip Seimo artistas. Kadangi dalyvaus rinkimuose į Seimą ir jam kainuos daug daugiau, nei parašyti 10000 Lt, nes vėl iš naujo teks įrodyti žmonėms, kad yra ne toks, kaip parašyta savivaldybės tinklalapyje ir laikraštyje. Pareiškėjui straipsnis padarė labai didžiulę politinę ir materialinę žalą, kadangi reikės įrodinėti ne tik Raseiniuose, bet ir Lietuvoje. Straipsnis platinamas ne tik spaudoje, nes straipsnis pareiškėjui buvo atvežtas net į Vilnių, išspausdintas šis interneto puslapis. Per tarybos posėdį klausė, kodėl taip yra, bet atsakymo negavo, buvo pasakyta: „...ir Jūs dėkit į tinklalapį...“. Straipsnyje paminėta, kad artistas, negalėjo dalyvauti, nes matyt buvo blogos formos. Dėl šio kaltinimo pareiškėjui reikės apsiginti prieš Lietuvos rinkėjus. Prasidėjus rinkiminei kampanijai politikai už straipsnius turi mokėti 5 000 ar 10 000 Lt, o čia spausdina nemokamai. Savivaldybės tinklalapis yra oficialus ir bulvariniai straipsniai neturėtų būti spausdinami. Straipsnio žodžiai: „...profesionalus Seimo artistas negalėjo dalyvauti, nes nedrįso pasirodyti...“. Turbūt daug kam aišku, dėl ko žmogus gali nedrįsti pasirodyti. Mintis paneigti reikės spaudoje teksto žodžiais, jog tai buvo neteisėta. Politiko darbas – bendrauti su rinkėjais ir kiekvieną kartą klausiama: „... kodėl taip rašoma?...“.

Pareiškėjas E. J. 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Seimo narys, viešas asmuo, daugiau ar mažiau pripratęs prie kritikos, bet šis straipsnis, pasirodęs savivaldybės internetiniame puslapyje, pareiškėją labai nustebino ir nuliūdino bei įžeidė, nes yra sutapatinamas su perversmininkais, neteisėtais veiksmais nuverčiant valdžią. Skaudžiausia tai, kad negali paneigti savivaldybės puslapyje straipsnio, nes straipsnio autorius ir meras yra tos pačios partijos žmonės. Galima suprasti, kad partijos interesus bandoma panaudoti savivaldybės galimybėmis. Kaltinamas žmogus neturi galimybės apsiginti. Labai keista, kad šmeižimo kampanijoje dalyvauja ir valstybės tarnautojai. Be jų sutikimo, be leidimo informacija negalėjo patekti į šį puslapį. Pasirodžius straipsniui pareiškėjui nemažai skambino rinkėjų ir rajono gyventojų, kurie teiravosi, kai kurie reiškė pretenzijas, kokius čia neteisėtus veiksmus pareiškėjai daro siekdami nuversti valdžią. Jie kalbėjo apie tai, kad matė per televiziją ir ten nebuvo pabrėžiami neteisėti veiksmai, klausė, kas vyksta. Pareiškėjas nurodė, jog jam, kaip Seimo nariui, yra padaryta gana didelė moralinė žala, nes dažnai susitikdamas su gyventojais yra paklausiamas apie šiuos veiksmus. Yra įtrauktas į sąrašus ir ketina kandidatuoti Seimo rinkimuose, todėl šių neteisingų kaltinimų paneigimas pareikalaus lėšų. Tokie kaltinimai negalėjo neatsiliepti ir jo psichologinei būklei. Turi vaikus, anūkus, žmoną ir jie iš karto atsidūrė dėmesio centre, jiems buvo užduota nemažai klausimų, kokia neteisėta veikla pareiškėjas užsiima. Prie įvairių straipsnių yra pripratęs, tačiau kai yra sutapatinamas su nusikaltėliais, sunku papasakoti tą būseną, kurioje atsidūrė. Palygintas su nusikaltėliu, jaučia didelį stresą. Su straipsnio autoriumi konfliktų neturėjo, jo išdėstyti teiginiai pareiškėjui nesuprantami. Straipsnyje žeidžia tai, jog yra sutapatinamas su nusikaltėliais, kurie teisti, t.y. su Joniene, o jis pavadintas M. G.. Supranta, kad parodoma organizuota nusikalstama grupuotė. Prie pareiškėjo viešo asmens gyvenimo būdo šeima yra pripratusi, bet kai yra kaltinama antivalstybine nusikalstama veikla organizuojant perversmą ir taip šmeižiamas, tai ir užsigrūdinusius žmones tai paveikia. Tai paveikė šeimos narius, jie nėra pripratę, kad neteisėtai būtų šmeižiami.

Pareiškėja S. Ž. 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tai ją labai šokiravo ir ji pradėjo aiškintis, kur tas straipsnis yra patalpintas, o, kai išsiaiškino, kad jis patalpintas savivaldybės tinklalapyje, ją labai įžeidė. Pareiškėja yra savanorio dukra, jos tėvas buvo politinis kalinys, kalėjęs 8 m., o tuo metu, kai buvo sausio 13-osios įvykiai, pareiškėja mokėsi Vilniaus universitete ir visą tą laiką niekada nebuvo su komunistais. Nuo pat pradžių buvo su politiniais kaliniais. Straipsnio autorius pareiškėją labai įžeidė pavadinęs Joniene ir tai pareiškėjai yra labai sunkus išgyvenimas. Praeitame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, nes labai buvo pablogėjusi sveikata, serga sunkia liga. Rajone ji yra viešas atstovas, rajono ūkininkai jai rekomenduoja eiti į Seimą. Pareiškėjos sveikatos pablogėjimas susijęs su šiuo straipsniu, kadangi pareiškėjos mama buvo labai sunkus ligonis, sirgo išsėtine skleroze, labai pergyveno po šito straipsnio ir tai pagreitino jos mirtį. Ji mirė prieš 2 mėnesius. Tėtės sveikata taip pat pablogėjo, nes tai jam buvo labai skaudus smūgis. Televizijos laida buvo filmuojama pareiškėjos atstovaujamoje kaimo bendruomenėje, nes pareiškėja yra jos pirmininkė.

Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja E. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog šis ginčas prasidėjo dėl to, kad oficialiame Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje 2011 m. gruodžio 13 d. buvo paskelbtas T.A. M. straipsnis „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“. Šiame straipsnyje pareiškėjai lyginami su sausio 13-osios perversmo dalyviais, kurie siekė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, kėsinosi į jos suverenitetą. Dalis šitų asmenų, su kuriais lyginami pareiškėjai, nuteisti už antivalstybinę veiklą. Pareiškėjai lyginami su nusikaltėliais. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio straipsnio talpinti oficialioje Raseinių savivaldybės interneto svetainėje negalima. Yra įsitikinę, kad šitie administracijos veiksmai yra neteisėti, o tuo pačiu pareiškėjams sukėlė pasekmes, kurios apima neturtinės žalos sąvoką. Kalbant apie pirmą skundo reikalavimą, t.y. neturtinės žalos atlyginimą, jis reiškiamas CK 6 knygos 271 str. pagrindu ir šito skundo reikalavimu įrodinėtinos 3 esminės aplinkybės, t. y. administracijos neteisėti veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. Kitas reikalavimas – pašalinti straipsnį. Šiuo atveju užtenka pripažinti vieną sudėtinių dalių, t.y. administracijos neteisėtus veiksmus. Kalbant apie teisės aktus, kurie reglamentuoja, kokia informacija turi būti skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, t.y. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių  institucijų ir įstaigų įstatymas, kurio 6 str. 1 d. numato, kad įstaiga turi turėti interneto svetainę, įskaitant ir Raseinių rajono savivaldybę, tai atitinka Vyriausybės nutarimu nustatytus reikalavimus. Reiktų vadovautis 2003 m. balandžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 480. Šiame teisės akte yra detaliai reglamentuojama, kaip turėtų atrodyti savivaldybės institucijos interneto svetainė, keliami tokios svetainės tikslai. Šio akto 14 p. numato, kad įstaigos interneto svetainėje skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija, o 25 p. numato, kad ta informacija turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Iš šitų punktų bei viso teksto analizės galima daryti išvadą, kad savivaldybės institucijos tinklalapyje turi būti skelbiama oficiali, patikima informacija, t.y. apie jos funkcijas, veiklą, kitus projektus ir panašiai. Pažymėtina, kad į bylą buvo pateiktas Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame pati administracija pripažįsta, kokia informacija turėtų būti skelbiama, t.y. 2012 m. sausio 30 d. raštas, kuriame nurodoma, kad savivaldybės įstaigos svetainė yra skirta skelbti informaciją apie įstaigos funkcijas, struktūrą ir veiklą. Pati administracija pripažįsta, kad šioje svetainėje turi būti skelbiama tik oficiali informacija, o ne tokio pobūdžio straipsniai, koks buvo patalpintas 2011 m. gruodžio 13 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra numatyti informacijos suteikimo principai, vienas iš jų – teisėtumo principas, pagal kurio sąvoką, pateiktą įstatyme, įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ar kitais įstatymais, ar kitais teisės aktais. Savivaldybėms yra taikomas Visuomenės informavimo įstatymas, kurio 19 str. numatytas draudimas skelbti dezinformaciją, taip pat informaciją, kuri žeidžia, šmeižia žmogų ar žemina jo garbę ir orumą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio informacija ir buvo paskelbta šitame straipsnyje, pareiškėjai lyginami su perversmo dalyviais, kurie buvo Tėvynės išdavikai, siekę nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Mano, kad atsižvelgiant į šiuos istorinius faktus (straipsnyje minimi asmenys) tai turėtų būti pripažintina neįrodinėtinomis aplinkybėmis, nes šie faktai Lietuvos visuomenei žinomi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą, taip pat yra neįrodinėtinas, kadangi šios žinios yra akivaizdžiai žeminančios pareiškėjus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 6 p. nustatyta, kad jei žodžiai ar junginiai yra akivaizdžiai žeminantys, tai jų žeminantis pobūdis yra neįrodinėtinas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje keliamas reikalavimas, kad atsakovai turėtų įrodyti, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę. Šiuo atveju nei vienas iš atsakovų jokių įrodymų nepateikė, kad šiame straipsnyje paskelbta informacija ir žinios yra atitinkančios tikrovę. Šiuo atveju turi reziumuoti, kad žinios tikrovės neatitinka. Vietos savivaldos įstatyme numatyti vietos savivaldos principai, jo 4 str. 6 p. įtvirtina teisėtumo principą, 12 p. numato, kad savivaldybės institucijos, vykdydamos savo veiklą, turėtų laikytis Žmogaus laisvių ir teisių užtikrinimo gerbimo principų. Tai reiškia, kad tiek savivaldybės institucijų sprendimai, tiek jos tarnautojų sprendimai neturėtų pažeisti žmogaus orumo ir jo teisių. Akivaizdu, kad šis straipsnis pažeidė pareiškėjo teisę į garbę ir orumą, todėl jis neatitinka vietos savivaldos principo. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra numatytas objektyvumo principas, reiškiantis, kad teikdamos informaciją savivaldybės institucijos, tiek valstybės tarnautojai būtų nešališki ir objektyvūs. Jei šis straipsnis būtų prilygintas nuomonei, tai nuomonė draudžiama savivaldybės informacijos sklaidoje. Akivaizdu, kad teisės aktai kelia aukštesnius reikalavimus tiek savivaldybės institucijoms, tiek valstybės institucijoms, t.y. jos turi būti objektyvios ir nešališkos, jokių nuomonių, požiūrių, samprotavimų apie tam tikrus asmenis neturėtų būti teikiama jos informacijoje, įskaitant ir jos interneto svetainę. Reiktų atkreipti dėmesį į dokumento stilių. Yra vartojamas žargonas, to savivaldybės dokumentuose neturėtų būti. Tokie žodžiai, kaip: „kajuk“, „chanak“, „šakės“, „sėdo į kaliūzę“, „it pacukai“ – tikrai nesiderina su Raseinių rajono savivaldybės, kaip valdžios institucijos, veikla. Patikslintame skunde yra nurodyta, kad toks reikalavimas yra įtvirtintas – laikytis bendrinės lietuvių kalbos ir teisinės terminijos teisės aktuose. Skunde nurodyta, kokios teisės normos buvo pažeistos paskelbiant šį straipsnį, prašė vadovautis tuo, kas įvardinta skunde, bendrai apie jas pašnekėjo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji paskelbė  straipsnį „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ oficialiame savivaldybės internetiniame tinklalapyje, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad tiek CK, tiek kiti įstatymai numato, kad asmuo, kuris neveikia taip, kaip numato teisės aktai ir padaro žalos kitam asmeniui, turi tą žalą atlyginti. Šiuo atveju žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6 knygos 271 str., kuris numato, kad tokio pobūdžio bylose žalą turi atlyginti savivaldybė (šiuo atveju Raseinių rajono savivaldybė) iš savivaldybės biudžeto. Šituo pagrindu žala atlyginama bendra tvarka, t.y. atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Neturtinė žala atlyginama įstatyme numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimą numato CK 2 kn. 24 str., t.y. asmuo, apie kurį buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina jo garbę ir orumą, turi teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjai savo paaiškinimuose įvardijo, kokią neturtinę žalą patyrė, prašo jais vadovautis ir įvertinti jų patirtą neturtinę žalą tinkamai. Nori atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes sprendžiant neturtinės žalos klausimą, t.y. ta aplinkybė, kad savivaldybės administracija šiuos veiksmus atliko tyčia, kadangi ji siekė pažeminti iš apšmeižti pareiškėjus. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti vėlesni straipsniai, paskelbti tame pačiame tinklalapyje www.raseiniai.lt, t.y. byloje esantis 2012 m. sausio 23 d. L. D. straipsnis „Socdemai dūsta lyg žuvys be vandens“, 2012-01-23 S. G. straipsnis „Pagrindinis tikslas – savireklama?“, 2012 m. vasario 2 d. S. G. straipsnis „Eilinis D. U. skundas vėl patyrė fiasko“, 2012 m. vasario 9 d. S. G. straipsnis „Kam taryboje vadovauja L. K.?“. Šie straipsniai – akivaizdus administracijos siekis pažeminti pareiškėjus, nes juose minimi tie patys asmenys, kaip ir skundžiamame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas. Taip pat nurodė kitus įrodymus dėl neturtinės žalos. Tai įrodymai, patvirtinantys, kad S. Ž. tėvas buvo politinis kalinys, vėliau reabilituotas, 8 m. kalėjęs. Jos šeima tiesiogiai yra nukentėjusi nuo tarybų valdžios ir dėl to jos lyginimas su Joniene, jai ir jos šeimai sukėlė ypatingų išgyvenimų, tuo labiau, kad ji yra Politinių kalinių sąjungos aktyvi narė. Buvo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, patvirtinantis, kad D. U. kreipėsi į medikus ir jam konstatuota diagnozė, kad galvos skausmai prasidėjo nuo nervinės įtampos. Akivaizdu, kad šis straipsnis D. U. sukėlė dvasinius išgyvenimus ir didelę emocinę įtampą. Kiekvienas pareiškėjas savo neturtinę žalą vertina 10 000 Lt. Mano, kad tokia suma yra visiškai minimali ir nepadengia to, ką jiems teko patirti. Remiantis tuo, ką išdėstė, prašo patenkinti patikslintą skundą pilnai, t.y. įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją pašalinti straipsnį „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ iš interneto svetainės ww.raseiniai.lt ir kiekvieno pareiškėjo naudai priteisti po 10 000 Lt iš Raseinių rajono savivaldybės. Papildomi dokumentai dėl patirtų atstovavimo išlaidų bus pateikti vėliau, todėl teismo sprendimu šio klausimo prašo nespręsti, o išspręsti atskirai – nutartimi.

Atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, atstovas advokatas V. S. teismo posėdžių metu nurodė, jog savivaldybės ryšių su visuomene atstovas šiek tiek domėjęsis ir ,darydamas apžvalgas informaciją savivaldybės erdvėje, pasirinko liberalesnį informacijos sklaidos modulį ir sudėjo informaciją, kuri, jo nuomone, buvo pritraukianti dėmesį ir aktuali visuomenės gyventojams. Mano, (kaip išsakė byloje dalyvavę asmenys) šio straipsnio negalima vertinti kaip žinios pagal Visuomenės informavimo įstatymą, kadangi šis straipsnis savo turiniu ir forma yra labiau panašus į sarkastišką humoreską ar kitą literatūrinį žanrą. Nėra jokių oficialių faktų. Tai yra vieno žmogaus, kuris pasirašė, nuomonė dėl vykusio ūkininkų suvažiavimo, iš kurio vienas ar kitas žmogus buvo pašalintas. Šitą straipsnį sunku suvokti gerai nežinant konteksto. Nesant faktų apie paneigimus kalbėti neįmanoma, kaip ir nėra jokios galimybės neigti humoreskos sarkastiškų išsireiškimų. Šio tipo žanrus būtų labai sunku vertinti be specialistų išvados, nesant sukonkretintų tezių arba teiginių, juo labiau, kad pirmoje teksto dalyje įvardijama, kad atskiri perversmininkai laikomi kaip savotiški spektaklio autoriai. Nuomonės sklaidos laisvės negali būti vertinamos kaip savaiminė žala. Šiuo atveju T.A. M., kaip privataus kūrėjo, pasisakymas negali būti vertinamas kaip žala, skundas negali būti tenkinamas. Pašo skundą atmesti. Negali patvirtinti, ar archyvinėje dalyje yra straipsnis. Jeigu raktiniai žodžiai pakliuvo į raktinius serverius, tai galima surasti, tačiau savivaldybė būtų nepajėgi to pašalinti. Atsakovių atstovas nurodė, jog nepripažįsta, kad buvo padaryta žala. Negalėjo patvirtinti, ar interneto svetainė www.raseiniai.lt priklauso atsakovui, bet, jeigu www.raseiniai.lt yra valdomas Raseinių rajono savivaldybės, negali pasakyti, kokiu pagrindu valdomas. Surinkus internetinį puslapį www.raseiniai.lt bus nukreipta paieška į Raseinių rajono savivaldybės internetinį puslapį, už kurio turinį yra atsakinga Raseinių rajono savivaldybės administracija. Direktorius ar meras kiekvieno puslapio tikrai neprižiūri. Tai žmogaus atliktas veiksmas, kuris su rajono vadovybe nebuvo derintas. Jei žmogus padarė ką negero, už savo veiksmus turi atsakyti. Tai nėra mero, administracijos direktoriaus ar pavaduotojo sprendimas, t.y. kad būtų kaip nors inicijavęs šito straipsnio patekimą į savivaldybės puslapį. Faktas, kad straipsnis yra atsidūręs Raseinių savivaldybės oficialiajame puslapyje, nėra ko neigti. Atstovas ryšių su visuomene publikuoja tai, kas padidintų puslapio skaitomumą, žinomumą, aktualumą, dedami tiek ir oficialūs pranešimai, tiek aktualūs kituose leidiniuose straipsniai, informacija, publikacijos, nuorodos, kurios patį puslapį kaip instituciją šiek tiek populiarintų ir skatintų žinomumą, lankomumą, informacijos aktualumą. Tokiu kriterijumi buvo pasiektas liberalesnis oficialaus puslapio kūrimo modulis. Dėl būtinos informacijos pasisako Vyriausybės nutarimas bei kiti tvarkomieji dokumentai. Šių aktų reikalavimų laikomasi vienareikšmiškai, t.y. nustatyti būtinieji kriterijai, tačiau papildomai prie to yra kitos nuorodos, tai, kas aktualu nustatyti, arba perspausdinama kita su savivaldybe susijusi informacija, žinios, nuomonės, komentarai, poezija, kas tą produktą padaro gyvą. Tam reikalingas ryšių su visuomene atstovas, kuris patį puslapį padarytų vizualiai estetišką ir kūrybiškai patrauklų. Pagal Vyriausybės nutarimus ar vėlesnius vidinius aktus yra laikomasi kriterijų. Yra išnagrinėta bylų (tarp jų ir Aukščiausiojo Teismo), kai straipsnis yra perspausdintas, perteiktas vieno arba kito visuomenės informavimo skleidėjo, tačiau nenurodomas šaltinis ir neidentifikuojamas autorius, nenurodomas konkretus šaltinis ar kūrėjas. Kilo atsakomybės ribų nustatymo klausimas. Teismai šiuo atveju vienose bylose pasisakė, kad tokia pozicija yra leidžiama, kita vertus įvestas žinių informavimo kriterijus, profesionalūs, neprofesionalūs leidėjai, autorystės atsiskleidimas ir sutapatinimas, ar tai yra oficiali informacija, ar ne. Šis rašinys, kurio autorius identifikavo savo pavardę, yra neoficiali informacija, nuomonė. Tai – literatūrinis kūrinys, kuris, nepaneigiant autorystės ir netapatinant jo su savivaldybės nuomone, buvo paviešintas oficialiame puslapyje, išplatintas spaudoje. Tas straipsnis tuo pat metu atsidūrė dviejose vietose – savivaldybės puslapyje ir spaudinyje „Alio, Raseiniai“.

Atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, atstovas advokatas L. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo pareiškėjų skundą atmesti, kadangi jis yra neįrodytas, nekalbant jau apie neturtinę žalą bei jos dydį. Neturtinė žala siejama su tikrovės neatitinkančių žinių, neva žeminančių pareiškėjų garbę ir orumą, paskleidimu. Teismas turėtų spręsti, ar šiuo atveju buvo paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė, kadangi žinios paskleidimas yra viena civilinės atsakomybės sąlygų, sąlygos dalis – neteisėtas veikimas. Nemano, kad šiuo atveju buvo paskleista kažkokia žinia, informacija. Kolega dėl to pasisakė. Mano, kad buvo išreikšta trečiojo asmens Tado A. M. galbūt nuomonė. Žiūrint į teksto turinį, jis vertintinas kaip satyrinis pamąstymas, todėl tokiu atveju negali būti kalbama apie turtinę ar neturtinę žalą, kadangi nebeturima vieno iš būtinųjų civilinės atsakomybės elementų. Pareiškėjai yra vieši asmenys ir net jei būtų laikoma, kad paskleista vienokia ar kitokia žinia, akivaizdu, kad viešo asmens kritikos ribos yra gerokai platesnės. Šiuo atveju nėra paskleista žinia, informacija, todėl tas dalykas vertintinas daugiau kaip išvestinis. Pareiškėjai žalą grindžia kaip vieną iš teisinių pagrindų, nurodo Civilinio kodekso 6 knygos 271 str., kuris nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės (valdžios) institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės (valdžios) institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 d. įtvirtina esminę valstybės ir vietos savivaldos prievolės dėl žalos atsiradimo sąlygą, t.y. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė Civilinio kodekso 6 knygos 271 str. atsiranda tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. LR ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nustato, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, jog administracinių bylų kompetencijai yra priskirtinos bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo padarytos atitinkamų institucijų ar jų atstovų veiksmais viešojo administravimo srityje. Tokiu būdu atsakomybė gali atsirasti kaip žala, padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d. viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Tokiu atveju darytina išvada, kad, remiantis nurodytu reglamentavimu, atsakovai privalėtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovo institucijų ar valstybės tarnautojų, ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, neteisėtų aktų, veiksmų, kai jie atlikti viešojo administravimo srityje ir daro įtaką asmenų teisėms. Teismas išreikalavo trečiojo asmens pareigybės aprašymus, kitus papildomus dokumentus, kurie leidžia daryti išvadą, kad trečiojo asmens veiksmai nėra susiję su viešojo administravimo funkcijų vykdymu. Tokios įtvirtintos funkcijos nėra jo pareigybės aprašyme, t.y. skleisti savo nuomonę savivaldybės tinklalapyje, todėl trečiojo asmens, teksto autoriaus veiksmai nėra vertintini kaip siejami su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, todėl manytina, kad atsakovams negali kilti atsakomybė dėl pastarojo išspausdintos nuomonės ar publikacijos, ar satyros, kaip ji  bebūtų pavadina. Nemano, kad yra teisinis pagrindas atsakovams kilti atsakomybei, tuo pačiu nemato teisinio pagrindo priteisti neturtinę žalą. Nėra duomenų, kad ta nuomonė ar vertinimas būtų suformuoti atsakovų internetiniame tinklalapyje publikuoto straipsnio ar satyros. Tiek atsakovų atstovas paminėjo, tiek apklausiami pareiškėjai paminėjo, kad minėtas tekstas buvo publikuotas ir kituose leidiniuose. Mano, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, dėl to prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T.A. M. 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog straipsnio pradžioje jis tyčiojosi iš R. P. nušalinimo veiksmų visoje Lietuvoje. Nurodė, jog pamačius už stalo susėdusią kompaniją, jam kilo fantazija. Skunde pasakyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prilygina, lygina, sieja. Trečiasis suinteresuotas asmuo kategoriškai tai neigia, kadangi nieko nebandė lyginti, sieti. Jis išvardijo juos kaip teatro spektaklio buklete, nes ten parašė: „...nusipelnęs artistas V. J....“, o toliau tai viso to libretas. Visa kompanija su sausio 13-tąja siejama tik tiek, kad yra jo straipsnio dekoracija. Pagrindinis dalykas buvo nuleisti garą viešųjų ryšių akcijai, kuri vyko Linkelių kultūrose namuose. Pažymėjo, jog niekas neužsimena apie trečiojo suinteresuoto asmens straipsnio vidurinę dalį, kur buvo jo išsireiškimai: „...buvo susėdusi ta kompanija, laukė ateinančių judų, katras praneš, kas iš savivaldybės tarybos narių pereis į opozicijos pusę...“. Tada buvo parašyti tie žodžiai: „...kajuk, chana, šakės...“. Šakės yra žinomas žodis, o „kajuk“, „chana“ – sinonimai. Toliau rašė taip: „...tai turėtų būti tartum kreiserio Aurora pabūklų „babach“ į Smolnio rūmus, tačiau išėjo „tykus piš į kelnes...“. Kalbininkų yra priimtas toks ištiktukas „pyst“. Tai labai panašūs sinonimai. Galima sakyti: „babach per sprandą“, „pyš į kelnes“ – tai yra ištiktukai. Trečiasis suinteresuotas asmuo rašė: „...visi, kurie buvo valdžioje, vienaip ar kitaip buvo prisidirbę...“. Turėjo žinių iš 4 žmonių, kad jie kažkada atlyginimus padidino. Galima suprasti, kad: „...agentūra VBS“ reiškia „viena boba sakė“. Veikiantys asmenys (personažai) nejungiami su atlikėjais. Vienintelis Seimo narys suprato, kad kalbama apie perversmą rajone. Spontaniškai buvo parinktos tos pavardės. Paminėjo S. Ž., todėl, kad Jonienė ten buvo vienintelė moteris. Jei būtų norėjęs susieti, tai L. K. nešioja barzdą ir jį būtų susiejęs su Ivanovu. Prisiminęs, kad tiesioginio valdymo paprašė M. B. M. G.. Tai ne straipsnis, o satyrinis kūrinys, farsas. Paprašė straipsnį paduoti seniūnei, prašė jį paduoti atstovui spaudai, kad jis nuneštų į redakciją. Tai buvo desperatiška gynyba nuo opozicijos puolimo, todėl išspausdino tą straipsnį, bet padarė daug klaidų, o advokatė vieną ištaisė. Nepiktavališkai tą darė, nenorėjo įžeisti. Išsiaiškino, kad beveik niekas neįsiskaitė, o užsiciklino ties sausio 13-osios data. Straipsnyje tik paminėta data ir veikiantys asmenys ir atlikėjai, su kuriais sieti neįmanoma, kadangi taip nėra. Apie Judą rašyti buvo tikslas. Susidomėjimas straipsniu buvo jame paminėtų asmenų. Dauguma nesuprato. Raseinių rajono savivaldybės administracija savo tinklalapyje www.raseiniai.lt straipsnį išspausdino be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo. Jis rašo atsakomuosius straipsnius. Apie internetinį puslapį jis sužinojo tik ketvirtadienį, kai jo straipsnis pasirodė „Alio, Raseiniai“. Jis jokio ryšio neturėjo nei su vicemeru, nei su meru. Su „Alio, Raseiniai“ turėjo sudaryti sutartį dėl straipsnio. Nurodė, jog perskaičius jo straipsnį 15-20 kartų suprastų, kad jis jų nevadina perversmininkais. Jie visi buvo tame straipsnyje dekoracija Judo atėjimui. Judas yra išdavikas. Galiu pacituoti straipsnį: „...laukiate visi ateinant Judo...“. O Judas – savivaldybės tarybos nariai, taip kaip aną kartą buvo nuverstas Vežbavičius, šį kartą turėjo būti nuverstas Ačas. Rėmiausi tuo straipsniu, kuriame aprašomas susirinkimas Lenkeliuose. Skaito straipsnius iš „Alio Raseiniai“, daro išvadas ir reiškia savo nuomonę. Tas satyrinis rašinys vadinasi „Farsas“. Mano, kad nieko blogo neparašė, o kad nebuvo suprastas – tai ne jo problema. Vienintelį gali įvardinti V. J., kadangi jis paprašė tiesioginio valdymo, o kiti paminėti spontaniškai. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog jam prižadėjo esant reikalui pakelti iš archyvų pareiškėjo įsakymus (D. U.), dėl to išdrįso rašyti. Apie atlyginimo pakėlimą jis žinojo daug seniau. Šitame straipsnyje buvo tokie žodžiai: „...kas buvot valdžioj, vienaip ar kitaip esate prisidirbę...“.

Pareiškėjų patikslintas skundas tenkintinas iš dalies. 

Pareiškėjai neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiksmų, t.y. straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ paskelbimo oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt, taigi, nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl savivaldybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Tai reiškia, kad kaltė kaip savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra suponuojama, kai, nesvarbu, dėl kokios priežasties, savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

To paties Civilinio kodekso straipsnio 3 d. numatyta, jog vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį savivaldybės institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimami teisės ir individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo įtvirtintą sąvokos „aktas“ išaiškinimą, darytina išvada, jog straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ paskelbimas oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt gali būti vertintinas kaip „aktas“ ir revizuotinas šio akto teisėtumas.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos tarnautojų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt 2011 m. gruodžio 13 d. buvo paskelbtas straipsnis „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“.

Visų pirmiausia pažymėtina, jog LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. numatoma, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. To paties įstatymo 6 str. 1 d. numatoma, jog įstaiga privalo turėti Vyriausybės patvirtintus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, kurioje teiktų informaciją apie savo funkcijas, struktūrą, informacijos teikimui skirtos informacijos rodyklę, kitą teisės aktais nustatytą informaciją.

LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr.480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija Nr.1156, galiojusi nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 25 d.) (toliau – ir Aprašas) 1 punkte nurodoma, jog šio Aprašo tikslas – sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas (toliau – įstaigos) ir jų funkcijas, parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus (toliau – įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektas (projektai) ir su jais susijusią teisinę informaciją, suvienodinti įstaigų interneto svetaines, užtikrinti jų veiksmingumą, jose pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, paieškos galimybes, svetainių kūrimą ir reguliarų informacijos atnaujinimą. Aprašo 25 punkte pažymima, jog įstaigos interneto svetainėje skelbiama informacija turi atitikti galiojančių teisės aktų nuostatas.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į minėto LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 3 ir 4 p. nuostatas, kuriose numatoma, jog įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs.

LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nurodyti principai atsispindi ir LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. ir 12 p. LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. numatyta, jog vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, t.y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o 12 p. įtvirtinama pareiga savivaldybės institucijoms grįsti savo veiklą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principu. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.

LR visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 6 d. numatoma, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. To paties įstatymo 2 str. 82. p. nurodoma, jog visuomenės informavimo priemonė yra laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Aprašo 4 p. numatoma, jog įstaigos interneto svetainė yra informacinių technologijų pagrindu veikianti informacinė sistema ar informacinės sistemos sudedamoji dalis (komponentė, posistemis), skirta informacijai apie įstaigos funkcijas, struktūrą, veiklą skelbti, asmenims skatinti aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese, įstaigos veiklos skaidrumui užtikrinti, viešosioms ir (arba) administracinėms paslaugoms elektroninėmis ryšio priemonėmis teikti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainei www.raseiniai.lt yra privaloma LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, nurodanti, jog visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje aptariami atsakovės (savivaldybės) tarnautojo veiksmai turi atitikti ne tik minėtų įstatymų reikalavimus, bet ir bendruosius viešojo administravimo reikalavimus inter alia Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio reikalavimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir laikytis viešojo administravimo principų.

Atsakovių atstovas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene šiek tiek domėjęsis ir darydamas apžvalgas savivaldybės erdvėje, pasirinko liberalesnį informacijos sklaidos modulį ir sudėjo informaciją, kuri, jo nuomone, buvo pritraukianti dėmesį ir aktuali visuomenės gyventojams.

Pažymėtina, jog 1995 m. balandžio 20 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „kiekvienas, kuris skleidžia informaciją, privalo laikytis įstatymų numatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve“, todėl tokia atsakovių atstovo pozicija laikytina nepagrįsta.

Kaip jau buvo minėta, LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 4 p. numatyta, jog savivaldos institucijos teikdamos informaciją turi vadovautis objektyvumo principu, reiškiančiu, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 31 d. lydraštyje Nr.(5.28) R5-263 (b.l.41) nurodoma, jog straipsnis „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt buvo patalpintas Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto, atsakingo už viešuosius ryšius, sprendimu, kuris nėra įformintas jokiu administraciniu aktu ar kitokios formos raštu. Taip pat pažymima, jog sprendimas buvo priimtas po žodinio straipsnio autoriaus T. M. kreipimosi ir ranka rašyto teksto perdavimo minėtam savivaldybės administracijos vyriausiajam specialistui, atsakingam už viešuosius ryšius, momento.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (b.l.12-13) II skiltyje numatyta, jog viena iš pareigybės paskirties sričių – publikuoti informaciją savivaldybės internetiniame puslapyje. III skiltyje numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendroje veiklos srityje – savivaldybės informacijos sklaidos organizavime. V skiltyje numatyto valstybės tarnautojo funkcijų sąrašo 7.6 punkte numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas savivaldybės interneto svetainėje nuolat skelbia informaciją apie rajono savivaldybės institucijų veiklą, vykstančius renginius, naujienas, vykdo gyventojų apklausas. Pabrėžtina, jog visos aukščiau minėtos pareigybės aprašymo nuostatos pabrėžia sąvoką „informacija“ bei akcentuojama, jog turi būti vykdoma savivaldybės informacijos sklaida. Šiuo atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2 -416 P patvirtintame viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nenumatyta teisė ir/ar pareiga publikuoti nuomonę, komentarus, kritiką oficialioje savivaldybės interneto svetainėje. Tokios teisės ir/ar pareigos nesuteikia ir aukščiau analizuotos ginče taikytinos teisės aktų normos.

Įvertinus minėtas nuostatas galima daryti išvadą, jog viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas privalo publikuoti savivaldybės informaciją savivaldybės internetiniame puslapyje neviršydamas  Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2 -416 P nustatytų kompetencijos ribų bei skelbiant straipsnį „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ buvo privalu vadovautis LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. numatytų pareigų visetu bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 p. (gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), 2.4 p. (vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis. Valstybės tarnautojas privalo elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų ar veiksmų); 3.1 p. (vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų) reikalavimų.

Pareiškėjų atstovė 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje nurodė, jog reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visas teksto turinys, visi išsireiškimai yra įžeidžiantys, nėra atskirų frazių ar žodžių, nes visame tekste yra pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Atskirų žodžių pareiškėjai neprašo paneigti, dėl to pareiškėjų skunde nėra atskirų citatų. Straipsnio turinys neteisėtas, nes jame nėra jokių tikrovę atitinkančių oficialių faktų ar oficialios savivaldybės informacijos, tai tikrovės neatitinkanti informacija.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų atstovės pozicija, jog šiuo atveju vertintinas visas straipsnio turinys, t.y. jo kontekstas, o ne atskiros pastraipos, sakiniai ar jų dalys.

Visų pirmiausia įvertintina straipsnio pavadinimo „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ formuluotė bei tai, jog nurodant „veikiančių asmenų ir atlikėjų sąrašą“ ties M. B., Jarmalavičiaus, Kuolelio, Jonienės, Uspaskicho, Ivanovo pavardėmis nurodomos pareiškėjų (V. J., L. K., D. U., S. Ž., M. H., V. K.) pavardės. Taip pat tame pačiame straipsnio kontekste nurodoma pareiškėjo G. M. („šioje šaunioje kompanijoje pasigedau Seimo nusipelniusio artisto Mikolaičio“) ir E. J. („spektaklio kuratoriui E. J. pagal rangą priklausė M. G. vaidmuo) pavardės. Straipsnyje rašant apie pareiškėją V. J. nurodoma, jog pareiškėjas nusipelnė „už tuos du žodžius“ M. B. vaidmens, o jam pritariantys „gavo perversmininkų roles“.

Teisėjų kolegija, vertindama bendrai visą straipsnio turinį (atsižvelgdama į tai, jog minimi su sausio 13-ąja susiję įvykiai ir su jais susijusių asmenų pavardės) atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu M. B., J. K., J. J. nuteisti už tai, kad aktyviai dalyvavo antivalstybinės organizacijos LKP/TSKP, siekiančios sutrikdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija) paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises, veikloje; M. B. ir J. K. nuteisti už tai, kad vykdydami kitos valstybės bei užsienio organizacijų užduotis, viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti valstybinę valdžią; M. B. nuteistas už kitos valstybės aukščiausių valdymo institucijų pareigūnų kurstymą, panaudojant tos valstybės kariuomenės dalinius, atlikti veiksmus, kuriais buvo nužudyti žmonės ir padaryti žmonėms įvairaus sunkumo kūno sužalojimai. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. vasario 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. B. pripažinimo kaltu dėl bendrininkavimo (kurstymo) padarant lengvus kūno sužalojimus panaikino suėjus senaties terminui ir bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje – dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais aktyviai dalyvavus antivalstybinių organizacijų veikloje po 1990 m. lapkričio 10 d., viešų raginimų smurtu pažeisti LR suverenitetą, M. B. įvykdyto sukurstymo TSRS vadovybę panaudoti karinę jėgą Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto bei Televizijos bokšto užgrobimui, ko pasėkoje buvo nužudyti 13 ir sunkiai sužaloti 16 pastatus gynusių žmonių – teismas pirmosios instancijos nuosprendį pripažino pagrįstu ir teisėtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarta nuteistojo M. B. ir jo gynėjos, nuteistojo J. K. ir jo gynėjos kasacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistus (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. vasario 20 d. nutartis pakeista kito kaltinamojo atžvilgiu).

Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyse konstatuotus faktus, straipsnio pobūdį ir kontekstą bei atsižvelgdama į jame pateikiamą pareiškėjų ir minėtais sprendimais nuteistų (M. B., J. K., J. J.) asmenų gretinimą, pareiškėjų siejimą su sausio 13-osios įvykiais neigiamu kontekstu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialisto paskelbtas straipsnis neatitinka nešališkumo ir objektyvumo kriterijų. Įvertinus visą straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ turinį matyti, jog akcentuojamas tam tikrų politinių pažiūrų aspektas, minėtu straipsniu pateikiama pozicija nėra politiškai neutrali. Taip pat straipsnis laikytinas neetišku, nekorektišku, yra įžeidžiančio pobūdžio, vartojamas žargonas (pagal Lietuvių kalbos žodyną žargonu laikytina netaisyklinga, svetimybėmis užteršta, vulgaroka kalba).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ paskelbimas Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt prieštarauja LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 3 ir 4 p., LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 4 ir 6 p., LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. normoms, todėl yra neteisėtas.

Konstatavus straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ paskelbimo interneto svetainėje www.raseiniai.lt neteisėtumą, Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigotina pašalini straipsnį „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ iš interneto svetainės www.raseiniai.lt

Viena iš būtinų sąlygų atsirasti atsakomybei dėl žalos atlyginimo yra priežastinio ryšio tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimas (CK 6.247 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464). Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pareiškėjai savo skunde ir posėdžio metu akcentuoja, jog yra politikai ir (ar) vieši asmenys (pareiškėjas V. J. yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, L. K. nurodė, jog yra politikas, ligoninės direktorius, pareiškėjas D. U. yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, pareiškėjas M. H. yra buvęs tarybos nariu, šiuo metu yra Ūkininkų sąjungos ir Žemės, miškų asociacijos tarybos narys, pareiškėjas V. K. yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, pareiškėjas E. J. yra Seimo narys, pareiškėja S. Ž. nurodė, jog rajone ji yra viešas atstovas, rajono ūkininkai ją rekomenduoja eiti į Seimą) ir neturtinę žalą sieja su tuo, jog straipsnio paskelbimas padarė didelę žalą jų reputacijai bei geram vardui, akivaizdžiai mažina visuomenės pasitikėjimą jais, pareiškėjams tenka aiškintis prieš kolegas, visuomenę, šeimos narius, rinkėjus.

Įvertinus byloje turimus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų reputacijos pablogėjimą, neigiamą įtaką jų geram vardui, akivaizdžiai sumažėjusį visuomenės pasitikėjimą ir paaiškinimuose dėl pareiškėjų neturtinės žalos buvo apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tik paaiškinimų, susijusių su patirta neturtine žala, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje turimus įrodymus negalima daryti išvados, jog sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pareiškėjais, pasikeitė visuomenės požiūris į juos, pablogėjo jų reputacija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (žr. Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54).

Pareiškėja S. Ž. pateikė Lietuvos TSR prokuratūros 1989 m. gruodžio 13 d. Reabilitavimo pažymėjimą Nr.13/233-89, kuriame pažymima, jog pareiškėjos tėvas Viktoras J. E. yra reabilituotas pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. liepos 28 d. įsaką „Dėl asmenų, nuteistų už kai kurias veikas, reabilitavimo“ (b.l.99) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog yra savanorio dukra, jos tėvas buvo politinis kalinys, kalėjęs 8 m., jog ji yra Politinių kalinių sąjungos aktyvi narė, niekada nebuvo su komunistais.

Pažymėtina, jog LR teismų įstatymo 6 str. 2 d. numatoma, jog žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių. Remdamasi minėtomis nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant dėl pareiškėjų galimai patirtos neturtinės žalos vertinamuoju kriterijumi negali būti pareiškėjų politiniai įsitikinimai, pažiūros.

Pareiškėja S. Ž. taip pat nurodė, jog jos sveikatos pablogėjimas susijęs su šiuo straipsniu, taip pat pažymėjo, jog mama buvo labai sunkus ligonis, sirgo išsėtine skleroze, labai pergyveno po šito straipsnio ir tai pagreitino jos mirtį. Taip pat pablogėjo pareiškėjos tėvo sveikata. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo straipsnio paskelbimas interneto svetainėje www.raseiniai.lt pagreitino pareiškėjos mamos netektį bei įtakojo tėvo sveikatos pablogėjimą. Taip pat remiantis vien pareiškėjos pateiktu pranešimu apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą Nr.4026752 nedarbingumo laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. (b.l.97) negali būti daroma išvada, jog pareiškėjos sveikata pablogėjo dėl  straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ paskelbimo atsakovės interneto svetainėje.

2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje pareiškėjas D. U. nurodė, jog buvo atsiradusi nemiga, nerimo būsena, dirglumas, jog į medicinos įstaigas nesikreipė. To paties posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog vasario mėnesį jam buvo prasidėję ausies skausmai. Iš pradžių jis kreipėsi į LOR specialistą, kuris nukreipė pas neurologą, jam teko daryti kompiuterinę tomografiją, jokių fizinių pakitimų nerado. 2012 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl sveikatos sutrikimo jam teko atlikti magnetinį rezonansą, jokių pakitimų nėra, skausmai buvo vien tik psichologiniai – dėl didelės nervinės įtampos po šio straipsnio, ir po kitų. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. posėdžio metu teismui pateikė VšĮ centro poliklinikos Vytenio filialo 2012 m. sausio 24 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma diagnozė – mišri įtampa ir trigeminologiniai galvos skausmai (b.l.195). Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžiuose bei pateiktą rašytinį įrodymą, negalima daryti išvados, jog būtent 2011 m. gruodžio 13 d. straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ paskelbimas atsakovės interneto svetainėje įtakojo pareiškėjo D. U. sveikatos sutrikimus, skausmus.

Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir atsakovės paskelbto straipsnio pobūdį bei turinį, pripažįsta iš dalies pagrįstais pareiškėjų argumentus, kad atsakovės veiksmai, t.y. straipsnio „Televizijos spektaklis su sausio 13-osios prieskoniu“ paskelbimas interneto svetainėje www.raseiniai.lt, jiems sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, stresinių situacijų, taip pat mano, jog užgaulaus pobūdžio straipsnio paskelbimas yra nemalonus pareiškėjams, įžeidžiantis juos kaip žmogų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas bei drauge įvertindama ir tą aspektą, jog pareiškėjai yra ex officio vieši asmenys, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kiekvienam iš pareiškėjų tenkintinas iš dalies ir įvertinus turimų įrodymų visetą ir remiantis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais pareiškėjams M. H., V. K., G. M., E. J., V. J., S. Ž., D. U., L. K. priteistina po 500 Lt neturtinės žalos iš Raseinių rajono savivaldybės.

Pareiškėjai savo patikslintame skunde prašo priteisti jų naudai patirtas atstovavimo išlaidas. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokato padėjėja E. L. nurodė, jog papildomi dokumentai dėl patirtų atstovavimo išlaidų bus pateikti vėliau, todėl teismo sprendimu šio klausimo prašo nespręsti, o išspręsti atskirai – nutartimi, nes bus apmokama už šį teismo posėdį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų atstovės prašymą, klausimo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nenagrinėja.

 

              Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 5p.,

 

n u s p r e n d ž i a :

             

Pareiškėjų M. H., V. K., G. M., E. J., V. J., S. Ž., D. U., L. K. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją pašalinti straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ iš interneto svetainės www.raseiniai.lt.

Priteisti pareiškėjams M. H., V. K., G. M., E. J., V. J., S. Ž., D. U., L. K. po 500  (penki šimtai) Lt neturtinės žalos atlyginimui iš Raseinių rajono savivaldybės.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                      Virginijus Stankevičius

 

                                                                      Laisvutė Kartanaitė

 

                                                                      Žanas Kubeckas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • 3K-3-337/2006
  • 3K-3-376/2007