Civilinė byla Nr.2-4640-613/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-02920-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5;11.9.6;116.1
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovės atstovei advokatei A. K. ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos atstovui E.Šalkauskui, atsakovo atstovei V.Trečiokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos dramos teatrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimu,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi su ieškiniu atsakovui Klaipėdos dramos teatrui, prašydama pripažinti ieškovės I. S. atleidimą iš darbo Klaipėdos dramos teatre 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-51-(2.1) nuo 2013 m. vasario 18 d. neteisėtu, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodo, kad 1997 m. vasario 10 d. su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ji buvo priimta į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms. Nuo 1998 m. gegužės 27 d. sutartis buvo pakeista į neterminuotą. 2009 m. balandžio 1 d. pareigybės pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini), nustatytas darbo atlyginimas 10,5 koeficientas. 2012 m. kovo 12 d. ieškovė gavo raštą Nr. R2-108 iš teatro vadovo „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaudamiesi LR darbo kodekso 120 str.1d. ir 2d., siekdami užtikrinti efektyvų teatro darbo organizavimą, informuoja, kad nuo 2012 m. kovo 30 d. keičiasi specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymas ir tarnybinio atlyginimo koeficientas, kuris nuo 2012 m. kovo 30 d. bus 11,4 bazinės mėnesinės algos dydžio. Nurodė, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ieškovė bus atleista iš darbo pagal darbo kodekso 129 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Pridėjo prie rašto naują (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą. Raštas buvo įteiktas ieškovei po to kai darbuotojas, ankščiau dirbęs šį darbą, atsisakė eiti šias pareigas savo noru. Susipažinusi su nauju (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu, ieškovė nesutiko su siūlomais darbo sutarties sąlygų pakeitimais, nurodydama, kad archyvo funkcijos turėtų ir toliau išlikti kaip atskira pareigybė (2012-03-26 raštas, užregistruotas teatro kanceliarijoje Nr. R1-165). 2012-04-27 raštu Nr. R2-167 „Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą“ ieškovė buvo informuota apie darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 129 str.1d. nuo 2012 m. birželio 29 d., buvo nurodyta, kokia tvarka bus išmokėta išeitinė išmoka, taip pat buvo nurodyta, kokios teatre laisvos darbo vietos ir pasiūlyta užimti kurią nors, jei atitinka pareigybių aprašymuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Pagrindu atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 129 str.1d. buvo nurodyta, kad vykdant LR kultūros ministerijos 2011 m. liepos 29 d. Vidaus audito skyriaus atlikto Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimo rekomendacijas dėl organizacinės struktūros ir veiklos organizavimo tobulinimo, Klaipėdos dramos teatro vadovo 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. P-60-(2.1) buvo patvirtintas naujas specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymas. Kadangi ieškovė atleidimo iš darbo metu buvo Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyriaus pirmininkė, vadovaujantis LR Darbo kodekso 134 str. atsakovas 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. R2-168 kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti ieškovę iš darbo pagal Darbo kodekso 129 str. Atsakovui apskundus šį nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu panaikino 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą. Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 15 d. 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-51-(2.1) ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2013 m. vasario 18 d. vadovaujantis Darbo kodekso 129 str.1d. ir 2009 m. lapkričio 10 d. Kolektyvinės sutarties 2.17 punkto nuostatomis. Ieškovė mano, kad darbdavys nutraukė su ja darbo sutartį be teisėto pagrindo, įspėjimas ir kitų darbo siūlymai neatitiko keliamų reikalavimų, realūs struktūriniai pertvarkymai darbovietėje nebuvo atlikti, nes per ginčo laikotarpį buvo priimti nauji darbuotojai, todėl atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. DK 129 str.1d. yra įtvirtinta bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nuostata, pagal kurią darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbuotoją DK 130 str. nustatyta tvarka. Šioje konkrečioje situacijoje darbo sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovė nesutiko si darbo sutarties pakeitimais, kuomet ženkliai buvo padidinta darbo apimtis-faktiškai perkeltas viso etatinio vieneto darbo krūvis, nepaskiriant adekvataus atlyginimo, o formaliai padidinus darbo užmokestį 0,9 koeficiento. Ieškovei atsisakius vykdyti papildomas darbo funkcijas, nesulygtas galiojančia darbo sutartimi, negarantuojant proporcingai padidinto darbo užmokesčio, tai negalima traktuoti kaip DK 129 str.2d. išvardintas svarbias priežastis. Vertinant faktinius santykius šioje byloje, matyti, kad ieškovė pagal naują pareigybių aprašymą turėtų atlikti dviejų darbuotojų-kanceliarijos specialisto ir 0,5 etato archyvaro pareigas. Tai yra, darbo mastas akivaizdžiai padidėtų pusantro karto. DK 197 straipsnyje reglamentuojamas darbo apmokėjimas, kai padidinamas darbų mąstas ir nustatyta, kad kai padidinamas darbuotojų darbo mąstas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. Kaip matyti iš ieškovei įteikto rašto dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir prie jo pridėto pakeisto pareigybės aprašymo, matyti, kad išlikus visoms specialisto kanceliarijai tarnybinėms pareigoms, yra pridėta didžioji dalis archyvaro pareigų, o apmokėjimas už paskirtą papildomą darbą nėra proporcingas šiam papildomam darbo mastui. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad kanceliarijos darbuotoja negali tinkamai atlikti darbo funkcijų skirtingose ir toli viena nuo kitos esančiuose struktūriniuose padaliniuose. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas iš anksto buvo organizuojamas taip, kad jo būtų neįmanoma vykdyti darbo metu. Įspėjime ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo darbo sutarties nutraukimo priežastis nurodyta nepakankamai konkrečiai bei nesuprantamai, nes pasiūlyme dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo LR Kultūros ministerijos 2011 m. liepos 29 d. Vidaus audito skyriaus rekomendacijos nebuvo minimos, apie struktūrinius pakeitimus taip pat nebuvo nurodyta, todėl įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitinka DK 130 str.2d.1p. reikalavimų. Ieškovės atleidimas iš darbo susijęs su jos atsisakymu vykdyti papildomas darbo funkcijas už neadekvatų (neproporcingą) atlyginimą. Nėra jokių duomenų, kad svarstant pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovė žinojo ir buvo tinkamai informuota apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus, kad pertvarkymai buvo realūs ir atlikti kompetentingo organo sprendimu, nes ji su tokiu sprendimu nebuvo supažindinta. Reikšminga ir tai, kad iki darbo sutarties sąlygų pakeitimo inicijavimo, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė konfliktiniai santykiai. Ieškovė turi pagrindo laikyti, kad atsakovas tendencingai siekė jos atleidimo, ir formaliai nurodė kaip pagrindą LR kultūros ministerijos 201 m. liepos 29 d. Vidaus audito skyriaus rekomendacijas. Atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Ieškinį prašo tenkinti pilnai.
Atsakovas Klaipėdos dramos teatras pateikė atsiliepimą, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-51 (2.1) buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų po to, kai atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Klaipėdos dramos teatre darbo organizavimas keičiamas atsižvelgiant į Lietuvos kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus 2011 m. liepos 29 d. Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimą, kuriame teatro administracijai buvo nurodyta optimizuoti teatro organizacinę struktūrą pagal galimybes apjungiant vykdomas pareigybes vienos pareigybės (etato) apimtyje. Vidaus audito rekomendacijos buvo įgyvendinamos administracijos padalinyje panaikinus vieną vadovo pavaduotojo pareigybę ir dviejų pavaduotojų pareigybes apjungus vienoje pareigybėje, panaikinta 0,5 darbų saugos specialisto etato ir 0,5 archyvaro etato, Vairuotojų ir tiekimo padalinyje sumažinta 0,5 vairuotojo etato, Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės padalinyje panaikintas ekonomisto etatas. Dalį archyvaro funkcijų buvo nuspręsta priskirti specialisto kanceliarijai pareigybei. Tai padaryta atsižvelgiant tiek į specialisto kanceliarijai pareigybės apimtį ir faktinį šias pareigas atliekančio darbuotojo užimtumą, tiek į abiems pareigybėms reikalingų specialiųjų reikalavimų giminingumą (pagrindinis reikalavimas-dokumentų valdymo ir raštvedybos taisyklių žinojimas ir naudojimas darbe). Pažymėtina, kad struktūriniai pertvarkymai dar nebaigti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atleidimas iš darbo jai nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis yra pagrįstas, taip pat teisėtas. DK 120 str.1d. nustatyta, kad tada kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais, darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Po to, kai 2012 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu ieškovė informavo teatro administraciją apie tai, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, 2012-04-27 ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str.1d. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) nuo 2012 m. birželio 29 d. Kadangi ieškovė buvo teatro profesinės sąjungos skyriaus pirmininkė, teismine tvarka buvo ginčijamas Klaipėdos miesto ir profesinės sąjungos atsisakymas neduoti sutikimo atleisti ieškovę iš darbo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 15 d., o 2013 m. vasario 18 d. įsakymu ieškovė buvo atleista iš specialistės kanceliarijai pareigų. Klaipėdos dramos teatras yra biudžetinė įstaiga. Vadovaujantis LR biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, biudžetinės įstaigos vadovo pareiga yra tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Klaipėdos dramos teatro nuostatų, patvirtintų LR kultūros ministro 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu, 19.4 punkte nustatyta, kad teatro vadovas tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, nustato tarnybinius atlyginimus ir priedus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad teatro vadovas, tvirtindamas naują specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymą, nustatydamas šio darbuotojo atlyginimą, priimdamas įsakymą dėl ieškovės atleidimo, turėjo valdingus įgalinimus priimti nurodytus sprendimus ir veikė savo įgaliojimų ribose. Klaipėdos dramos teatre raštvedybinėms funkcijoms atlikti ( įskaitant ir bylų archyvavimą) numatyta turėti vieną šias funkcijas atliekantį darbuotoją, todėl, ieškovei, atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbdavys turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo. Ieškinys kaip nepagrįstas, turėtų būti atmestas.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos sekančios bylos faktinės aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Klaipėdos dramos teatro ir I. S. 1997-02-10 sudaryta darbo sutartis Nr. 33, pagal kurią I. S. priimama į (duomenys neskelbtini) pareigas už darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, t. y. du kartus per mėnesį mokamas darbo užmokestis, koeficientas 3,1, darbo sutartis 2006-10-01 pakeista – koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, padidintas iki 8,5, 2009-02-01 koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, padidintas iki 9,6, 2009-04-01 pakeistos pareigos į specialistės kanceliarijai pareigas ir koeficientas, pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis, padidintas iki 10,5(b.l.7-9). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2010-12-21 įsakymu Nr. P-117-(2.1) patvirtino (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, pagal kurį šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos: tvarkyti gautą korespondenciją, registruoti, nukreipti padalinių vadovams ar atsakingiems už užduočių vykdymą darbuotojams, kontroliuoti atsakymų į gautą korespondenciją terminus, vesti gaunamos ir siunčiamos korespondencijos, vidaus dokumentų apskaitą pagal patvirtintą dokumentacijos planą ir t. t. (b. l. 13-16). Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius 2011-07-29 atliko Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimą, kurio metu padarė išvadas, jog teatre veikianti aktorių apmokėjimo ir skatinimo sistema ydinga, kadangi ji neužtikrina aktorių motyvacijos intensyviau dalyvauti kūrybinėje veikloje, kitų teatro darbuotojų skatinimas taip pat turi trūkumų, teatro organizacinė struktūra nėra optimali, darbo užmokesčio fondo lėšos naudojamos netaupiai ir neracionaliai, nustatyti neteisėti valstybės biudžeto lėšų naudojimo atvejai (b. l. 36-40). Klaipėdos dramos teatro vadovo 2011-12-27 įsakymu Nr. P-265-(2.1) Dėl komisijos sudarymo buvo sudaryta komisija iš darbuotojų atstovų ir darbdavio atstovų pateikti pasiūlymus dėl 2011-07-29 vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, susijusių su Klaipėdos dramos teatro personalu įgyvendinimo, taip pat dėl Klaipėdos dramos teatro struktūrinių pertvarkymų galimybių svarstymo (b. l. 42). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-01-16 raštu Nr. R2-24 kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyrių su prašymu pateikti pasiūlymus dėl 2011-07-29 vidaus audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo, į kurį Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyrius 2012-01-30 raštu atsakė ir nurodė, kad darbo aplinka ir darbo santykiai priklauso nuo įstaigos vadovo valios, dėl teatro struktūrinių pertvarkymų, darbuotojų skaičiaus mažinimo ir pan. buvo pasiūlyta konsultuotis atskirame komisijos posėdyje. Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 įsakymu Nr. P-57-(2.1) Dėl Klaipėdos dramos teatro vadovo 2012-01-02 įsakymo Nr. P-1-(2.1) „Dėl Klaipėdos dramos teatro etatų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė Klaipėdos dramos teatro etatų sąrašą, t. y. panaikino archyvaro etatą, pakeitė (duomenys neskelbtini) ir literatūrinės dalies vedėjo atlyginimo koeficientus. Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 įsakymu Nr. P-58-(2.1) pakeitė tarnybinių atlyginimų koeficientus – nutarta nuo 2012-03-30 (duomenys neskelbtini) I. S. koeficientą padidinti iki 11,4 (b. l. 93, civ.byla Nr. 2-83-81-618/2012). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 įsakymu Nr. P-60-(2.1) pripažino netekusiu galios 2010-12-21 įsakymą Nr. P-117-(2.1) bei patvirtino (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, pagal kurį šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos buvo papildytos: rengti dokumentų ir bylų apskaitos dokumentų projektus, teikti derinti juos įstaigos dokumentus kaupiančiam valstybės archyvui, užtikrinti, kad į archyvą priimami dokumentai būtų atrenkami, sutvarkomi, komplektuojami, naudojami ir liktų saugūs, sukurti jų registrą, priimti įstaigos struktūriniuose padaliniuose sudarytas bylas ir tvarkyti jų apskaitą ir t. t. (b. l. 12-14 ). Klaipėdos dramos teatro vadovas 2012-03-12 raštu Nr. R2-108 kreipėsi į I. S. su prašymu iki 2012-03-29 raštu informuoti, ar ji sutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (b. l. 10). I. S. 2012-03-26 atsakydama į 2012-03-12 raštą Nr. R2-108 informavo, kad nesutinka su pakeistomis darbo sąlygomis, ir mano, kad archyvaro funkcijos ir toliau turėtų išlikti kaip atskira pareigybė (b. l. 11). Klaipėdos dramos teatros vadovas 2012-04-27 raštu Nr. R2-167 informavo (duomenys neskelbtini) I. S., jog darbo sutartis su ja bus nutraukta nuo 2012-06-29, jai bus išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka bei informavo apie esančias laisvas darbo vietas, kurias, jei pageidauja, galėtų užimti. Pagrindu atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 129 str.1d. buvo nurodyta, kad vykdant LR kultūros ministerijos 2011 m. liepos 29 d. Vidaus audito skyriaus atlikto Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimo rekomendacijas dėl organizacinės struktūros ir veiklos organizavimo tobulinimo (b. l. 17,18). Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos Dramos teatro skyriaus pirmininkė, vadovaujantis LR Darbo kodekso 134 str. atsakovas 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. R2-168 kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti ieškovę iš darbo pagal Darbo kodekso 129 str. Atsakovui apskundus šį nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu panaikino 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą. Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 15 d. 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P-51-(2.1) ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2013 m. vasario 18 d. vadovaujantis Darbo kodekso 129 str.1d. ir 2009 m. lapkričio 10 d. Kolektyvinės sutarties 2.17 punkto nuostatomis (b.l.19). Ieškovė mano, kad darbdavys nutraukė su ja darbo sutartį be teisėto pagrindo, įspėjimas ir kitų darbo siūlymai neatitiko keliamų reikalavimų, realūs struktūriniai pertvarkymai darbovietėje nebuvo atlikti, nes per ginčo laikotarpį buvo priimti nauji darbuotojai, todėl atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
DK 120 str.1d. nustatyta, kad tada kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais, darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. 2 dalyje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukiama dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl panašių priežasčių. DK 130 str.1d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo ieškovės atleidimo iš darbo priežastis – struktūrinius darbovietės pertvarkymus – ir jų svarbą. Aiškindamas struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties, sampratą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, ar dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. S. v. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, bylos Nr.3K-3-488/2009; kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai).
Po to, kai 2012 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu ieškovė informavo teatro administraciją apie tai, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, 2012-04-27 ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str.1d. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) nuo 2012 m. birželio 29 d. Kadangi ieškovė buvo teatro profesinės sąjungos skyriaus pirmininkė, teismine tvarka buvo ginčijamas Klaipėdos miesto ir profesinės sąjungos atsisakymas neduoti sutikimo atleisti ieškovę iš darbo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 15 d., o 2013 m. vasario 18 d. įsakymu ieškovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Atsakovo atstovė Virginija Trečiokaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad po vidaus audito buvo daug pakeitimų struktūroje, buvo bandoma optimizuoti darbą, specialisto kanceliarijai pareigos buvo artimiausios archyvaro atliekamoms funkcijoms, todėl šiam darbuotojui ir buvo priskirtos archyvaro pareigos. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. B., L. K. patvirtino aplinkybes, kad specialisto kanceliarijai darbo krūvis nebuvo didelis, ieškovės dažnai nebūdavo darbo vietoje, visų dokumentų registravimas užtrukdavo keletą minučių, einamiesiems darbams užtekdavo 1- 1,5 val. Liudytojas G.B. P. patvirtino, kad ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), kadangi auditoriai rekomendavo mažinti etatus, reikėjo sujungti etatus, ir kadangi (duomenys neskelbtini) mažėjo darbo, buvo pasiūlyta tvarkyti archyvą, tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovė I. S. buvo supažindinta su pareigybės aprašymų pakeitimais, buvo informuota apie atsiradusias papildomas funkcijas, tačiau nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Atsakovo atstovė paaiškino, kad pažeidžiami darbdavio interesai, nes įstaigai reikalingas vienas asmuo, kuris atliktų visas pakeistos (duomenys neskelbtini)pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o atsakovė šių funkcijų atlikti nesutiko. Ieškovė teigia, kad fiziškai nėra galimybės nustatytu darbo laiku ir nedirbant viršvalandžių atlikti ir (duomenys neskelbtini), ir archyvaro funkcijas, archyvas netvarkingas, nesurašyti perdavimo aktai ir pan., atsakovas siekė susidoroti su ieškovė tuo pagrindu, jog ji atstovavo darbuotojų interesus ir yra profesinės sąjungos pirmininkė. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius atliko Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimą, po kurio Klaipėdos dramos teatrui buvo pateiktos rekomendacijos peržiūrėti darbuotojų, dirbančių 1,5 etato, realų darbo krūvį, faktiškai atliekamus darbus ir siekiant optimizuoti administracijos struktūrą pagal galimybes apjungti jų vykdomas pareigybes vienos pareigybės, t. y. 1 etato, apimtyje, sumažinti vadovo pavaduotojų skaičių, patvirtinant vieno pavaduotojo pareigybę, spręsti pareigybių, kurių epizodiškai atliekamas funkcijas galima būtų įsigyti rinkoje, būtinumą arba minimizuoti jų skaičių, darbo laiko apimtis, atsisakyti atskiros darbų saugos pareigybės, priskiriant minėtą funkciją kitai pareigybei arba minėtai pareigybei suteikiant 0,5 etato darbo krūvį, minimizuoti vairuotojų pareigybių skaičių ir t. t.. Pagal byloje esančius 2010-12-30 ir 2012-01-02 Klaipėdos dramos teatro įsakymu patvirtintus Klaipėdos dramos teatro etatų sąrašus matyti, jog panaikintas vieno vadovo pavaduotojo etatas, darbų saugos ir sveikatos specialisto darbo funkcijos sumažintos iki 0,5 etato, vairuotojų etatai iš 0,5 ir 3,0 etatų liko 1,0 ir 2,0 etato, pakeistos jų funkcijos, t. y. vietoj dviejų vairuotojų, liko vienas vairuotojas, o kitas tiekėjas – vairuotojas, taip pat panaikinta archyvaro pareigybė. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas, atsižvelgdamas į vidaus audito rekomendacijas vykdė struktūrinius vidaus pertvarkymus Klaipėdos dramos teatras yra biudžetinė įstaiga. Vadovaujantis LR biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, biudžetinės įstaigos vadovo pareiga yra tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Klaipėdos dramos teatro nuostatų, patvirtintų LR kultūros ministro 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu, 19.4 punkte nustatyta, kad teatro vadovas tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, nustato tarnybinius atlyginimus ir priedus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad teatro vadovas, tvirtindamas naują specialisto kanceliarijai pareigybės aprašymą, nustatydamas šio darbuotojo atlyginimą, priimdamas įsakymą dėl ieškovės atleidimo, turėjo valdingus įgalinimus priimti nurodytus sprendimus ir veikė savo įgaliojimų ribose. Klaipėdos dramos teatre raštvedybinėms funkcijoms atlikti ( įskaitant ir bylų archyvavimą) numatyta turėti vieną šias funkcijas atliekantį darbuotoją, todėl, ieškovei, atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbdavys turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas po ieškovės atleidimo įsteigė naujas pareigybes, t. y. atsakovas realiai įvykdė struktūrinius pertvarkymus, buvo sumažintas darbuotojų skaičius, archyvaro funkcijas perskirstant ir apjungiant archyvaro pareigybes su raštvedybinėmis funkcijomis, kurios priskirtos (duomenys neskelbtini)pareigybėms. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas Klaipėdos dramos teatras ieškovę atleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju reorganizaciniai pakeitimai buvusioje ieškovo darbovietėje priskirtini pagal DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus – struktūriniam darbovietės pertvarkymui. Ši išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004; 2011-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011; 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2011).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus, įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovas nutraukdamas darbo sutartį su ieškove nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ieškovė atleista teisėtai, todėl ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).
Atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat atmestini ir ieškovės reikalavimai dėl grąžinimo į darbą, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nes šie reikalavimai yra išvestinio pobūdžio ir nustačius, kad ieškovė iš darbo buvo atleistas pagrįstai, nėra teisinio pagrindo kitų reikalavimų patenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Byloje bėra pateikta kvitų dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 straipsniais:
Nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Seselskytė