Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-06-02][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-472-459-2022].docx
Bylos nr.: e2A-472-459/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Tomadas“ 302308932 Ieškovas
Kategorijos:
Prievolės
Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Pasauga

?

Civilinė byla Nr. e2A-472-459/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00974-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.28.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

   2022 m. birželio 2 d.

       Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ ieškinį atsakovams D. B. ir N. D. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOMADASkreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. B. ir N. D. 5 599,55 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, esant ieškovės prašymui, priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimas už akių. Po to teisme buvo gautas ir priimtas atsakovo D. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo jis prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi minėtas sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

3.       Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir proporcingai priteisti jo patirtas išlaidas. Nurodė, kad sutinka su ieškiniu dalyje dėl transporto priemonės nuvežimo iš sulaikymo vietos bei saugojimo aikštelėje nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. birželio 17 d. (nuo sulaikymo iki teismo nutarimo priėmimo, 28 dienos). Nurodė, kad sutinka atlyginti nurodytu laikotarpiu susidariusias išlaidas – 354,78 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovės patirti nuostoliai akivaizdžiai per dideli, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, todėl turėtų būti sumažinti.

4.       Atsakovas N. D. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovui N. D. apie teismo posėdį buvo pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovės UAB „TOMADAS“ ieškinį atsakovams D. B. ir N. D. tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „TOMADAS“ solidariai iš atsakovų D. B. ir N. D. 2 799,78 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 799,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo D. B. 11,00 Eur, o iš atsakovo N. D. 31,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „TOMADAS“. Likusią ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai:

5.1.                             Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 8 d. ieškovė UAB „TOMADAS“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 30-ST2-4-(5.39) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka bei įkainiais. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. transportavo transporto priemonę ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – priverstinai nuvežant į aikštelę saugojimui. Transporto priemonė paimta iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 80.2, 73.11, 226 punktų pažeidimui. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-745-718/2020 konstatuota, jog atsakovas D. B. 2020 m. gegužės 21 d. pažeidė KET 14, 16, 82.2, 226, 73.11 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje. Nutarime teismas be kita ko nurodė, kad transporto priemonė ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotina ir grąžintina teisėtam jos valdytojui. Remdamasi Sutartyje nurodytais paslaugų įkainiais bei 2019 m. sausio 8 d. UAB „TOMADAS“ direktorės įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 178/1, kuriuo nustatytas 24,20 Eur vienos paros saugojimo įkainis taikomas po to, kai yra išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, ieškovė už transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. vasario 3 d. paskaičiavo 5 599,55 Eur sumą, kurią prašė priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.

5.2.                             Teismas taip pat nustatė, kad įvykio metu (2020 m. gegužės 21 d.) transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo atsakovas N. D., o minėtos transporto priemonės valdytojas – D. B. Teismas konstatavo, kad atsakovai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas – turi pareigą solidariai atlyginti ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

5.3.                             Vertindamas atlygintinų ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio pagrįstumą teismas rėmėsi teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, ir nurodė, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, apie jį praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui), o tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas).

5.4.                             Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 21 d. nuvilktos transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K., o asmuo, vairavęs ir pažeidęs KET, yra D. B.. 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities VPK išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, parengė ir tą pačią dieną pranešimus apie tai išsiuntė UAB „TOMADAS“ ir valstybės įmonės Regitra“ duomenimis nustatytam transporto priemonės savininkui A. K. 2020 m. liepos 17 d. ieškovė parengė ir išsiuntė pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už saugojimą padengimo. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. A. K. atsiuntė 2018 m. liepos 15 d. transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria minėtą transporto priemonę pardavė E. M. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už saugojimą padengimo išsiuntė E. M. ir atsakovui D. B. (pakartotinai). 2020 m. rugsėjo 9 d. E. M. atsiuntė ieškovei 2019 m. spalio 23 d. transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria minėtą transporto priemonę pardavė N. D.. Praėjus mėnesiui 2020 m. spalio 9 d. ieškovė išsiuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už saugojimą padengimo atsakovui N. D., o nesulaukusi atsakymo dar po mėnesio 2020 m. lapkričio 12 d. išsiuntė atsakovui N. D. pakartotinį pranešimą, kuris įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d. Atsakovas N. D. 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę ir paprašė pateikti įrodymus, kad yra transporto priemonės savininkas. 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovė išsiuntė atsakovui N. D. 2019 m. spalio 23 d. transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2021 m. vasario 8 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių.

5.5.                             Teismas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 8 d. Sutarties Priedo Nr. 1 13 punkte „TP savininkų paieškos ir informavimo apie TP saugojimą terminai ir tvarka“ nustatyta ieškovės kaip Sutarties vykdytojos teisė per protingą terminą nuo pakartotinio pranešimo transporto priemonių savininkui išsiuntimo kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, jeigu transporto priemonių savininkas nesikreipė į Vykdytoją dėl transporto priemonių atsiėmimo ar laiškas nepasiekė adresato.

5.6.                             Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovai, tiek ieškovė nebuvo pakankamai aktyvūs, tačiau ieškovė teise kreiptis į teismą su ieškiniu pasinaudojo tik po dviejų mėnesių nuo informacijos atsakovui N. D. išsiuntimo, t. y. neprotingai ilgą laiką delsė ir nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, dėl to skola kiekvieną dieną augo, nors visus įrodymus (kuriuos teikė su ieškiniu) ieškovė turėjo, o kreipimasis į teismą dėl saugojimo išlaidų priteisimo ieškovei yra įprasta veikla. Teismo vertinimu toks ieškovės delsimas negali būti pateisinamas ir vertintinas kaip kryptingas siekis padidinti automobilio saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų.

5.7.                             Teismas taip pat nustatė, kad skaičiuodama iš atsakovų priteistinas saugojimo išlaidas po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo ieškovė taikė jos pačios UAB „TOMADAS“ direktorės 2019 m. sausio 8 d. įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 178/1, nustatytą 24,20 Eur vienos paros saugojimo įkainį, kuris yra daugiau nei dvigubai didesnis lyginant su nustatytu Sutartyje (10,51 Eur). Taip pat nustatė, kad ginčo transporto priemonės (motorolerio) vertė yra tik 100 Eur.

5.8.                             Teismo vertinimu atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, tačiau jiems kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir proporcingos, tuo tarpu ieškovė pranešimus dėl transporto priemonės saugojimo siųsdavo išlaikydama mėnesio intervalą. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad ieškovės pasyvumas tokiu būdu lėmė didelių transporto priemonės saugojimo išlaidų susidarymą.

5.9.                             Įvertinęs ieškovės taikytą transporto priemonių saugojimo kainą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo (daugiau nei dvigubai didesnę nei nustatyta Sutartyje), transporto priemonės saugojimo laikotarpį, taip pat laikotarpį, kurį ieškovė uždelsė kreiptis į teismą su ieškiniu, saugomos transporto priemonės vertę, taip pat ieškovės ir atsakovų veiksmus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, vadovaudamasis teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašomą priteisti 5 599,55 Eur sumą sumažino per pusę iki 2 799,78 Eur. Teismo vertinimu toks transporto priemonės saugojimo išlaidų dydis pagal šios bylos aplinkybes būtų protingas ir teisingas bei atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl ieškinį tenkino iš dalies, taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų nurodyto dydžio procesines palūkanas.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „TOMADAS“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje dėl UAB „TOMADAS“ atmestų reikalavimų dalies (2 799,77 Eur sumai) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą  ieškovės UAB „TOMADAS“ ieškinį tenkinti; 2) priteisti solidariai iš atsakovų D. B. ir N. D. bylinėjimosi išlaidas UAB „TOMADAS“ naudai pagal bylos medžiagoje esančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                             Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė pagrindus ieškinio tenkinimui, tačiau nepagrįstai ir nedetalizuodamas priteistinos sumos apeliantės naudai priteisė lygiai pusę ieškiniu prašytos priteistinos sumos (2 779,78 Eur).

6.2.                             Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad abiejų ginčo šalių elgesys lėmė didėjantį įsiskolinimą ir ieškiniu prašomą priteisti sumą, tačiau apeliantė nesutinka su metamais kaltinimais dėl jos pačios pasyvumo, lėmusio teismo sprendimą prašomą priteisti įsiskolinimą sumažinti per pusę ir mano, kad tariamas apeliantės pasyvumas, lėmęs atsakovų įsiskolinimo sumos dydį, buvo konstatuotas nepagrįstai.

6.3.                             Apeliantė nurodo, kad nuo tada, kai iš Klaipėdos apskrities VPK gavo informaciją apie priverstinai nuvežto motorolerio savininką ir valdytoją, veikė itin aktyviai ir operatyviai – savo iniciatyva siuntė informacinio pobūdžio pranešimus dėl prievolės atsiimti motorolerį ir atsiskaityti, tačiau nė vienas iš atsakovų, įskaitant D. B., kuriam nuo pat pažeidimo padarymo momento buvo žinoma apie motorolerio priverstinį nuvežimą, nei atsiėmė motorolerį iš apeliantės aikštelės, nei atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai suabsoliutino ir sureikšmino aplinkybę, jog į teismą dėl skolos priteisimo apeliantė kreipėsi po dviejų mėnesių nuo momento, kai motorolerio savininkui N. D., siekusiam išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas bei ciniškai paprašiusio apeliantės pateikti įrodymus, patvirtinančius kad ši transporto priemonė priklauso jam, buvo pateikta motorolerio pirkimo–pardavimo sutartis. 

6.4.                             Apeliantė visiškai nesutinka su apylinkės teismo nuomone, kad toks kreipimosi į teismą laikotarpis yra neprotingai ilgas ir turėjo įtakos įsiskolinimo sumai. Bylos duomenimis patvirtinta, jog po 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities VPK leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos apeliantė dėjo protingas pastangas tam, jog motoroleris būtų kaip galima greičiau atsiimtas iš apeliantės aikštelės (siuntė pretenzijas ir kt.). Teismo argumentai, neva, apeliantei kreipiantis į teismą anksčiau lemtų ir mažesnę ieškinio sumą yra tik hipotetiniai, kadangi įsiskolinimas būtų priteisiamas už vieną konkretų periodą, tačiau tai savaime nereiškia, jog esant pareikštam ieškiniui ar net teismo sprendimui priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) iškart atsiimtų transporto priemonę. Ginčo motoroleris šioje byloje iš ieškovės aikštelės nėra atsiimtas iki šiol.

6.5.                             Apeliantė mano, kad nebuvo pagrindo ieškinio tenkinimui tik iš dalies, kadangi teismas teisingai nustatė atsakovų solidariąją atsakomybę ir laikotarpį, už kurį turi būti atsiskaityta, o ieškovės paslaugų įkainiai nebuvo ginčijami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 nurodytais kriterijais. Sprendimą tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti vos 50 proc. ieškiniu prašytos priteisti sumos pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai siejo išskirtinai tik su ginčo šalių veiksmais – pasyvumu ir kooperavimosi pareigos nevykdymu, tokiu būdu atsakomybės ir teisinių pasekmių naštą paskirstydamas lygiomis dalimis.

6.6.                             Po leidimo transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiimti transporto priemonę išdavimo apeliantė turi teisę taikyti kitą nei Sutartyje nustatytą įkainį, jos taikytas įkainis atitinka rinkos kainą, tai yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo bei apygardų teismų formuojamoje teismų praktikoje.

6.7.                             Motorolerio vertė, kokia ji bebūtų, niekaip negali daryti įtakos susidariusiai įsiskolinimo sumai, o atsakovas D. B. motorolerio vertės apskritai neįrodinėjo jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Įsiskolinimo suma yra susidariusi išimtinai dėl pačių atsakovų neveikimo – nenoro atsiimti motorolerio iš apeliantės aikštelės net ir esant išduotam  leidimui. Šiuo atveju įsiskolinimo suma didėja proporcingai laikotarpiui, per kurį transporto priemonė yra toliau saugojama. Akivaizdu, jog jei atsakovai motorolerį būtų atsiėmę nedelsiant po leidimo išdavimo, įsiskolinimo suma būtų buvusi minimali.

7.       Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. (turėtų būti – 2022 m. vasario 11 d.) sprendimą palikti nepakeistą; 2) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1.                             Atsakovas D. B. savo atsiliepime į ieškinį iš dalies sutiko su ieškinyje keliamais reikalavimais pasisakydamas, kad ieškovo įvardijami nuostoliai yra akivaizdžiai per dideli, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų, todėl turėtų būti mažinami.

7.2.                             Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies atsižvelgė į atsakovo D. B. poziciją ir skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino ieškovės keliamus reikalavimus. Atsakovas D. B., objektyviai vertindamas skundžiamą sprendimą ir jame išdėstytus argumentus, aptartą teismų praktiką, nutarė jo neskųsti, tuo iš esmės su juo sutikdamas.

7.3.                             Atsakovas mano, kad teismas, įvertinęs byloje faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

 

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

 

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

 

10.       Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo dalies, kuria teismas atmetė dalį ieškovės ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

11.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinės bylos medžiagą, iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, jog skundžiamoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino ieškovės pasyvumo (neveikimo) įtaką atsakovų įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą ieškovės aikštelėje sumos dydžiui (t. y. šios sumos didėjimui), be to, negali sutikti su skundžiamo sprendimo 35 punkte teismo padaryta išvada, jog minėtas ieškovės neveikimas (delsimas) gali būti vertinamas kaip jos kryptingas siekis padidinti transporto priemonės saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės apylinkės teismui vis dėlto nesutrukdė iš esmės tinkamai įvertinti atlygintinų ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio pagrįstumą ir šioje dalyje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad, priešingai nei mano ieškovė, teismo konstatuotas ieškovės pasyvumas (neveikimas) nebuvo pagrindinė ar (ir) vienintelė aplinkybė, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė perpus sumažinti ieškovės prašomą priteisti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų sumą (5 599,55 Eur) – tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs šiam klausimui tinkamai išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą.

 

12.       Apeliaciniame skunde plačiai dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejų ginčo šalių elgesys lėmė didėjantį atsakovų įsiskolinimą ieškovei ir ieškiniu prašomą priteisti sumą, taip pat apeliantė teigia, jog veikė itin aktyviai ir operatyviai – po 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities VPK leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos savo iniciatyva siuntė informacinio pobūdžio pranešimus dėl prievolės atsiimti motorolerį ir atsiskaityti, tačiau nė vienas iš atsakovų iki šiol to nepadarė, todėl ieškovės įsitikinimu tik atsakovų elgesys lėmė transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydį, dėl to ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

 

13.       Atsakovo D. B. vairuotos (valdytos) atsakovui N. D. priklausančios transporto priemonės (mopedo) nuvežimo metu, tai yra 2020 m. gegužės 21 d., galiojusios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Spręsdamas klausimą dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).

 

14.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

 

15.       Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities VPK išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, parengė ir tą pačią dieną pranešimus apie tai išsiuntė UAB „TOMADAS“ ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis nustatytam transporto priemonės savininkui A. K.. 2020 m. liepos 17 d. ieškovė parengė ir išsiuntė pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už saugojimą padengimo. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. A. K. atsiuntė 2018 m. liepos 15 d. transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria minėtą transporto priemonę pardavė E. M.. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už saugojimą padengimo išsiuntė E. M. ir atsakovui D. B. (pakartotinai). 2020 m. rugsėjo 9 d. E. M. atsiuntė ieškovei 2019 m. spalio 23 d. transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria minėtą transporto priemonę pardavė N. D.. Praėjus mėnesiui 2020 m. spalio 9 d. ieškovė išsiuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už saugojimą padengimo atsakovui N. D., o nesulaukusi atsakymo dar po mėnesio 2020 m. lapkričio 12 d. išsiuntė atsakovui N. D. pakartotinį pranešimą, kuris įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d. Atsakovas N. D. 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę ir paprašė pateikti įrodymus, kad yra transporto priemonės savininkas. 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovė išsiuntė atsakovui N. D. 2019 m. spalio 23 d. transporto priemonės ZNEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2021 m. vasario 8 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių.

 

16.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2018 m. sausio 8 d. Sutarties Priedo Nr. 1 13 punkte „TP savininkų paieškos ir informavimo apie TP saugojimą terminai ir tvarka“ nustatyta ieškovės kaip Sutarties vykdytojos teisė per protingą terminą nuo pakartotinio pranešimo transporto priemonių savininkui išsiuntimo kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, jeigu transporto priemonių savininkas nesikreipė į Vykdytoją dėl transporto priemonių atsiėmimo ar laiškas nepasiekė adresato.

