Civilinė byla Nr. e2-1230-1099/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12385-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ atstovams vadovui D. Š. ir teisininkui M. B.,
atsakovui N. V. ir jo atstovei advokatei Agnei Mecelienei,
trečiajam asmeniui A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. A..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal 2019 m. lapkričio mėn. sudarytą žodinę statybos rangos sutartį už darbus, atliktus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat dėl jų tinkamo/netinkamo atlikimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Holdlita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovo N. V. 4 026,88 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėn. su atsakovu žodžiu susitarė, jog ieškovė atsakovo naudai atliks fasado šiltinimo ir armavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), už 16 Eur (plius PVM)/kv. m kainą. Teigia, kad pagal minėtą šalių susitarimą 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. ieškovė atliko atsakovui minėtus statybos darbus už 4 026,88 Eur sumą, tačiau iki šiol atsakovas už darbus neatsiskaitė. Anot ieškovės, atsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kiekybės ar komplektacijos nėra pareiškęs. Aiškina, kad ieškovės išrašyta ir atsakovui apmokėjimui pateikta PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo, tačiau atsakovas jos neapmokėjo.
4. Ieškovė pažymi, kad atsakovas apmokėjimą iš statybų objekto savininko gavo, bet su ieškove neatsiskaitė ir dingo, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovas pažeidė prievolę, nes neįvykdė įsipareigojimo sumokėti ieškovei už atliktus statybos darbus.
5. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinys yra pateiktas netinkamos ieškovės netinkamam atsakovui. Teigia, kad G. B. darbų atlikimo metu buvo ieškovės direktorius ir veikė išimtinai ieškovės vardu, darbus statybos objekte vykdė išimtinai ieškovės darbuotojai, todėl atsakovo teiginiai dėl netinkamos ieškovės yra niekiniai.
6. Ieškovė pažymi, kad darbų atlikimo metu visus darbus derindavo ir klausimus sprendė išimtinai su atsakovu. Ieškovė nurodo žinojusi, kad objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, tačiau ji niekada tiesiogiai nekontaktavo su objekto savininku, darbus užsakė ir už juos atsiskaityti turi atsakovas.
7. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad ieškovės tuometinis vadovas G. B. susitarė su atsakovu dėl statybos darbų atlikimo, sutarė darbų kainą – 16 Eur/kv. m. Nurodė, kad iš esmės dėl darbų atlikimo buvo bendrauta tik su atsakovu, jis aprūpindavo ieškovės darbuotojus medžiagomis; anot ieškovės atstovų, atsakovas šiuo atveju veikė kaip generalinis rangovas, nes užsakovas buvo trečiasis asmuo, tačiau su juo ieškovės jokie santykiai nesiejo, darbus faktiškai užsakė atsakovas. Pažymėjo, kad faktiškai visi sutarti darbai buvo atlikti; darbų atlikimo aktas ir sąskaita buvo išsiųsti viešoje erdvėje rastu atsakovo darbovietės elektroninio pašto adresu, nes po darbų atlikimo atsakovas dingo. Aiškino, kad atsakovas tam tikras pretenzijas dėl darbų atlikimo pradėjo reikšti tik 2020 m. sausio 24 d., jau po darbų užbaigimo ir faktinio pridavimo. 2019 m. gruodžio pabaigoje ieškovės atstovas, atsakovas ir trečiasis asmuo buvo susitikę objekte ir permatavo atliktus darbus; teigė, kad tuo metu jokių pretenzijų ieškovei iš atsakovo ir/ar trečiojo asmens nebuvo pareikšta.
8. Atsakovas N. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad atsakovas su ieškove niekuomet neturėjo jokių santykių ir nesitarė dėl jokių statybos darbų atlikimo. Aiškina, kad 2019 m. lapkričio mėn. atsakovas bendravo su fiziniu asmeniu G. B. asmeniškai dėl fasado dalies šiltinimo ir armavimo darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne su UAB „Holdlita“ atstovais. Be to, atsakovui niekuomet nebuvo nurodyta, kad darbus atliks UAB „Holdlita“, jam nebuvo pateikti jokie šios įmonės rekvizitai ar dokumentai, tarpusavio komunikacija buvo vykdoma ne iš UAB „Holdlita“ elektroninio pašto. Atsakovas taip pat pažymi, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, G. B. kontaktavo tiesiogiai su užsakovu A. A.. Anot atsakovo, apie UAB „Holdlita“ atsakovas pirmą kartą sužinojo, kai gavo teismo įsakymą; atitinkamai ieškinį, atsakovo vertinimu, yra pareiškusi netinkama ieškovė.
10. Atsakovas pažymi, kad nėra ir nebuvo ieškovės nurodomo statybų objekto savininkas, taip pat jis nėra ir nebuvo sudaręs jokios generalinės statybos rangos sutarties, suteikiančios teisę samdyti subrangovus, su šio objekto savininku. Nurodo, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. A., kuris paprašė atsakovo tarpininkauti surandant rangovą jo gyvenamojo namo fasado dalies šiltinimo ir armavimo darbų atlikimui. Atsakovo teigimu, jis tarpininkavimo paslaugas suteikė – surasdamas minėtą G. B. fasado dalies darbams atlikti. Pakartotinai nurodo, kad jis jokios rangos sutarties su ieškove niekuomet nesudarė ir negalėjo sudaryti; taip pat nesitarė su tinkamu ieškovu G. B., kad darbai bus atliekami atsakovo naudai, kaip ieškinyje teigia ieškovė, todėl, atsakovo vertinimu, ieškinys pareikštas ir netinkamam atsakovui.
11. Be to, atsakovas aiškina, kad, jo žiniomis, su G. B. buvo susitarta ne dėl ieškovės nurodomos 16 Eur/kv. m, bet dėl 12 Eur/kv. m kainos, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo 4 026,88 Eur sumą. Pažymi, kad G. B., jeigu darbai būtų atlikti kokybiškai, mokėtina suma buvo gerokai mažesnė ir sudarė apie 2 000 Eur. Kita vertus, teigia, kad G. B. darbus atliko nekokybiškai, apie tai jis buvo informuotas užsakovo A. A., todėl užsakovas nėra atsiskaitęs su G. B..
12. Atsakovas nurodo, kad jam niekuomet nebuvo pateiktas nei ieškovės, nei G. B. darbų priėmimo-perdavimo aktas, PVM sąskaita faktūra, t. y. atsakovas nėra gavęs šių dokumentų bei jų pasirašęs (priešingai nei buvo nurodžiusi ieškovė, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo).
13. Atsakovas pažymi, kad jis buvo paprašytas užsakovo perduoti G. B. dalį atlyginimo už darbus, tačiau užsakovui nuvykus į objektą ir pamačius netinkamą atliktų darbų kokybę, užsakovas nurodė atsakovui nemokėti pinigų G. B.. Aiškina, kad po to sekusioje komunikacijoje dėl netinkamos darbų kokybės ir atsiskaitymo atsakovas nedalyvavo, šiuos klausimus sprendė užsakovas su G. B. tiesiogiai.
14. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovas paaiškino, kad trečiasis asmuo, pas kurį atlikinėjo tam tikrus statybos darbus, paprašė surasti kas galėtų atlikti fasado šiltinimo darbus; atsakovas tuo tikslu susitarė su G. B. (o ne su ieškove; G. B. nesakė, kad kažką atstovauja), jog minėtus darbus atliks būtent G. B., susitarė dėl kainos – apie 12-13 Eur/kv. m, t. y. atsakovas užsakovui – trečiajam asmeniui, surado asmenį, kuris minėtus darbus galėtų padaryti; faktiškai buvo tik tarpininkas, naudos gavėjas buvo užsakovas – trečiasis asmuo; tą žinojo ir G. B.. Anot atsakovo, jokių duomenų apie UAB „Holdlita“ nei tariantis, nei vėliau nebuvo; ji atsirado tik kreipusis į teismą. Dėl medžiagų užsakymo G. B. kreipdavosi pas atsakovą, nes trečiasis asmuo neišmanydavo statybose. Atsakovo teigimu, G. B. atlikus minėtus darbus, trečiasis asmuo perdavė atsakovui dalį pinigų (1 700-1 800 Eur), kad jis juos perduotų G. B., tačiau nespėjus to padaryti, trečiasis asmuo nustatė darbų trūkumus ir paprašė šių lėšų neperduoti. Paaiškino, kad dalį tų lėšų grąžino trečiajam asmeniui, o likusią dalį kompensavo kitais būdais – suteikė nuolaidų prekėms. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nuolatos (ir darbų atlikimo metu) jam siuntė pretenzijas dėl G. B. atliekamų darbų, o jis jas persiųsdavo pastarajam. Žinojo/matė, kad pats G. B. tų darbų neatlikinėjo, juos atlikinėjo jo pasamdyti asmenys. Pažymėjo, kad faktiškai darbus matavo G. B. ir trečiasis asmuo, jis nors ir buvo atvykęs, tačiau greitai išvyko iš objekto. Teigė, kad negavo iš ieškovės ar G. B. jokių dokumentų – akto, sąskaitos; pažymėjo, jog neturėjo prieigos prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), nes tuo metu jau nebuvo šios įmonės vadovu. Kiek atsakovui yra žinoma, darbai buvo atlikti nekokybiškai; galimai tai sąlygojo ir pasirinktas laikas – darbus atlikinėjo žiemą.
15. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu iš esmės nesutinka ir laiko jį nepagrįstu, nes ieškinio suma neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad buvo pažįstamas su atsakovu, kuris atlikinėjo jam tam tikrus statybos darbus. Trečiasis asmuo ieškojo kas galėtų atlikti fasado šiltinimo darbus, todėl kreipėsi į atsakovą, kad jis surastų asmenis, galinčius tuos darbus atlikti, sutarė su juo dėl darbų kainos – 2 000-2 500 Eur. Žinojo, kad tuos darbus atlieka atsakovo nusamdyti kiti asmenys – G. B., tačiau faktiškai jo santykiai buvo tik su atsakovu. Po darbų atlikimo permatavo atliktus darbus, viskas kaip ir sutapo, defektų/trūkumų taip pat nesimatė, todėl maždaug po savaitės nuo matavimų – apie 2019 m. gruodžio pabaigoje, perdavė atsakovui 2 000-2 500 Eur (tikslios sumos neatsiminė). Pažymėjo, kad po maždaug trijų savaičių nuo aukščiau minėtų darbų pabaigos, kiti asmenys atvyko tinkuoti sienas ir buvo pastebėti trūkumai – sienos (apšiltinimas) pradėjo byrėti, angokraščiai blogai padaryti, todėl faktiškai viską reikėjo perdaryti – trūkumų šalinimas trečiajam asmeniui kainavo apie 2 000 Eur. Vėliau atsakovas, po trečiojo asmens išsakytų trūkumų, grąžino jam dalį perduotų pinigų, o dėl kitos dalies atsiskaitė darbais/prekėmis/nuolaidomis. Anot trečiojo asmens, gal ir ne viskas buvo padaryta blogai, tačiau defektai atsirado stipriau pašalus. Dėl defektų ir darbų eigos iš esmės bendravo tik su atsakovu; anot trečiojo asmens, jam už tinkamą darbų atlikimą buvo atsakingas atsakovas.
16. Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susipažino dirbant kitame objekte. Anot liudytojo, atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. paprašė pažįstamam asmeniui priklausančiame objekte – name (duomenys neskelbtini), atlikti fasado šiltinimo ir armavimo darbus; taigi, buvo sudarytas žodinis susitarimas, sutarta darbų kaina – 16 Eur/kv. m. Liudytojo teigimu, jis tarėsi kaip ieškovės UAB „Holdlita“ atstovas, tuo metu jis buvo ieškovės vadovas. Aiškino, kad darbų vykdymo eigoje (darbus atlikinėjo ieškovės darbuotojai) visus klausimus sprendė su atsakovu, taip pat užsakinėjo medžiagas per atsakovą; tik dėl palangių spalvos tarėsi su trečiuoju asmeniu. Anot liudytojo, atlikus visus darbus ir juos išmatavus (apie 200 kv. m), jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo gauta; jos prasidėjo tik tada, kai atsirado prievolė mokėti. Teigė, kad sąskaitą ir aktą atsakovui jau siuntė naujas ieškovės vadovas. Nurodė, kad atsakovas po darbų atlikimo prašė jo sąskaitos, jog galėtų susimokėti, todėl liudytojas ir nurodė savo sąskaitos numerį; gavęs lėšas iš atsakovo, būtų jas perdavęs ieškovei. Pažymėjo, kad po darbų atlikimo – 2020 m. sausio mėn., dar važiavo į objektą apžiūrėti galimų trūkumų, tačiau jau ten dirbo kiti asmenys; be to, liudytojas nesutiko su trečiojo asmens tuo metu nurodytais trūkumais (nors trečiasis asmuo ir neprašė jų taisyti), todėl siuntė papildomai trečiajam asmeniui informaciją apie tokių darbų technologijas.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
17. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiajam asmeniui A. A. priklausė/priklauso statybos objektas – statomas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas).
18. Bylos šalys neginčijo, kad trečiasis asmuo A. A. buvo pažįstamas su atsakovu N. V., kuris trečiajam asmeniui atlikdavo tam tikrus statybos darbus minėtame objekte. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo paprašė atsakovo atlikti/surasti asmenis, kurie padarytų fasado šiltinimo ir armavimo darbus ginčo objekte.
19. Nustatyta, kad atsakovas tuo pagrindu dėl šių darbų atlikimo 2019 m. lapkričio mėn. tarėsi su G. B., kuris, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir šalių paaiškinimų, tuo metu buvo ieškovės UAB „Holdlita“ vadovas (ieškovės vadovu buvo nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad dėl minėtų darbų atlikimo buvo susitarta; ginčas kilo dėl to, su kuo atsakovas tarėsi/susitarė – ar asmeniškai su G. B. (kaip fiziniu asmeniu) ar su ieškove UAB „Holdlita“, bei kas faktiškai turėjo pareigą atsiskaityti su G. B./ar ieškove – atsakovas ar trečiasis asmuo; taip pat šalių pozicijos išsiskyrė dėl sutartos kainos – anot ieškovės, buvo susitarta dėl 16 Eur/kv. m (plius PVM), anot atsakovo – dėl 12-13 Eur/kv. m darbų kainos.
20. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad G. B./ar ieškovė sutartus darbus iš esmės atliko. Kita vertus, atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad šiuos darbus G. B./ar ieškovė atliko su defektais.
21. Šalys patvirtino, kad 2019 m. gruodžio mėn., faktiškai pabaigus darbus, atsakovas, ieškovės vadovas D. Š. ir trečiasis asmuo susitiko ginčo objekte išmatuoti atliktų darbų. Anot atsakovo, jis pačiame matavime nedalyvavo, nes išvyko; tai iš esmės patvirtino ir trečiasis asmuo, o ieškovė neginčijo.
22. Nustatyta, kad po šių darbų išmatavimo, trečiasis asmuo ir atsakovas iš esmės neturėjo priekaištų atliktų darbų kokybei (bent jau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta). Tuo pagrindu maždaug po savaitės nuo minėtų matavimų – apie 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje, trečiasis asmuo perdavė atsakovui tam tikrą dalį lėšų; anot trečiojo asmens – apie 2 000-2 500 Eur, anot atsakovo – apie 1 700-1 800 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas šių lėšų (nei dalies) neperdavė nei G. B., nei ieškovei, nors, remiantis byloje pateiktu susirašinėjimu, planavo tai padaryti.
23. Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui susitarus su kitais asmenimis dėl tolesnių fasado tinkavimo darbų atlikimo, minėti asmenys, anot trečiojo asmens, nurodė prieš tai atliktų fasado šiltinimo ir armavimo darbų defektus, bei juos perdarė (dėl ko, anot trečiojo asmens, jis patyrė apie 2 000 Eur nuostolių).
24. Trečiajam asmeniui nurodžius atsakovui nustatytus defektus, atsakovas dalį gautų lėšų grąžino trečiajam asmeniui, o dėl kitos dalies atsiskaitė kitais būdais – suteikė trečiajam asmeniui nuolaidų parduodant statybines prekes.
25. Nustatyta, kad G. B./ar ieškovei nesulaukiant mokėjimo, ieškovė 2020 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą HOL200108 bendrai 4 026,88 Eur sumai (3 328 Eur + PVM); taip pat pažymą Nr. 1 ir darbų aktą Nr. 1 dėl 208 kv. m fasado šiltinimo ir armavimo darbų atlikimo ginčo objekte, nurodant 16 Eur/kv. m (plius PVM) kainą. Pažymėtina, kad pirminiuose šiuose dokumentuose užsakove nurodyta (duomenys neskelbtini). Iš viešų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas dirbo (buvo draustas) minėtoje bendrovėje nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.; iš JAR duomenų matyti, kad atsakovas šios įmonės vadovu buvo nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovė pateikė įrodymus, kad minėtus dokumentus (sąskaitą, aktą ir pažymą) 2020 m. sausio 31 d. ieškovės vadovas išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); ieškovės atstovai paaiškino, kad nežinojo kitų atsakovo kontaktų, todėl dokumentus išsiuntė viešoje erdvėje surastu atsakovo darbovietės el. paštu.
26. Į bylą pateiktos iš esmės identiškos 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra HOL200108 bendrai 4 026,88 Eur sumai (3 328 Eur + PVM); taip pat pažyma Nr. 1 ir darbų aktas Nr. 1, kaip ir nurodyti sprendimo 25 punkte, tik užsakovu jau nurodomas atsakovas N. V..
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir tinkamų ginčo šalių nustatymo
27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
28. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią.
29. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
30. Visų pirma, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą atsakovui, nes atsakovas žodinę rangos sutartį sudarė būtent su ieškove, o ne su fiziniu asmeniu G. B. (kaip teigė atsakovas). Nors tai patvirtinančių tiesioginių įrodymų byloje nepateikta – kaip minėta, šalys dėl visko iš esmės tarėsi tik žodžiu (todėl teismui apsunkintos galimybės nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes), tačiau šią išvadą, teismo vertinimu, pirmiausia, patvirtina paties G. B. parodymai, kuriuos jis davė teisme prisiekęs, t. y. jog jis su atsakovu tarėsi kaip ieškovės UAB „Holdlita“ atstovas, tuo metu jis buvo ieškovės vadovas. Antra, atsakovas šią aplinkybę suprato/turėjo suprasti ir iš to, kad, kaip pats atsakovas pripažino matęs, G. B. pats jokių darbų neatlikinėjo – juos atlikinėjo ieškovės darbuotojai. Trečia, darbų faktiniame pridavime – matavime, dalyvavo kitas ieškovės atstovas – tuometinis naujas ieškovės vadovas D. Š.. Taigi, teismas laiko nepagrįsta atsakovo poziciją, kad jis dėl darbų atlikimo tarėsi/susitarė ne su ieškove, o su fiziniu asmeniu G. B., nes, kaip nurodyta aukščiau, minėtas asmuo tuo metu veikė ir atstovavo ieškovės vardu.
31. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, kai trečiasis asmuo A. A. yra užsakovas, atsakovas – generalinis rangovas, o ieškovė – atsakovo pasitelkta subrangovė (CK 6.650 straipsnis).
32. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutaris, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).
33. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Sutarties uždarumo principą atspindi ir nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovui, generalinio rangovo sutikimu, sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui.
34. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
35. Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis statinio norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
36. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys – ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo, jokių rašytinių sutarčių ar kitų dokumentų tariantis dėl darbų atlikimo ir juos atliekant nesudarė/nepasirašė, todėl, kaip jau minėta, teismas faktines aplinkybes iš esmės nustato tik iš šalių paaiškinimų, kitų netiesioginių įrodymų. Taigi, teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais susirašinėjimais, sprendžia, kad šiuo atveju trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė žodinę generalinės rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti arba surasti subrangovą, kuris atliktų ginčo objekto fasado šiltinimo ir armavimo darbus; iš šio šalių susitarimo matyti, jog trečiasis asmuo – užsakovas, iš esmės leido/neprieštaravo, jog atsakovas minėtų darbų atlikimui pasitelktų kitus asmenis – subrangovus. Kaip minėta, atsakovas, kaip subrangovę, pasirinko ieškovę ir sudarė su ja (jos atstovu) iš esmės žodinę subrangos sutartį dėl ginčo objekto fasado šiltinimo ir armavimo darbų atlikimo.
37. Atsižvelgiant į sprendimo 33 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, t. y. kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, nagrinėjamu atveju atsakovas N. V. laikytinas tinkamu atsakovu, kuriam ieškovė – kaip subrangovė, gali reikšti reikalavimus kaip generaliniam rangovui, nes nagrinėjamu atveju tiek iš faktinių aplinkybių (ieškovė ir trečiasis asmuo dėl darbų atlikimo ginčo objekte iš esmės nesitarė; jų atlikimo metu beveik nebendravo – bendravo minimaliai; darbų eigos nederino; statybines medžiagas tiekdavo, ieškovės užsakymu, būtent atsakovas), tiek iš teisinės pusės ieškovės – subrangovės, ir trečiojo asmens A. A. – užsakovo, iš esmės nesiejo/nesieja jokie teisiniai santykiai.
38. Viena vertus, atsakovas siekė įrodyti, kad šiuose santykiuose dalyvavo tik kaip tarpininkas – tarp trečiojo asmens ir ieškovės/G. B., taip pat, be kita ko, nurodė, jog būtent trečiasis asmuo paprašė jo neperduoti ieškovei/G. B. mokėtinos sumos už statybos darbus, tačiau šios savo pozicijos, teismo vertinimu, neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, ją paneigė ir pats trečiasis asmuo, nurodęs, jog dėl darbų atlikimo tarėsi tik su atsakovu; trečiasis asmuo taip pat nepatvirtino, jog prašė sulaikyti mokėjimus ieškovei; anot trečiojo asmens, jis reiškė reikalavimus dėl galimų trūkumų (ir atitinkamai dėl lėšų grąžinimo) tik atsakovui.
39. Teismas pažymi, kad kritiškai vertina ieškovės į bylą pateiktas – 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą HOL200108 bendrai 4 026,88 Eur sumai (3 328 Eur + PVM); taip pat pažymą Nr. 1 ir darbų aktą Nr. 1, nes, kaip jau nurodyta sprendimo 25-26 punktuose, ieškovė pirmiausia šiuose dokumentuose užsakove nurodė (duomenys neskelbtini) (byloje nekilo ginčo dėl to, kad ji nedalyvavo ginčo santykiuose), o tik vėliau – atsakovą N. V.. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog šiuos dokumentus, iki kreipimosi į teismą, ieškovė būtų perdavusi/įteikusi atsakovui – minėtus dokumentus ieškovė tik siuntė atsakovo darbovietės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, kaip jau nurodyta sprendimo 25 punkte, atsakovas tuo metu (2020 m. sausio 31 d.) jau nebuvo (duomenys neskelbtini) vadovu, ir, labiausiai tikėtina, neturėjo prisijungimo prie minėto el. pašto; atsakovui ginčijant šių dokumentų gavimą, o ieškovei nepateikus iš esmės jokių kitų šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, laikytina, jog ieškovė jų tinkamai neįteikė atsakovui. Kita vertus, teismas, nustatant ginčo faktines aplinkybes, rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, kurių, teismo vertinimu, užteko kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius.
40. Taigi, kvalifikavus tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, nustačius, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra tinkami, toliau sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo atsakovui ir jo dydžio.
Dėl skolos priteisimo už statybos rangos darbus
41. Kaip minėta, tarp šalių ginčas, be kita ko, kilo dėl sutarto įkainio už statybos darbus – ieškovė nurodo, jog šalys susitarė dėl 16 Eur/kv. m (plius PVM), o atsakovas – dėl 12-13 Eur/kv. m įkainio dydžio.
42. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
43. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
44. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad, labiau tikėtina, jog šalys – ieškovė ir atsakovas, susitarė būtent dėl 12 Eur/kv. m įkainio už fasado šiltinimo ir armavimo darbus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
45. Teismas pakartotinai pažymi, kad byloje iš esmės nepateikta jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti sutartą darbų įkainį – kaip minėta, teismas kritiškai vertina 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą HOL200108, taip pat pažymą Nr. 1 ir darbų aktą Nr. 1, kurie išrašyti skirtingiems subjektams, gerokai po faktinių darbų atlikimo, be to, net tinkamai neįteikti atsakovui.
46. Kita vertus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovei, būnant juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nesudariusiai rašytinės sutarties su atsakovu, raštu neįforminusiai darbų atlikimo/jų pridavimo/perdavimo ir pan., tenka pareiga ir rizika (apsunkintų galimybių įrodyti tokias aplinkybes išraiška) vėliau įrodyti tokių santykių/aplinkybių egzistavimą ir dėl to galimai kylančias neigiamas pasekmes. Taigi, šiuo atveju ieškovei teigiant, kad šalys buvo sutarusios dėl 16 Eur/kv. m (plius PVM) darbų įkainio, o atsakovui tai neigiant, bei nesant kitų tai pagrindžiančių įrodymų, ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju vien liudytojo (buvusio ieškovės vadovo ir dabartinio darbuotojo, kuris iš esmės yra suinteresuotas šios bylos baigtimi) parodymų šioje dalyje nepakanka įrodyti tarp šalių sutartai būtent šiai kainai; tuo labiau, kad šią aplinkybę iš esmės paneigė ir trečiasis asmuo. Nors trečiasis asmuo ir nedalyvavo ieškovės bei atsakovo susitarime, tačiau iš esmės prieštarautų verslo logikai tokia situacija, kai trečiasis asmuo (užsakovas) su atsakovu (generaliniu rangovu) susitarė dėl ginčo darbų atlikimo už mažesnę kainą, nei kad susitarė atsakovas (generalinis rangovas) ir ieškovė (subrangovė).
47. Teismo vertinimu, atsakovo poziciją dėl 12 Eur/kv. m įkainio netiesiogiai patvirtina ir byloje pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog 2019 m. gruodžio pradžioje atsakovas rašė trečiajam asmeniui, jog reikia sumokėti fasadininkams – šiuo atveju ieškovei, už 208 kv. m po 12 Eur/kv. m. Pažymėtina, kad šis atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas tuo metu buvo persiųstas ir tuometiniam ieškovės vadovui G. B., kuris jokių prieštaravimų dėl nurodyto įkainio neišreiškė (bent jau byloje tokių įrodymų nepateikta), o tik sutiko atvykti ir permatuoti darbus su užsakovu.
48. Byloje ginčas kilo ir dėl faktiškai atliktų darbų apimties/kiekio – ieškovė nurodė, kad atliko 208 kv. m, tuo tarpu atsakovas teigė, kad atlikta 187 kv. m darbų. Teismas sprendžia, kad ieškovė šioje dalyje įrodė atlikusi būtent 208 kv. m fasado šiltinimo ir armavimo darbų (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Visų pirma, tai patvirtina jau minėtas susirašinėjimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kuriame pats atsakovas nurodė, jog reikia sumokėti fasadininkams už 208 kv. m. Nors minėto susirašinėjimo metu trečiasis asmuo ir nesutiko su nurodytų darbų apimtimi (kiekiu), tačiau teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad 2019 m. gruodžio atlikus matavimus – dalyvaujant ir ieškovės atstovams, iš esmės ginčo dėl išmatavimų neliko; tuo tarpu atsakovas tiesiogiai jokių priekaištų dėl ieškovės darbų apimties (kiekio) nereiškė; šis atsikirtimas iš esmės atsirado tik paskutinio teismo posėdžio metu.
49. Viena vertus, atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, t. y. nekokybiškai, su defektais, dėl ko trečiajam asmeniui (jo pasitelktiems asmenims) reikėjo vėliau viską taisyti/perdaryti. Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovas (nes būtent jam tokia pareiga kilo) nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir/ar paaiškinimų, kurie patvirtintų ieškovės atliktų darbų defektus. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina ieškovės netinkamai atliktų darbų fakto, nes atsakovas net nenurodė kokie šie defektai; neaišku kur ir kada darytos šios nuotraukos, kokie galimi trūkumai jose užfiksuoti ir pan. Kaip jau minėta, visos šalys ginčo objekte, po ieškovės atliktų darbų užbaigimo, buvo susitikusios 2020 m. gruodžio mėn., kurio metu turėjo galimybę apžiūrėti ieškovės atliktus darbus ir nustatyti galimus trūkumus – byloje nėra pateikta įrodymų (ir atsakovas to net neįrodinėjo), jog šie trūkumai buvo paslėpti/nematomi. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo ginčo darbų galimus defektus pastebėjo tik maždaug po mėnesio nuo minėto susitikimo – juos tariamai nurodė trečiajam asmeniui kiti asmenys (kurių kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nepateikta), kurie turėjo atlikti fasado tinkavimo darbus. Kita vertus, atsakovas ir tada ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė – byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta; priešingai, atsakovas dar 2020 m. sausio 17 d. prašė G. B. sąskaitos, kad galėtų sumokėti už darbus.
50. Be to, teismas pažymi, kad jeigu vėliau galimai ir buvo nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai/trūkumai, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas (ar trečiasis asmuo) būtų kreipęsi į ieškovę dėl jų pašalinimo. Tiek ieškovės atstovai, tiek trečiasis asmuo iš esmės patvirtino, kad ieškovės atstovui nuvykus apžiūrėti galimų defektų, juos jau taisė trečiojo asmens pasitelkti asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės visos šalys sutarė, jog galimi defektai galėjo atsirasti ir dėl pasirinkto nepalankaus darbų atlikimo laiko – po darbų atlikimo stipriau pašalo; be to, kaip nustatyta, sekančio etapo darbus trečiasis asmuo pradėjo vykdyti maždaug tik po mėnesio nuo ieškovės darbų užbaigimo, kas, teismo vertinimu, taip pat galėjo sąlygoti defektų atsiradimą, pavyzdžiui, nulemtą oro sąlygų (tokiu atveju ieškovės atsakomybė dėl tokių defektų nekiltų).
51. Tagi, apbendrinant, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų; be to, jeigu tokie vėliau ir atsirado, neįrodė, jog jų atsiradimas buvo sąlygotas būtent ieškovės netinkamai atliktų darbų, o ne, pavyzdžiui, kitų aplinkybių (nepalankių oro sąlygų, pačių trečiojo asmens bei atsakovo pasirinkto darbų atlikimo laiko ir pan.).
52. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
53. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė faktiškai atliko atsakovo užsakytus statybos darbus, juos atliko tinkamai (neįrodžius tariamų defektų ir/ar ieškovės kaltės dėl jų atsiradimo), į šalių sutartą (byloje nustatytą) darbų įkainį – 12 Eur/kv. m, nustatytą 208 kv. m bendrą darbų kiekį, atsakovui kilo pareiga minėtus darbus apmokėti.
54. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 2 496 Eur (208 kv. m x 12 Eur/kv. m; nėra įrodymų, jog atskirai buvo sutarta ir dėl PVM taikymo/skaičiavimo, todėl jis atskirai nepriteistinas, ir laikytina, jog priteistina suma apima ir jį) skola už atliktus statybos rangos darbus (CK 6.644, 6.681, 6.653 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
55. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 2 496 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d. – teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
56. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
58. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 91 Eur dydžio žyminį mokestį; kitų bylinėjimosi išlaidų neprašė priteisti/nenurodė patyrusi.
59. Atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 329 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
60. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos – 1 329 Eur, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
61. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 61,98 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 4 026,88 Eur sumą, priteista – 2 496 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 56,40 Eur (91 Eur x 61,98 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
62. Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 505,29 Eur (1 329 Eur x 38,02 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 448,89 Eur (505,29 Eur - 56,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
63. Byloje iš viso patirta 14,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintai/atmestai ieškino reikalavimų daliai – iš ieškovės priteistina 5,34 Eur (14,04 Eur x 38,02 proc.), iš atsakovo – 8,70 Eur (14,04 Eur x 61,98 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. A., tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Holdlita“, j. a. k. 304751809, 2 496 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) skolos, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 496 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“, j. a. k. 304751809, atsakovui N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 448,89 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinį dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“, j. a. k. 304751809, 5,34 Eur (penkis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Priteisti valstybei iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,70 Eur (aštuonis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič