Civilinė byla Nr. e2A-1722-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05295-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės KURTAS SERVICE bei uždarosios akcinės bendrovės Kauno „Žalgirio“ jachtklubo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16194-812/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei KURTAS SERVICE, uždarajai akcinei bendrovei Kauno „Žalgirio“ jachtklubui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje M. L., uždarajai akcinei bendrovei BAM LIT dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energijos servisas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2017 m. balandžio 1 d. trišalį susitarimą „Dėl įskaitymų Nr. 17/04/01-01“, sudarytą tarp BUAB „Energijos servisas“, UAB KURTAS SERVICE ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo, negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovei reikalavimo teisę į UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubą pagal 2016 m. vasario 22 d. tarp BUAB „Energijos servisas“ ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo sudarytą paskolos sutartį Nr. ES 16/02/22-01 ir atitinkamai UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo pareigas BUAB „Energijos servisas“ pagal 2016 m. vasario 22 d. paskolos sutartį; grąžinti UAB KURTAS SERVICE reikalavimo teisę į BUAB „Energijos servisas“ pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05; 2) priteisti iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo ieškovės naudai 30 000 Eur skolą; 3) priteisti iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo ieškovės naudai 221,92 Eur palūkanų; 4) priteisti iš atsakovių UAB KURTAS SERVICE ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1614-896/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Energijos servisas, bankroto administratoriumi paskiriant Donatą Turkų. 2018 m. kovo 28 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 10 d. Teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 674 869,37 Eur. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. priėmė nutartį pripažinti bendrovę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. bendrovės vienintele akcininke buvo UAB KURTAS SERVICE, o laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo – UAB „Maerus“. 2016 m. vasario 22 d. tarp UAB „Energijos servisas“ ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. ES 16/02/22-01, pagal kurią UAB „Energijos servisas“ paskolino UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubui 50 000 Eur, paskolos grąžinimo terminą numatant 2017 m. vasario 22 d. 2016 m. vasario 15 d. UAB KURTAS SERVICE ir UAB „Energijos servisas“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05, pagal kurią UAB KURTAS SERVICE paskolino UAB „Energijos servisas“ 43 500 Eur sumą, paskolos grąžinimo terminą numatant 2017 m. gruodžio 31 d. 2017 m. balandžio 1 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl įskaitymų Nr. 17/04/01-01, pagal kurį: UAB „Energijos servisas“ užskaitė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo UAB „Energijos servisas“ nesumokėtą paskolos dalį – 30 221,92 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. ES 16/02/22-01; UAB KURTAS SERVICE UAB „Energijos servisas“ atliktą UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo skolos užskaitymą užskaitė kaip dalies UAB „Energijos servisas“ prievolės įvykdymą UAB KURTAS SERVICE pagal paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05; po trišalio susitarimo sudarymo UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas neliko skolingas UAB „Energijos servisas“ pagal paskolos sutartį Nr. ES 16/02/22-01 (UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo prievolė grąžinti likusią 30 221,92 Eur skolą UAB „Energijos servisas“ pasibaigė, atitinkamai UAB „Energijos servisas“ neteko teisinio pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo iš UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo); po trišalio susitarimo sudarymo UAB „Energijos servisas“ prievolė UAB KURTAS SERVICE pagal paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05 sumažėjo 30 221,92 Eur ir liko negrąžinta 13 500 Eur paskolos dalis ir 378,50 Eur palūkanų (minėtą paskolos dalį UAB „Energijos servisas“ yra sumokėjęs); UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas įgijo prievolę UAB KURTAS SERVICE grąžinti 30 000 Eur skolą, 221,92 Eur palūkanų, 3 procentų metines palūkanas. Ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašė pripažinti trišalį susitarimą negaliojančiu ab initio, kadangi šiuo susitarimu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės ir interesai. 2017 m. balandžio 1 d. UAB „Energijos servisas“ turėjo iš viso 7 947, 47 Eur piniginių lėšų. UAB „Energijos servisas“ skolos / pareikšti reikalavimai 2017 m. balandžio 1 d. sudarė 148 381,70 Eur, taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, kuriems prievolės įvykdymo terminas, ginčijamo sandorio sudarymo metu, jau buvo pasibaigęs, t. y. penktos eilės kreditorių. Taip pat ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Be to, ieškovės prievolės UAB KURTAS SERVICE įvykdymo terminas pagal paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05 dar nebuvo suėjęs, prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB KURTAS SERVICE interesai buvo iškelti aukščiau kitų kreditorių, kadangi UAB KURTAS SERVICE gavo dalinį UAB „Energijos servisas“ prievolės įvykdymą. Ieškovė mano, kad 2017 m. balandžio 1 d. sudarius trišalį susitarimą Nr. 17/04/01-01 dėl įskaitymų buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, kadangi ieškovė prarado realią galimybę savo turto masę padidinti 30 221,92 Eur ir minėtą sumą panaudoti atsiskaitant su kitais kreditoriais, kuriems prievolės įvykdymo terminas, susitarimo sudarymo metu, jau buvo pasibaigęs. UAB KURTAS SERVICE, vienintelė ieškovės akcininkė, gavo pirmenybę prieš kitus kreditorius sumažinti savo kreditorinį reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Jokių duomenų, kad šiuo atveju sutarties, įstatymo, teismo sprendimo ar kitu pagrindu, buvo privaloma sudaryti ginčijamą sandorį, nėra. Trišalio susitarimo šalių nesąžiningumas preziumuojamas, kadangi sandoris sudarytas dėl ieškovės skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Be to, šalys privalėjo suvokti, kad sudarant tokį sandorį bus pažeidžiami ieškovės kreditorių interesai.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovės UAB KURTAS SERVICE ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas nurodė, kad su joms pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės selektyviai parinkti duomenys apie jos turimas lėšas ir skolas, neatspindi tikrosios ūkinės-finansinės padėties. Kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pateikusi duomenis, kad jos lėšos po 2017 m. balandžio 1 d. padidėjo nuo 7 947,47 Eur iki 11 802,39 Eur, o skola sumažėjo nuo 148 381,70 Eur iki 44 423,21 Eur. Per penkis mėnesius po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės piniginės lėšos padidėjo beveik keturis kartus, o jos įsiskolinimai sumažėjo daugiau nei tris kartus. 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovė piniginių lėšų turėjo daugiau, negu turėjo įsiskolinimų. Iš kitų toje byloje ieškovės pateiktų duomenų seka, kad 2015 m. ieškovė turėjo pelno ir mokėjo pelno mokesčius. Esminė aplinkybė, dėl kurios šiuo konkrečiu atveju ieškovės ginčijamas sandoris negali būti panaikintas jos prašomu pagrindu, yra ta, kad šis sandoris yra trišalis, o ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog apie ieškinyje jos deklaruojamas aplinkybes būtų žinojusi ir UAB KURTAS SERVICE ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas. Ginčijamas sandoris ieškovei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Be to, tuo metu negalėjo būti sudarytas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nes nebuvo duomenų, jog bendrovė yra nemoki. Nemokumo laikotarpis nebuvo konstatuotas ieškovės iškeltoje bankroto byloje, o bankroto byla buvo iškelta pagal faktą, kad kreipiantis į teismą ieškovės įmonė buvo nemoki. Tik Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį šios bylos trečiajam asmeniui M. L. yra prašoma nustatyti laikotarpį nuo kada ieškovė tapo nemoki. Ieškovė neįrodė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, todėl ieškinys šiuo pagrindu negalėtų būti tenkinamas. Ieškinys taip pat negali būti tenkinamas ir actio Pauliana pagrindu vien dėl to, kad ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo sudarant trišalį sandorį. Ieškovė taip pat neįrodė, kad sumažėjo arba neliko realios galimybės jai atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, kad po ginčijamo sandorio sudarymo buvo pažeisti pačios ieškovės ar jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes dėl to nekito nei skolų, nei priskaičiuotų palūkanų dydžiai.

4.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo M. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad trišalis susitarimas neįtakojo įmonės nemokumo ir nenulėmė įmonės bankroto. Laikotarpis iki trišalio susitarimo sudarymo ieškovei buvo sudėtingas dėl konkurencijos, kuri buvo susijusi su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų gavimu ir įsisavinimu. Dalyvaujant konkursuose, buvo reikalingos didesnės apyvartinės lėšos, todėl dalis įmonės partnerių ir kreditorių sutiko atidėti finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymą. Su kitais kreditoriais ieškovė atsiskaityti nedelsė, o neatsiskaitė dėl būtinybės vykdyti įsipareigojimus pagal laimėtus viešuosius pirkimus. Dėl laimėtų viešųjų pirkimų įmonės apyvarta, lyginant su 2016 m., 2017 m. išaugo keturis kartus, tačiau tuo laikotarpiu 30 procentų išaugo ir darbuotojų atlyginimai bei poreikis didinti darbuotojų skaičių, kas sąlygojo dideles papildomas išlaidas. Padidėjus darbų apimčiai, išaugo poreikis įsigyti daugiau brangiai kainuojančios įrangos ir technikos. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčijamu trišaliu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės, nes apyvartinės lėšos dėl to nesumažėjo. Įmonei bankrotas buvo paskelbtas žymiai vėliau po ginčijamo sandorio sudarymo, ko ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo ir net negalėjo nuspėti nei viena šio sandorio šalių. Šis sandoris įmonės bankroto neįtakojo.

5.       Trečiasis asmuo UAB „BAM LIT“ atsiliepimo į ieškinį pateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino 2017 m. balandžio 1d. trišalį susitarimą dėl įskaitymų Nr. 17/04/01-01, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių, negaliojančiu dalyje dėl 3 633,96 Eur skolos užskaitymo ir perėmimo ir taikė restituciją: ieškovei grąžino reikalavimo teisę į atsakovę UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubą pagal 2016 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo sudarytą paskolos sutartį Nr. ES 16/02/22-01 3 633,96 Eur skolos daliai ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo pareigas ieškovei pagal šią paskolos sutartį 3 633,96 Eur skolos daliai; grąžino UAB KURTAS SERVICE reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05 dalyje dėl 3 633,96 Eur skolos; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 633,96 Eur skolą; likusioje dalyje ieškinio netenkino; priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 655,72 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB KURTAS SERVICE iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 1 768,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubui iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 2 207,04 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 20,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovių 6,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir žyminio mokesčio.

7.       Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovė nenurodė tikslios dokumentų perdavimo bankroto administratoriui datos ir nepateikė duomenų apie kreipimąsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl 6 mėnesių termino pratęsimo, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui pareikšti, numatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, skaičiuojant nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos nėra suėjęs.

8.       Teismas nustatė, kad ginčijamo trišalio susitarimo metu ieškovė turėjo eilę neįvykdytų įsipareigojimų kitiems savo klientams – jos pradelsti mokėjimai sudarė 148 381,70 Eur, o dalies iš šių kreditorių reikalavimai bendrai 3 633,96 Eur sumai liko nepatenkinti iki Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. iškėlė ieškovei bankroto bylą, nebuvo patenkinti ir bankroto proceso metu.

9.       Teismas darė išvadą, kad ieškovės kreditoriai, kurių teises gina bankroto administratorius, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę.

10.       Teismas konstatavo, kad šalys nenurodė jokių aplinkybių, lėmusių ginčijamo sandorio sudarymo privalomumą, neišvengiamumą.

11.       Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovei patiriant finansinius sunkumus ir siekiant sumažinti savo skolą atsakovei UAB KURTAS SERVICE, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad skolininkė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ir pažymėjo, jog gavusi iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo skolą ir palūkanas, ji būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, proporcingai turimų reikalavimų dydžiui.

12.       Duomenų apie ieškovės faktiškai turėtą turtą sandorio sudarymo metu ir jo realią, o ne įrašytą balanse vertę, ieškovei neteikus viso bylos nagrinėjimo metu, net ir po to, kai byla buvo grąžinta nagrinėti teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teismui skyrus terminą pateikti į bylą papildomus įrodymus, teismas vertino byloje šalių pateiktus įrodymus laikydamas, kad pateikti į bylą visi įrodymai.

13.       Teismas nustatė, kad formaliai pagal sutrumpinto 2016 m. balanso duomenis bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (357 914 Eur) ir atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą įmonės nemokumo būklę.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs 2017 m. balandžio 1 d., liko nepatenkinti iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2018 m. kovo 28 d.) tik 3 633,96 Eur sumai, didžioji reikalavimų dalis (97 proc.) buvo patenkinta bendrovės veiklos vykdymo metu.

15.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu ir vėliau 2017 m. vykdė veiklą, gavo pajamas ir, nors vėluodama, vykdė kreditorius reikalavimus, dengė skolas, kurių mokėjimo terminai suėję, kartu prisiėmė naujus įsipareigojimus kreditoriams.

16.       Ieškovei nepateikus įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte Nr. 238 nurodytą turto sudėtį, būklės apibūdinimą, reikšmingą vertinimo atlikimui, nustatytą vertę, teismas pripažino, kad ekspertizės akte nurodyta ieškovės kilnojamojo turto (daiktų) vertė 2017 m. balandžio 1 d. pagal pateiktus sąrašus Nr. 12 ir Nr. 13 ir vėlesnius patikslinimus buvo 147 500 Eur.

17.       Įskaičius į 2016 m. balanse nurodytą materialaus turto vertę nustatytą kilnojamojo turto vertę bei atsižvelgiant į tai, kad ekspertas įvertino ne visą ieškovės turtą dėl duomenų turto identifikavimui trūkumo, teismas laikė tikėtina, jog ieškovės ilgalaikio materialaus turto vertė 2016 m, gruodžio 31 d. duomenimis buvo ne mažesnė kaip 137 043 Eur.

18.       Teismas konstatavo, kad bendrovės finansinė padėtis tapo kritinė ir neliko abejonių dėl jos mokumo kitu laiku, kuris nėra aktualus nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau ne ginčijamo sandorio sudarymo laiku 2017 m. balandžio 1 d. ir ne 2016 m. gruodžio 31 d., todėl sprendė, jog ieškovė neįrodė CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos kuria rėmėsi grįsdama skolininkės nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu (skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui).

19.       Teismas darė išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių (UAB „Geserga“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Šančių autoservisas ir Ko“, UAB „Ukmergės inžinerija“, UAB „Valeramas“) teisės, nes ieškovė, netekdama teisės reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo, sumažino realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, kreditorių reikalavimai taip ir nebuvo patenkinti, nors ginčijamas sandoris ir nesukėlė ieškovės nemokumo, ir pripažino, kad ieškovė įrodė CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą, kuria rėmėsi grįsdama skolininkės nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu („kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“).

20.       Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog dėl ginčijamo sandorio ieškovė vėlavo atsiskaityti su kitais kreditoriais, šioje byloje nėra pakankami actio Pauliana būtinai sąlygai – skolininko nesąžiningumui kreditoriaus atžvilgiu pagrįsti.

21.       Teismas darė išvadą, kad sandoris pažeidė kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teises, kuriems nebuvo pateikta pasiūlymų įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkei sąlygomis, o ieškovė ir atsakovė UAB KURTAS SERVICE, sudarydamos ieškovės kreditorių interesus pažeidžiantį ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningos.

22.       Teismas laikė, kad šalys tarpusavyje buvo susiję verslo ryšiais, ginčijamą susitarimą atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas sudarė neatsitiktinai ir ne kaip eilinė ieškovės skolininkė, o turėdama bendrų interesų, todėl atsakovei turėjo būti žinoma faktinė sudėtinga ieškovės finansinė padėtis, kad tokiu sandoriu savo reikalavimo patenkinimo faktiškai siekė ieškovės akcininkė atsakovė UAB KURTAS SERVICE, tačiau tai nesukliudė atsakovei sudaryti ginčijamą sandorį, kurio sudaryti skolininkė neprivalėjo, todėl atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas elgesį sudarant ginčijamą sandorį teismas pripažino nesąžiningu.

23.       Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas dalyje dėl kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti ieškovei sudarius ginčijamą sandorį 3 633,96 Eur sumai.

24.       Teismas darė išvadą, kad restitucijos taikymui kliūčių nėra.

25.       Teismas sprendė, kad reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir dėl skolos iš atsakovės priteisimo yra susiję ir gali būti nagrinėjami bei sprendimas priimamas vienoje byloje.

26.       Ieškovės argumentus dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovei pažeidus atsiskaitymų eiliškumą, numatytą CK 6.930-1 straipsnyje, teismas atmetė dėl to, kad tokiais argumentais grįsti reikalavimo ieškovės bankroto administratorius neturi teisės, ir dėl to, kad CK 6.930-1 straipsnis netaikytinas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

27.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.       Teismas sprendimo 50–53 punktuose pateiktuose motyvuose nepagrįstai vertindamas įrodymus bei taikydamas teisės normas bei teismų praktikos išaiškinimus nustatė, kad yra sąlyga – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, kadangi prieštaringai sprendimo 49 punkto išvadoms vertino, jog ginčo sandoriu ieškovas suteikė pirmenybę kitam kreditoriui UAB KURTAS SERVICE, ir tai tariamai pažeidė kitų tuo metu buvusių ieškovės kreditorių, turėjusių reikalavimo teisę į ieškovę kaip jų skolininkę, teises.

27.2.       Teismas netinkamai ir nepagrįstai vertino 6 mėnesių procesinio termino ieškovo administratoriui kreiptis su ieškiniu į teismą praleidimo pasekmes.

27.3.       Teismas sprendimo 54 punkte cituodamas bei aptardamas šiam ginčui aktualią, suformuotą teismų praktiką, ją nurodė, tačiau pritaikė netinkamai.

27.4.       Teismas nepagrįstai prilygino minėtus penkis kreditorius bei jų reikalavimus su UAB KURTAS SERVICE bei buvusiu jos reikalavimu į ieškovę.

27.5.       Teismų praktikos išaiškinimą teismas pritaikė nepagrįstai formaliai, nenustatęs, ar sprendime minimi penki kreditoriai visi ar jų dalis būtų buvę suinteresuoti sudaryti tokį sandorį kaip ginčo trišalis sandoris.

27.6.       Teismas sprendimo 30 punkte nepagrįstai netaikė ĮBĮ nuostatų, apskritai draudžiančių pateikti ieškovės administratoriaus ieškinį teismui vėliau kaip 2018 m. spalio 10 d. (praėjus 6 mėnesiams po nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo) be bankroto bylą nagrinėjančio teismo procesinio sprendimo – termino pratęsimo.

28.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB KURTAS SERVICE prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dalyje dėl pripažinimo 2017 m. balandžio 1 d. trišalio susitarimo dėl įskaitymų Nr. 17/04/01-01 negaliojančiu dalyje dėl 3 633,96 € skolos užskaitymo ir perėmimo, bei restitucijos taikymo, ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.       Pirmosios instancijos teismas labai aiškiai konstatavo, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, jog: a) ginčijamo sandorio metu ieškovė buvo nemoki; b) būdama nemoki, ieškovė suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Taigi šiuo ieškovės įrodinėtu pagrindu ieškovės ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir turėjo būti atmestas ne iš dalies, o visa apimtimi.

28.2.       2017 m. balandžio 1 d. trišalio susitarimo sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, turėjo didelės apimties darbų pagal laimėtus viešuosius konkursus, šiuos darbus realiai vykdė, tuo pat metu atsiskaitinėjo su savo kreditoriais, dėl ko nė viena iš 2017 m. balandžio 1 d. trišalį susitarimą pasirašiusių šalių net negalėjo įtarti, kad šiuo susitarimu bus pažeistos vieno ar kito ieškovės  kreditoriaus teisės ar teisėti interesai, todėl laikytina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog 2017 m. balandžio 1 d. trišalį susitarimą pasirašiusios šalys buvo nesąžiningos ir ieškovė įrodė CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą, kuria rėmėsi grįsdama skolininkės nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu („kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“), yra visiškai nepagrįsta bei neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

28.3.       Pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino bylos duomenis, bei nenustatęs visų esminių aplinkybių, būtinų actio Pauliana instituto taikymui, nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neteisingai taikė ir aiškino apeliaciniame skunde įvardintas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

29.       Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Energijos servisas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tik artima bankroto būklei, o ne kad ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki.

29.2.       Pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju nepriėmė ieškovės teikiamų į bylą rašytinių įrodymų (2017 m. balandžio 1 d. darbinės atskaitomybės parengimo lentelės), o sprendime negana to dar pasisakė, jog ieškovė esą neteikė duomenų apie turto sudėtį, vertę, pagaliau jo realizavimo vertę bankroto proceso metu, todėl ieškovės turto masės vertę teismas nurodo kaip tikėtiną pagal byloje ištirtų įrodymų visumą.

29.3.       Kadangi buvo vertinama konkreti situacija, t. y. ieškovės finansinė būklė ginčijamo sandorio sudarymo dienai – 2017 m. balandžio 1 d., todėl teikti įrodymus apie turto realizavimo vertę po šios datos, o būtent bankroto proceso metu (bankroto ieškovei buvo iškelta tik 2018 m. kovo 28 d.), nebuvo jokio tikslo ir teismas šių duomenų net neturėjo vertinti, nes jie visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču – sandorio sudarymu konkrečią dieną, t. y. 2017 m. balandžio 1 d.

29.4.       Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-776-230/2020 padarė išvadą, jog ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nežinia kokių duomenų pagrindu sprendė, kad ieškovės finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo artima bankroto būklei, o trišalio susitarimo sudarymo metu esą buvo moki.

29.5.       Net du teismai tuos pačius ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos nemokumo 2016 m. gruodžio 31 d. vertino vienodai ir negana to, jei jau 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-504-254/2020 vertino, jog ieškovės sandoriai su UAB KURTAS SERVICE buvo sudaryti ieškovei esant nemokiai, tai akivaizdu, jog ir trišalis susitarimas, kuris buvo sudarytas 2017 m. balandžio 1 d., buvo sudarytas ieškovei esant nemokiai.

29.6.       Ieškovės turto masei padidėjus 30 221,92 Eur (atgavus šią sumą iš UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo ir jos neįskaičius kaip paskolos grąžinimo UAB KURTAS SERVICE), jo atžvilgiu pareikšti kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje būtų proporcingai mažesni minėtai sumai, taigi esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad trišalio susitarimo sudarymas pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas kaip ieškovės kreditorių teisių pažeidimas, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.

29.7.       Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti ieškovės ieškinį dalyje dėl 26 587,96 Eur sumos, kaip esą jau sumokėtos kai kuriems kreditoriams per tam tikrą laikotarpį, yra nepagrįstas, dėl ko privalo būti panaikintas, o ieškinys tenkintas pilna apimtimi, kadangi buvo įrodytos visų actio Pauliana sąlygų egzistavimas ginčo atveju, o tarp jų ir kreditorių teisių pažeidimas, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.

30.       Ieškovė BUAB „Energijos servisas“ pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

30.1.       Nesąžiningi atsakovių veiksmai vertintini kaip kitų ieškovės kreditorių teisių pažeidimas, pažeidžiant kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvusį ieškovės kreditorių teisių pažeidimą, todėl atsakovių apeliacinių skundų motyvai yra atmestini.

30.2.       Nepagrįsti apeliacinių skundų motyvai, teigiant, jog vienu metu negali būti netgi kelių kreditorių teisių pažeidimų atvejų (kaip antai, tiek, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, tiek ir kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės), kadangi teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Tai reiškia, jog gali būti netgi keli kreditorių teisių pažeidimo atvejai, tačiau kreditorių teisių pažeidimo konstatuoti pakanka įrodyti bent vieną. Teismas, atmetęs ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl ieškovės nemokumo ir pirmenybės suteikimo kitam kreditoriui, kitokį kreditorių teisių pažeidimą siejo ne su pirmenybės kitam kreditoriui suteikimu, o su prievolių kreditoriams nevykdymu ir ieškovės galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu.

30.3.       Priešingai nei teigia UAB KURTAS SERVICE apeliaciniame skunde, yra netgi didelis skirtumas tarp to, kam būtų atitekusi net 30 221,92 Eur suma, t. y. ar UAB KURTAS SERVICE, ar proporcingai paskirstoma kitiems kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje būtų sumažėję. Svarbu pažymėti tai, jog ieškovė, reikšdama ieškinį teismui, gina šiuo atveju ne pačios ieškovės (ką klaidingai mano atsakovės) interesus, bet būtent jos kreditorių, kurių teisės dėl nesąžiningo sandorio buvo pažeistos, interesus.

30.4.       Atsakovės manymu, byloje reikėjo vertinti, tai, kurie iš kreditorių būtų norėję dalyvauti sudarant būtent trišalį susitarimą, o ne tai, kurie iš kreditorių būtų norėję tokiomis pačiomis ar net geresnėmis sąlygomis įskaityti savo reikalavimą. Toks atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo aiškinimas yra neteisingas, aiškiai prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai, tuo labiau, kai byloje buvo nustatyta ir atsakovės to net neginčijo, jog trišalio susitarimo šiuo atveju nebuvo privaloma sudaryti.

30.5.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimą („kitoks kreditorių teisių pažeidimas“), jokių materialinės ar procesinės teisės normų nepažeidė, nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra jokio pagrindo šios dalies naikinti.

31.       Atsakovė UAB KURTAS SERVICE pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagristas ir turi būti atmestas, ir prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

31.1.       Ne pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o pati ieškovė tiesiog piktnaudžiauja savo privilegijuota padėtimi ir sąmoningai neteikia į bylą jos disponuojamų duomenų apie konkretų ieškovės turtą 2017 m. balandžio 1 d. Tokių duomenų negali atstoti ieškovės paskutinę akimirką įkelta į elektroninę bylą 2017 m. balandžio 1 d. darbinės atskaitomybės parengimo lentelė, sudaryta pačios ieškovės, pagal jai vienai žinomus ir selektyviai atrenkamus duomenis, kurių tikrumo patikrinti nėra jokių galimybių.

31.2.       Atsikirsdama į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, atsakovė nurodo, kad jie yra tik deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Nei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei pačiame apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė ir neginčijo nė vienos pozicijos 2020 m. liepos 3 d. kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte Nr. 238, kurioje būtų, ieškovės nuomone, neteisingai įvertintas konkretus turtas. Ieškovė nei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir neginčijo nė vienos M. L. nurodytos ieškovės turto būklės. Vien tik deklaratyvūs pamąstymai apeliaciniame skunde, kurių net nebuvo išsakyta teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, negali būti pagrindu paneigti 2020 m. liepos 3 d. kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto Nr. 238 išvadų.

31.3.       Nei ieškovės minimas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-776-230/2020, nei to paties teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-504-254/2020, iki pat šios dienos nėra įsiteisėję. Jie yra apskųsti ir apeliaciniai skundai dėl jų dar nėra išnagrinėti. Nei nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-776-230/2020, nei nagrinėjant kitą ieškovės apeliaciniame skunde minimą civilinę bylą Nr. e2-504-254/2020 pirmosios instancijos teismai nevertino 2020 m. liepos 3 d. kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto Nr. 238 išvadų, nes šis aktas buvo surašytas jau po to, kai paminėtos civilinės bylos pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtos.

31.4.       Atsikirsdama į ieškovės nurodomus argumentus apie tariamą nesąžiningumą, atsakovė akcentavo, kad iš šioje byloje esančios ieškovės bankroto administratoriaus ataskaitos ieškovės kreditoriams matyti, jog priešingai, nei įrodinėja ieškovė, atsakovė UAB KURTAS SERVICE nebuvo išskirta iš kitų kreditorių tarpo. Susisteminus bankroto administratoriaus ataskaitos duomenis, matyti, kad išskirtos iš kitų kreditorių tarpo buvo trys bendrovės. Vien tik po ieškovės šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo (po 2017 m. balandžio 1 d.) toms trims bendrovėms viso buvo sumokėta daugiau nei vienas milijonas eurų, tačiau iki pat šios dienos nėra ginčijamas nė vienas iš šioms bendrovėms atliktų mokėjimų.

31.5.       Ieškovė akivaizdžiai nesąžiningai skirtingose bylose skirtingiems atsakovams reiškia ieškinius, reikalaudama priteisti jai pinigines sumas kaip tariamą žalą, padarytą tiems patiems jos kreditoriams ir tuo pačiu laikotarpiu.

31.6.       Iš įsiskolinimų, kurie buvo ieškovės ginčijamo sandorio dieną, ieškovė nepadengė tik įsiskolinimų 3 633,93 Eur sumai, todėl šiuo konkrečiu atveju yra aktuali CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Vadovaujantis tokia nuostata, visi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai turi būti atmesti, nes apeliaciniu skundu ieškovė akivaizdžiai prašo priteisti jai sumą, viršijančią 3 633,93 Eur pagal kreditorinius reikalavimus, kurie susidarė ne dėl ieškovės ginčijamo sandorio, ne iki šio sandorio sudarymo, o vėliau ir netgi kreditoriams, kurie jokių kreditorinių reikalavimų 2017 m. balandžio 1 d. neturėjo.

32.       Atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, ir prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

32.1.       Teismas išsamiai išanalizavo ieškovės mokumo būseną tiek 2016 m. gruodžio 31 d., tiek ir 2017 m. balandžio 1 d., pagrįstai rėmėsi kitos atsakovės UAB KURTAS SERVICE 2020 m. spalio 17 d. į bylą pateikto 2020 m. liepos 3 d. J. U. parengto kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto Nr. 238 išvadomis, taip pat pagrįstai į bylą nepriėmė ieškovės tik paskutiniame 2020 m. liepos 28 d. posėdyje, t. y. prieš baigiamąsias kalbas, pateiktos neaiškios formos paskaičiavimo – nepasirašyto ir nežinomo autoriaus dokumento dėl ieškovės tariamai buvusio nemokumo jau 2017 m. balandžio 1 d. Lydraštyje ieškovės taip pat nebuvo nurodoma, kas parengė minėtą dokumentą.

32.2.       Apeliacinio skundo 7/12 psl. ieškovė, matyt jausdama, kad minėtos lentelės į bylą apygardos teismas gali ir nepriimti, pateikė analogišką lentelę paties skundo tekste. Tai taip pat naujas įrodymas, kuriuo ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Juo ieškovė siekia pagrįsti, kad atsiskaityti vietoje ginčo trišalio sandorio, būtų buvę galima atsiskaityti ne su vienu kreditoriumi (atsakove UAB KURTAS SERVICE), o būtų buvę proporcingai atsiskaityta net su 21 kreditoriumi. Tokia aplinkybė ar vertinimo kriterijus (1, 2 ar 21 kreditorius) nėra nustatyti jokiame teisės šaltinyje kaip sandorio negaliojimo pagal CK 6.66 straipsnį pagrindas ar sąlyga. Nei vienas 2017 m. balandžio 1 d. jau buvusio minėtų ieškovės 21 kreditoriaus (taip pat ir dar kiti 5 kreditoriai, dėl kurių teismas tenkino ieškinį iš dalies) nereiškė atsakovėms jokių pretenzijų, su visais jų buvo atsiskaityta, išskyrus teismo apskaičiuotą 3 633,96 Eur penkiems kreditoriams sumą. Dėl jos nesumokėjimo minėtiems penkiems kreditoriams aplinkybės ryšio su byla nebuvimo atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą, jį palaiko ir dėl to papildomai nepasisako.

32.3.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad atsakovės žinojo apie kitų kreditorių interesų pažeidimą, kadangi pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis, atsiliepimą ir paaiškinimus teismo posėdžio 2020 m. liepos 28 d. metu, taip pat ir iš teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad jokie ieškovės kontrahentai 2017 m. balandžio 1 d. dar negalėjo žinoti ar nutuokti apie ieškovės kreditorių interesų pažeidimą, kadangi nemokumo būsenos, kaip jau minėta aukščiau, ginčo sandorio sudarymo dieną ir dar ilgai po jos nebuvo.

32.4.       Ieškovė remiasi ženklių piniginių lėšų ginčo sandorio sudarymo dieną banko sąskaitoje neturėjimu, tačiau asmenų turtas yra skirtingos formos ir sudėties, todėl nėra pagrįsta remtis vien grynų pinigų kasoje ar banko sąskaitos likučiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

33.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321 322 straipsniai).

35.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

36.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: darbinę atskaitomybės parengimo lentelę 2017 m. balandžio 1 d., kurią prašo prijunti prie bylos ir kurią pirmosios instancijos teismas, anot ieškovės, nepagrįstai 2020 m. liepos 28 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti.

37.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Pažymėtina, kad nors ieškovė pateikiamus įrodymus laiko naujais, tačiau iš esmės tai yra ieškovės jau teiktų duomenų papildytas pateikimas. Nauji įrodymai susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovės yra susipažinusios su pateiktais naujais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

38.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Energijos servisas“ su atsakovėmis UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas ir UAB KURTAS SERVICE sudarė trišalį susitarimą dėl įskaitymų (toliau – Susitarimas). Susitarimu šalys konstatavo, kad atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas yra skolinga ieškovei UAB „Energijos servisas“ 30 000 Eur ir 221,92 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pagal 2016 m. vasario 22 d. paskolos sutartį; ieškovė UAB „Energijos servisas“ yra skolinga atsakovei UAB KURTAS SERVICE 43 500 Eur ir 600,42 Eur palūkanų pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį ir atliko skolų įskaitymą, pagal kurį atsakovė UAB KURTAS SERVICE perėmė atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo skolą ieškovei, tokiu būdu įskaitydama dalį ieškovės skolos atsakovei UAB KURTAS SERVICE. Atlikus įskaitymą ieškovė neteko teisės reikalauti skolos, kurios sumokėjimo terminas buvo suėjęs, grąžinimo iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo, atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas įgijo prievolę skolą grąžinti ne ieškovei, o atsakovei UAB KURTAS SERVICE. Ieškovės grąžintiną atsakovei KURTAS SERVICE, likusią neįskaitytą skolos sumą sudarė 13 500 Eur skola ir 378,50 Eur palūkanų.

39.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Donatą Turkų. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 666 715,19 Eur sumai (pirmos eilės – 84 649,45 Eur, antros eilės – 40 249,35 Eur, trečios eilės – 541 816,39 Eur). 2019 m. vasario 26 d. teismas priėmė nutartį pripažinti bendrovę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto. Nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 674 869,37 Eur sumai (pirmos eilės – 34 730 Eur, antros eilės – 99 687,24 Eur, trečios eilės – 540 452,13 Eur).

40.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Energijos servisas“ actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 1 d. šalių sudarytą trišalį susitarimą.

41.       Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, apeliacinius skundus padavė tiek ieškovė BUAB „Energijos servisas“, tiek abi atsakovės – UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas ir UAB KURTAS SERVICE.

42.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl actio Pauliana taikymo sąlygų. Ieškovė BUAB „Energijos servisas“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tik artima bankroto būklei; kad trišalio susitarimo sudarymas pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas kaip ieškovės kreditorių teisių pažeidimas, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kad ieškinys privalo būti tenkintas pilna apimtimi, kadangi buvo įrodytos visų actio Pauliana sąlygų egzistavimas ginčo atveju. Atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė sąlygą „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“; netinkamai ir nepagrįstai vertino 6 mėnesių procesinio termino ieškovės administratoriui kreiptis su ieškiniu į teismą praleidimo pasekmes. Atsakovė UAB KURTAS SERVICE, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tik formaliai vertino bylos duomenis, bei nenustatęs visų esminių aplinkybių, būtinų actio Pauliana instituto taikymui, nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinį.

43.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas – actio Pauliana institutas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

44.       Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskirtos tokios būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Tačiau sandorį pripažinti negaliojančiu  actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

45.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nagrinėdamas actio Pauliana pagrindu pareikštus reikalavimus, teismas, viena vertus, turi vertinti ir spręsti dėl kiekvienos iš nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo; kita vertus, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto, ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamų sąlygų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

46.       Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nemokumo (bankroto) administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

47.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kreditorių turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditoriai UAB „Geserga“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Šančių autoservisas ir Ko“, UAB „Ukmergės inžinerija“, UAB „Valeramas“ turėjo reikalavimo teisę ieškovei ginčijamo sandorio sudarymo metu, jų reikalavimų įvykdymo terminai buvo suėję, kreditoriai pareiškė finansinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje ir teismas juos patvirtino, tačiau bankroto proceso metu jie nėra patenkinti. Šių išvadų teisėtumą pagrindžia ieškovės pateikti buhalterinės apskaitos duomenų išrašai apie ieškovės skolas 2017 m. balandžio 1 d. (2019 m. rugpjūčio 29 d. dokumento Nr. DOK-101242 priedas, 2020 m. liepos 20 d. dokumento Nr. DOK-84014 priedas), Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. vasario 26 d. nutartys, kuriomis patvirtinti įmonės finansiniai reikalavimai.

48.       Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

49.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

50.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės 2016 m. balanso, eksperto J. U. atliktą „Kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo“ ekspertizės akto Nr. 238 (2020 m. liepos 17 d. dokumento Nr. DOK-83740 priedas) duomenų analize, trečiojo asmens M. L. paaiškinimais teismo posėdyje sprendė, kad ieškovės finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo artima bankroto būklei. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos kuria rėmėsi grįsdama skolininkės nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu (skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui).

51.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes ieškovė tiek 2016 m. gruodžio 31 d., tiek ir 2017 m. balandžio 1 d. buvo nemoki.

52.       Ieškovė pateikė į bylą įmonės 2016–2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (balanso duomenis ir kt.), kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui. Atsižvelgiant į tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai yra teikiami už visus metus, kad nagrinėjamu atveju aktuali ieškovės finansinė būklė ginčijamo sandorio metu, realiai turtinei padėčiai ginčijamo sandorio sudarymo metu pagrįsti ieškovė pateikė 2017 m. balandžio 1 d. darbinės atskaitomybės parengimo lentelę. 

53.       Pagal 2016 m. balansą, įmonė turėjo turto iš viso už 357 914 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo įsipareigojimų kreditoriams 263 331,46 Eur sumai, iš jų pradelstų – 203 988,98 Eur sumai (2020 m. vasario 3 d. dokumento Nr. DOK-15587 priedas), todėl pradelsti įmonės įsipareigojimai 25 031,98 Eur suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą konstatuoti įmonės nemokumo būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). 

54.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl įmonės nemokumo būsenos, neturi pagrindo kitaip vertinti 2016 m. balanso duomenis ir apie balanse įrašyto turto vertę spręsti pagal „Kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo“ ekspertizės akte pateikiamus duomenis, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Šiame 2020 m. liepos 3 d. ekspertizės akte pateiktas retrospektyvinis kilnojamųjų daiktų vertinimas negali būti prilygintas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme reglamentuojamam turto vertės nustatymui (turto vertinimo ataskaitai), šis aktas surašyta neapžiūrėjus vertinamų daiktų, nesurinkus apie juos detalios informacijos, jame nėra pateikiamas vertės nustatymo pagrindimas. Kaip teigiama akte, tyrimas buvo atliekamas pagal pagrindinį daiktų sąrašą 2018 m. balandžio 10 d. ir papildomą informaciją apie tų daiktų tinkamumą naudoti ir fizinės būklės požymius, t. y. jų būklę vertės tyrimo – 2017 m. balandžio 1 d. Trečiasis asmuo M. L. posėdžio metu paaiškino, kad jis nurodė ekspertui aplinkybes apie vertinamo turto fizinę būklę, nes žino, koks turtas buvo perduotas bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad M. L. buvo ieškovės vadovu iki jai buvo iškelta bankroto byla. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės mokumo 2016 m. gruodžio 31 d, o taip pat ir 2017 m. balandžio 1 d., netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiais teisės normas: vertino netinkamą rašytinį įrodymą, rėmėsi subjektyviais ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes trečiojo asmens M. L. paaiškinimais.

55.       Pagal 2017 m. balansą ieškovės turtas sumažėjo nuo 357 914 Eur iki 217 712 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai išaugo nuo 351 438 Eur iki 622 013 Eur. Per 2016 m. įmonė buvo patyrusi 320 621 Eur nuostolių, o per 2017 m. jie išaugo iki 410 777 Eur. Nors, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. balandžio mėnesį ieškovė atliko darbus objektuose ir gavo pajamas, nors vėluodama, vykdė įsipareigojimus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinė padėtis gerėjo ir įmonė buvo moki ginčijamo sandorio sudarymo dienai – 2017 m. balandžio 1 d. Pažymėtina ir tai, kad M. L. 2018 m. vasario 20 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kuri buvo iškelta 2018 m. kovo 28 d. (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-267-896/2020). Įmonės vadovas pareiškime nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 14 d. balanso duomenis bendrovės turto vertę sudaro 217 712 Eur, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 622 013 Eur, todėl įmonė yra nemoki. Taigi 2018 m. pradžioje įmonės įsipareigojimai jau beveik tris kartus viršijo įmonės turimą turtą.

56.       Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, 2016 m. vasario 22 d. ieškovė UAB „Energijos servisas“ ir atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas sudarė paskolos sutartį Nr. ES 16/02/22-01, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 50 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. vasario 22 d. Visa paskola nustatytu terminu grąžinta nebuvo. 2016 m. gruodžio 15 d. ieškovė UAB „Energijos servisas“ ir atsakovė UAB KURTAS SERVICE sudarė paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05, pagal kurią atsakovė paskolino ieškovei 43 500 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. gruodžio 31 d. Paskola iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos grąžinta nebuvo. Ieškovės pradelsti mokėjimai 2017 m. balandžio 1 d. sudarė 148 381,70 Eur.

57.       Tokiu būdu ginčo sandoris buvo sudarytas ieškovės, jai esant faktinėje nemokumo būsenoje (nutarties 52–55 pastraipos), o atsakovei UAB KURTAS SERVICE, kuriai ieškovės prievolės mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė gauti reikalavimo patenkinimą prieš kitus ieškovės kreditorius, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, ir kurie dėl ginčijamo Susitarimo negavo ir dalies savo reikalavimo patenkinimo. Konstatuotina, kad ieškovė, sudariusi ginčijamą Susitarimą, sumažino savo turto vertę bei savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais (jų dalimi), tuo pačiu sumažėjo jos galimybės įvykdyti turimas pradelstas prievoles. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad toks Susitarimas patvirtina kreditorių teisių pažeidimą. Dėl paminėto, vertinama, kad ieškovė įrodė ir antrąją actio Pauliana taikymo sąlygą – kreditorių teisių pažeidimą (CPK 178 straipsnis).

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir padarė pagrįstą iš vadą, jog ieškovės sudarytas Susitarimas pažeidžia kitų jos kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), tačiau remdamasi tomis pat faktinėmis aplinkybėmis dar kartą, kolegijos vertinimu, pertekliniai ir neteisingai konstatavo, kad ginčijamu Susitarimu kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės (skundžiamo sprendimo 53 pastraipa). Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimas pagal formuluotę „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ konstatuojamas tais atvejais, kurie neišvardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

59.       Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Susitarimas buvo šalims privalomas, priešingai, Susitarimo sudaryti neįpareigojo nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitos aplinkybės. Nustatyta, kad terminas skolos gražinimui pagal 2016 gruodžio 15 d. paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05 atsakovei UAB KURTAS SERVICE, nebuvo suėjęs. Iš trečiojo asmens M. L. paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sandorio iniciatoriais buvo visos sandorio šalys. 2016 m. vasario 22 d. ieškovė paskolino atsakovei UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubui 50 000 Eur, nes tuo metu lėšų turėjo, tačiau 2016 m. gruodžio mėnesį, ne sezono metu, apyvartinių lėšų trūko, todėl atsakovė, jos akcininkė UAB KURTAS SERVICE paskolino ieškovei 43 500 Eur. Atsakovei UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubui skolos negrąžinus sutartyje numatytu terminu ir nereaguojant žodinius raginimus, buvo sudarytas ginčijamas Susitarimas, pagal kurį ieškovė neteko teisės reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo, tačiau neteko ir pareigos mokėti atsakovei UAB KURTAS SERVICE skolos dalį, lygią negrąžintai atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo skolai. Byloje nustatyta, kad ieškovės pradelsti neįvykdyti įsipareigojimai klientams sudarė 148 381,70 Eur. Iš 2017 m. balandžio 1 d. ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovė turėjo 7 940,74 Eur piniginių lėšų. Iš trečiojo asmens M. L. paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė turėjo kilnojamojo turto – įrengimų, statybinės, kompiuterinės technikos, tačiau ji buvo skirta tiesioginei ieškovės veiklai vykdyti, todėl apyvartinių lėšų trūkumo, kreditorinių įsipareigojimų neįvykdymo atveju nebuvo keliamas klausimas dėl jos pardavimo. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovei patiriant finansinius sunkumus ir siekiant sumažinti savo skolą atsakovei UAB KURTAS SERVICE, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad skolininkė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Priešingai, gavusi iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo skolą ir palūkanas, ji būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, proporcingai turimų reikalavimų dydžiui. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodyta dar vieno actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalomumas.

61.       Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

62.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Actio Pauliana taikymo prasme ginčijamų sandorių šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų skolininko kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020)

63.       Bylos duomenimis teisingai nustatyta, kad ginčijamas Susitarimas sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo, – ieškovė perleido suėjusią reikalavimo teisę į atsakovę UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubą atsakovei UAB KURTAS SERVICE užskaitydama savo skolą atsakovei, kuriuos mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Sandorio sudaryti ieškovė (skolininkė) neprivalėjo, sandoris buvo naudingas išskirtinai atsakovei UAB KURTAS SERVICE. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovei ir atsakovei UAB KURTAS SERVICE pagrįstai taikė CK 6.67 straipsnio 5 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją. Be to, atsakovė UAB KURTAS SERVICE ginčijamo sandorio metu buvo ieškovės dalyvė – akcininkė, todėl nėra abejonių, kad žinojo bendrovės finansinę padėtį. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandoris pažeidė kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teises, kuriems nebuvo pateikta pasiūlymų įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkei sąlygomis, o ieškovė ir atsakovė UAB KURTAS SERVICE, sudarydamos ieškovės kreditorių interesus pažeidžiantį ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningos.

64.       Vertinant sandorio šalių (ne)sąžiningumą Susitarimo sudarymo metu, iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakoves byloje siejo sutartiniai santykiai dar nuo 2015 m. ir atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas buvo skolinga atsakovei UAB KURTAS SERVICE ginčijamo sandorio sudarymo metu 31 200 Eur. Byloje konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas turėjo verslo santykių tiek su ieškove, tiek su atsakove UAB KURTAS SERVICE ir dar buvo jai skolinga, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui teigti, kad šalys tarpusavyje buvo susiję verslo ryšiais, ginčijamą Susitarimą atsakovė UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubas sudarė neatsitiktinai ir ne kaip eilinė ieškovės skolininkė, o turėdama bendrų interesų, todėl atsakovei turėjo būti žinoma faktinė sudėtinga ieškovės finansinė padėtis, kad tokiu sandoriu savo reikalavimo patenkinimo faktiškai siekė ieškovės akcininkė atsakovė UAB KURTAS SERVICE, tačiau tai nesukliudė atsakovei sudaryti ginčijamą sandorį, kurio sudaryti skolininkė neprivalėjo. Vadovaujantis išdėstytu atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo elgesį sudarant ginčijamą sandorį, pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžiningu. Visos šios pirmiau išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą tiek ieškovės, tiek abiejų atsakovių nesąžiningumo konstatavimui.

65.       CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009). Galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

66.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. balandžio 10 d. Minėta nutartimi teismas nustatė 10 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo, per kurį UAB „Energijos servisas“ valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-267-896/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie dokumentų perdavimą administratoriui, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei ieškinį atsakovėms pareiškus 2019 m. kovo 26 d., vienerių metų ieškinio senaties terminas, net jį skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei priėmimo, nepraleistas.

67.       Galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos terminas skirtas administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

68.       Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui (tik tų kreditorių, kurių interesai buvo pažeisti atžvilgiu). Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

69.       Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl taikytina dvišalė restitucija. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ginčijamo Susitarimo pagrindu atsakovė UAB Kauno Žalgirio“ jachtklubas įgytą prievolę skolą grąžinti atsakovei UAB KURTAS SERVICE, likusią neįskaitytą (13 500 Eur skola ir 378,50 Eur palūkanų), būtų pilnai ar iš dalies įvykdžiusi. Kaip jau minėta, 2019 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 674 869,37 Eur. Pagal 2018 m. vasario 14 d. balanso duomenis ieškovės turto vertę sudarė 217 712 Eur. Todėl net ir neturint tikslių duomenų apie administratoriui perduoto turto vertę, nerealu būtų tikėtis, kad iš bankrutavusios įmonės turto galės būtų patenkinti jos kreditorių reikalavimai. Be to pastebėtina, kad kreditorių reikalavimai tenkinami iš įmonės turto, kuris lieka pirmiausia padengus bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 36 straipsnis, JANĮ 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės turto masei padidėjus 30 221,92 Eur, jos atžvilgiu pareikšti kitų jos kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje būtų proporcingai mažesni minėtai sumai, o UAB KURTAS SERVICE kreditorinis reikalavimas – proporcingai didesnis.

70.       Apibendrinant išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiais teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir atmesta ieškinio dalis dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu tenkintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

71.       Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo Susitarimą pripažinus negaliojančiu, pritaikius restituciją, ir byloje nustačius, kad prievolės pagal 2016 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo sudarytą paskolos sutartį Nr. ES 16/02/22-01 įvykdymo terminas yra pasibaigęs, yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą ir priteistos 3 633,96 Eur skolos dalyje bei priteisti ieškovei iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo 30 000 Eur skolą ir 221,92 Eur palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

72.       Susitarimo teisėtumą ieškovė ginčijo ir CK 6.9301 straipsnio pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismui tokį reikalavimą atmetus, nei viena apeliantė argumentų šiuo klausimu nepateikė, todėl ir teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

73.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tenkinus ieškovės apeliacinį, darytina išvada, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo tenkintas visiškai. Todėl atitinkamai perskirstomos ir priteisimos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir taip pat priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

74.       Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovių, proporcingai joms pareikštiems reikalavimams, priteistinas žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios procesinių dokumentų siuntimu, valstybei; t. y. iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo valstybei priteistina 753 Eur (75 + 678 = 753) žyminio mokesčio ir 21,48 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu; iš atsakovės UAB KURTAS SERVICE  valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 9,58 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai, 7 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

75.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą ir antrą kartą, paduodant pirmą kartą apeliacinį skundą yra 5 464,32 Eur (2020 m. vasario 12 d. dokumentas Nr. DOK-20982, 2020 m. vasario 13 d. dokumentas Nr. DOK-20834, 2020 m. gegužės 4 d. dokumentas Nr. DOK-12164). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija ieškovės patirtas teisinės pagalbos teikimo prašomas priteisti išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, teisinės pagalbos išlaidos rengiant ieškinį, kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu procese, renkant bylai reikšmingus įrodymus, atstovaujant ieškovę parengiamajame ir teismo posėdžiuose, rengiant apeliacinį skundą, neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.9, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktai), todėl priteisia jas iš bylą pralaimėjusios šalių – atsakovių, proporcingai joms pareikštiems reikalavimams, t. y. iš atsakovės UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubo – 4 098,24 Eur; iš atsakovės UAB KURTAS SERVICE  – 1 366,08 Eur.

76.       Atmetus ieškinį ir atsakovių apeliacinius skundus, atsakovėms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2017 m. balandžio 1 d. Trišalį susitarimą dėl įskaitymų Nr. 17/04/01-01, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, uždarosios akcinės bendrovės KURTAS SERVICE, juridinio asmens kodas 302443086, ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno „Žalgirio“ jachtklubo, juridinio asmens kodas 110643241, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją:

-       ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, grąžinti reikalavimo teisę į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę Kauno „Žalgirio“ jachtklubą, juridinio asmens kodas 110643241, pagal 2016 m. vasario 22 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno „Žalgirio“ jachtklubo sudarytą paskolos sutartį Nr. ES 16/02/22-01 ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno „Žalgirio“ jachtklubo pareigas ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“ pagal šią paskolos sutartį; 

-       grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei KURTAS SERVICE, juridinio asmens kodas 302443086, reikalavimo teisę į ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-05. 

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno „Žalgirio“ jachtklubo, juridinio asmens kodas 110643241, 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) skolą, 221,92 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 92 ct) palūkanų ir 4 098,24 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus 24 ct) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“, juridinio asmens kodas 135212494, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės KURTAS SERVICE, juridinio asmens kodas 302443086, 1 366,08 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 08 ct) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno „Žalgirio“ jachtklubo, juridinio asmens kodas 110643241, valstybei 753 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 21,48 Eur (dvidešimt vieną eurą 48 ct) išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės KURTAS SERVICE, juridinio asmens kodas 302443086, valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 9,58 Eur (devynis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutarties kopiją pateikti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui (civilinė byla Nr. eB2-267-896/2020).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.