Civilinė byla Nr. e2A-570-253/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02888-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3

2.4.3.2; 2.4.3.3; 2.6.16.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V., trečiųjų asmenų V. V., P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį (patikslintą) atsakovui A. V., tretiesiems asmenims V. V., P. V., išvadą teikiančiai institucijai –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl patalpų pripažinimo gyvenamosiomis, trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu, ir įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius perduoti ieškovei negyvenamąsias patalpas.

2.       Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti, kad ginčo patalpos atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, o 2000 m. birželio 12 d. su ieškove sudaryta šių patalpų nuomos sutartis yra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

3.       2017 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi 2017 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šias bylos dalis Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; kitas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. 

4.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu A. V.; iškeldinti atsakovą A. V. ir jo šeimos narius V. V. ir P. V. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą A. V. per 6 mėnesius perduoti Direkcijai patalpas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

5.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys 2000 m. birželio 12 d sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas 40,30 kv. m bendro ploto pastatas – pirtis (toliau – ginčo patalpos). Nuomos terminas nustatytas nuo 2000 m. birželio 12 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Ieškovė 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą, siūlydama geranoriškai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kadangi pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkymo planas) 9.2.3.7 punktą, Gintaro įlankos g. pietinėje dalyje turi būti įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras. Nurodyta, jog planuojama, kad šį centrą sudarys apie 1300 kv. m dydžio pastatų kompleksas. Pagal Tvarkymo plano 9.2.3.6 punktą būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal saugomos vietovės – istorinio draustinio – kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-164 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), pagal kurį Gintaro įlankos teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zoną, kurios prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir (duomenys neskelbtini), muziejinės ekspozicijos sklypai. Kadangi žemės sklypas Gintaro įlankos g., kuriame yra ginčo patalpos su atsakovui nuomos teise perduotomis negyvenamosiomis patalpomis, patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, režimą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties 5.1 punktą naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį, griežtai laikytis šios paskirties patalpoms keliamų reikalavimų – atsakovas naudoja jam išnuomotas patalpas ne pagal paskirtį, t. y. negyvenamosios paskirties patalpose atsakovas gyvena. Ieškovė mano, kad, atsakovui nevykdant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad jokios sutartys dėl Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos tarp atsakovo šeimos narių ir Direkcijos sudarytos nebuvo, jokių teisių į ginčo patalpas atsakovo šeimos nariai neturi ir negalėjo turėti. Direkcija nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas. Socialinis (nekomercinis) būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. Duomenų, kad atsakovas ir jo šeima yra socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į valstybės teikiamą paramą, o ginčo patalpos turi socialinio būsto statusą, byloje nebuvo pateikta. Be to, šeimos apsirūpinimas gyvenamuoju būstu lengvatinėmis sąlygomis užtikrinamas vieną kartą, o 1994 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas A. V. jau buvo įsigijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pardavė. Pažymėjo, kad pasinaudojus lengvatine galimybe įsigyti gyvenamąsias patalpas, iškeldinant atsakovą ir jo šeimos narius iš ginčo patalpų, anksčiau suteikta lengvata įsigyti būstą laikytina pakankama kompensacija.