 

17.       Atsižvelgdama į tai, kas aptarta šios nutarties 13–16 punktuose, taip pat į 11 punkte išdėstytus argumentus apie tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suabsoliutinti (perdėtai sureikšminti) ieškovės neveikimo (delsimo kreiptis į teismą su ieškiniu) įtakos ginčo transporto priemonės saugojimo išlaidų dydžiui, teisėjų kolegija vis dėlto sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, vykdydama pareigas, kylančias iš Sutarties, sudarytos be kita ko viešiesiems interesams tenkinti, pakankamai ilgą laiką nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, nes teise kreiptis į teismą su ieškiniu pasinaudojo tik po daugiau nei dviejų mėnesių nuo informacijos atsakovui N. D. išsiuntimo, nors visus įrodymus (kuriuos teikė su ieškiniu) turėjo, o kreipimasis į teismą dėl saugojimo išlaidų priteisimo ieškovei yra įprasta veikla. Darytina išvada, jog esant šioms aplinkybėms ieškovė vis dėlto nepakankamai operatyviai ir aktyviai ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti ir tuo iš dalies sudarė sąlygas atsakovų skolai didėti, todėl neigiamos tokio neveikimo pasekmės turi tekti ne tik atsakovams, bet iš dalies ir ieškovei. Kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog ieškovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus dėl jos veiksmų siekiant spręsti skolos grąžinimo bei transporto priemonės atsiėmimo klausimą savaime nepatvirtina teismo sprendime padarytų išvadų nepagrįstumo. Dėl šios priežasties negalima nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog didėjantį atsakovų įsiskolinimą ieškovei ir ieškiniu prašomą priteisti sumą lėmė ne tik atsakovų, bet ir ieškovės elgesys.

 

18.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovės nustatytas 24,20 Eur vienos paros saugojimo įkainis buvo daugiau nei dvigubai didesnis lyginant su nustatytu Sutartyje (10,51 Eur), nes po leidimo transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiimti transporto priemonę išdavimo apeliantė turi teisę taikyti kitą nei Sutartyje nustatytą įkainį, o apeliantės taikomas įkainis nagrinėjamu atveju atitinka rinkos kainas, tai yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo bei apygardų teismų formuojamoje teismų praktikoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog vien kasacinio teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame saugotojo naudai buvo priteista atitinkama suma, nereiškia, kad jame teismo taikytas įkainis laikytinas pavyzdiniu ir visais atvejais teismų turėtų būti priteisiamas nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019). Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą turėjo teisę vertinti ieškovės taikyto vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainio dydžio pagrįstumą ir tai padarė.

 

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2007). ??

?

20.       Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai per pusę (iki 2 799,78 Eur) sumažino ieškovės prašomą iš atsakovų solidariai priteisti 5 599,55 Eur sumą atsižvelgęs į tai, kad nors atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, tačiau jiems kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir proporcingos, taip pat įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovų veiksmus, turėjusius įtakos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų susidarymui, taip pat atsižvelgęs į ieškovės taikytą transporto priemonių saugojimo kainą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo, transporto priemonės saugojimo laikotarpį, taip pat į laikotarpį, kurį ieškovė delsė kreiptis į teismą su ieškiniu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokia ieškovei priteistina atsakovų įsiskolinimo suma (sumažinta iki 2 799,78 Eur) atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą yra protinga ir teisinga bei atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl konstatuoja, kad priešingai nei mano apeliantė, apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei aktualaus teisinio reglamentavimo ir pagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovų priteistiną skolos sumą iki šalių interesų pusiausvyrą, taip pat protingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančios sumos.

 

21.       Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

22.       Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

23.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

 

24.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. 

 

25.       Atsakovas D. B. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, be to, nė vienas iš atsakovų teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

        Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjos                                                                                                                       Raimonda Andrulienė

 

                                                                                                                       Irma Čuchraj

 

                                                                                                                       Erika Misiūnienė         


Paminėta tekste:
  • CPK
  • A15.-745-718/2020
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • e3K-3-14-690/2019
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso
  • CK6 6.830 str. Pasaugos sutarties samprata
  • 3K-3-280/2013
  • CK6 6.191 str. Sutartis trečiojo asmens naudai
  • 3K-3-327/2011
  • 3K-7-309/2010
  • e3K-3-183-969/2021
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 3K-3-547/2007
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas