Civilinė byla Nr. e2-383-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01511-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Antras kartas“ nemokumo administratoriaus M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stamita“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bendrovės bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka; 2) panaikinti UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka metu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Antras kartas“ bankroto administratoriui M. K. vykdyti UAB „Antras kartas“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių ir neturtinių teisių realizavimo veiksmus, įskaitant organizuoti pardavimą ar parduoti varžytynių ir / ar be varžytynių, perleisti nuosavybę ar kitaip apsunkinti. Teigia, jog pareiškėjai nebuvo pateikti duomenys apie kreditorių susirinkimą. Pareiškėja yra UAB „Antras kartas“ kreditorė, nurodo, jog bendrovė yra moki, jai bankroto procedūra ne teismo tvarka iškelta neteisėtai. Akcentuoja, kad UAB „Antras kartas“ turto realizavimas iš esmės galėtų pažeisti kreditorių interesus, nes panaikinus nutarimus dėl bankroto ne teismo tvarka iškėlimo, įmonės turtas būtų realizuotas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė UAB „Antras kartas“ bankroto administratoriui M. K. vykdyti UAB „Antras kartas“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių ir neturtinių teisių realizavimo veiksmus, įskaitant organizuoti pardavimą ar parduoti varžytynių ir / ar be varžytynių, perleisti nuosavybę ar kitaip apsunkinti.

4.       Teismas sprendė, kad skundas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra preliminariai pagrįstas, nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti pagrįstą išvadą, jog pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus procesinis sprendimas.

5.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, teismas pažymėjo, kad UAB „Antras kartas“ turto realizavimas iš esmės galėtų pažeisti kreditorių interesus, nes panaikinus nutarimus dėl bankroto ne teismo tvarka iškėlimo įmonės turtas būtų realizuotas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Antras kartas“ nemokumo administratorius M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Bendrovė negauna pelno, jos veikla nuostolinga, todėl ji nepajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl pareiškėjos skundas negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.

6.2.                      Nėra duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningą elgesį, kuris sudarytų realią grėsmę būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

7.       Pareiškėja UAB „Stamita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja nebuvo informuota apie ketinimą kelti atsakovei bankroto bylą. Pažymi, jog vienintelis būdas apginti pareiškėjos interesus yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

    Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. lapkričio 12 d., 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Antras kartas“ balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas, bendrovės turto nuotraukų bei ilgalaikio turto sąrašo kopijas, 2020 m. spalio 21 d. pasiūlymo kopiją, bendrovės kreditorių sąrašo kopiją, kreditorių sąrašo ir balsavimo biuletenio kopijas, 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolo kopiją, pašto kvito kopiją. Pareiškėja UAB „Stamita“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė duomenis apie siuntą, voko kopiją, 2020 m. spalio 21 d. pranešimo dėl skolos apmokėjimo kopiją.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o šiuo atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bei skundo pagrįstumas vertinamas tik preliminariai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio (skundo) reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio (skundo) reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei (pareiškėjai) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13.       Vertinant pirmąją iš paminėtų sąlygų – preliminarų ieškinio (skundo) pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys (skundas) grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio (skundo) argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio (skundo) prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio (skundo) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovo (pareiškėjos) nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017).

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio (skundo) įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti ar, atitinkamai, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio (skundo) nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo (pareiškėjos) reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas (pareiškėja) pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (skunde) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

15.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB ,,Stamita“ kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovės UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų dėl bendrovės bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka bei kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka metu. Pareiškėja savo skundą grindžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 ir 11 straipsnio nuostatų pažeidimu, t. y. kad pareiškėja nebuvo informuota apie ketinimą atsakovei kelti bankrotą ne teismo tvarka. Pareiškėja kartu su skundu pateikė jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

16.       Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pareiškėja suformulavo savo skundo pagrindą, dalyką bei pateikė jame išdėstytus argumentus pagrindžiančius įrodymus. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjos pateikti argumentai bei įrodymai buvo pakankami šiam teismui spręsti dėl preliminaraus pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Šioje bylos proceso stadijoje nebuvo pagrindo padaryti išvados, kad pareiškėjai palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas.

17.       Pasisakant dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip ne sykį pažymėta teismų praktikoje, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl, kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vykdant tolimesnes bankroto procedūras, tuo atveju, jei neteisminis įmonės bankroto procesas būtų nutrauktas kaip neteisėtas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusios pasekmės (bendrovės turto realizavimas) sukeltų sunkesnių pasekmių nei šio proceso sustabdymas iki paaiškės nutarimų dėl bankroto ne teismo tvarka iškėlimo teisėtumas. Sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti neteisminio bankroto procedūras (nagrinėjamu atveju – uždrausti atlikti turto realizavimo veiksmus) iki bus išnagrinėtas bankroto iškėlimo teisėtumo klausimas, be kita ko, pagal analogiją atsižvelgtina ir į teisinį reguliavimą, pagal kurį apskundus teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto procesas (teisminis) nepradedamas vykdyti iki nebus išspręstas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1939-407/2016).

18.       Byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie nagrinėjamu atveju kiltų bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, toliau vykdant bankroto procedūras, t. y. bendrovės turto realizavimo veiksmus, gali kilti tokie padariniai, kurie yra negrįžtami arba faktinės padėties grąžinimas į pirminę padėtį ieškinį (skundą) tenkinus būtų itin apsunkintas arba beprasmis. Taigi, bankroto proceso procedūrų, t .y bendrovės turto realizavimo veiksmų, vykdymo sustabdymas atitinka tiek ekonomiškumo, tiek proporcingumo principus.

19.       Be to, nagrinėjamos bylos atveju jau pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, ji gali patirti žalą. Įmonės nemokumo atveju atsiranda viešas interesas, visų kreditorių interesai yra akumuliuojami bankroto procese, jų reikalavimai ir šių reikalavimų patenkinimas yra reglamentuojami specialaus įstatymo (JANĮ) normų, kurio nuostatos paprastai turi pirmumą prieš kituose įstatymuose nustatytas taisykles. Vadinasi, reikšmingas yra jau pats bankroto proceso inicijavimo, jo pradžios teisėtumas, nes tik teisėtai pradėtas bankroto procesas bei teisėtai paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas (nemokumo administratorius) gali užtikrinti paskesnių bankroto procedūrų atlikimo teisėtumą. Tokiu atveju akivaizdu, kad kuriam nors iš kreditorių teisme ginčijant pradėto bankroto proceso teisėtumą, jokie veiksmai tokiame procese neturėtų būti atliekami, iki teismas įsitikins skundo pagrįstumu ar, priešingai, jo nepagrįstumu. Būtent tokią konservacinę paskirtį atlieka konkrečioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiančios iki ginčo išsprendimo iš esmės realizuoti jau priimtus kreditorių sprendimus ar atlikti naujus veiksmus, kurie ateityje taip pat galėtų tapti teisminio ginčo objektu, jeigu bankroto procesas bus pripažintas pradėtu pažeidžiant teisės normų reikalavimus.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, laikinai neapribojus bendrovės turto realizavimo veiksmų, realiai egzistuoja tikimybė, kad, pasitvirtinus pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms, minėti veiksmai galėtų sukelti neigiamus materialinius padarinius ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir kitiems bendrovės kreditoriams.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atlikti bendrovės turto realizavimo veiksmus, yra užtikrinama kreditorių interesų apsauga.

22.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Jūratė Varanauskaitė