Civilinė byla Nr. e2-1481-301/2020

                                 Teisminio proceso Nr.2-28-3-00364-2020-2

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                    2.6.1.5.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. 

                                                                                                            (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Marijampolė

Marijampolės

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. “ ieškinį atsakovui Y. K. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „A. “ ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo Y. K. 510,18 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas Y. K. nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „A. “ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju-ekspeditoriumi-autošaltkalviu. Su atsakovu buvo pasirašyta 2018 m. liepos 16 d. darbo sutartis Nr. 104. Atsakovas atleistas iš darbo jo prašymu 2019 m. rugsėjo 6 d.

Priimant į darbą, atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, o nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant perdavimo-priėmimo aktu.

2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas buvo komandiruotas iš Lietuvos į Čekiją, Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Belgiją, Slovakiją, pervežti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais.

2019 m. birželio 19 d. atsakovas pasikrovė aštuonis naujus automobilius P. M. mieste ir gabeno juos į Vokietijos miestą Gossnitz. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) kurio Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. birželio 22 d. iškraunant automobilius, krovinio gavėjas pastebėjo, kad vienam automobiliui, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos, subraižytos automobilio priekinės kairiosios pusės durelės, o automobilio, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos ir subraižytos galinės kairiosios pusės durelės.

2019 m. rugsėjo 17 d., kai atsakovas jau buvo atleistas iš darbo, ieškovė gavo Gefco D. G. T. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog atsakovo gabentam automobiliui, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), yra padaryta 111,86 Eur žala, ir sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog atsakovo gabentam automobiliui, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), yra padaryta 398,32 Eur žala.

Darbuotojo pareiginiai nuostatai ir vidaus tvarkos taisyklės įpareigoja darbuotoją patikrinti priimamo krovinio kokybę, būti atsakingam gabenant jam patikėtą krovinį, todėl ieškovės manymu, atsakovas tinkamai neatliko savo pareigų. Atsakovo nerūpestingumas patvirtina didelį jo neatsargumą, dėl to darbdaviui buvo padaryta 510,18 Eur žala.

Žalos padarymo metu ieškovė buvo apsidraudusi krovinių atsakomybės draudimu, tačiau draudimo bendrovė krovinį pagal 2019-02-28 draudimo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi su sąlyga, kad besąlygiškai atskaitoma suma, įvykus draudiminiam įvykiui, bus 1500 Eur. Šios žalos sumos draudimo bendrovė ieškovei neatlygina, todėl 510,18 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš kalto dėl žalos atsiradimo atsakovo.

Atsakovo vidutinis darbo užmokesčio dydis buvo 707,30 Eur, prašoma priteisti suma neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, todėl ieškovė prašo ją visą ir priteisti.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovės prašymui ieškinyje priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio  4 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Bylos rašytiniai duomenys (elektroninės bylos ieškinio priedai: Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, 2018 m. liepos 16 d. darbo sutartis ir priedas prie sutarties, 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymas dėl atleidimo iš darbo, Vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažyma, 2019 m. gegužės 28 d. įsakymas dėl komandiruotės, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, draudimo sertifikatas, mokėjimo nurodymai, 2019 m. rugpjūčio 1 d. vairuotojo paaiškinimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis, sąskaitos faktūros, kokybės patikrinimo prieš pakrovimą/po iškrovimo pažymos, vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai, išrašas iš darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo, darbuotojų supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnalo viršelio kopija, kita bylos medžiaga) patvirtina, kad ieškovė UAB „A. “ kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo Y. K. 510,18 Eur turtinės žalos atlyginimą. 2020 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijai, sprendė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Konstatavo, kad darbo byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, t. y. Ukrainoje, kilus ginčui būtų susitarę kilusį ginčą nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Ieškovė nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu per vieną mėnesį kreipėsi su ieškiniu M. M. apylinkės M. M. rūmus.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis atsakovas Y. K. 2019 m. rugsėjo 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje – adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, jog ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, yra M. M. apylinkės M. M. rūmams, todėl ginčas išnagrinėtinas iš esmės. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti turtinę žalą iš atsakovo Y. K. (buvusio darbuotojo) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. “ (vežėjui, buvusiam darbdaviui), kuris atlygino turtinę žalą krovinio siuntėjui už apgadintą krovinį (už apgadintus du naujus lengvuosius automobilius), kurie kartu su kitais naujais automobiliais buvo gabenami vykdant tarptautinį krovinių pervežimą pagal CMR konvencijos nuostatas.

            Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Y. K. 2018 m. liepos 16 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove ir nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. dirbo pas ieškovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo – ekspeditoriaus - autošaltkalvio pareigose. Darbo sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas saugoti, išduoti, gabenti materialines vertybes, taip pat priemones, perduotas jam naudotis darbe ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui visą su jomis susijusią žalą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas. Darbuotojas atsako pagal šį punktą nuo minėtų vertybių ar priemonių priėmimo iki perdavimo įgaliotam darbuotojui. Darbuotojas apie jam perduoto turto neišsaugojimą ar sugadinimą turi nedelsdamas pranešti raštu darbdaviui. Darbuotojas atsako už materialines vertybes, patikėtas jam, bei avansu išmokėtus pinigus, atsiskaitymui už prekes ir paslaugas. Darbuotojas neša pilną atsakomybę už padarytą žalą (5.6.2. punktas).

 Atsakovas buvo supažindintas su UAB „A. “ Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nustatyta atsakovo pareiga parašyti paaiškinimus, jeigu buvo nustatyti krovinio gabenimo pažeidimai, kuriuos nustato krovinio gavėjas ir apie tai atžymi į CMR važtaraštį (5.5 p.). Atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais jam suprantama rusų kalba, kuriuose nurodytos vairuotojo – ekspeditoriaus pareigos mokėti savarankiškai pakrauti ir iškrauti į transporto priemonę automobilius, saugiai juos pritvirtinti, kaip nurodyta instrukcijoje (2.1. punktas), žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti. Atsakovas buvo supažindintas, jog yra materialiai atsakingas už jam perduotų siuntų bei krovinių nepristatymą ar pavėluotą pristatymą adresatui, jų saugumą (4.6. punktas).

Atsakovas Y. K. ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo komandiruotas iš Lietuvos į Čekiją, Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Belgiją, Slovakiją pervežti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais.

2019 m. birželio 19 d. atsakovas pasikrovė aštuonis naujus automobilius P. M. mieste ir gabeno juos į Vokietijos miestą Gossnitz. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) kurio Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) kurio Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad automobiliui, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos automobilio priekinės kairiosios pusės durelės, o automobilio, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos galinės kairiosios pusės durelės.

Ieškovės į bylą pateiktame įvykio paaiškinimo lape nurodyta, kad atsakovas nurodęs priežastį – nepamačiau.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovė gavo Gefco D. G. T. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog atsakovo gabentam automobiliui, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), yra padaryta 111,86 Eur žala, ir sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog atsakovo gabentam automobiliui, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), yra padaryta 398,32 Eur žala.

Nustatyta, kad ieškovė žalos padarymo metu buvo apsidraudusi krovinių atsakomybės draudimu. Draudimo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2020 m. kovo 22 d. galiojusios draudimo sutarties sąlygos numatė, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur (Frančizė), tai patvirtina draudimo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini). Šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadinti du automobiliai, padarytos žalos bendra suma – 510,18 Eur. Taigi draudimo bendrovė nėra atsakinga atlyginti ieškovei žalą frančizės ribose, todėl ieškovė prašo 510,18 Eur sumą (frančizę), priteisti iš atsakovo, t. y. iš buvusio darbuotojo.

2019 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė pervedė bendrą 510,18 Eur sumą krovinių užsakovui (duomenys neskelbtini).

Iš 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovės įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. atleistas iš einamų pareigų pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Pagal ieškovės pateiktą pažymą atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 707,30 Eur.

        Vadovaujantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.

        Ieškovė nurodo, kad atsakovas dirbdamas pas jį vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, padarė jam 510,18 Eur turtinę žalą dėl didelio neatsargumo ir pagal DK 153 straipsnį turi atlyginti visą padarytą žalą, kadangi jos dydis neviršija šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumos.  Darbo kodeksas didelio neatsargumo sąvokos nepateikia, tačiau pagal teisminę praktiką spęstina, kad dideliu neatsargumu yra laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebūtų padaręs, jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo sąlygų.

        Ieškovė nagrinėjamu atveju preziumuoja atsakovo kaltę remdamasi su atsakovu pasirašyta darbo sutartimi, kurioje numatyta visiška materialinė atsakomybė. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Taigi materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovui, kaip darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.

        Pagal ieškovės vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginius nuostatus vairuotojas - ekspeditorius materialiai atsako už jam perduotų siuntų bei krovinių nepristatymą ar pavėluotą pristatymą adresatui, jų saugumą. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiais nuostatais jam suprantama kalba. Iš įvykio paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas nepamatė padarytų apgadinimų. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovas turi įrodyti patirtą žalą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jam perduotas pervežti krovinys – nauji  automobiliai turėjo pažeidimų, nėra jokio paaiškinimo dėl žalos atsiradimo aplinkybių. Darytina išvada, jog ieškovė įrodė žalos padarymo aplinkybes. CMR važtaraštis patvirtina, jog atsakovas prisiėmė pervežti naujus automobilius, o po iškrovimo buvo rasti du apgadinti automobiliai. Todėl teismas sprendžia, jog pervežimo metu automobiliai buvo apgadinti dėl atsakovo didelio neatsargumo. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su krovinių pakrovimo, tvirtinimo taisyklėmis, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir būti atidus. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų jam patikėtą krovinį. Vairuotojas, vairuodamas jam patikėtą transporto priemonę, perveždamas jam patikėtus krovinius, nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą bei jos dydį, kurio atsakovas neginčijo, kitas materialinės atsakomybės sąlygas patvirtina tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis, kuriame yra atžyma apie vežtų automobilių apgadinimą, žalos nustatymo dokumentai, kuriuose nurodytas žalos pobūdis. Atsakovas yra profesionalus vairuotojas, todėl jis turėjo gerai žinoti kaip atliekami tarptautiniai krovinių pervežimai pagal CMR Konvencijos nuostatas, kaip pildomas CMR važtaraštis, tad priimdamas krovinį – naujus lengvuosius automobilius, turėjo galimybę CMR važtaraštyje pažymėti vežėjo sąlygas ir pastabas, t. y. pažymėti vežamo krovinio aiškiai matomus defektus (jei tokie buvo). Atsakovas CMR važtaraštyje, automobilių priėmimo lapuose nepažymėjo, kad automobilių apgadinimai, jo manymu, atsirado dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o įvykio paaiškinime nurodė, jog nepamatė. Atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, jis buvo pasirašytinai supažindintas su vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, todėl jis privalėjo suprasti kaip tinkamai elgtis pildant CMR važtaraštį, suprasti, kad jis prisiėmė atsakomybę, jog kroviniai (nauji lengvieji automobiliai) būtų tinkamai pakrauti, saugiai nugabenti gavėjui ir tinkamai iškrauti. Atsakovo darbas pas ieškovę buvo būtent susijęs su perduotų materialinių vertybių gabenimu, o transporto priemonė (autovežis) perduota kaip darbo priemonė toms vertybėms gabenti. Atsakovas, būdamas profesionaliu vairuotoju ir būdamas atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, nugabenimą gavėjui ir tinkamą iškrovimą, privalėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio sugadinimo rizikos laipsniui sumažinti, elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai, atsižvelgti į tai, kad transportuoja didelės vertės krovinį (naujus automobilius).

        Teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas neteisėtais veiksmais ieškovei padarė 510,18 Eur turtinę žalą ir yra kaltas. Atsakovo kaltė pasireiškia neatsargumu. Padarytos žalos dydis neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla.

        Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. DK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, natūralų sumažėjimą, ir turėtas išlaidas, 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

        Byloje įrodyta, kad žala ieškovei (darbdaviui) padaryta atsakovui (darbuotojui) atliekant darbo funkciją, t. y. veikiant ieškovės (darbdavio) naudai, valdant jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę (autovežį). Kadangi ieškovė užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus šaltiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl ko ieškovė turėjo imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto (naujų automobilių) apsaugą. Kad kiltų kuo mažiau rizikos ieškovė, būdama atsakovo darbdave, galėjo apdrausti atsakovo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tokia galimybė numatyta ir darbo kodekse (DK 155 straipsnio 1 dalis).

          Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Bylos šalims realus ir teisingas žalos atlyginimo paskirstymas būtų abiem po 50 procentų žalos. Ieškovė, teismo manymu, prie bendrai padarytos, naudojant didesnio pavojaus šaltinį sukeltos žalos ir visų autoįvykio padarinių turi prisidėti tiek pat kiek ir atsakovas (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-548-210/2018).  Tokį procesinį sprendimą padiktuoja teisingumo, proporcingumo principai ir realus, bet ne formalus požiūris į faktines žalos atsiradimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad žalą darbuotojas (atsakovas) padarė neatsargiai elgdamasis, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisiamos žalos dydį mažinti 50 procentų ir priteisti iš atsakovo 255,09 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).  

           Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir galimai turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir išlaidų už dokumentų vertimą, tačiau teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 14 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Y. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai 255,09 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 09 centus) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

           Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

           Atsakovas, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę M. M. apylinkės M. M. rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.

Teisėja                                      [pasirašyta elektroniniu parašu]                          Teresė Klimienė

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti procesinio dokumento nepateikusiai šaliai – atsakovui ir ieškovei (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).