Administracinė byla Nr. A-1559-822/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. B. (A. B.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.1.       Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, pareiškėjui suteikiamo maisto energetinė vertė buvo nepakankama. Spirgučių padažas nebuvo tiekiamas atskirai nuo bulvių košės, bet buvo maišomas virtuvėje. Teigė, kad tokiu būdu jis buvo žeminamas, bandoma jį paveikti psichologiškai. Pažymėjo, kad po jo skundų, nuo 2017 m. gegužės 20 d. spirgučių padažą pradėjo tiekti atskirai nuo bulvių košės. 2017 m. gegužės 13 d. vakarienės metu jam apskritai neišdavė maisto.

2.       Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą atmesti.

2.1.       Atsakovas atsiliepime į skundą pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių). Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčio padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Todėl visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems yra patiekiamas visas pagal valgiaraštį priklausantis maistas.

2.2.       Pabrėžė, kad valgiaraštyje yra pastabos, kurių 3 punkte nurodoma, kad, virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis – gaminant bulvių košę pilamas pienas ir dedamas margarinas, todėl pareiškėjas gaudavo didesnės maistinės vertės patiekalą. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Pontem“, kuris tiekia maistą Lukiškių TI-K, informavo, jog iki 2017 m. gegužės 20 d. atskirai paspirginti spirgučiai buvo supilami į bulvių košę.

II.

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4.       Teismas nustatė kad byloje ginčas kilo dėl 6 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamo maitinimo nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Lukiškių TI-K, atlyginimo. 

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl netinkamo maitinimo, 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 96-2636 ir 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 96-2758 atsakė, kad iki 2017 m. gegužės 20 d. atskirai paspirginti spirgučiai prieš išdavimą buvo sumaišomi su bulvių koše, o 2017 m. gegužės 13 d. vakarienės metu vietoje valgiaraštyje nedirbantiems vyrams, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (toliau – ir 2014 m. kovo 28 d. Įsakymas), nurodytų virtų bulvių, pareiškėjui buvo pateiktos virtos-trintos bulvės su spirgučių padažu. Be to, maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K teikianti UAB „Pontem“ 2017 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 05-09-374_1 pažymėjo, kad 2014 m. kovo 28 d. Įsakymu patvirtinto valgiaraščio pastabų 3 punkte nurodyta, jog virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą bei Lukiškių TI-K bei UAB „Pontem“ pateiktus paaiškinimus, vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto tiekimo buvo nepagrįsti.

6.       Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad buvo keičiami maisto produktai kitais, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nedraudžia maisto produktų keisti kitais maisto produktais iš tos pačios maisto produktų grupės, vadovaujantis Taisyklių 1 priedu.

7.       Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atmetė.

III.

8.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 

8.1.       Lukiškių TI-K tiekdavo maistą ne pagal meniu. UAB „Pontem“ nors 2017 m. gegužės 20 d. informavo Lukiškių TI-K kad spirgučiai būdavo supilami į bulvių košė, tačiau pareiškėjas nuo 2015 m,. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gegužės 20 d. spirgučių bulvių košėje nematė. Pareiškėjas pabrėžia, kad spirgučius pradėjo tiekti tik po trečio jo skundo.

9.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

9.1.       Prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, atsiliepime nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10.       Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

11.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas jam priteisti neturtinę žalą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas – spirgučių padažas nebuvo tiekiamas atskirai nuo bulvių košės, bet buvo maišomas virtuvėje.

12.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą bei Lukiškių TI-K bei UAB „Pontem“ pateiktus paaiškinimus, vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto tiekimo nepagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė.

13.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad jo skundas būtų tenkinamas ir jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas.Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad iki 2017 m. gegužės 15 d. jis nematė spirgučių bulvių košėje.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

16.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17.       Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Nagrinėjamu pareiškėjas abstrakčiais ir deklaratyviais argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo minėtas išvadas, kurios buvo padarytos išnagrinėjus pareiškėjo ir atsakovo argumentus, byloje surinktus įrodymus

18.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

19.       CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą

20.       Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 14 punktą maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pareiškėjas ginčo metu, buvo maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį. Pareiškėjas atsakovui teikė skundus dėl jo vertinimu netinkamo maitinimo, pareiškėjui į juos buvo atsakyta ir paaiškinta, kur ir kaip yra naudojami pareiškėjo pageidaujami spirgučiai. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad į jo nepasitenkinimą buvo sureaguota ir spirgučiai nuo 2017 m. gegužės 20 d. buvo išduodami ne bulvių košėje o šalia jos.

21.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis.

22.       Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Pažymėtina, kad byloje nepaneigti atsakovo duomenys, jog maistas gaminamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras, pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos specialistas.

23.       Atitinkamai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinosios žalos kilimo sąlygos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė

        Skirgailė Žalimienė