6.       2019 m. lapkričio 14 d. ieškovė pateikė patikslinto ieškinio patikslinimą, kuriame nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ Tvarkymo planą išdėstė nauja redakcija, todėl patikslintame ieškinyje minimi Tvarkymo plano punktai pasikeitė atitinkamai: „9.2.3.5. Gintaro įlankos istorinio draustinio šiaurinėje dalyje prioritetas teikiamas visuomeninės paskirties objektams. Kiti galimi objektai: inžinerinės infrastruktūros (žvejų laivų ir mažųjų laivų uostas su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais), atskirieji želdynai, (rekreacinės paskirties želdynai, pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių takais), gintaro apdirbimo demonstravimui skirta infrastruktūra/ statiniai, žvejų turgus“. „9.2.3.6. Gintaro įlankos istorinio draustinio pietinėje dalyje galima visuomeninės paskirties pastatų statyba, skirta nacionalinio parko lankytojų aptarnavimui“. Tvarkymo plano 9.2.3.6. ir 9.2.3.7. punktų (naujos redakcijos Tvarkymo plano 9.2.3.5. ir 9.2.3.6 punktai) nuostatos dėl visuomeninės paskirties objektų pastatų Gintaro įlankos istoriniame draustinyje buvo ne tik perkeltos į naują Tvarkymo plano redakciją, bet ir patikslintos. Tvarkymo plano nuostatos įtvirtintos Neringos savivaldybės Tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. T-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane, jas detalizuojant. Bendrajame plane įtvirtinta, jog Gintaro įlankos teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zoną, kurios prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai. Tvarkymo plano sprendiniai, susiję su Gintaro įlankos teritorijoje numatyta visuomeninės paskirties teritorija bei objektais, yra įtvirtinti tiek aukštesniojo, tiek žemesniojo teritorijų planavimo lygmens dokumentuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Minėtu sprendimu nusprendė: nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V. dėl atsakovui A. V. išnuomotų negyvenamųjų patalpų – pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovą A. V. ir jo šeimos narius V. V. ir P. V. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo A. V. 236,00 Eur žyminio mokesčio valstybei; teismo sprendimo dalį dėl atsakovo A. V. ir jo šeimos narių V. V. ir P. V. iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui; atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-5117-323/2017.

8.       Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems yra taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ taisyklės.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog teritorija, kurioje yra ieškovės patikėjimo teise valdomi pastatai, iš jų ir ginčo patalpos, patenka į visuomeninės paskirties teritoriją ir joje nėra numatyti gyvenamosios paskirties pastatai, taip pat nėra numatyta galimybė palikti esamą ginčo patalpos paskirtį.

10.       Teismas pabrėžė, kad Tvarkymo plano sprendiniai, susiję su Gintaro įlankos teritorijoje numatyta visuomeninės paskirties teritorija bei objektais, yra įtvirtinti žemesnio teritorijų planavimo lygmens dokumentuose. Nors šią dieną detalusis planas nėra patvirtintas, tačiau jis negalės prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. 

11.       Teismas nurodė, jog ginčo patalpa yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje turi būti įgyvendinti Tvarkymo bei Bendrojo plano sprendiniai. Ieškovės tikslas nutraukiant nuomos sutartį su atsakovu yra ne ketinimas toliau nuomoti patalpas ar vykdyti kitas funkcijas ginčijamose patalpose, bet siekis išsaugoti kultūros paveldą, įgyvendinti Tvarkymo bei Bendrojo plano sprendiniais viešųjų interesų užtikrinimą, ginčo patalpas padaryti prieinamas visuomenei, įkuriant Kuršių nerijos lankytojų centrą.

12.       Teismas nusprendė, jog yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį (CK 6.610 straipsnis). Atsakovo teisės naudotis ginčo patalpomis praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams. 

13.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ginčo patalpose gyvena ilgą laikotarpį, tačiau iš bylos duomenų matyti, ginčijamų patalpų teisinė paskirtis nebuvo pakeista, atsakovui buvo siūlomos kitos patalpos. Nurodė, jog visuma aplinkybių rodo, kad atsakovui nebuvo pagrindo tikėtis įgyti ginčijamas patalpas kaip gyvenamąsias asmeninės nuosavybės teise, taip pat tikėtis, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių dėl ginčo patalpų bus tęsiami, o atsakovas toliau tokiomis pačiomis sąlygomis galės įgyvendinti savo teisę į būstą, todėl atsakovo argumentai dėl teisėtų lūkesčių atmestini kaip nepagrįsti.

14.       Teismas pabrėžė, jog, bylos duomenimis, ginčo patalpa nėra ir socialinis būstas, o ieškovė nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas.

15.       Teismas nusprendė, jog nutraukus nuomos sutartį yra pagrindas atsakovą ir jo šeimos narius iškeldinti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pažymėjo, jog šiuo atveju iškeldinimas nelaikytinas neproporcingu viešojo intereso gynimo atžvilgiu. Be to, anksčiau suteikta lengvata įsigyti būstą laikytina pakankama kompensacija. Nurodė, kad nors patalpose kartu gyvena ir nepilnametis vaikas, tačiau vaiko teisę į vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Be to, iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad atsakovo sūnus netrukus bus pilnametis, (duomenys neskelbtini) jam sueina aštuoniolika metų. 

16.       Teismas pažymėjo, kad kol nebus patvirtintas detalusis planas, akivaizdu, jog jokie darbai teritorijoje nebus atliekami. Atsakovas su savo šeimos nariais ginčo patalpose gyvena ilgą laiką, todėl teismas pripažįsta, jog reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį jis realiai galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą, be to, atsakovui su savo šeimos nariais būtina susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Nusprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis). 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. V., tretieji asmenys V. V., P. V. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Iš 2019 m. gegužės 22 d. Neringos savivaldybės administracijos rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad „Dėl G. Į. teritorijos Juodkrantėje, Neringa, Rytinės dalis detaliojo plano“ detalusis planas tris kartus buvo derintas Neringos savivaldybės teritorijų planavimo komisijoje, tačiau iki šiol nėra suderintas. 

17.2.                      Teismas nevykdė Kasacinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje privalomo nurodymo – išsiaiškinti, į kurios teritorijos konkrečiai naudojimosi būdą patenka ginčo patalpos, nes nesant patvirtintam šios teritorijos detaliajam planui, to neįmanoma nustatyti. 

17.3.                      Teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų iškeldinimo iš Patalpų ir teisingos kompensacijos klausimus, nesivadovavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos kasacinio teismo praktika, pažeidė CPK 362 straipsnį bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas, įvertinęs atsakovo su šeimos nariais iškeldinimą iš ginčo patalpos kaip būtiną visuomenei, vadovavosi išimtinai Direkcijos deklaruojamu viešuoju interesu.

17.4.                      Būsto nuomininko teisėti lūkesčiai gali būti ginami kaip nuosavybė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis. Tai, kad trečiųjų asmenų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog atsakovo ir trečiųjų asmenų faktinė gyvenamoji vieta yra kitur, ir dėl to jų teisė į būstą neturi būti ginama. 

17.5.                      Ieškovė siūlė atsakovui kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina ieškovo suvokimą, jog jis privalo pasirūpinti atsakovo ir jo šeimos narių gyvenimo sąlygomis.

17.6.                      Teismas, nusprendęs iškeldinti atsakovą ir trečiuosius asmenis iš ginčo patalpų, privalėjo vadovautis CK 6.616 straipsnio nuostatomis ir įpareigoti ieškovą suteikti kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą atsakovui su šeima. 

18.       Atsiliepimu į atsakovo, trečiųjų asmenų apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Priešingai, nei teigia apeliantai, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje išdėstytus išaiškinimus, aiškinosi ir analizavo joje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė ir vertino byloje papildomai pateiktus įrodymus.

18.2.                      Kitos gyvenamosios patalpos suteikimo klausimai CK 6.616 straipsnio prasme galėtų būti sprendžiami tuo atveju, jei / kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai. Direkcijos ir atsakovo darbiniai santykiai nebesieja nuo (duomenys neskelbtini) Ši aplinkybė yra patvirtinta byloje esančiais įrodymais, konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje bei nurodyta skundžiamame sprendime.

18.3.                      Teismas pagrįstai darė išvadą, kad Tvarkymo plano sprendiniai, susiję su Gintaro įlankos teritorijoje numatyta visuomeninės paskirties teritorija bei objektais, yra įtvirtinti žemesnio teritorijų planavimo lygmens dokumentuose, todėl nors šią dieną detalusis planas nėra patvirtintas, tačiau jis negalės prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, t. y. Tvarkymo ir Bendrajam planams. 

18.4.                      Iš teritorijų planavimo dokumentų matyti, visuomeninės paskirties teritorijoje nėra numatyto ginčo pastato – pirties. Be to, šioje teritorijoje nėra pažymėtų (ir numatytų) gyvenamosios paskirties pastatų.

18.5.                      Ginčo patalpos yra sklype, esančiame Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurią Lietuvos valstybė visą laiką laikė išskirtiniu gamtos ir žmogaus sukurtu kraštovaizdžio kompleksu – saugotina teritorija, kuriai turi būti nustatytas ypatinga apsauga. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Faktinės bylos aplinkybės

22.       Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Direkcijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškovės įsakymu (duomenys neskelbtini) tarp šalių darbo sutartis buvo nutraukta.

23.       Nustatyta, kad ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šį turtą ieškovė valdo patikėjimo teise nuo 1997 m. sausio 31 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus 2000 m. birželio 2 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), be kita ko, (duomenys neskelbtini) A. V. leisti naudotis ūkiniu pastatu su priestatu pastate, kurio plotas 40,30 kv. m, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio Įsakymo 2 dalyje nurodyta, kad nuomos sutartis įpareigojama parengti Rekreacijos ir architektūros skyriui kartu su vyr. finansininke. 2000 m. birželio 2 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) pagrindu 2000 m. birželio 12 d. Kuršių nerijos nacionalinis parkas su A. V. sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, kuria nuomininkui buvo perduota teisė naudoti negyvenamuosius pastatus ar patalpas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įsirengiant patalpas. Nuomos sutarties 2 punkte nustatytas nuomos terminas nuo 2000 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą (I t.; e. b. l. 8–10).

24.       2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į atsakovą, informuodama apie sutarties nutraukimą, siūlydama geranoriškai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2016 m. lapkričio 3 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad nesutinka nutraukti nuomos sutarties ir išsikelti iš nuomojamų patalpų. 

25.       Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra pirties pastatas, kurio paskirtis yra kitos paskirties negyvenamoji patalpa. Šiame pastate yra krosninis šildymas, vietinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Byloje nustatyta, jog ginčo patalpos yra įregistruotos kaip negyvenamoji patalpa, tačiau pagal faktinę situaciją ginčo patalpose buvo gyvenama. Atsakovas ginčo patalpose gyveno ilgą laiką, jis pats patvirtino, jog pirties pastato patalpas perplanavo, pertvarkė, įsirengdamas atskirus miegamuosius kambarius, virtuvės patalpas ir kt. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nebuvo.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo kasacinį skundą 2019 m. vasario 27 d. nutartyje šioje civilinėje byloje (Nr. e3K-3-69-313/2019 29 punktas), nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo tęstinį ryšį su ginčo patalpa, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai ginčo patalpas pripažino būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme (teisė į būsto neliečiamybės gerbimą). 

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kuriuo siekiama pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimų užtikrinimo, prioritetą teikiant gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui, bei nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumo užtikrinimo, pažangių Kuršių nerijai priimtinų idėjų perimamumo ir plėtojimo (Tvarkymo plano 1 punktas). Šio Tvarkymo plano 9.2.3.6 punkte įtvirtinta, kad būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal saugomos vietovės – kultūrinio draustinio – kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. Čia gali būti renginių vieta, galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro gavybą, muziejinė ekspozicija. Gintaro įlankos gatvėje esantys pagal paskirtį nenaudojami menkaverčiai statiniai griaunami, tvoros nukeliamos, išlaikant visuomenei atvirą erdvę. Šie statybos ir griovimo darbai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka; 9.2.3.7 punkte nurodyta, kad Gintaro įlankos g. pietinėje dalyje įrengiamas nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras.

28.       2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-164 patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, pagal kurį Gintaro įlankos teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zoną, kurios prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir (duomenys neskelbtini), muziejinės ekspozicijos sklypai.

29.       Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V13-143 patvirtinta Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detaliojo plano koncepcija. Pagal šią koncepciją Gintaro įlankos teritorijoje numatomi įgyvendinti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo sprendiniai – formuojami nauji sklypai: 7-1 1,0836 ha Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrui, 7-2 0,2440 ha prie gyvenamojo namo Gintaro įlankos g. 7, 7-3 0,2405 ha prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 0,0775 ha prie garažo (duomenys neskelbtini). Konkretus teritorijos naudojimo tipas: specializuotų kompleksų teritorija.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamoje byloje Gintaro įlankos teritorijos zonoje yra numatyta tiek visuomeninės paskirties teritorija, tiek gyvenamosios teritorijos, todėl turi būti detalizuojama ir aiškinamasi, į kurios teritorijos konkrečiai naudojimosi būdą patenka ginčo patalpos. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra svarbus siekiant išsiaiškinti, ar valstybė siekia ginčo patalpas padaryti prieinamas visuomenei, įkuriant jose Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinį centrą, ir dėl to atsakovo teisės naudotis šiuo būstu praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams.

31.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ nutarė pakeisti Tvarkymo planą ir jį išdėstyti nauja redakcija, kuriuo siekiama pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimų užtikrinimo, prioritetą teikiant gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui; Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės neatsiejamųjų savybių ir sudėtinių dalių būklės autentiškumo ir vientisumo išsaugojimo ir nuolatinio palaikymo; nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumo užtikrinimo, pažangių Kuršių nerijai priimtinų idėjų perimamumo ir plėtojimo (Tvarkymo plano 1.1.–1.3 punktai). Tvarkymo plano 9.2.3.5. punkte nurodyta, kad Gintaro įlankos istorinio draustinio šiaurinėje dalyje prioritetas teikiamas visuomeninės paskirties objektams. Kiti galimi objektai: inžinerinės infrastruktūros (žvejų laivų ir mažųjų laivų uostas su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais), atskirieji želdynai (rekreacinės paskirties želdynai, pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių takais), gintaro apdirbimo demonstravimui skirta infrastruktūra / statiniai, žvejų turgus. Tvarkymo plano 9.2.3.6 punkte numatyta, jog Gintaro įlankos istorinio draustinio pietinėje dalyje galima visuomeninės paskirties pastatų statyba, skirta nacionalinio parko lankytojų aptarnavimui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32.       Byloje ginčas vyksta dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš patalpų, šioje byloje susiklosčius faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi šioje civilinėje byloje (Nr. e3K-3-73-248/2019) nutarė sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti šias bylos dalis Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

33.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatavo, jog yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį. Nusprendė, jog nutraukus nuomos sutartį yra pagrindas atsakovą ir jo šeimos narius iškeldinti iš ginčo patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pažymėjo, jog šiuo atveju iškeldinimas nelaikytinas neproporcingu viešojo intereso gynimo atžvilgiu. Atsakovo teisės naudotis ginčo patalpomis praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams.

34.       Teikdami apeliacinį skundą, apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimą vykdyti privalomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, be to, vertindamas šalių pateiktus įrodymus pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti byloje šalių pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iškeldinti atsakovą ir trečiuosius asmenis iš ginčo patalpų, privalėjo vadovautis CK 6.616 straipsnio nuostatomis ir įpareigoti ieškovę suteikti atsakovui su šeima kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą.

35.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde apeliantų nurodytų argumentų.

36.       Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad iš 2019 m. gegužės 22 d. Neringos savivaldybės administracijos rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad „Dėl G. Į. teritorijos Juodkrantėje, Neringa, Rytinės dalis detaliojo plano“ detalusis planas tris kartus buvo derintas Neringos savivaldybės teritorijų planavimo komisijoje, tačiau iki šiol nėra suderintas. Teismas neįvykdė Kasacinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje privalomo nurodymo – išsiaiškinti, į kurios teritorijos konkrečiai naudojimosi būdą patenka ginčo patalpos, nes nesant patvirtintam šios teritorijos detaliajam planui, to neįmanoma nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais. 

37.       Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje šioje byloje nurodė, jog Gintaro įlankos teritorijos zonoje yra numatyta tiek visuomeninės paskirties teritorija, tiek gyvenamosios teritorijos, todėl turi būti detalizuojama ir aiškinamasi, į kurios teritorijos konkrečiai naudojimosi būdą patenka ginčo patalpos.

38.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus šioje byloje, ieškovė turėtų patikslinti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, paaiškinti aplinkybes, kur pagal byloje pateiktą Tvarkymo ir Bendrąjį planus numatoma įrengti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centrą, paaiškinti Gintaro įlankos teritorijos zonoje planuojamų įrengti visuomeninės paskirties bei gyvenamosios teritorijos ribas.

39.       Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Bendrajame plano brėžinyje „2a Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ ginčo pastatas patenka į 23 zoną, kurioje sutartiniais ženklais pažymėti objektai: Nr. 21 – lankytojų centras; Nr. 22 – Direkcija; Nr. – Gintaro gamybos muziejinė ekspozicija. Bendrojo plano brėžinyje 23 zona pažymėta sutartiniu ženklinimu – pasvirusiu brūkšniavimu, spalvos – geltona ir šviesiai ruda (šiuo žymėjimu nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdai pobūdžiai), t. y. gyvenamosios teritorijos ir visuomeninės teritorijos (II t.; e. b. l. 195).

40.       Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V13-143 patvirtinta Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detaliojo plano koncepcija (I variantas (II t.; e. b. l. 198)), ginčo patalpos patenka į Sklypą 7-1. Sklypo 7-1 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Žemės naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; žemės naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės pastatų statyba, lankytojų centro ir (duomenys neskelbtini), muziejinės ekspozicijos sklypai.

41.       2019 m. gegužės 9 d. protokoline nutartimi ieškovė įpareigota patikslinti ieškinį, pateikti įrodymus dėl Gintaro įlankos teritorijos Juodkrantėje, Neringoje, detaliojo plano tvirtinimo. 2019 m. gegužės 20 d. raštu (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją, prašydama pateikti minėtą informaciją. 2019 m. gegužės 22 d. raštu (duomenys neskelbtini) Neringos savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad šiuo metu Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumento rengimo baigiamojo etapo derinimo stadijoje. Minėtame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais bei kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, visiems į detaliuoju planu planuojamą teritoriją patenkantiems bei naujai suformuotiems žemės sklypams nustatomi privalomieji ir papildomi žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Patvirtinus Detalųjį planą, jo sprendiniai įgyvendinami konkrečių sklypų nuomininkų ar kitokią žemės sklypų valdymo teisę įgyvendinančių fizinių ir (ar) juridinių asmenų lėšomis. Pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, Detalieji planai privalomi valstybės ir savivaldybės institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

42.       2019 m. rugsėjo 5 d. Neringos savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą sklypą numatoma padalyti ir suformuoti 4 naujus sklypus, iš kurių dviejuose numatoma gyvenamoji paskirtis, o teritorijoje, kurioje yra ieškovės patikėjimo teise valdomas pastatas, numatomas visuomeninės paskirties naudojimo būdo žemės sklypas ir pastatų paskirties keitimas į kultūros paskirties pastatą.

43.       Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. 1991 metais jai suteiktas nacionalinio parko statusas. Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pažymėjo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas.

44.       Teritorija, kurioje yra ir ginčo pastatas, yra saugotina kaip kultūrinė vertybė. Pažymėtina, jog ieškovės tikslas nutraukiant nuomos sutartį su atsakovu yra ne ketinimas toliau nuomoti patalpas ar vykdyti kitas funkcijas ginčijamose patalpose, bet siekis išsaugoti kultūros paveldą, įgyvendinti Tvarkymo bei Bendrojo plano sprendiniais viešųjų interesų užtikrinimą, ginčo patalpas padaryti prieinamas visuomenei, įkuriant Kuršių nerijos lankytojų centrą.

45.       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – teritorijų planavimo įstatymo) 2 straipsnio 23 dalį teritorijos naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu nustatomi didžiausi užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintas teritorijų planavimo proceso tęstinumas. Pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teritorija, kurioje yra ieškovės patikėjimo teise valdomi pastatai,  iš jų ir ginčo patalpos, patenka į visuomeninės paskirties teritoriją ir joje nėra numatyti gyvenamosios paskirties pastatai, taip pat nėra numatyta galimybė palikti esamą ginčo patalpos paskirtį. Remiantis teisiniu reglamentavimu bei tuo, kas išdėstyta anksčiau, pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, jog tvarkymo plano sprendiniai, susiję su Gintaro įlankos teritorijoje numatyta visuomeninės paskirties teritorija bei objektais, yra įtvirtinti žemesnio teritorijų planavimo lygmens dokumentuose. Nors šią dieną detalusis planas nėra patvirtintas, tačiau jis negalės prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taigi priešingai nei teigia apeliantai, teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, įpareigojo ieškovę teismui pateikti papildomus paaiškinimus, rašytinius duomenis, aiškinosi ir analizavo, į kokios teritorijos naudojimosi būdą patenka ginčo patalpos, atsižvelgė ir vertino byloje papildomai pateiktus įrodymus, todėl  anksčiau aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

47.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį (CK 6.610 straipsnis). Atsakovo teisės naudotis ginčo patalpomis praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams.

48.       Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nusprendęs iškeldinti atsakovą ir trečiuosius asmenis iš ginčo patalpų, privalėjo vadovautis CK 6.616 straipsnio nuostatomis ir įpareigoti ieškovę atsakovui su šeima suteikti kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą.

49.       Pagal CK 6.616 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš savivaldybių išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas, gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo ar gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Pagal CK 6.618 straipsnio 1 dalį tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus CK 6.616 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.620 straipsnis).

50.       Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovas gyveno patalpose, kurios turi būsto statusą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp ginčo šalių susiklostę nuomos santykiai kvalifikuotini kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems taikomos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklės (CK XXXI skyrius).

51.       Minėta, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta remiantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2000 m. birželio 2 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), suteikiant ginčo patalpas dėl jo darbo santykių. Nuo (duomenys neskelbtini) šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje šioje byloje nurodė, jog 2000 m. birželio 12 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu šalių nesieja tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai (40 punktas). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu šią nuomos sutartį būtų galima vertinti kaip sudarytą valstybei ar savivaldybei vykdant socialinę politiką dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, kaip numato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 nutarties 39 punktas).

52.       Taip pat šiuo atveju tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiškumą lemia ir sutarties objekto išskirtinumas, t. y. ginčo patalpa yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje tiek Vyriausybės, tiek vietos savivaldos priimtais nutarimais turi būti įgyvendinti Tvarkymo bei Bendrojo plano sprendiniai viešųjų interesų užtikrinimui. Kaip jau minėta, ieškovės tikslas nutraukiant nuomos sutartį su apeliantu yra siekis įgyvendinti Tvarkymo bei Bendrojo plano sprendiniais viešųjų interesų užtikrinimą. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (pakeistų 2009 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1369), 16 punkte įtvirtinta, kad Direkcija atsako už saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja ir koordinuoja jų nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių ir kultūros paveldo naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja fizinių ir juridinių asmenų veiklą ir kt.

53.       EŽTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad kultūros paveldo apsauga ir tvarus naudojimasis juo yra svarbus gyvenimo kokybės palaikymui ir regiono bei jo gyventojų istorinių, kultūrinių bei meno šaknų išlaikymui. Tai yra vertybės, kurių apsauga ir skatinimas saisto viešojo administravimo institucijas (2007 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Debelianovi prieš Bulgariją, peticijos Nr. 61951/00, par. 54; 2009 m. vasario 19 d. sprendimo byloje Kozacloglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 2334/03, par. 54; 2011 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Potomska ir Potomski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 33949/05, par. 64). 

54.       Įvertinusi šias aplinkybes, sutarties objekto reikšmę visuomenei, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį CK 6.610 straipsnio pagrindu ir kad atsakovo teisės naudotis ginčo patalpomis praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams.

55.       Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, jog nepagrįsta teismo išvadą, kad atsakovui nebuvo pagrindo tikėtis įgyti ginčijamas patalpas kaip gyvenamąsias asmeninės nuosavybės teise, taip pat tikėtis, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių dėl ginčo patalpų bus tęsiami, o atsakovas toliau tokiomis pačiomis sąlygomis galės įgyvendinti savo teisę į būstą. Ieškovas siūlė atsakovui kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina ieškovo suvokimą, jog jis privalo pasirūpinti atsakovo ir jo šeimos narių gyvenimo sąlygomis. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad apeliantų teisė į būstą yra ginama kaip Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę.

56.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Konvencija pateikia savarankišką, nepriklausomą nuo nacionalinių teisės tradicijų nuosavybės kategoriją. Konvencijos nuosavybės termino autonomiškumas yra susijęs su platesnių ginamų teisių rato užtikrinimu. Konvencija gali ginti atitinkamą teisę kaip nuosavybės teisę, net jei ji tokia nepripažįstama pagal valstybių dalyvių nacionalinę teisę. Nuomininkų teisės ir teisėti lūkesčiai, kylantys iš būsto nuomos santykių, gali būti ginami kaip nuosavybė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis, tačiau tam turi būti nustatyta nuomininkų teisė į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, nuomininkų teisėtas lūkestis (pvz., Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, 2003 m. sausio 7 d. sprendimas; Stretch prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 42527/98, 2003 m. birželio 24 d. sprendimas, 2010 m. kovo 29 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124 ir kt.). Taigi nuomininkų teisės ir teisėti lūkesčiai, kylantys iš būsto nuomos santykių, gali būti ginami kaip nuosavybė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis, tačiau tam turi būti nustatomas nuomininkų teisėtas lūkestis. 

57.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog pagal nuomos sutarties sąlygas nuomos terminas nustatytas nuo 2000 m. birželio 12 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo patalpa nebuvo įtraukta į valstybinį ir visuomeninį butų fondą, todėl negalėjo būti privatizavimo objektas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pagrindu.

58.       Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, jog šeimos apsirūpinimas gyvenamuoju būstu lengvatinėmis sąlygomis užtikrinamas vieną kartą, o 1994 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu apeliantas jau buvo įsigijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2005 m. gegužės 4 d. Iš byloje esančio 2010 m. birželio 10 d. rašto matyti, kad atsakovui buvo pasiūlyta suteikti kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių atsakovas atsisakė. Neringos savivaldybės administracija savo procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovas yra įtrauktas į Neringos savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Atsakovui 2014 m. gruodžio 12 d. buvo pateiktas siūlymas išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas socialinio būsto atsisakė.

59.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog visuma aplinkybių rodo (gan ilgas laikas, kurio metu nebuvo pakeista ginčijamų patalpų teisinė paskirtis, patvirtinti Tvarkymo ir Bendrasis planai, atsakovui siūlomos kitos patalpos (kurių atsakovas atsisakė)), kad atsakovui nebuvo pagrindo tikėtis įgyti ginčijamas patalpas kaip gyvenamąsias asmeninės nuosavybės teise, taip pat tikėtis, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių dėl ginčo patalpų bus tęsiami, o atsakovas toliau tokiomis pačiomis sąlygomis galės įgyvendinti savo teisę į būstą. Atsižvelgiant į tai apeliantų argumentai dėl teisėtų lūkesčių atmestini kaip nepagrįsti.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nutraukus nuomos sutartį yra pagrindas atsakovą ir jo šeimos narius iškeldinti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šiuo atveju iškeldinimas nelaikytinas neproporcingu viešojo intereso gynimo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad apeliantas jau anksčiau pasinaudojo lengvatine galimybe įsigyti gyvenamąsias patalpas, iškeldinant atsakovą ir jo šeimos narius iš ieškovei priklausančių ginčijamų patalpų, anksčiau suteikta lengvata įsigyti būstą laikytina pakankama kompensacija.

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Be to, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). 

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime išsamiai atskleistos ir įvertintos faktinės aplinkybės, o apeliantų nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. 

63.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimo dalies įvykdymą dėl iškeldinimo atidėti vienerių metų laikotarpiui (CPK 284 straipsnis).

64.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

66.       Atmetus apeliacinį skundą apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67.       Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t  a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda Andrulienė

                                                                                                                     Albina Pupeikienė

                                                                                                                     Alvydas Žerlauskas