Administracinė byla Nr. I-1358-484/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04357-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 35; 20.2.3.1; 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Lošimų strateginė grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Top Sport“, uždaroji akcinė bendrovė „TV žaidimai“).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas A. K. teismui pateikė skundą, kurį 2018-02-08 patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017-11-30 sprendimą Nr. 3R-371(AG-295/03-2017); 2) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017-03-16 įsakymą Nr. DI-166 ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į visus klausimus išvardintus 1 atvejo „Ginčytinos vietos“ sekcijoje (ties 2017 m. spalio 20 d. data); 3) panaikinti Tarnybos 2017-09-21 įsakymą Nr. DI-642 ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į visus klausimus, išvardintus 2 atvejo „Ginčytinos vietos“ sekcijoje (ties 2017 m. spalio 20 d. data); 4) panaikinti Tarnybos 2017-09-21 įsakymą Nr. DI-643 ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į visus klausimus, išvardintus 4, 6, 7, 8 ir 9 atvejų „Ginčytinos vietos“ sekcijoje (ties 2017 m. spalio 20 d. data); 5) panaikinti Tarnybos 2017-09-07 įsakymą Nr. DI-624 ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į visus klausimus, išvardintus 5 atvejo „Ginčytinos vietos“ sekcijoje (ties 2017 m. spalio 20 d. data); 6) panaikinti Tarnybos 2018-01-25 įsakymą Nr. DI-34 ir įpareigoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo atsižvelgiant į visus klausimus, išvardintus 2 atvejo „Ginčytinos vietos“ sekcijoje (ties 2018-01-29 data); 7) įpareigoti Tarnybą kompensuoti pareiškėjui jo patirtą 54 688 Eur dydžio turtinę žalą (1 t., b. l. 86–102; 5 t., 1–10).

Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį pastebėjo daug kazino lošimų reklamos. Kadangi nebuvo prevencinės informacijos, o tokia reklama buvo laisvai prieinama, nusprendė išbandyti šiuos lošimus. Pareiškėjui išsivystė priklausomybė lošti ir jis pralošė didelę sumą pinigų. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Tarnybą dėl nuotolinio įrenginio strategijos ir galimybės užblokuoti nuotolinius kazino lošimus. Nuo tada pareiškėjas Tarnybai ėmė rašyti pranešimus apie galimus kazino lošimų nuotoliniu būdu organizavimo pažeidimus, tačiau Tarnyba nei vieno jų nepatenkino.

Dėl Tarnybos 2017-03-16 įsakymo Nr. DI-166 paaiškino, kad 2017-01-10 išsiuntė Tarnybai pranešimą dėl orakulas.lt defekto sistemoje, kuris leidžia atlikti statymus esant Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV). Pridėjo nuotraukas, patvirtinančias, kad toje pačioje sistemoje vienoje vietoje tai yra leidžiama, o kitoje - ne. Tarnyba skundžiamu įsakymu nurodė, jog nebuvo pažeisti Azartinių lošimų įstatymo (toliau – Įstatymas arba ALĮ) reikalavimai. Siekdamas sužinoti, ar lošti JAV iš tiesų yra galima, 2017-03-16 išsiuntė Tarnybai pranešimą su klausimais, tačiau Tarnyba į užduotus penkis konkrečius klausimus neatsakė. Pareiškėjas 2017-06-05 išsiuntė dar vieną pranešimą su tais pačiais klausimais. Tarnyba 2017-06-06 pakartojo kovo mėnesį siųstą sprendimą, bet į tuos penkis klausimus neatsakė. Pareiškėjas teigia, jog ne kartą kreipėsi į Tarnybą pakartotinai, tačiau nors atsakymas buvo pateiktas, į šiuos konkrečius klausimus jam nebuvo atsakyta. Tarnyba šiame įsakyme nurodė, jog neturėjo duomenų, kad vartotojas lošė iš JAV, nors 2017-01-10 pranešime Tarnybai pareiškėjas buvo nurodęs, jog dėl sistemos klaidų kreipėsi į Tarnybą, kuri iškart ir apribojo visus statymus. Skundžiamame įsakyme Tarnyba nurodė, jog neturi galimybės ir nenustatinėja, iš kokios valstybės yra atliekami statymai, tačiau pačiame įsakyme yra nurodyti atliktų statymų IP adresai. Taip pat 2017-01-10 pranešime Tarnybai pareiškėjas buvo nurodęs, jog orakulas.lt viename puslapyje lažintis iš JAV draudžia ir rodo pranešimą. Kelia klausimą, kodėl Tarnyba neįvertino Tarnybos direktoriaus įsakymo dėl reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams patvirtinimo II skyriaus 21–22 reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamame sprendime neįvertino pirmų keturių argumentų, paminėtų „Ginčytinos vietos“, 2017-06-05 pranešimą traktavo kaip skundą dėl 2017-03-16 priimto sprendimo Nr. DI-166, nors tai buvo paprasti klausimai, įforminti atskiru pranešimu, siekiant suprasti su lošimais susijusią informaciją, be to, neįvertino to, kad pareiškėjas siekia gauti atsakymus į 2017-06-05 pranešime užduotus klausimus.

Dėl Tarnybos 2017-09-21 įsakymo Nr. DI-642 paaiškino, jog 2017-03-30 pranešimu kreipėsi į Tarnybą dėl orakulas.lt sistemos, kuri priima bankines įmokas, nors sistemoje nėra užregistruota vartotojo banko sąskaita. Nurodo, kad 2017-05-08 ir 2017-07-24 kreipėsi į Tarnybą su pranešimu ir jo papildymu, nes buvo pastebėta, kad be vartotojo sutikimo sutartyje atsirado sąskaitos numeris. Be to, pastebėjo, kad orakulas.lt sistema be asmens tapatybės patvirtinimo leidžia pildyti sąskaitą ir atlikti statymus. Teigia, kad Tarnyba įsakyme nepagrįstai nurodė, jog sutarties duomenų užpildymas yra vartotojo atsakomybė ir sąskaita galėjo būti ištrinta vartotojo bei, kad nebuvo pažeista ALĮ 202 straipsnio 1 dalis ir nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Tarnyba netikrino to, ar sąskaitos numerio laukas yra „uždarytas“ ir reikšmės ištrinti (pakeisti) negalima. Bendrovei raštu Nr. 2625 pateikus sutartį su sąskaitos numeriu, Tarnybai nekilo įtarimų, jog bendrovė tiesiog atspausdino sistemoje rodomą sutartį, kuri jau buvo pakeista (prirašant banko sąskaitos numerį) be vartotojo sutikimo. Tarnyba nesiaiškino, kas pakoregavo sutartį, o tik patikrino 2017-09-05 registracijos langą, neatsižvelgdama į tai, jog vartotojo sutartis buvo pasirašyta 2008 m., o atnaujinta 2016-01-02. Taip pat Tarnyba nepateikė atsakymo į 2017-07-24 pranešimą. Pareiškėjo teigimu, VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamame sprendime neįvertino ir neatsižvelgė į visus pareiškėjo argumentus, nurodytus „Ginčytinos vietos“, t. y. nebuvo atsakyta, kodėl priimant 2017-09-21 įsakymą Nr. DI-642 nebuvo atsižvelgta į pranešime nurodytą situaciją, kodėl 2017-09-21 įsakymas Nr. DI-642 prieštarauja 2018-01-25 įsakymui Nr. DI-34, kodėl Tarnyba traktuoja tokią sistemos spragą, kaip mažareikšmį teisės aktų pažeidimą, jei jos metu be sistemos identifikavimo ir be sutarties vartotojas galėjo naudotis visomis sistemos funkcijomis, ar visi atlikti statymai be vartotojo sutikimo gali būti traktuojami kaip validūs ir atitinkantys visus reikalavimus, kodėl Tarnyba nepasirūpino, kad atsiradus trikdžiams būtų anuliuoti statymai, o įmokos grąžintos, kodėl Tarnyba nenagrinėjo vartotojo patirtos žalos.

Dėl Tarnybos 2017-09-21 įsakymo Nr. DI-643 paaiškino, jog 2017-03-30 pranešimu ir jo 2017-04-12 ir 2017-05-10 papildymais kreipėsi į Tarnybą dėl betsafe.lt „War“ kazino žaidime, kuris klaidingai traktavo statymus. Transliacija rodydavo vieną tiražą, o statymuose leisdavo atlikti už kitą. Kaip įrodymai buvo pridėtos nuotraukos, o su pranešimų papildymais buvo pridėta filmuota vaizdo medžiaga. Skundžiamu įsakymu Tarnyba nurodė, jog nesklandumų nebuvo, teikia nuomonę, jog sutrikimai įvyko kliento pusėje, nepaisydama to, jog pareiškėjas nurodė, kad transliacijos veikė gerai. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, priimdama skundžiamą įsakymą, nesivadovavo pateikta filmuota medžiaga ir nuotraukomis, neišnagrinėjo 2017-05-10 pranešimo reikalavimų, neišsiaiškino, kodėl vėlavo transliacijos. Tarnyba nesilaikė reglamento, pagal kurį trikdžiams atsiradus atlikti statymai turi būti anuliuojami, o įmokos turi būti grąžinamos. Betgames.tv transliacijų vaizdo įrašai neįrodo, kad vaizdo transliacijos metu buvo galima atlikti (kiek buvo duota laiko) statymus ir kokie koeficientai tuo metu buvo galimi. Įrašai parodo tik tiražų rezultatus. Pareiškėjo teigimu, VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamame sprendime neįvertino ir neatsižvelgė į visus pareiškėjo argumentus, nurodytus „Ginčytinos vietos“, nepaisant to, kad egzistuoja kaip įrodymai video ir foto medžiaga. 

Dėl Tarnybos 2017-09-07 įsakymo Nr. DI-624 paaiškino, kad 2017-05-18 kreipėsi į Tarnybą su pranešimu dėl betsafe.lt sistemos „War“ kazino žaidimo, kuri neleido atlikti statymus, nors laikmatis rodydavo pakankamai laiko. Pareiškėjas 2017-06-05 į Tarnybą kreipėsi pranešimu, teikdamas pasiūlymą, kaip patikrinti, ar sistema atitinkamu momentu veikė gerai. Tarnyba skundžiamu Įsakymu atsakė, jog duomenų bazėje rado įrašus apie atliktus statymus ir nerado įrašų apie neatliktus statymus. Vaizdo įrašai sutrikimų neidentifikavo. Bendrovė nurodė, jog vienas statymas buvo nepriimtas, tačiau vartotojas nesutapo su pareiškėju. Už betgames.tv žaidimų trikdžius atsako bendrovė „BSG Limited“, kuri nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas VAGK skunde nurodė, kad Tarnyba tikrino ne tas vietas, kurios galėjo identifikuoti sutrikimus. Betgames.tv transliacijų vaizdo įrašai neįrodo, kad vaizdo transliacijos metu statymus buvo galima atlikti (kiek buvo duota laiko) ir kokie koeficientai tuo metu yra galimi. Įrašai tik parodo tiražų rezultatus. Tarnyba nepateikė 2017-06-05 pranešime prašomos informacijos. Tarnyba nežinojo, pagal kokias sutartis (sąryšius) „TV Žaidimai“ paslaugos yra teikiamos per lažybų bendroves, taip pat nepasidomėjo bendrovės „BSG Limited“ apie situaciją, nors būtent ši bendrovė yra atsakinga už trikdžius. Nevertino Tarnybos direktoriaus įsakymų dėl reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams patvirtinimo II skyriaus 20–22 reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamame sprendime nepaminėjo 4 argumento nurodyto „Ginčytinos vietos“, neatsižvelgė į visus argumentus paminėtus „Ginčytinos vietos“, kurie nurodo, jog Tarnybos tikrinimo būdai buvo bereikšmiai, nors buvo pasiūlyta kaip turėtų, patikrinti (kaip gauti įrodymų).

Dėl Tarnybos 2018-01-25 įsakymo Nr. DI-34 pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių motyvų, kuriais remiantis, pareiškėjo nuomone, jis turėtų būti pripažintas neteisėtu. Pareiškėjas ginčydamas įsakymą kelia įvairaus pobūdžio klausimus Tarnybai, taip pat lygina Tarnybos priimtų įsakymų turinį tarpusavyje, t. y. lygina skundžiamą įsakymą su Tarnybos 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. DI-642.

Dėl žaidimo „War” reglamentavimo pareiškėjas paaiškino, jog 2017-04-06 kreipėsi į Tarnybą pranešimu, jog lažybų bendrovės reglamentai nepateikia informacijos apie betgames.lt teikiamas paslaugas. Tarnyba 2017-04-13 atsakė, jog bendrovės žaidimai vadovaujasi „Bendrosios nuostatos“ nuostatomis. Pareiškėjas 2017-06-05 kreipėsi į Tarnybą su pranešimu pateikti informaciją, kaip betgames.lt atitinka Azartinių lošimų reikalavimus. Tarnyba 2017-09-21 įsakymu Nr. DI-643 atsakė, jog žaidimai nėra įtraukti į lažybų bendrovių reglamentus, kadangi lošėjas nedalyvauja nuotoliniuose lošimuose. Lošėjas dalyvauja lažybose „TV Žaidimai“ teikiamoje lažybų pasiūloje. Pareiškėjas nesutinka su įsakymu, jog „TV Žaidimai“ teikiamoje lažybų pasiūloje nėra laikomi nuotoliniais lošimais. Kelia klausimus, kodėl šie žaidimai neturi jokio aprašo ar taisyklių, ar prieš lošiant turėtų būti pasirašoma lošimo sutartis pagal ALĮ 202 straipsnio 1 punktą. Skundžiamame įsakyme Tarnyba, pareiškėjo teigimu, nepateikė 2017-06-05 pranešime prašomos informacijos, ar betgames.lt , kaip lošimo namai, atitinka įstatymo nurodomus reikalavimus; ar betgames.lt lošimo stalai yra „Topsport“, „Betsafe“ ir „Orakulas“ bendrovių nuosavybė pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį; kodėl kortų nugarėlės neturi bendrovės logotipo; ar yra atvaizduojami įspėjamieji ženklai; papildomai klausia, kodėl lošimų laimėjimų išmokėjimas per betgames.tv žaidimus nevykdomas iš karto, kaip nustato Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas. Pareiškėjo teigimu, VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamame sprendime nepaminėjo pirmo argumento nurodyto „Ginčytinos vietos“, neatsižvelgė į visus argumentus paminėtus „Ginčytinos vietos“.

Dėl Lietuvos žaidėjų nukreipimo į užsienietiškus tinklalapius nurodė, kad 2017-02-21 pranešimu kreipėsi į Tarnybą dėl to, jog sistema nukreipia lošti į užsienietiškas interneto nuorodas. Tarnyba 2017-09-21 įsakymu Nr. DI-643 atsakė, jog nukreipimas yra būtinas dėl integracijų su trečiosios šalies produktais ir pasirinktas dėl saugumo aspektų, o nukreipimas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir saugumo standartus. Pareiškėjas skunde VAGK nurodė, kad nesutinka su šiuo įsakymu, nes Tarnyba nenurodė teisės normos, kuri leistų žaisti užsienietiškame interneto puslapyje, kelia klausimus, kodėl šiam atvejui negalioja ALĮ 16 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 10 dalis, kodėl nuotolinio lošimo sutartyje taip pat nebuvo supažindintas su navigacija į užsienio sistemas ir kodėl buvo naviguojama į užsienietišką sistemą be vartotojo sutikimo. Pareiškėjo teigimu, VAGK neatsižvelgė į visus argumentus, paminėtus „Ginčytinos vietos“.

Dėl azartinio pobūdžio reklamos paaiškino, kad 2017-02-21 kreipėsi į Tarnybą pranešimu dėl gaunamos azartinio pobūdžio reklamos (el. paštu, SMS pranešimais, socialiniuose tinkluose). Tarnyba 2017-09-21 įsakymu Nr. DI-643 atsakė, jog bendrovės laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, kad vartotojai yra sutikę gauti reklaminio pobūdžio žinutes, o prisijungus prie facebook.com paskyros tokios reklamos nebuvo. Pareiškėjas VAGK nurodė, kad Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis draudžia Lietuvos Respublikos teritorijoje reklamuoti azartinius lošimus be išimčių. Lažybų bendrovė neturi vartotojo sutikimo siųsti azartinio pobūdžio žinutes, kadangi tai nebuvo numatyta nuotolinėje lošimo sutartyje. Reklaminio pobūdžio žinutės yra vaizduojamos per facebook.com „A.ds“ ir „Sponsored“ funkcijas, net ir nesant vartotojų ar sekėjų. Naršant internete ar žiūrint filmuotą vaizdo medžiagą, atsidaro langai su tokio pobūdžio reklama. Pareiškėjo teigimu, VAGK neatsižvelgė į visus argumentus, paminėtus „Ginčytinos vietos“, nepaminėjo 3 argumento.

Dėl žaidimo „Blackjack“ strategijos paaiškino, kad 2016-11-10 pranešimu kreipėsi į Tarnybą dėl kazino žaidimo strategijos ir nurodė, kad teoriškai „Blackjack“ žaidimas suteikia beveik vienodus šansus laimėti tiek lošėjui, tiek bankui, tačiau taip nėra realybėje. Pareiškėjas pridėjo statistiką, kuri nurodo, kad protarpiais bankai laimi viską, nėra galimybės užblokuoti “Kazino” žaidimus. Tarnyba atsakė, jog galima visas lažybas užblokuoti kartu, o bendrovė laikėsi Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas 2017-01-15, 2017-02-21, 2017-04-12, 2017-05-08, 2017-06-05 pranešimais taip pat kreipėsi į Tarnybą. 2017-05-08 pranešimo papildyme Tarnybai nurodė, jog žaidimas paslėpė RTP rodiklio rodmenį. 2017-06-05 pranešimo papildymu prašė Tarnybos pateikti informaciją, ar yra statistika, įrodanti, jog žaidėjams taip pat pasitaiko laimėti daug kartų iš eilės (pvz., 15), kaip ir kompiuteriui, taip pat, kodėl vartotojai nėra supažindinami su RTP parametro apskaičiavimu, nors to reikalauja nuostatai. Pareiškėjo teigimu, VAGK neaprašė 2017-01-15, 2017-01-20, 2017-02-21, 2017-04-13 pateiktų pranešimų, nepaminėjo 11 argumento „Ginčytinos vietos“, neatsižvelgė į visus argumentus „Ginčytinos vietos“.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Tarnyba negali atsakyti į bendro pobūdžio klausimus, susijusius su azartiniais lošimais ir negali nukreipti ten, kur atsakymus galima būtų gauti, nors Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 15 straipsniai Tarnybą įpareigoja konsultuoti ir suteikti informaciją kompetencijos klausimais. Tarnyba negali atlikti kompetentingo tyrimo pagal pateiktus pranešimus (net jei yra pateikti įrodymai ir pasiūlymai kaip tikrinti) ir įrodyti lažybų bendrovių kaltę, negali tinkamai įstatymu sureglamentuoti ir griežtai sukontroliuoti nuotolinius lošimus, suteikiant žmonėms maksimalią informaciją apie pasekmes ir apsaugant juos nuo besaikio vartojimo ir žalingų pasekmių, nesiima jokių veiksmų, nepaisant gaunamų skundų kiekio, nors teisės aktų nustatyta tvarka Tarnyba įpareigota kontroliuoti, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei reikalavimų, bei rengti lošimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus (Įstatymo 28 ir 29 straipsniai) ir vadovautis subsidiarumo, išsamumo principais ir atsakomybės už priimtus sprendimus principais (VAĮ 3 straipsnis). Teigia, kad Tarnyba negali nustatyti, kada asmuo turi patologinį potraukį lošti (net kai asmuo skundžia, jog nėra galimybės užblokuoti tik internetinius kazino žaidimus ir net kai įvardija praloštas sumas) ir pasiūlyti pagalbą atsiribojant nuo priklausomybės, nors pagal Įstatymą 26 straipsnį Tarnyba įpareigota užtikrinti lošėjų teisių bei interesų apsaugą. Tarnyba nežino, kad vartotojai kiekvienoje parduotuvėje, kur yra „Perlo“ terminalas, gali papildyti lažybų sąskaitas neribotomis sumomis, nepaisant to, kad lažybų bendrovėse esančios „Perlo“ Paslaugų sutartys apibrėžia limitus, nežino, jog jei žaidėjai laimi, lažybų tiekėjai savavališkai pritaiko limitus, tačiau, jei žaidėjai pralaimi – adekvačiai niekas nevyksta, taip pat nežino, kiek pinigų buvo pralošta nuo to laiko, kai tik buvo įteisinti nuotoliniai kazino lošimai, nes skaičiai nėra skelbiami. Be to, Tarnybai nerūpi vis didėjantis Lietuvos piliečių skaičius, kurie yra įtraukiami į nuotolinius kazino lošimus internetu ir, kad jie ne tik pralošia vis didesnes pinigų sumas, bet ir netenka sveikatos, nors teisės aktų nustatyta tvarka Tarnyba yra įpareigota užtikrinti sąžiningą, skaidrų lošimų vykdymą ir lošėjų teisių apsaugą (Įstatymo 26 straipsnis), taip pat kontroliuoti, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir reikalavimų bei rengti lošimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus (Įstatymo 28 ir 29 straipsniai), vadovautis atsakomybės už priimtus sprendimus principu (VAĮ 3 straipsnis). Tarnyba nieko negali padaryti, jog kazino tiekėjų Lietuvoje tik daugėja, toleruoja reklamą su kazino žaidimais, kuri vaizduojama televizijoje, socialiniuose tinkluose, el. laiškais, SMS žinutėmis ir viešuosiuose vietose (pvz. autobusai, stendai). Reklama formuoja klaidingą įvaizdį visuomenėje (pvz., lošėjas yra lydimas sėkmės ir pripažinimo), mato ir suaugę, ir vaikai, tuo pažeidžiant Įstatymo 10 straipsnį, Reklamos įstatymo 4 ir 5 straipsnius, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 39 straipsnį.

Pareiškėjo teigimu, nepaisant nurodytų pažeidimų, azartiniai kazino žaidimai buvo pasiekiami vartotojams jau nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio (pirmas pareiškėjo pranešimas pateiktas 2016 m. lapkričio mėnesį), tačiau Tarnyba vis dar neturėjo procedūrų ir taisyklių, kaip susitvarkyti su pateikiamais lošėjų pranešimais, nes tik 2016 m. pabaigoje buvo priimtos atliekamų tyrimų taisyklės (Tarnybos 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. DI-764) ir Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių patikrinimo taisyklės (Tarnybos 2016 m. gruodžio. 30 d. įsakymas Nr. DI-771), tokiu būdu pažeidžiant Įstatymo 26 straipsnio ir VAĮ 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba netinkamai sugrupuoja pranešimus ir pateikia vieną sprendimą skirtingomis temomis, o į kitus glaudžiai susijusius pranešimus neatsako, tuo pažeisdama VAĮ 3 ir 15 straipsnių nuostatas.

Dėl patirtos žalos pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio nuostatas, Tarnyba nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pagal CK 6.248 straipsnio (kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga) 3 dalies nuostatas asmuo laikomas kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ko pasėkoje, pagal CK 6.247 straipsnį atsirado priežastinis ryšys. Jeigu Tarnyba nebūtų įteisinusi internetinių kazino žaidimų, pareiškėjo teigimu, jis nebūtų apie juos sužinojęs ir žaidęs. Jeigu Tarnyba būtų uždraudusi, arba tinkamai apribojusi, arba sukontroliavusi azartinio pobūdžio reklamą - taip pat nebūtų sužinojęs apie internetinius kazino žaidimus ir nebūtų jų žaidęs. Jeigu Tarnyba būtų tinkamai įstatymu sureglamentavusi ir griežtai sukontroliavusi internetinius kazino žaidimus, suteikiant maksimalią informaciją apie pasekmes ir apsaugojusi nuo besaikio vartojimo ir žalingų pasekmių - taip pat nebūtų pradėjęs žaisti. Jeigu Tarnyba būtų tinkamai sureagavusi į pateiktus pranešimus ir atlikusi kompetentingus tyrimus - būtų nustojęs žaisti. Pareiškėjo teigimu, mėnesiams bėgant žaidimai įtraukė taip, jog buvo pradėta lošti kasdien, o tai pagal Įstatymo 2 straipsnio 22 dalį reiškia patologinį potraukį lošti. Šis psichikos sutrikimas (patologinis potraukis lošti) atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Jeigu nebūtų žaidęs ar būtų nustojęs žaisti anksčiau - nebūtų patyręs (turtinės žalos), nuostolio nustatyto CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2016 m.  rugpjūčio mėnesio patyrė 54 688,00 EUR turtinę žalą (Orakulas.lt/Olybet.lt puslapyje išleista 14 243.00 EUR; Tonybet.lt/Betsafe.lt puslapyje išleista 34 695,00 EUR; Topsport.lt puslapyje išleista 5750,00 EUR).

Atsakovė Tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu ir jo patikslinimu nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (4 t., b. l. 15–22, 5 t., b. l. 46–51).

Paaiškino, kad skundžiami įsakymai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus bendrojo pobūdžio reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui. Pareiškėjas ginčydamas Tarnybos direktoriaus įsakymų teisėtumą iš esmės nenurodo jokių motyvų, kuriais remiantis, pareiškėjo nuomone, jie turėtų būti pripažinti neteisėtais bei neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomų individualiam administraciniam aktui. Pareiškėjas ginčydamas įsakymus kelia įvairaus pobūdžio klausimus Tarnybai bei vertina įsakymuose nurodytus įrodymus ir teikia apie juos savo nuomonę.

Pažymi, kad pareiškėjo skundžiami įsakymai priimti atlikus specialiuosius neplaninius UAB „Top Sport“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Orakulas“ patikrinimus. Tarnybos nuomone, bendrovių patikrinimai atlikti išsamiai išsiaiškinus visas pareiškėjo skunduose, kurių pagrindu buvo pradėti patikrinimai, aplinkybes. Skundžiamuose įsakymuose aiškiai nurodyti įrodymai, kuriais remiantis priimti ginčijami įsakymai, pateikiamas aiškus ir nuoseklus šių įrodymų vertinimas, pagrindžiamas konkrečiomis materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis įsakymuose nurodytus teisinius santykius, visi įsakymų priėmimo motyvai aiškiai išdėstyti skundžiamuose įsakymuose, todėl yra aiškūs ir pagrįsti. Tai, jog pareiškėjas teikia savo nuomonę apie įsakymuose nurodytas aplinkybes, kurios patikrinimo metu buvo aiškiai nustatytos ir pagrįstos surinktų įrodymų visetu, negali būti laikoma pagrindu pripažinti nurodytus įsakymus neteisėtais bei neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Tarnybos nuomone, skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nes skundžiami įsakymai yra priimti atsižvelgiant į VAĮ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, priimtuose sprendimuose yra nurodomi sprendimų priėmimo motyvai ir įrodymai, apskundimo terminai bei subjektai, kuriems vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, įsakymai privalo būti įteikti. Skundžiamas Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 3R-371 (AG-295/03- 2017) yra priimtas išsamiai išanalizavus skundžiamus įsakymus ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Komisijos sprendimo argumentai paremti surinktų įrodymų visetu ir administracinio ginčo nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl pareiškėjo skundžiamo Tarnybos 2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. DI-34 nurodo, kad šiuo įsakymu buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir PPTFPĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas bei nustatytas atsakingas asmuo (UAB „Orakulas“ finansininkas A. T.). Nors pareiškėjas savo skunde kelia klausimą, kokiu pagrindu konstatuotas pažeidimas buvo pripažintas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, tačiau iš skundžiamo įsakymo Nr. DI-34 turinio matyti, kad įsakymo 2.2 papunktyje yra aiškiai nurodomi tokio sprendimo priėmimo motyvai ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis šis sprendimas priimtas. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo naujas bendrovės klientas ir jo tapatybė buvo nustatyta sudarant 2008 m. kovo 25 d. Nuotolinio lošimo sutartį Nr. 915761, todėl jis, sudarytos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu turėjo teisę dalyvauti bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose bei buvo jos klientas. Todėl Tarnybai nėra aiškūs pareikėjo argumentai dėl atliktų statymų be pareiškėjo sutikimo, šių statymų anuliavimo ir jų grąžinimo. Atsakovės teigimu, kad pareiškėjo teikiama nuomonė apie įsakyme nurodytas aplinkybes, kurios patikrinimo metu buvo aiškiai nustatytos ir pagrįstos surinktų įrodymų visetu, negali būti laikoma pagrindu pripažinti įsakymą Nr. DI-34 neteisėtu bei neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Pažymi, kad visi Tarnybos direktoriaus priimti įsakymai, vieni kitų atžvilgiu neturi aukštesnės teisinės galios. Be to, Tarnybos direktorius sprendimus priima vadovaudamasis ne anksčiau priimtais įsakymais dėl atliktų bendrovių patikrinimų, o įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Atsakovės nuomone, skundžiami įsakymai savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovė nurodo, kad pareiškėjas patirtos turtinės žalos atsiradimą kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10,12,14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 81, 101, 102, 103 straipsniais ir antruoju1 skirsniu įstatymo, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. ir kuriuo buvo reglamentuotas nuotolinių lošimų organizavimas ryšio priemonėmis (internetu) bei Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies, kurioje reglamentuoti azartinių lošimų reklamos ribojimai. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą grindžia ne konkrečiais Tarnybos neteisėtais veiksmais (neveikimu) ar konkrečių įstatymo nuostatų nesilaikymu, o šiuo metu galiojančiu įstatyminiu reglamentavimu, kuris, anot pareiškėjo lėmė tai, kad jis įsitraukė į nuotolinius lošimus ir per visą laikotarpį pralošė 54 688,00 Eur sumą. Pažymi, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad jam išsivystė patologinis potraukis lošti, Tarnyba nėra gavusi pareiškėjo prašymų neleisti lošti, nors tokia galimybė Tarnyboje egzistuoja nuo 2004 m.

Pažymi, kad Tarnybos kompetencija azartinių lošimų srityje yra aiškiai reglamentuojama Įstatymo 26 straipsnyje. Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis), todėl Tarnybai nėra suprantami pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai apie galimus Tarnybos neteisėtus veiksmus, kildinamus iš skunde nurodytų Įstatymo nuostatų, kas nėra priskirtina Tarnybos kompetencijai. Atsakovės nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Lošimų strateginė grupė“, UAB „Top Sport“, UAB „TV žaidimai“ nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškėjo skundą bei jo patikslinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2017-11-30 sprendimo Nr. 3R-371(AG-295/03-2017), Tarnybos 2017-03-16 įsakymo Nr. DI-166, 2017-09-21 įsakymo Nr. DI-642, 2017-09-21 įsakymo Nr. DI-643, 2017-09-07 įsakymo Nr. DI-624, 2018-01-25 įsakymo Nr. DI-34 teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Tarnybai atlikti veiksmus bei turtinės žalos atlyginimo.

           Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ arba Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. Šios institucijos vykdomos viešojo administravimo funkcijos nustatytos Įstatymo 28 straipsnyje. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 5 punktą ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-05-16 įsakymu Nr. 1K-177 (toliau – Nuostatai), 9.4 punktą, Tarnyba tikrina, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, nuotolinio lošimo reglamento ir lošimo reglamento lošimų organizavimo vietose, taip pat didžiųjų loterijų taisyklių didžiųjų loterijų organizavimo ir bilietų platinimo vietose, o pagal 9.41 p. nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus. Lošimų organizatorių veiklos patikrinimų organizavimo, patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimo ir vertinimo procedūras nustato Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių patikrinimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. DI-771 (toliau - Taisyklės). Veiklos patikrinimas pradedamas pavedimo patikrinti surašymu (Taisyklių 4 p.). Neplaninis patikrinimas atliekamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 364 straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu (35 p.). Tarnyba pagal gautus lošėjų pranešimus atlieka neplaninį specialųjį patikrinimą, kurio metu tiriami faktai ir aplinkybės dėl organizatorių galimai padarytų ar daromų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (Taisyklių 36.1. p.). Patikrinimas laikomas baigtu surašius patikrinimo aktą (Taisyklių 45.1. p.). Tarnybos sprendimas dėl patikrinimo yra įforminamas priimant įsakymą (Taisyklių 51 p.).

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti lošimų organizatorių veiklos priežiūrą, kurios metu nustačiusi, kad yra pažeisti įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimai, priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo tam, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad pažeidimai ateityje nesikartotų. Todėl teismas šiuo atveju, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios lošimų organizavimo kontrolę, priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrins tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, įvertins, ar Įsakymai priimti kompetentingo subjekto, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (lošėjas) dalyvaudamas trečiųjų suinteresuotų asmenų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose pastebėjo galimus Įstatymo pažeidimus ir apie tai pranešimais informavo Tarnybą. Tarnyba, remdamasi šiais pranešimais atliko lošimų organizatorių neplaninius specialiuosius patikrinimus, kurių rezultatus įformino skundžiamais įsakymais. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba neišsamiai išnagrinėjo jo pranešimus, atsakė ne į visus jo keliamus klausimus, taip pat nesiėmė priemonių tinkamai sureglamentuoti įstatymu ir kontroliuoti nuotolinių azartinių lošimų vykdymą, suteikiant maksimalią informaciją apie pasekmes ir siekiant apsaugoti lošėjus nuo besaikio vartojimo ir žalingų pasekmių, dėl ko jis buvo įtrauktas į nuotolinius kazino lošimus, nukentėjo psichologiškai, sutriko jo sveikata, jis patyrė turtinę žalą.

Dėl Tarnybos 2017-03-16 įsakymo Nr. DI-166

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016-12-31 elektroniniu laišku, o vėliau ir 2017-01-10 pranešimu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas peržiūrėti jo situaciją ir atsakyti, ar jis gali tikėtis kompensacijos pranešime aprašytoje situacijoje (VAGK byla, I t., b. 1. 72, 79, 82). Pareiškėjas pranešimuose paaiškino, jog būdamas JAV UAB „Orakulas“ interneto svetainės www.orakulas.lt pagrindiniame puslapyje dalyvavo žaidime „KARAS“ ir atliko keletą statymų 551 Eur sumai. Nusprendus padidinti žaidimo vaizdą ir paspaudus ant lango padidinimo mygtuko, sistema pateikė pranešimą, kad žaidimas nėra prieinamas: “Access denied. The game is not available in your country“ (liet. „Prieiga negalima. Žaidimas nėra prieinamas jūsų šalyje“). Apie sistemos defektą pranešė UAB „Orakulas“, prašydamas grąžinti pinigus, tačiau minėta bendrovė išjungė galimybę atlikti jam statymus tada, kai jis jau buvo grįžęs į Lietuvą, ir atsisakė grąžinti statymo sumas. Nurodė, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl gali naudoti bendrovės paslaugomis, o JAV piliečiams statymai bendrovėje yra uždrausti.

Remdamasi šiais pareiškėjo pranešimais atsakovė pagal Tarnybos direktoriaus 2017-01-13 pavedimą Nr. PT-9 pradėjo neplaninį specialųjį UAB „Orakulas“ patikrinimą. Tuo tikslu ji kreipėsi į UAB „Orakulas“, prašydama pateikti išsamų bendrovės atsakingo darbuotojo paaiškinimą dėl pareiškėjo pranešime nurodytos situacijos, išrašą iš bendrovės duomenų bazės, iš kurio būtų matyti, kada pareiškėjas su bendrove sudarė nuotolinio lošimo sutartį, išsamų bendrovės atsakingo darbuotojo paaiškinimą, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis pareiškėjui buvo leidiama dalyvauti bendrovės interneto svetainėje www.orakulas.lt organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, kadangi statymus pareiškėjas atliko iš užsienio valstybės teritorijos, išrašą iš bendrovės duomenų bazės, iš kurio būtų aiškiai matyti, kokius statymus, lošiant kokius nuotolinius lošimus ir kokiai sumai pareiškėjas atliko iš užsienio valstybės (JAV) teritorijos ir kitą informaciją, kuri būtų svarbi išsamiam ir objektyviam patikrinimo atlikimui (VAGK byla, I t., b. l. 90-91). Tarnyba, išnagrinėjusi UAB „Orakulas“ pateiktus duomenis ir paaiškinimus, kitą patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2017-03-07 surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-17, kuriame konstatavo, jog UAB „Orakulas“ 2016-12-22 priimdama pareiškėjo atliktus statymus, juos apskaičiusi ir atitinkamai pripažinusi lažymų baigtis, vadovavosi UAB „Orakulas“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2016-01-21 įsakymu Nr. DI-31 (toliau - Reglamentas), nuostatomis ir ALĮ nepažeidė. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2016-12-22, dalyvaudamas nuotoliniame lošime bendrovės interneto svetainėje www.orakulas.lt statymus atliko būtent iš JAV teritorijos, patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Iš pareiškėjo pateikto paso kopijos matėsi tik atvykimo į JAV teritoriją datos spaudas (2016-12-09), tačiau išvykimo iš JAV teritorijos datą patvirtinančio spaudo pareiškėjas nepateikė (VAGK byla, I t., b. 1. 89, 124-128, 118-119). Remdamasi patikrinimo akte nustatytais faktais, Tarnyba priėmė skundžiamą 2017-03-16 įsakymą Nr. DI-166, kuriuo konstatavo, jog UAB „Orakulas“ 2016-12-22, priimdama pareiškėjo atliktus statymus, juos paskaičiavusi ir pripažinusi lažybų baigtis, vadovavosi Reglamento nuostatomis, todėl ALĮ nuostatų nepažeidė (VAGK byla. I t., b. l. 68-71). Įsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2017-03-16 elektroniniu paštu (VAGK, I t., b. l. 141).

Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2016-12-31 elektroniniame laiške ir 2017-01-10 pranešime iškeltus klausimus bei įvertinęs Tarnybos patikrinimo akto Nr. PT1-17 ir 2017-03-16 įsakymo Nr. DI-166 turinį, teismas daro išvadą, kad atsakovė, pagal kompetenciją, laikydamasi Taisyklėse ir Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 12 dalyje nustatytos procedūros, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pranešimuose nurodytą informaciją, ginčijamame įsakyme nurodė nustatytas faktines aplinkybes, pateikė teisinį jų įvertinimą, todėl nėra pagrindo šio įsakymo laikyti neteisėtu ir nepagrįstu ir jį panaikinti. Kaip matyti, pareiškėjas pranešimuose nurodė, kad dėl orakulas.lt defekto sistemoje buvo leista atlikti statymus esant užsienio valstybės teritorijoje. Analizuodama pareiškėjo aprašytą situaciją, Tarnyba nenustatė sutrikimų orakulas.lt sistemoje jo nurodytu laiku, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas atliko statymus būdamas užsienio valstybės teritorijoje, skundžiamame įsakyme išsamiai aprašydama surinktus įrodymus, kuriais remdamasi padartė šias išvadas.

Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėjas siekdamas, kad aptariamas įsakymas būtų panaikintas, iš esmės siekia gauti atsakymus, kurie Tarnybai buvo pateikti po šio įsakymo priėmimo. Nustatyta, kad 2017-03-16 pareiškėjas, reaguodamas į priimtą įsakymą, Tarnybai elektroniniu paštu pateikė, kaip jis pats nurodo, papildomus penkis klausimus (I tomas, b. l.12), kuriuos taip pat pakartojo 2017-06-05 (I tomas, b. l. 13). Teismo vertinimu, VAGK ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės ginčijamam įsakymui neturi jokios įtakos, kadangi pareiškėjas šių klausimų Tarnybai pranešimuose, remiantis kuriais buvo atliktas patikrinimas, nenurodė. Tarnyba atsakymą į 2017-06-05 pranešimą pareiškėjui pateikė 2017-06-06 (Nr. 2-K-1034). Byloje duomenų, kad pareiškėjas Tarnybos 2017-06-06 raštą ginčijo įstatymų nustatyta tvarka, nėra.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Tarnybos 2017-03-16 įsakymą          Nr. DI-166, tiek VAGK sprendimą, kuriame buvo vertinamas šio įsakymo teisėtumas, nėra pagrindo panaikinti, kadangi byloje nenustatyta jokių azartinių lošimų patikrinimų atlikimo procedūros ir VAĮ nuostatų, susijusių su asmenų prašymų nagrinėjimu, pažeidimų.

Dėl Tarnybos 2017-09-07 įsakymo Nr. DI-624 pagrįstumo

              Remiantis bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas 2017-05-18 pranešimu kreipėsi į Tarnybą prašydamas išsiaiškinti, įvertinti susiklosčiusią situaciją ir atlyginti žalą. Nurodė, jog dėl sistemos sutrikimų, 2017-05-17 žaisdamas „WAR of Bets“ žaidimą tinklapyje www.betsafe.lt, buvo nepriimti jo laimingi statymai, nors laikmatis rodydavo dar pakankamai laiko, ir jis patyrė žalą, kurią prašo atlyginti. Pareiškėjas savo pranešime pateikė laisvos formos paties sudarytas lenteles, kuriose nurodė, kiek ir kokiai sumai 2017-05-17 žaisdamas žaidimą „WAR of Bets” atliko statymų, kiek ir kokiai sumai bandė atlikti statymų, bet sistema jų nepriėmė. Pareiškėjas 2017-06-05 Tarnybai pateikė 2017-05-18 pranešimo papildymą, teikdamas pasiūlymus ir nurodydamas kriterijus Tarnybai, kaip patikrinti, ar sistemą tikrai gerai veikė (VAGK byla, I t., b. l. 199-200, 39).

              Tarnyba, reaguodama į pareiškėjo pranešimuose pateiktą informaciją, pagal 2017-05-25 pavedimą Nr. PT-53 atliko specialųjį neplaninį UAB „Lošimų strateginė grupė“ patikrinimą (VAGK byla, t. II, b. 1. 2). Patikrinimo metu Tarnyba kreipėsi į UAB “Lošimų strateginė grupė”, prašydama pateikti jai 2017-05-17 vykusio “WAR” žaidimo video įrašą, išrašą iš bendrovės duomenų bazės, kuriame matytųsi pareiškėjo 2017-05-17 statymai ir nepavykę statymai, susiję su pareiškėjo pranešime nurodyta situacija, išsamų paaiškinimą, kodėl pareiškėjo statymai nebuvo priimti ir kitus duomenis, turinčius įtakos išsamiam ir objektyviam patikrinimo atlikimui (VAGK, II t., b. l. 3). Tarnyba, išnagrinėjusi lošimo organizatoriaus pateiktus duomenis, kitą surinktą informaciją, 2017-08-24 patikrinimo akte Nr. PT1-71 konstatavo, jog bendrovė turi ir naudoja įrangą, numatytą ALĮ 204 straipsnio 3 dalyje, kuri apskaito atliktus statymus ir laimėjimų išmokėjimą. Patikrinimo metu duomenų bazėje buvo surasta informacija apie pareiškėjo atliktus statymus. Išnagrinėjusi šią informaciją, Tarnyba nustatė, kad nėra duomenų apie sistemos nepriimtus pareiškėjo statymus. Į Tarnybos 2017-06-09 paklausimą Nr. 2-K-1055 pateikti papildomus įrodymus dėl atliktų ir nepriimtų statymų pareiškėjas 2017-06-12 elektroniniu laišku informavo Tarnybą, kad nuotraukų arba vaizdo medžiagos, susijusios su jo pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jis neturi. Pridėjo savo 2017-05-17 atliktų ir praloštų statymų išrašą iš asmeninės paskyros ir su jo pranešime nurodyta data nesusijusį vaizdo įrašą, kuris neįrodo statymo nepriėmimo fakto (VAGK byla, II t., b. l. 63-65). Šio patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas skundžiamas Tarnybos 2017-09-07 įsakymas Nr. DI-624 (VAGK byla, II t., b. l. 67-69). Jame konstatuota, jog UAB „Lošimų strateginė grupė” veiklą vykdė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, vadovaudamasi lošimo reglamentu ir Azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi

           Pareiškėjas nesutikimą su Tarnybos patikrinimo išvadomis, kad nebuvo nustatyta sistemos sutrikimų 2017-05-17 vykdant žaidimą “WAR of Bets” grindžia 2017-05-10 pranešimu Tarnybai ir prie jo pateiktais įrodymais apie pasikartojusią situaciją. Pažymėtina, kad šiuo atveju Tarnyba patikrinimą atliko dėl konkretaus pareiškėjo 2017-05-18 pranešime nurodyto įvykio apie tariamą sistemos sutrikimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai, kaip nesusiję su nagrinėjamu atveju, nebuvo įvertinti. Kitų objektyvių įrodymų, kad 2017-05-17 nebuvo priimti pareiškėjo statymai žaidime „WAR of Bets“, pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė, todėl teigti, kad Tarnyba šiuo atveju padarė neteisingas išvadas, nėra pagrindo. Atitinkamai ir VAGK neturėjo pagrindo kitaip vertinti šios situacijos, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje pagrįstai pripažino nepagrįstu.

              Pareiškėjo manymu, atlikdama patikrinimą, Tarnyba turėjo vertinti Tarnybos direktoriaus           2015 m. lapkričio 16 d. įsakymo dėl reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams patvirtinimo Nr. DI-678 II skyriaus 20-22 p., reglamentuojančius lošėjo programinės įrangos funkcionalumus ir suderinamumą su nuotolinio lošimo įrenginiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017-05-18 pranešime kėlė klausimą dėl galimų nuotolinio lošimo sistemos sutrikimų. Minėto Tarnybos direktoriaus įsakymo 22 p. nustatyta, kad nuotolinio lošimo įrenginiui nustačius nesuderinamumus ir apribojimus, privalo būti: 1. informuojamas lošėjas apie nustatytus nesuderinamumus ir apribojimus; 2. nesukuriamas lošėjo seansas, kol nepašalinami nesuderinamumai ir apribojimai. Patikrinimo metu nebuvo rasta duomenų apie sistemos nepriimtus pareiškėjo statymus, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas, todėl Tarnybai nebuvo pagrindo vertinti Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymo dėl reikalavimų nuotolinio lošimo įrenginiams patvirtinimo Nr. DI-678 II skyriaus 20-22 p. nuostatų. Taigi, ir VAGK, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie nepriimtus statymus, pagrįstai nevertino ketvirto argumento “Ginčytinos vietos”.

            Pažymėtina, kad Tarnybos atlikimų tvarką griežtai reglamentuoja Taisyklės. Tarnyba turi diskrecijos teisę pasirinkti įrodymų rinkimo būdus ir metodus. Pareiškėjo 2017-06-05 pranešime pasiūlyti įrodymų rinkimo būdai Tarnybai nėra privalomi. Įvertinus patikrinimo medžiagą, įrodymų nepakankamumas nekonstatuotas. Tarnyba išsamiai įvertino pareiškėjo 2017-05-18 pranešime nurodytą situaciją ir ginčijamame 2017-09-07 įsakyme Nr. DI-624 pateikė jos teisinį įvertinimą, detaliai aprašydama patikrinimo metu atliktus veiksmus ir surinktus įrodymus. Jokių nei Taisyklių, nei VAĮ nuostatų pažeidimų naginėjant 2017-05-18 pranešimą ir priimant dėl jo sprendimą byloje nenustatyta. Todėl jo panaikinti nėra pagrindo. 

Dėl Tarnybos 2017-09-21 įsakymo Nr. DI-642 pagrįstumo

Pareiškėjas elektroniniu paštu 2017-03-30 pranešimu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas peržiūrėti ir įvertinti situaciją, nes jis įtaria, jog UAB „Orakulas“, neturėdama pareiškėjo mokėjimo sąskaitos numerio, privalėjo nepriimti jo atliekamų mokėjimų per elektroninę bankininkystę. Nurodė, kad per visą sutarties laiką kaip vartotojas ne kartą papildė šios bendrovės sąskaitą per elektroninę bankininkystę. Pranešime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė Tarnybai įmokų išrašą (2016-01-22 - 500,00 Eur, 2016-02-27 - 400,00 Eur, 2016-03-19 - 500,00 Eur, 2017-01-03 - 289,00 Eur, 2017-03-27 - 600,00 Eur, 2017-03-28 - 500,00 Eur, 2017-03-28 - 500,00 Eur), ekrano ir 2008-03-25 nuotolinio lošimo sutarties Nr. (dumenys neskelbtini) ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kad interneto svetainės www.orakulas.lt skiltyje „Mano profilis“ nėra duomenų apie pareiškėjo sąskaitos numerį (VAGK byla, II t., b. 1. 79-80). Pareiškėjas 2017-05-08 pranešimu, kuriuo papildė 2017-03-30 pranešimą, prašė peržiūrėti papildymus, susijusius su tuo, kad bendrovė be jo žinios ir sutikimo pakeitė sutartį, įrašydama banko sąskaitos numerį. Nurodė, jog sutarties su nurodyta banko sąskaitą jis nepasirašė (VAGK byla, I t., b. 1. 33). Pareiškėjas 2017-07-24 pranešimu dar kartą kreipėsi į Tarnybą, papildydamas 2017-03-30 pranešimą, kuriame nurodė, jog 2017-07-21 ir 2017-07-22 interneto svetainėje www.orakulas.lt jam buvo leidžiama atlikti statymus nebaigus registracijos ir nepatvirtinus asmens tapatybės, nors sistemoje buvo pasirodęs šio turinio pranešimas: „Norėdami pradėti lošti arba papildyti sąskaitą, privalote užbaigti registraciją ir patvirtinti asmens tapatybę“ (VAGK byla, I t., b. 1. 43).

Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą informaciją, pagal 2017-04-06 pavedimą Nr. PT-34 pradėjo neplaninį specialųjį UAB „Orakulas“ patikrinimą. Tarnyba 2017-04-07 kreipėsi į UAB “Orakulas”, prašydama pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjo pranešime nurodytos situacijose, nurodant, kodėl bendrovė, 2008-03-25 sudariusi su pareiškėju nuotolinio lošimo sutartį Nr. (dumenys neskelbtini), priėmė pareiškėjo lažymbų statymus, juos atitinkamai įvertino, išmokėjo (arba neišmokėjo) laimėjimus, nuotolinio lošimo srityje neesant pareiškėjo asmeninės mokėjimo kortelės numerio (VAGK byla, II t., b. l. 85-86). Tarnyba 2017-05-03 UAB “Orakulas” papildomai paprašė pateikti pareiškėjo nuotolinio lošimo sutartį, duomenis apie pareiškėjo atliktus statymus, lošėjo lošimo sąskaitos papildymo istoriją laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-05-01, nurodyti atsakingą asmenį už nuotolinio lošimo sutarčių sudarymą (VAGK byla, II t., b. l. 89). Tarnyba, išanalizavusi surinktus įrodymus, UAB “Orakulas” paaiškinimu, 2017-09-05 patikrinimo akte Nr. PT1-78 konstatavo, jog UAB „Orakulas“ interneto svetainėje sudaryta nuotolinio lošimo sutartis Nr. (dumenys neskelbtini) atitiko teisės aktų nustatytą nuotolinio lošimo sutarties formą, todėl bendrovė ALĮ 202 str. 1 d. reikalavimų ir nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos nepažeidė (VAGK byla, II t., b. 1. 170-174). Atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus, Tarnyba priėmė skundžiamą 2017-09-21 įsakymą Nr. DI-642 (VAGK II t., b. l. 176-180).

Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo turinio, Tarnyba išvadas, kad UAB „Orakulas“ interneto svetainėje sudaryta nuotolinio lošimo sutartis Nr. (dumenys neskelbtini) atitiko teisės aktų nustatytą nuotolinio lošimo sutarties formą, todėl bendrovė ALĮ 202 str. 1 d. reikalavimų ir nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos nepažeidė, padarė vadovaudamasi ALĮ ir Reglamento nuostatomis, reglamentuojančiomis registracijos nuotoliniams lošimams procedūrą ir UAB “Orakulas” pateikta informacija. Tarnyba Įsakyme nurodė, kad registracija nuotoliams lošimams privalo būti vykdoma tokia seka: 1) lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinio lošimo sutarčiai sudaryti; 2) lošėjas specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis, kartu nurodydamas ir jam priklausančios mokėjimo sąskaitos, iš kurios bus pildoma lošėjo lošimu sąskaita, numerį; 3) lošėjas pateikia duomenis, reikalingus jo tapatybei nustatyti ir patikrinti; 4) lošėjas peržiūri pagal jo pateiktus duomenis nuotolinio lošimo sutarties projektą; 5) lošėjas spaudžia nuorodą „Sutinku“, kas patvirtina, kad jis susipažino su nuotolinio lošimo sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis; 6) nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos pinigų sumos. Tarnyba, remdamasi patikrinimo medžiaga nustatė, kad su pareiškėju sudarytoje sutartyje Nr. (dumenys neskelbtini) buvo nurodyta ankstesnės sutarties sudarymo data, tačiau visos kitos šios sutarties nuostatos buvo identiškos nuotolinio lošimo sutarties formai, patvirtintai Tarnybos direktoriaus 2015-09-28 įsakymu Nr. DI-594. Kadangi su pareiškėju sudarytoje sutartyje nurodyta, jog ji sudaryta 2008-03-25, Tarnyba padarė išvadą, kad bendrovė po sutarties pasirašymo nėra atnaujinusi šios sutarties arba nėra su pareiškėju sudariusi naujos sutarties. Tačiau UAB “Orakulas” 2017-06-15 raštu Nr. 2625 informavo, jog po 2016-01-21 sutartis Nr. (dumenys neskelbtini) su pareiškėju buvo atnaujinta (2016-01-27), pareiškėjas sutiko su naujos sutarties sąlygomis. Pateiktoje atnaujintoje sutartyje yra įrašytas pareiškėjo mokėjimo sąskaitos numeris, nurodyta sutarties pirminė sudarymo data - 2008-03-25. Tarnybai taip pat buvo pateiktas išrašas su pareiškėjo kortelės pildymo, balanso pildymo ir kortelės pirkimo išklotine laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki 2016-12-22 ir nuo 2017-04-01 iki 2017-05-01 su atvaizduota eurų suma, balansu, data, laiku ir atlikto veiksmo (operacijos) numeriu, iš kurio matyti, kad šie veiksmai (operacijos) buvo atliekami šiuo laikotarpiu sistemingai ir pasikartojančiai. Atsižvelgdama į tai, kad sudarant nuotolinio lošimo sutartį, lošimo sąskaitos nurodymas ar vėlesnis jos koregavimas yra lošėjo teisė ir pareiga, Tarnyba konstatavo, kad atsakomybė dėl duomenų keitimo tenka pačiam pareiškėjui.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 17 dalį lošimo sutartimi lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas įsipareigoja, dalyvaudamas nuotoliniame lošime, laikytis teisės aktuose ir nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatytos nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių. Šio įstatymo 202 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga lošimo organizatoriui pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinio lošimo sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo tapatybei nustatyti. Lošėjas, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi Tarnybos patvirtintos formos nuotolinio lošimo sutartį, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinio lošimo sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinio lošimo sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis (ALĮ 202 str. 1 d., 203 str. 2 d.). To paties įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. Reglamento 43 p. numatyta, jog lošėjas gali atlikti statymus tiktai sudaręs nuotolinio lošimo sutartį ir papildęs savo lošėjo sąskaitą. Nuotolinio lošimo sutarties formoje, patvirtintoje Tarnybos direktoriaus 2015-09-28 įsakymu Nr. DI-594, privalomas rekvizitas yra viena lošėjo sąskaita, kurioje apskaitomos visos lošėjo įmokėtos sumos lošimams ir laimėtos pinigų sumos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, sudarydamas sutartį, įsipareigojo registruoti vieną lošimų sąskaitą, taip pat patvirtino, kad yra susipažinęs su Reglamentu bei tai, jog nėra aplinkybių, kurios lemtų, kad lošėjas neatitinka lošimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir jam nėra draudžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Taip pat sutarties 23 p. pareiškėjas įsipareigojo pasikeitus bet kuriai lošėjo šioje sutartyje nurodytai informacijai, nedelsdamas informuoti apie tai bendrovę (II t., b. 1. 91-93). Taigi, pateikti teisingus duomenis, kurie reikalaujami Tarnybos patvirtintoje nuotolinio lošimo sutarties formoje, yra paties lošėjo pareiga, o spausdamas mygtuką „Sutinku“, lošėjas patvirtina, kad susipažino su sutarties nuostatomis ir įsipareigojo jų laikytis. Kaip jau minėta, 2016-01-27 sutartis Nr. (dumenys neskelbtini) su pareiškėju buvo atnaujinta, pareiškėjas sutiko su naujos sutarties sąlygomis, taip pat ir su joje nurodytais duomenimis apiebanko sąskaitą. Kaip minėta, lošimo sąskaitos nurodymas ar vėlesnis jos koregavimas yra lošėjo teisė ir pareiga.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išada, kad Tarnyba, laikydamasi procedūrų, atliko išsamų pareiškėjo pranešime ir jo vėlesniuose papildymuose nurodytų aplinkybių tyrimą, skundžiamame Įsakyme atsakė į visus pareiškėjo keliamus klausimus. Skundžiamame įsakyme pateiktas išsamus patikrinimo veiksmų ir nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas, pateiktas teisinis jų vertinimas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad VAGK netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą šioje dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad VAGK neatsakė į visus jo argumentus dėl Tarnybos patikrinimo neišsamumo, išvardintus ginčytinose vietose. Pažymėtina, kad VAGK neturi pareigos atsakyti į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą. Kaip matyti iš ginčijamo VAGK sprendimo, Komisija išsamiai išanalizavo teisinį reguliavimą, reglamentuojantį lošėjo registraciją nuotoliniam lošimui, įvertino pareiškėjo nuotolinio lošimo sutarties sudarymo, lošimo sąskaitos nurodymo sistemoje aplinkybes, kurias nustatė Tarnyba. Komisijai nekilo abejonių dėl Tarnybos Įsakyme pateiktų išvadų teisingumo. Teismo vertinimu, visos kitos aplinkybės, kurias prašo nustatyti pareiškėjas ginčytinose vietose nėra reikšmingos. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Tarnybai turėjo kilti įtarimų dėl UAB “Orakulas” teiktų paaiškinimų, įrodymų dėl sąskaitos nurodymo sistemoje paremti išskirtinai paties pareiškėjo subjektyvia nuomone, bet ne konkrečiais įrodymais. Kaip jau minėta, už duomenų teisingumą jų koregavimą atsako lošėjas. Būtent jis privalo pateikti jį identifikuojančius duomenis. Jų nesuvedus, registracija nuotoliniam lošimui ir dalyvavimas jame būtų negalimas. Taigi, pagrindo VAGK sprendimą laikyti neteisingu ir nepagrįstu šioje dalyje nėra.

Dėl Tarnybos 2017-09-21 įsakymo Nr. DI-643 pagrįstumo

Remiantis bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas 2017-02-20 pranešimu su vėlesniais papildymais kreipėsi į Tarnybą dėl galimai nesąžiningų Tonybet.lt veiksmų, vykdant nuotolinį žaidimą „Blackjack Montecarlo Single Hand“ („Monte Karlo Juodasis Džekas“) (toliau – „Blackjack“) (II t., b. 1. 200, III t., b. 1. 1-9). Iš pranešimų turinio matyti, kad galimai nesąžiningais veiksmais pareiškėjas laikė gaunamą azartinio pobūdžio reklamą, kuri skatino lošti, sistemos nukreipimą lošti į užsienio interneto nuorodas, pateikė su tuo susijusius klausimus ir įrodymus.

Nustatyta, kad interneto svetainėje Tonybet.lt nuotolinį žaidimą „Blackjack“ vykdė UAB “Lošimų strateginė grupė”. Atsižvelgdama į pareiškėjo pranešimą, Tarnyba 2017-02-27 pradėjo UAB „Lošimų strateginė grupė“ neplaninį specialųjį patikrinimą pagal 2017-02-27 pavedimą Nr. PT-19 (VAGK byla, III t., b. l. 11). Tarnyba 2017-03-14 kreipėsi į UAB “Lošimų strateginė grupė” su įpareigojimu: pateikti nuotolinio lošimo “Blackjack” ataskaitos išrašą nuo šio lošimo ekploatavimo pradžios iki 2017-02-20, nurodant už dalyvavimą lošime įmokėtus kredito vienetus, laimėtus kredito vienetus, loštų lošimų skaičių; nurodyti, ar organizuojant nuotolinį lošimą “Blackjack” ir naudojant nuotolinio lošimo įrenginį, kurio identifikacinio specialaus tapatumo ženklo Nr. NL000004, nuo 2017-01-01 iki 2017-03-01 nebuvo nustatyta nuotolinio lošimo įrenginio sistemos veikimo trikdžių ar užfiksuota kitų techninių nuotolinio lošimo įrenginio veikimo sutrikimų; paaiškinti, kodėl prisijungus prie lošimo prisijungimui naudojant mobilųjį įrenginį yra “Always ask for surrender” funkcija, tačiau prie minėto lošimo prisijungus naudojant kompiuterį, šios funkcijos rinktis nėra galimybės; paaiškinti, kodėl prisijungus prie lošimo naudojant mobilųjį įrenginį ir lošimo ekrane paspaudus piktogramą su kasos aparatu, kuri yra ekrano dešinėje pusėje viršyje, yra atidaromas naujas naršyklės langas su juodu fonu; pateikti atsakingo asmens paaiškinimą dėl trumposiomis (SMS) el. paštu pareiškėjui siunčiamų reklaminių pranešimų, kurie galimai pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, o taip pat dėl tokių reklaminių pranešimų talpnimo tinkle “Facebook”; pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių internet svetainėje www.tonybet.lt pasirinkus lošimą, lošėjas yra nukreipiamas į kitus interneto puslapius (VAGK byla, III t. , b.l .18-19). Tarnyba, gavusi bendrovės atsakymus į jos užduotus klausimus, paprašė pateikti papildomą informaciją tyrimui (VAGK byla, III t., b.l. 22-23, 37-38). Tarnyba 2017-05-09 taip pat prisijungė prie UAB “Lošimų strateginė grupė” programinės įrangos, patikrino joje saugomą informaciją ir patį nuotolinį įrenginį, kurio identifikacinis specialaus tapatumo ženklo Nr. NL000004 (VAGK byla, III t., b. l. 41-43).

Patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė nepažeidė Lošimų reglamento ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Tarnyba, vadovaudamasi ALĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. PT1-80 konstatavo, kad UAB “Lošimų strateginė grupė” teisingai žaidimą “Blackjack” priskyrė prie nuotolinių lošimų A kategorijos automatais, kadangi lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato pats automatas, t. y. nuotolinio lošimo įrenginys. Atsakydama į pareiškėjo teiginius dėl gaunamų pranešimų, susijusių su azartiniais lošimais, Tarnyba nustatė, kad tikrinta bendrovė rinkodaros tikslais savo esamiems klientams tiesiogiai siunčia informacinius pranešimus el. paštu ir trumposiomis žinutėmis. Šie pranešimai nėra viešai prieinami, o su jų gavimu klientai yra sutikę ir gali bet kada atsisakyti juos gauti. Tinklapyje “Facebook” tokie pranešimai nebuvo aptikti. Tarnyba taip pat nustatė, kad Bendrovės interneto svetainėje pasirinkus lošimą, lošėjo nukreipimas į kitus interneto puslapius neįtakoja lošimo įrenginio vykdomų skaičiavimų ir yra būtinas dėl integracijų su trečiosios šalies produktais ir pasirinktas dėl saugumo aspektų. Konfidenciali informacija apie lošėją tokiu būdu nėra perduodama. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo minimi UAB “TV Žaidimai” (Betgames.tv) žaidimai nėra įtraukti į UAB „Lošimų strateginė grupė“ nuotolinio lošimo reglamentą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2016-01-21 įsakymu Nr. DI-32 (toliau - Lošimų reglamentas), kadangi lošėjas dalyvauja ne pačiuose nuotoliniuose lošimuose, o UAB „TV Žaidimai“ teikiamoje lažybų pasiūloje, susijusioje su minėtais žaidimais, tokiais kaip „Pokeris“, „Bakara“ ir „War“. Tai reiškia, kad pareiškėjas atlieka statymą už lažybų įvykį, o laimėjimo dydis priklauso nuo konkrečiam lažymų įvykiui nustatyto koeficiento, kuris dauginamas iš pareiškėjo statomos sumos. Vadinasi, pareiškėjas dalyvauja lažybose, o ne nuotoliniuose lošimuose pagal “Pokeris”, “Bakara” ir WAR” taisykles (VAGK byla, III t., b. l. 75-87).

Tiek patikrinimo medžiaga, tiek ginčijamo įsakymo turinys leidžia teismui daryti išvadą, kad Tarnyba, laikydamasi Taisyklėse nustatytų procedūrų, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2017-05-08 ir 2017-06-05 pranešimuose apie žaidimą „Blackjack“pateiktus faktus, juos teisiškai įvertino, priimdama Įsakymą. Ginčijamame įsakyme atsakyta į kiekvieną pareiškėjo pranešimuose iškeltą klausimą (I t., b. 1. 38). Ginčijamas Įsakymas yra tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Kadangi pagal pareiškėjo pranešimus buvo pradėta neplaninio specialaus patikrinimo procedūra, kaip tai numato Taisyklės, nagrinėti pareiškėjo pranešimus pagal VAĮ įstatymo 14 str. 1 d. bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 913, nebuvo pagrindo. Šiai situacijai taikomas VAĮ 364 str. 12 p. nuostatos.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad VAGK neatsižvelgė į jo skunde ginčytinose vietose pateiktus argumentus, atmestini. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde VAGK reiškė reikalavimą įpareigoti Tarnybą atsakyti į skundo 3-oje lentelėje užduotus klausimus (kalba netaisyta): „LPT nekilo įtarymų, kad “99,68 %” nėra specifinis angliškas žodis, kurio net nereikia versti“; „LPT nekilo susirūpinimas, kad jog 100,02 % nurodymas/reklama apgaudinėjo žaidėjus, kurie, galbūt, matydami kitokį parametrą net nepradėtų žaisti“; „LPT nepatikrino, koks buvo RTP paskaičiavus transakcijas duotu laiko momentu“. Būtent šiais motyvais pareiškėjas grindžia įsakymo Nr. DI-643 neteisėtumą. Tačiau, kaip matyti, pareiškėjo ginčijami aspektai buvo įvertinti Tarnybos 2017-06-29 įsakyme Nr. DI-415. Nustatyta, jog pareiškėjas 2017-05-11 pranešimu kreipėsi į Tarnybą dėl UAB „Top Sport“ organizuojamo lošimo „European Blackjack“ nurodydamas, jog lošiant šį lošimą jo procentinė laimėjimo fondo dalis lošimo aprašyme yra nurodyta 100,02 proc., tačiau jo loštos sesijos tai paneigia (I t., b. 1. 157). Tarnyba 2017-05-24 prisijungė prie bendrovei priklausančios interneto svetainės www.topsport.lt ir patikrino nuotolinio lošimo įrenginiu organizuojamo nuotolinio lošimo „European Blackjack“ nurodytą procentinę laimėjimo fondo dalį ir nustatė, jog šio lošimo procentinė laimėjimo fondo dalis yra 99,68 proc. Tarnyba kreipėsi į bendrovę paaiškinimo. Bendrovė pateikė Tarnybai 2017-05-31 raštą, kuriame nurodė, jog bendrovės interneto svetainėje www.topsport.lt talpinant informaciją skiltyje buvo padaryta korektūros klaida, susijusi su vertimu iš anglų kalbos; klaida yra pašalinta, įvertinus šias aplinkybes, Tarnyba 2017-06-29 įsakymu Nr. DI-415 pažeidimų nekonstatavo (VAGK byla, I t., b. 1. 151-153). Pareiškėjas šio Tarnybos įsakymo VAGK neskundė. Tuo pagrindu VAGK atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Tarnybą atsakyti į skundo 3-oje lentelėje užduotus klausimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti įsakymą Nr. DI-643, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje laikė nepagrįstą.

Iš ginčijamo VAGK sprendimo turinio matyti, kad VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo pateikto skundo argumentus, iš esmės analogiškus išdėstytiems skunde teismui, ir nenustačiusi skundžiamų Įsakymų priėmimo procedūros pažeidimų, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. VAGK sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu jų teisiniu vertinimu. Panaikinti VAGK sprendimą remiantis pareiškėjo skunde ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Tarnybos 2018-01-25 įsakymo Nr. DI-34  teisėtumo

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2017-07-24 elektroniniu paštu gavo pareiškėjo pranešimą, kuriame jis informuoja, kad 2017 m. liepos 21-22 d. prisijungus prie UAB “Orakulas” internet svetainėje esančios paskyros, paskyros lange “Asmens tapatybės patyvirtinimas” buvo pateiktas pranešimas “Mielas kliente, atsižvelgdamas į naujus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus kliento tapatybės duomenų nustatymui prašome Jūsų patvirtinti savo anketinius duomenis pasirašant m.parašu ar pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą artimiausiam UAB “Orakulas” arba “OlyBet” lažybų punkte”. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad išsaugojo savo paskyros duomenis, įskaitant ir banko mokėjimo sąskaitos numerį, paskyros lange „Registracija” buvo pateiktas pranešimas: „Norėdami pradėti lošti arba papildyti sąskaitą, privalote užbaigti registraciją ir patvirtintkite savo tapatybę ten. Rasti artimiausią lažybų punktą”. Pasak pareiškėjo, nepaisant to, kad registracijos jis neužbaigė ir savo tapatybės nepatvirtino, sistema leido jam sėkmingai papildyti sąskaitą ir atlikti statymus. Šioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas pateikė bendrovės interneto svetainėje, jo paskyroje matytų pranešimų momentines ekrano nuotraukas bei pareiškėjo paskyros langą „Balansas” momentinę ekrano nuotrauką su balanso išklotine (V t., b. l. 61).

Reaguodama į šį pranešimą, Tarnyba pagal 2017-08-03 pavedimą tikrinti Nr. PT-73, atliko UAB „Orakulas” neplaninį specialųjį patikrinimą (V t., b. l. 71). Tuo tikslu Tarnyba įpareigojo UAB „Orakulas” pateikti jai įrodymus, susijusius su pareiškėjo pranešime nurodyta informacija (V t., b. l. 72-73), taip pat buvo apklausti bendrovės atsakingi darbuotojai, atliktas kontrolinis prisijungimas prie sistemos.

Tarnyba, įvertinusi surinktus faktinius duomenis, bendrovės pateiktą informaciją, bendrovės darbuotojų paaiškinimus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, 2017-12-21 patikrinimo akte Nr. PT1-94 konstatavo, kad 2017 m. liepos 21-22 dienomis pareiškėjas prisijungė prie bendrovės internet sveitainėje esančios pareiškėjo paskyros, kompiuterinei sistemai prašant pareiškėjo patvirtinti savo anketinius duomenis pasirašant mobiliuoju parašu ar pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą artimiausiame „Orakulas” arba “OlyBet” lažymbų punkte, tačiau pareiškėjui to nepadarius, pareiškėjas papildė savo lošėjo sąskaitą ir atliko statymus. Bendrovę atstovaujantis teisės specialistas ir bendrovės finansininkas neginčijo fakto, kad bendrovėje buvo neužtikrinta kliento A. K. tapatybės nustatymo procedūra jam jungiantis prie savo asmeninės lošėjo paskyros pildant lošėjo sąksiatą, atliekant statymus ir pripažino, kad kompiuterinė sistema tinkamai nesuveikė. Tuo pagrindu Tarnyba konstatavo, kad bendrovės finansininkas pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatas. Patikrinimo akto pagrindu Tarnyba 2018-01-25 priėmė įsakymą Nr. DI-34, kuriuo už nurodytų teisės normų pažeidimus nusprendė įspėti UAB „Orakulas” finansininką dėl padaryto pažeidimo.

Iš skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas nesutikimą su įsakymu Nr. DI-34 grindžia lygindamas jį su įsakyme Nr. DI-643 Tarnybos pateiktu skirtingu, jo manymu, analogiškų pažeidimų vertinimu. Taip pat pareiškėjui nėra suprantama, kodėl Tarnyba konstatuotus įstatymo pažeidimus įvertino kaip mažareikšmius. Pareiškėjas taip pat kelia klausimus, ar aptartu atveju jo atlikti statymai buvo validūs ir kodėl Tarnyba nepasirūpino šių statymų anuliavimu.

Pažymėtina, kad remiantis Taisyklių nuostatomis, neplaninis specialus patikrinimas yra atliekamas įvertinus lošėjo pranešimą dėl kiekvieno individualaus atvejo, todėl kito neplaninio specialaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas neturi išankstinės įrodomosios ir sprendžiamosios galios. Iš ginčijamo Įsakymo turinio matyti, kad Tarnyba aprašė nustatyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo pobūdį, pasekmes ir įvertino jį kaip formal ir mažareikšmį. Pareiškėjas jokių įrodymų ar argumentų, paneigiančių Tarnybos nustatytas su pažeidimu susijusias aplinkybes, nepateikė. Tarnyba nustatė, kad bendrovė nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Tarnyba pagrįstai Įsakyme atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo naujas bendrovės klientas ir jo tapatybė buvo nustatyta sudarant 2008 m. kovo 25 d. Nuotolinio lošimo sutartį Nr. (dumenys neskelbtini), todėl jis, sudarytos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu turėjo teisę dalyvauti bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose bei buvo jos klientas. Nenustatyta, kad šis pažeidimas sukėlė žalos lošėjams bei visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, turėjo įtakos laimėjimams. Pareiškėjas nenurodė teisės normų, kuriomis remdamasi Tarnyba būtų įpareigota anuliuoti statymus. Iš pareiškėjo pranešimo turinio matyti, kad netinkamas sistemos veikimas jam, kaip ilgamečiam klientui, leido papildyti sąskaitą ir daryti statymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti įsakymą Nr. DI-34. