Administracinė byla Nr. eI-10744-463/2015
Proceso Nr. 3-61-3-04267-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.10, 1.38, 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vilmantui Poškui, atsakovo atstovei Valentinai Lemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. įmonės „Napoleonas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) skunde teismo prašo atmesti pareiškėjo A. J. įmonės „Napoleonas“ skundą, pateiktą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kaip nepagrįstą ir panaikinti skundžiamą Komisijos 2015-08-10 sprendimą Nr. 3R-310(AG-223/04-2015), kuriuo Komisija įpareigojo Muitinės departamentą A. J. gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) 2015-03-12 prašymą nagrinėti pakartotinai ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Skunde nurodė, kad pareiškėjui prašoma informacija buvo pateikta Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-23 raštu Nr. (LM19)-K/14-3424 „Dėl klasifikavimo akto Nr. 15L0053“ bei Muitinės laboratorijos 2015-02-25 raštu Nr. (1.5)2B-93 „Dėl Muitinės laboratorijos 2015-01-21 tyrimo protokolo Nr. 15MLT0259“. Teigė, kad pareiškėjui prašoma informacija buvo pilnai pateikta.
Muitinės departamentas nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo iniciatyva jau pradėtas nagrinėti mokestinis ginčas, kuriame, kaip vienas iš įrodymų vertinamas ir jo skundžiamas Muitinės laboratorijos 2015-01-21 Tyrimo protokolas Nr. 15MLT0259, o Muitinės laboratorijos 2015-02-25 raštas Nr. (1.5)2B-93 yra informacinio pobūdžio, kuriame nėra nustatytų jokių įpareigojimų pareiškėjui, 2015-03-19 raštu Nr. (4.14)3B-2952 informavo pareiškėją primindamas apie jo nagrinėjamų skundų eigą. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-9276-142/2015). Taip pat nurodė, kad pirmi keturi pareiškėjo klausimai yra identiški ir į juos yra atsakyta pareiškėjui Muitinės laboratorijos 2015-02-25 raštu Nr. (1.5)2B-93 „Dėl Muitinės laboratorijos 2015-01-21 tyrimo protokolo Nr. 15MLT0259“, o į penktą klausimą dėl Muitinės laboratorijos darbuotojų kvalifikacijos atsakyta jau minėtu Muitinės laboratorijos raštu. Pažymėjo, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnės B. N. kvalifikacijos Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė išsamų atsakymą 2015-04-08 rašte Nr. (LM19)K/14-6306 „Dėl medžiagos“, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-7540-244/2015, šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. A-3091-552/2015).
Muitinės departamento teigimu, pareiškėjui prašoma pateikti informacija yra žinoma, jam buvo žinomi atsakymai į užduotus penkis klausimus, tačiau jis ir vėl Komisijoje inicijavo naują ikiteisminį ginčą, nevertindamas, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir LVAT yra nagrinėjami tie patys klausimai. Be to, Komisijai taip pat šie klausimai buvo žinomi, nes ji 2015-04-09 sprendimu Nr. 3R-142(AG-89/04-2015) nutraukė bylą dėl 2015-02-27 sprendimo Nr. 1A-94 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Akcentavo, kad skundžiami raštai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir pareiškėjo skundus laikė prašymais. Kadangi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnyje nėra nustatyta, kad administracinė procedūra gali būti pradėta prašymo pagrindu, tai, Muitinės departamento vertinimu, negali būti priimamas administracinis sprendimas, kuriuo baigiama administracinė procedūra. Akcentavo, kad pareiškėjas neinformavo Komisijos, jog tais pačiais klausimais teisme yra nagrinėjama byla.
Muitinės departamento atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjas atsiliepime į skundą prašė Muitinės departamento skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pasak pareiškėjo, kadangi Klaipėdos teritorinė muitinė nepateikė Įmonei prašomos informacijos, jis 2015-03-12 pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2015-06-25 sprendime Nr. (4.14.)3B-6581 iš viso nesuteikė prašomos informacijos, teigdamas, kad vyksta mokestiniai ginčai, kuriuos išnagrinėjus ir bus pateikta Įmonei prašoma informacija.
Akcentavo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas, atsisakydami pateikti Įmonei prašomą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis muitinės procedūromis, pažeidžia Įmonės teisę nustatyta tvarka ir būdu gauti informaciją ir konsultaciją iš valstybės įstaigos, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnis.
Teigė, kad administracinėje byloje Nr. A-3091-552/2015 yra nagrinėjamas mokestinis ginčas, kurį inicijavo Muitinės departamentas, apskųsdamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2015-02-03 sprendimą Nr. S-13 (7-240/2014), ir ginčas nėra susijęs su Įmonės prašoma pateikti informacija. Pasak pareiškėjo, byloje Nr. A-3091-552/2015 nekeliami tokie patys klausimai (reikalavimai), kurie yra nagrinėjami šioje byloje. Nurodė, kad teismas neanalizavo pateiktos informacijos apie pareigūnės B. N. kvalifikaciją, o pasisakė bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas šioje byloje prašo pateikti jos kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus (dokumentus) bižuterijos srityje.
Akcentavo, kad teisinės informacijos nesuteikimas sukelia Įmonei teisines pasekmes, nes ji yra tiesiogiai susijusi su importuojamų prekių muito dydžio nustatymu, kuri yra aktuali planuojant Įmonės gamybos apimtis, o, neturėdama prašomos informacijos, Įmonė 2015 m. neimportavo gintaro žaliavos gamybai iš trečiųjų šalių.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Muitinės departamento skundas atmetamas.
Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2015-08-10 sprendimo Nr. 3R-310(AG-223/04-2015) teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis Komisijos byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5SM190040S nusprendė pareiškėjos deklaracijoje Nr. 14LTSR1000IM016341 (2014-12-06) deklaruotą prekę – rūšiuotą žaliavinį gintarą pragręžta skylute, suvertą ant siūlo – klasifikuoti 7117 90 00 00 TARIC kodu (vėrinys iš neapdorotų gintaro gabaliukų) vietoj pareiškėjo deklaruoto 2530 90 00 00 (b. l. Komisijos byla, l. 32–33). Ši ataskaita grindžiama: Klaipėdos teritorinės muitinės mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621 (2014-12-06), Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 15MLT0259 (2015-01-21) ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-01-27 Prekės klasifikavimo aktu Nr. 15L0053 (Komisijos byla, l. 84, 85).
Pareiškėjas 2015-02-09 (prašymas gautas 2015-02-10) kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl 2015-01-27 Prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053. Abejojo jo išsamumu, analize, pagrindimu. Pareiškėjas 2015-02-09 prašyme Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė šiuos klausimus: „1. Išaiškinti kokiais tyrimo metodais (metodika) vadovaujantis buvo atliktas 2014-12-06 mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimas? 2. Kokios priemonės ir būdai buvo naudojami atliekant 2014-12-06 mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimą? 3. Pateikti reglamentą, aprašymą ar nuostatus, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimi tyrimo metodai (metodika), būdai ir tyrimo eiga bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje). 4. Paaiškinti, kodėl nebuvo nagrinėjami ir neatsakyti mūsų pateikti klausimai tyrimą atliekančiam ekspertui (specialistui)? 5. Pateikti prekės klasifikavimą atlikusių ir Prekės klasifikavimo aktą Nr. 15L0053 pasirašiusių pareigūnių N. V. ir B. N. kvalifikaciją įrodančius dokumentus (sertifikatus), suteikiančius teisę atlikti ekspertizes (tyrimus) bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetini, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje), ir jų pareigybės aprašymų patvirtintas kopijas“ (Komisijos byla, l. 29).
Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-02-23 raštu Nr. (LM19)-K/14-3424 „Dėl klasifikavimo akto Nr. 15L0053“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-02-10 prašymą pateikė atsakymus į pareiškėjo pateiktus klausimus (Komisijos byla, l. 28).
Pareiškėjas 2015-03-12 su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-23 sprendimo Nr. (LM19)-K/14-3424 (Komisijos byla, l. 25 antra lapo pusė–26), kuriame, jo manymu, liko neatsakyta į klausimus dėl 2015-01-27 Klasifikavimo akto ir pateikė atsakovui tokius pačius klausimus kaip ir 2015-02-09 prašyme.
Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-03-17 raštu persiuntė pareiškėjo skundą Muitinės departamentui (b. l. 25). Muitinės departamentas 2015-04-13 raštu Nr. 1A-158, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalimi, nustatė pareiškėjui 15 dienų terminą 2015-03-12 skundo trūkumams šalinti (Komisijos byla, l. 18 antra lapo pusė). Pareiškėjas, vykdydamas šį įpareigojimą, 2015-05-05 Muitinės departamentui pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, sąskaitą ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (Komisijos byla, l. 10).
Muitinės departamentas 2015-06-25 rašte Nr. (4.14)3B-6581 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakė į pareiškėjo 2015-03-12 skundą. Muitinės departamentas informavo pareiškėją, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-23 raštas Nr. (LMl9)-K/14-3424 nėra sprendimas, kadangi jame tik išdėstyta Klaipėdos teritorinės muitinės pozicija, atsakant į pareiškėjo 2015-02-10 prašymą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-27 klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo. Taip pat Muitinės departamentas nurodė faktines aplinkybes, susijusias su 2015-12-06 pareiškėjo iš Rusijos Federacijos įvežto žaliavinio gintaro deklaravimu, paaiškino, kad teisines pasekmes ir mokestines prievoles pareiškėjui sukelia ne Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-23 raštas, o Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5SM190040S, paaiškino dėl jos apskundimo. Be to, nurodė, kad 2015-02-17 skundu pareiškėjas inicijavo mokestinį ginčą, kuriam taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, o šio skundo nagrinėjimas Muitinės departamento 2015-02-27 sprendimu Nr. 1A-94 yra sustabdytas. Nurodė, kad jį pareiškėjui apskundus, Komisija 2015-04-09 sprendimu 3R-142(AG-89/04-2015) nutraukė bylą kaip nepriskirtiną Komisijai. Mokestinių ginčų komisija 2015-05-12 protokolu Nr. PP-127-C7-92/2015 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-06-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9279-208/2015 pareiškėjo 2015-05-28 skundą dėl Muitinės departamento 2015-02-27 sprendimo Nr. 1A-94 atsisakė priimti, o minėtą nutartį atskiruoju skundu apskundė LVAT. Nurodė, kad teismui išsprendus klausimą dėl atskirojo skundo, bus išspręstas ir šis klausimas (Komisijos byla, l. 9).
Pareiškėjas Muitinės departamento 2015-06-25 raštą Nr. (4.14)3B-6581 2015-07-23 apskundė Komisijai (Komisijos byla, l. 1–3), kuri 2015-08-10 sprendimu Nr. 3R-310(AG-223/04-2015) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjo 2015-03-12 prašymą nagrinėti pakartotinai ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė (Komisijos byla, l. 108–111).
Komisija sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas 2015-03-12 prašymu į Departamentą kreipėsi ne dėl individualios konsultacijos mokesčių klausimais, o dėl konkrečios informacijos apie 2014-12-06 mėginio tyrimo aplinkybes ir Klasifikavimo aktą Nr. 15L0053 surašiusių specialistų kompetenciją patvirtinančių dokumentų pateikimo. Pripažino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-23 raštas ir skundžiamas Muitinės departamento 2015-06-25 raštas nelaikytini tarpiniais mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūros dokumentais. Pažymėjo, kad nei procedūriniai, nei materialiniai teisiniai pagrindai, kuriais remiantis Muitinės departamente buvo nagrinėtas pareiškėjo 2015-03-12 prašymas, skundžiamame rašte apskritai nenurodyti. Padarė išvadą, kad ginčo teisinį santykį reguliuoja ne mokesčių teisės aktai, bet būtent bendrieji teisės aktai, reglamentuojantys teisę gauti informaciją.
Komisija sprendime nurodė, kad teisė į informaciją ir jos tinkamas įgyvendinimas taip pat yra gero administravimo principo dalis. Komisija sprendė, kad šiuo atveju vienintelė ir prioritetinė pareiškėjo teisių užtikrinimo priemonė yra jo teisė gauti informaciją, kuri turi būti ginama.
Komisija, remdamasi Įstatymo 16 straipsniu, akcentavo, kad Muitinės departamentas šiuo atveju nepriėmė konkretaus sprendimo suteikti / atsisakyti suteikti prašomą informaciją, nenurodė nei aiškaus atsisakymo, nei jo pagrindo, o skundžiamasis raštas neatitinka pareiškėjo 2015-03-12 rašte išdėstyto prašymo turinio. Komisija padarė išvadą, kad taip Muitinės departamentas pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., 16 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.2 punkte nustatytą pareigą priimti konkretų sprendimą dėl pareiškėjo prašomos informacijos, ją suteikiant arba atsisakant suteikti, bet nurodant atitinkamo sprendimo priėmimo pagrindą. Konstatavo, kad Muitinės departamentui tinkamai neišnagrinėjus 2015-03-12 prašymo, jam kyla pareiga šį prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl prašytos informacijos pateikimo ar atsisakymo ją teikti. Konstatavo, kad Muitinės departamentas 2015-06-25 sprendimą parengė praėjus 36 darbo dienoms, pažeisdamas Įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą 20 darbo dienų terminą. Tokius atsakovo veiksmus vertino kaip neveikimą.
Muitinės departamentas ginčija Komisijos 2015-08-10 sprendimą Nr. 3R-310(AG-223/04-2015) ir teigia, kad pareiškėjui buvo atsakyta į visus pareiškėjo iškeltus klausimus, o pareiškėjo pateiktą prašymą vertino pagal VAĮ 19 straipsnį kaip prašymą dėl kurio negali būti priimamas galutinis administracinės procedūros sprendimas.
Teismas nesutinka su atsakovo skunde išdėstytais teiginiais. Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Įstatyme. Šiame įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003-11-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012).
VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos viešojo administravimo subjekto teikiamos administracinės paslaugos, 5 punkte nurodoma viena iš teikiamų paslaugų – įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Taisykles. Teismas Muitinės departamento teiginius dėl VAĮ 19 straipsnio taikymo vertina kritiškai ir konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas turėjo būti nagrinėjamas Taisyklėse nustatyta tvarka.
Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad asmens prašymo nagrinėjimas yra institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą, o pagal 4.2 punktą – atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Be to, ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-01-11 įsakymu Nr. 1K-01 patvirtintų Muitinės departamento nuostatų 10.9 ir 10.10 punktuose įtvirtinta, kad Muitinės departamentas, atlikdamas savo funkcijas, nagrinėja ir asmenų prašymus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas suteikti informaciją turėjo būti nagrinėjamas parengiant į jį atsakymą, atsižvelgus būtent į pareiškėjo prašymo turinį.
Pagal šių Taisyklių 6 punktą, teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.
Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. remiantis minėto Įstatymo 16 straipsniu. Pagal Taisyklių 47.2 punktą, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Teismo vertinimu, Muitinės departamentas 2015-06-25 atsakyme nesilaikė šių reikalavimų. Pareiškėjui pateiktas atsakymas nesusijęs su pareiškėjo 2015-03-12 skunde iškeltais klausimais. Teismas konstatuoja, kad tam tikrų bylų vertinimas, neatsižvelgus į pateikto skundo turinį, negali būti pripažįstamas tinkamu atsakymu. Muitinės departamentas atsakyme nenurodė jokių teisinių argumentų ir apskritai nepateikė tokio atsakymo, kuriuo pareiškėjui į jo klausimus būtų atsakyta, t. y. suteikiant jo prašomą informaciją arba motyvuotai atsisakant ją suteikti.
Pažymėtina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės atsakyme į pareiškėjo prašyme yra pateikti atsakymai į klausimus. Be to, ir Muitinės departamento Tarifų skyriaus 2015-04-15 tarnybiniame pranešime, pateiktame Muitinės departamento Teisės skyriui, yra pateikti atsakymai yra pareiškėjo 2015-03-12 skunde iškeltus klausimus (Komisijos byla, l. 19). Teismo vertinimu, Muitinės departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo skundo turinį, nevertino surinktos informacijos ir netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2015-03-12 skundą. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad Muitinės departamentui tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo 2015-03-12 skundo, kyla pareiga tokį prašymą nagrinėti iš naujo ir pateikti pareiškėjui atsakymą, kuris atitiktų Taisyklių 41.2 punkto reikalavimus.
Vien ta aplinkybė, kad yra nagrinėjami kiti ginčai, kuriuose yra pateikti Klaipėdos teritorinės muitinės mėginio ėmimo protokolas Nr. 14SR101621 (2014-12-06), Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas Nr. 15MLT0259 (2015-01-21) ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-01-27 Prekės klasifikavimo aktas Nr. 15L0053, neatima pareiškėjo teisės kreiptis į Muitinės departamentą dėl informacijos suteikimo. Atsakovo diskrecija suteikti ar atsisakyti suteikti informaciją laikantis Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų ir atitikti prašymo turinį. Muitinės departamento 2015-06-25 rašte pateikta abstrakti informacija neatitinka pareiškėjo skundo turinio, Įstatymo ir Taisyklių reikalavimų. Be to, teismas Muitinės departamento teiginius, kad pareiškėjui buvo suteikta visa prašoma informacija atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad į jo 2015-03-12 nebuvo atsakyta. Taip pat teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams šalinti. Šiuo atveju atsakovas turėjo vadovautis Taisyklių 36 punktu ir prašyti pateikti papildomus dokumentus. Minėta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl informacijos suteikimo, o ne inicijavo mokestinį ginčą. Teismas sutinka su Komisijos pastabomis, kad, be kita ko, atsakymas yra parengtas pažeidus 20 darbo dienų terminą. Muitinės departamentas šių aplinkybių nepaaiškino ir nepateikė duomenų, kad terminas būtų buvęs pratęstas. Atsakovas šiuo atveju pažeidė ir gero administravimo principą. Muitinės departamentas skunde nepaneigė Komisijos nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į Įstatymo bei Taisyklių aptartas nuostatas, daro išvadą, kad Komisija tinkamai ištyrė ir įvertino ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pagal jai suteiktą kompetenciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta Muitinės departamento skundo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti 350 Eur už jam suteiktas advokato Vilmanto Poškaus teisines paslaugas Komisijoje ir teisme.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Byloje taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2014 m. IV ketvirtį buvo 714,50 Eur, o 2015 m. I ketvirtį – 699,80 Eur.
Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už skundą, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5, o pagal 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įgijo teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėją Komisijoje ir teisme pagal 2015-07-28 teisinės pagalbos sutartį Nr. AVPK-35/2015 atstovavo advokatas V. Poškus.
Pareiškėjas prašyme detalizavo, kad išlaidas už teisines paslaugas sudaro: 100 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimas Komisijos posėdžiui ir atstovavimas Įmonės 2015-08-06 Komisijos posėdyje nagrinėjant skundą dėl Muitinės departamento sprendimo Nr. (4.14)3B-6581 panaikinimo. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2015-08-05 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-05 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Eur už atsiliepimo į Muitinės departamento skundą administracinėje byloje Nr. eI-10744-463/2015 parengimą, susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atvykimas į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir atstovavimas 2015-12-03 teismo posėdyje. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2015-11-26 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-27 sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 250 Eur už teisines paslaugas. Taigi, pareiškėjas pagrindė jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir yra pagrįstos, todėl teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir priteisia 350 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos būtų mažinamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo A. J. gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ prašymą priteisti atstovavimo išlaidas tenkinti ir priteisti iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Iveta Pelienė
Donatas Vansevičius