Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-595-174/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02638-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimo, kuriuo R. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį 30 parų administraciniu areštu, pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 30 parų administracinis areštas, ir

n u s t a t ė :

2015 m. liepos 7 d. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. liepos 7 d., apie 21.20 val., Taikos pr. ir Baltijos pr. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, be to, nebuvo užsisegęs saugos diržo. Tokiais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 196 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 134 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutarimu R. V. pripažino kaltu padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį 30 parų administracinį areštą, pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį – 30 Eur baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. prašo sušvelninti paskirtą „kardomąją priemonę“ ir skirti piniginę baudą arba leisti paskirtą administracinį areštą atlikti savaitgaliais, atsižvelgiant į tai, kad jis gyvena kartu su drauge ir mažamečiu dvejų metų vaiku, neseniai jam pavyko susirasti darbą, taigi jis turės galimybę susimokėti anksčiau jam paskirtas baudas, to anksčiau padaryti negalėjo, nes neturėjo pajamų.

Atsiliepimu į apelianto skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo atmesti R. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu R. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, tačiau R. V. apeliaciniame skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigia, kad jis buvo nubaustas per griežtai, ir prašo jam paskirtą administracinį areštą pakeisti į piniginę baudą arba leisti paskirtą administracinį areštą atlikti savaitgaliais. Taigi, kaip matyti iš R. V. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka ir su jam paskirta nuobauda – 30 parų administraciniu areštu. Ši nuobaudos rūšis numatyta dėl vieno iš R. V. inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 2 dalyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Taigi, kaip matyti, šio straipsnio sankcijoje administracinis areštas numatytas kaip alternatyvi nuobauda. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs R. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnuio 1 dalies 5 punkte (pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda), ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižveldamas į padarytų pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę (ne kartą baustas už KET pažeidimus, iš jų ir už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra sumokėjęs paskirtų baudų), padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. V. už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskiriant griežtesnę iš šio straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudą – 30 parų administracinį areštą.

Kaip matyti iš apelianto skundo, R. V. šią nuobaudos rūšį ginčija ir prašo paskirti baudą arba leisti paskirtą areštą atlikti poilsio dienomis, teigdamas, kad jis neseniai susirado darbą, todėl galės sumokėti anksčiau paskirtas baudas, be to, prašo atsižvelgti į tai, kad jis gyvena kartu su drauge ir mažamečiu dvejų metų vaiku. Tačiau, nors apeliantas R. V. teigia, kad jam nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė iš alternatyvių nuobauda, tačiau skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančią R. V. charakterizuojančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu už pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti R. V. administracinį areštą.

Nors, apelianto teigimu, jam nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė iš alternatyvių nuobauda, tačiau apygardos teismas pažymi, jog iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5–15) matyti, jog R. V. praeityje daug kartų buvo baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už analogiškus teisės pažeidimus (automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta), taip pat ir už kitus itin šiurkščius KET pažeidimus (automobilio vairavimą esant neblaiviam, nustatyto greičio viršijimą), nemoka jam paskirtų baudų. Šios aplinkybės jį charakterizuoja itin neigiamai, rodo R. V. polinkį daryti tyčinius, šiurkščius pažeidimus, nenorą laikytis įstatymų ir paklusti visuomeninėms elgesio normoms. Tai, kad nepaisydamas ankstesnių baustumų R. V. ir vėl daro analogiškus pažeidimus, už kuriuos anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, paskiriant ne tik baudas, kurios, kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimo į apelianto skundą, visos yra išieškomos antstolių, bet ir administracinį areštą, rodo, kad anksčiau jam paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės ir kad paskirtų administracinių nuobaudų prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti. Apygardos teismas pažymi, kad nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais, o šiuo atveju akivaizdu, jog ankstesnėmis nuobaudomis R. V. tokie tikslai pasiekti nebuvo. Todėl darytina išvada, kad kitos rūšies nuobaudos nei administracinio arešto paskyrimas nepakeis teisei priešingo R. V. elgesio. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. V. pagrįstai skyrė griežtesnę ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kadangi kita nuobaudos rūšimi – bauda nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Nors apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis gyvena kartu su drauge ir mažamečiu dvejų metų vaiku, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų darymo, nes, kaip matyti iš minėto registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5–15), R. V. laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. net 17 kartų buvo baustas administracine tvarka, tai rodo, kad jis jokių išvadų dėl priešingo teisei elgesio nedaro. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksčiau įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip minėta, R. V. praeityje daug kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius tyčinius KET pažeidimus, ne kartą už vairavimą neturint teisės vairuoti, taip pat už greičio viršijimą, vairavimą esant neblaiviam, o šie pažeidimai, analizuojant ATPK nuostatas, yra itin šiurkštūs KET pažeidimai, už jų padarymą jam buvo paskirtos ne tik piniginės baudos, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau nepaisant to, kad teisė vairuoti jam buvo atimta, R. V. ne kartą buvo sulaikytas vairuojantis automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam buvo atimta. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio R. V. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Be to, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad jis paskirtas baudas yra sumokėjęs. Todėl nagrinėjamu atveju, siekdamas užkardyti daromus administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagrįstai paskyrė griežtesnę ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą R. V. pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą, ši nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Taigi R. V. paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka apelianto padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuobaudos už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą tyčinį administracinį teisės pažeidimą rūšies bei trukmės pagrįstumu. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą R. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl apelianto prašymo administracinį areštą atlikti poilsio dienomis apygardos teismas pažymi, kad, jeigu administracinio arešto nuobaudos vykdymas yra kliūtis R. V. darbui, jis turi kreiptis su tokio pobūdžio prašymu į nuobaudą paskyrusį teismą, šiuo atveju į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                            Violeta Miliuvienė