Civilinė byla Nr. e2-231-1101/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06351-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.1.2.2; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Linai Kukaitienei,
atsakovės kuratorei advokato padėjėjai Deimantei Adomaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovas V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – ir atsakovė; bendrija), prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento: 1) 2012 m. spalio 24 d. 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkimo priimtus sprendimus; 2) 2013 m. gruodžio 5 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 3) 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 4) 2019 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimus, priimtus 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais; taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto savininkas ir bendrijos narys. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje bendrija prašo priteisti iš ieškovo bendrijai nesumokėtus mokesčius. Ieškovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. atsisako mokėti bendrijos paskaičiuotus mokesčius, nes laiko juos nepagrįstais. Minėtoje byloje paaiškėjo, kad bendrija neorganizavo visuotinių bendrijos susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka. Apie ieškiniu ginčijamus sprendimus ieškovui tapo žinoma iš pirmiau nurodytos bylos. Apie 2012 m. spalio 24 d. protokolą ieškovas sužinojo 2019 m. gruodžio 12 d., apie 2013 m. gruodžio 5 d. protokolą – 2020 m. sausio 6 d., apie 2017 m. gegužės 24 d. protokolą – 2020 m. vasario 26 d., todėl, nepažeisdamas CK 2.82 straipsnyje nustatyto 3 mėn. termino, ieškovas kreipėsi į teismą dėl minėtų sprendimų nuginčijimo.
3. Šiuose susirinkimuose buvo priimti sprendimai, priklausantys išimtinai visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, liečiantys visus bendrijos narius, o ne vieno namo gyventojus, t. y. dėl bendrijos įstatų keitimo, bendrijos pirmininko, valdybos narių rinkimo ir atšaukimo, kaupiamųjų lėšų tarifų, komunalinių paslaugų įkainių keitimo, delspinigių tarifo skaičiavimo ir kiti klausimai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNSB įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Visi klausimai, išspręsti ginčijamais įgaliotinių sprendimais, turėtų būti sprendžiami visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, o tokių bendrija nesurengė. Tai, kad šie sprendimai buvo priimti įgaliotinių susirinkimuose, nedaro jų teisėtais, nes įgaliotinių susirinkimai buvo suorganizuoti padarius esminius įstatymo pažeidimus, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo, organizavimo tvarka, sprendimų priėmimą reglamentuoja DGNSB 11 straipsnio nuostatos, taip pat bendrijos įstatų 27 punktas. Pagal įstatymą pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius turi ne vėliau kaip per 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose (DGNSB įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti DGNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įregistruota bendrija butų ir kitų patalpų savininkams. Viso to nebuvo padaryta. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau nei pusė narių; jei kvorumo nėra organizuojamas pakartotinis susirinkimas; pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (DGNSB įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir bendrijos įstatų 30 punkte. Jeigu pagal įstatymo nuostatas tinkamai sušaukus susirikinimą ir pakartotinį susirinkimą, neįvyko pakartotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. Kadangi DGNSB įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tinkamai nebuvo sušauktas susirinkimas ir pakartotinis susirinkimas, tai įgaliotinių susirinkimas negali būti šaukiamas ir jis negali priimti sprendimų, o jeigu tokie priimti, tai jie laikytini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. DGNSB įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Kadangi ši imperatyvi nuostata buvo pažeista, tai ginčijami sprendimai yra neteisėti.
4. Bendrijos valdymas, sprendimų priėmimas be bendrijos narių žinios ir sutikimo jau nuo 2012 m. spalio 24 d. yra savavališkai perimtas bendrijos pirmininko ir įgaliotinių, neturinčių teisės spręsti už visus bendrijos narius. Bendrija iš viso valdo, naudoja ir prižiūri 9 objektus, tačiau visuotiniai bendrijos narių susirinkimai vadovaujantis bendrijų įstatymu nebuvo šaukiami. Bendrijos pirmininkas net nežino, kiek bendrijoje yra narių, todėl, net jei būtų šaukiamas visuotinis bendrijos susirinkimas, nebūtų aišku, ar yra kvorumas.
5. 2012 m. spalio 24 d. 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime, kuriame dalyvavo tik trys įgaliotiniai, buvo sprendžiami klausimai (patvirtintas šiukšlių išvežimo mokestis, nustatyti valytojos atlyginimo tarifai, namo eksploatacijai įvestas kaupiamųjų lėšų mokestis), kuriuos gali spręsti tik visuotinis susirinkimas. Trijų vieno namo įgaliotinių susirinkimo sprendimai sprendžiant devynių bendrijos valdomų objektų priežiūros ir valdymo klausimus, neturi jokios teisinės galios ir nėra privalomi ne tik kitiems bendrijos nariams, bet ir to namo gyventojams, nes toks susirinkimas suorganizuotas be visų bendrijos narių žinios ir pažeidžiant susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarką, todėl yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo momento. 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitiniuose – rinkiminiuose susirinkimuose buvo priimti sprendimai, kurie taip pat išimtinai įstatyme priskiriami visuotinio susirinkimo kompetencijai. Šioje bendrijoje akivaizdžiai pažeidžiamos bendrijos narių teisės ir įstatymo reikalavimai priimant sprendimus tokiais bendrijos valdymo klausimais, kaip renkant bendrijos pirmininką, keičiant įstatus ir sprendžiant visos bendrijos valdymo klausimus.
6. Ieškovo teigimu, tas pats pasakytina ir apie 2019 m. gruodžio 3 d. 576-osios DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimus, priimtus darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais. Šis susirinkimas vyko ir jame buvo priimti klausiai tik dėl (duomenys neskelbtini), tačiau susirinkime priimti sprendimai priklauso visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Šio namo gyventojams nėra suteikta teisė nuspręsti dėl visos bendrijos mokesčių pakeitimo, šis namas nėra atskira bendrija. Organizuojant šį susirinkimą taip pat nebuvo laikytasi imperatyvių DGNSB įstatymo normų.
7. Atsakovė atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal bendrijos įstatus įgaliotinių susirinkimas turi visuotiniam susirinkimui priklausančias teises. Tiek pagal įstatus, tiek pagal bendrijoje nusistovėjusią tvarką susirinkimo metu priimti sprendimai viešai kabinami bendrijos skelbimo lentose, taigi ieškovas apie juos žinojo akivaizdžiai anksčiau nei nurodo ieškinyje, taigi ieškinį padavė praleidęs ieškinio senaties terminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
8. Šioje byloje paduotu ieškiniu ieškovas ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiais bei panaikinti nuo priėmimo momento atsakovės 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos įgaliotinių susirinkimuose priimtus sprendimus, taip pat namo (duomenys neskelbtini) savininkų sprendimą (nurodyti šio sprendimo 1 punkte).
9. Vadovaujantis DGNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. DGNSB įstatyme kitoks ieškinio senaties terminas nenustatytas.
11. Kaip minėta, ieškovas ginčija bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimus, priimtus 2012, 2013 ir 2017 metais. Vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tas, kad ieškovas praleido 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminą. Su šiuo atsakovės argumentu ieškovas nesutinka, nurodydamas, kad minėtus įgaliotinių susirinkimų protokolus ieškovas gavo tik kitoje civilinėje byloje (pagal bendrijos pareikštą ieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo) 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. vasario mėn., todėl į teismą dėl minėtų įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi nepraleidęs 3 mėn. ieškinio senaties termino (ieškovo ieškinys paduotas 2020 m. kovo 2 d.).
12. Įstatymas įtvirtina, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai sužinojimo apie ginčijamus įgaliotinių sprendimus momentą sieja vien tik su protokolų, kuriais įforminti minėti įgaliotinių sprendimai, gavimo data. Kaip minėta, ieškinio senaties termino ginčyti įgaliotinių susirinkimų sprendimus pradžia yra siejama su sužinojimo/turėjimo sužinoti apie tokius sprendimus data, kuri savaime nėra siejama su susirinkimo(ų) protokolo(ų) gavimo data.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamais įgaliotinių susirinkimo sprendimais, be kita ko, buvo sprendžiami tam tikrų mokesčių pakėlimo/sumažinimo klausimai, išrinkti bendrijos valdymo organai, įskaitant ir bendrijos pirmininką ir kt. bendrijos nariams svarbūs klausimai. Teismo vertinimu, pats ginčijamų bendrijos įgaliotinių sprendimų pobūdis leidžia spręsti, jog ieškovas turėjo apie juos žinoti žymiai anksčiau, nei 2019-2020 metais, kaip įrodinėja šioje byloje. Kaip minėta, ginčijamuose įgaliotinių susirinkimuose buvo sprendžiami svarbūs klausimai, be kita ko, ir nustatomi (ar padidinami/sumažinami) tam tikri mokesčiai, nustatomi bendrijos darbuotojų atlyginimai. Vadinasi, tokie mokesčiai turėjo atsispindėti ir ieškovui, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkui išrašomose sąskaitose, taigi ieškovas žinojo arba būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus turėjo žinoti, kokiu pagrindu jam priskaičiuojami tam tikri mokesčiai. Atitinkamai, teismo vertinimu, ieškovas, būdamas pakankami rūpestingas ir atidus, negalėjo nežinoti apie išrinktus bendrijos valdymo organus, įskaitant ir bendrijos pirmininką. Juo labiau kad, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo šeimos nariai (pats ieškovas faktiškai negyvena jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) dalyvavo bendrijos veikloje – balsavo renkant namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, įgaliotinius (2013 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini), namo 1 laiptinės gyventojų susirinkimo protokolai kartu su priedais). Tai, kad ieškovas (jo sūnus) buvo informuotas apie 2017 m. gegužės 24 d. priimtus įgaliotinių sprendimus tiesiogiai patvirtina namo (duomenys neskelbtini), laiptinės įgaliotinės R. B. 2017 m. gegužės 25 d. el. laiškas laiptinės gyventojams pavadinimu ,,Bendrijos susirinkimas“, iš kurio turinio matyti, kad pateikiama informacija apie klausimus, kurie buvo svarstyti minėtame įgaliotinių susirinkime. Šis laiškas buvo adresuotas ir ieškovo sūnui L. Z. (tuo metu gyvenančiam ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute). Tai, jog esminė informacija apie nustatytus mokesčius, kitus bendrijos nariams aktualius klausimus namo gyventojams buvo teikiama, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta šios laiptinės įgaliotinė R. B. Ta aplinkybė, jog ieškovas pačių bendrijos įgaliotinių susirinkimų protokolų galimai negavo iki jo nurodyto termino (2019-2020 metais kitose civilinėje byloje), kaip jau buvo minėta, savaime nereiškia, kad ieškovas tik tuomet sužinojo/ galėjo sužinoti apie ginčijamus bendrijos įgaliotinių sprendimus. Kaip minėta, ieškovo atstovė nepagrįstai sužinojimo apie priimtus įgaliotinių sprendimus momentą sieja su protokolų gavimu momentu.
14. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovas žinojo arba būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas galėjo žinoti apie priimtus bendrijos įgaliotinių sprendimus žymiai anksčiau nei 2019-2020 metais, kaip teigiama ieškinyje (CPK 185 straipsnis).
15. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė (laikėsi pozicijos, kad jis nėra praleistas). Teismas nenustatė poreikio savo iniciatyva atnaujinti žymiai praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinio reikalavimai dėl 2012 m. spalio 24 d., 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestini kaip paduoti praleidus ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašė taikyti, ir kurio nėra pagrindo atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
17. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad įgaliotinių susirinkimuose buvo priimti sprendimai, priklausantys išimtinai visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai.
18. Kaip ir nurodo ieškovas, DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatyme apskritai nėra įtvirtintos tokios sąvokos, kaip ,,išimtinė visuotinio bendrijos susirinkimo kompetencija“, kurią akcentuoja ieškovo atstovė teismo posėdžių metu. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, kartu nurodant, kad bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį.
19. Šiuo atveju bendrijos 2014 m. sausio 17 d. įstatų redakcijos 19 punkte įtvirtinta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas; taip pat bendrijoje sudaromas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis visas visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti šiais įstatais visuotinio bendrijos narių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus. Įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiais įstatais priskirtus išimtinei visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai (įstatų 35 punktas). Pagal įstatus išimtinė visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija yra spręsti klausimus, susijusius su bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu (įstatų 26 straipsnis). Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 24 d. protokolo, 2017 m. gegužės 24 d. vykusiame bendrijos įgaliotinių narių susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai, patenkantys į išimtinę visuotinio susirinkimo kompetenciją (t. y. nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu). 2012 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. įgaliotinių susirinkimo metu galiojo bendrijos įstatų 2006 m. lapkričio 9 d. redakcija, kurios 40 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad bendrijos narių susirinkimas perduoda dalį savo teisių ir pareigų įgaliotinių susirinkimui. Šiuose bendrijos įstatuose nėra nurodyta, jog bendrijos įgaliotiniai neturėtų teisės spręsti klausimų, kurie buvo svarstyti 2012 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. įgaliotinių susirinkimuose.
20. Taigi ieškovo argumentai, kad šiuose įgaliotinių susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai, kurių neturėjo teisės (kompetencijos) spręsti įgaliotiniai, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Antra grupė ieškovo argumentų, kuriais motyvuojamas ginčijamų įgaliotinių sprendimų neteisėtumas, yra tas, jog nebuvo laikytasi įgaliotinių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Pasak ieškovo, pirmiausia turi būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, jam neįvykus – pakartotinis susirinkimas, ir tik pastarajam neįvykus – šaukiamas įgaliotinių susirinkimas įstatymo nustatyta tvarka.
22. DGNSBĮ 11 straipsnyje įtvirtinta visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka ir sprendimų priėmimas, pagal kurią, kaip ir nurodo ieškovo atstovė, neįvykus visuotiniam susirinkimui atitinkamais terminais šaukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas. Tuo tarpu DGNSBĮ 13 straipsnyje numatyta, kad jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas.
23. Šiuo atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pirmiausia nebuvo šaukiami visuotiniai susirinkimai, jiems neįvykus – pakartotiniai. Kita vertus, kaip minėta, bendrijai (atsakovei) priklauso 9 daugiabučiai namai (bendrijos įstatų 6 punktas). Bendrijos įstatais įtvirtinta, kad įgaliotiniai iš esmės turi visas bendrijos narių susirinkimo teises (bendrijos įstatų 19, 35 punktai). Kaip nurodė buvęs bendrijos pirmininkas V. V. teismo posėdžio metu, esant tokiai situacijai, kai bendrijai priklauso keletas namų (kaip šiuo atveju) iš esmės praktiškai neįmanoma suorganizuoti visuotinį susirinkimą, nes nesusirenka pakankamas kvorumas bendrijos narių. Šiuo atveju, kaip minėta, bendrijai priklauso 9 daugiabučiai gyvenamieji namai, įgaliotiniams priskirtos praktiškai visos visuotinio bendrijos susirinkimo teisės, kaip matyti iš ginčijamų bendrijos įgaliotinių susirinkimų protokolų, minėtuose susirinkimuose dalyvavo pakankamas kvorumas įgaliotinių (2012 m. spalio 24 d. namo (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkime dalyvavo visi 3 to namo įgaliotiniai; 2013 m. gruodžio 5 d. įgaliotinių susirinkime dalyvavo 9 (iš 11) įgaliotiniai; 2017 m. gegužės 24 d. įgaliotinių susirinkime dalyvavo visi 11 įgaliotinių). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, įgaliotinių sprendimų panaikinimas vien tuo pagrindu, jog prieš tai nebuvo sušauktas visuotinis susirinkimas, būtų pernelyg formalus. Kita vertus, kaip pirmiau nurodyta, ieškinys visų pirma atmestinas tuo pagrindu, kad yra paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti, ir kurio nėra pagrindo atnaujinti. Tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.
24. Kaip minėta, ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2019 m. gruodžio 3 d. 576-osios DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimus, priimtus darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais. Minėtais sprendimais buvo priskaičiuoti tam tikri komunalinių paslaugų mokesčiai ir atlyginimo pakėlimas valytojai. Šiame susirinkime namo gyventojai sprendė dėl tik šiam namui aktualių klausimų. Kiti ieškovo argumentai, kuriais ginčijami šie sprendimai, iš esmės yra tapatūs, kuriais buvo ginčijami pirmiau nurodyti įgaliotinių sprendimai, ir atmestini tais pačiais motyvais.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistinos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo.
27. Ieškovo atstovė byloje prašė paskirti atsakovei 576-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijai 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę paskirtos baudos įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui ir paskirti atsakovės pirmininkui V. V. už įpareigojimo nevykdymą be svarbių priežasčių 300 Eur baudą. Prašymas skirti baudą iš esmės grindžiamas tuo, jog neįvykdytas teismo įpareigojimas pateikti į bylą bendrijos narių sąrašą ir neišrinktas naujas bendrijos pirmininkas.
28. CPK 95 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 1 d. iki bendrijos narių sąrašą. Atsakovė nustatytu terminu į bylą bendrijos narių sąrašą pateikė. Ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės, jog bendrijos narių sąrašas nėra išsamus, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kartu pažymėtina, kad bendrijai neturint pirmininko, tokių dokumentų pateikimas objektyviai gali būti apsunkintas. V. V. nėra byloje dalyvaujantis asmuo (jo, kaip bendrijos pirmininko, įgaliojimai yra pasibaigę), todėl prašymas šiam asmeniui skirti baudą negali būti tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 125237549, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė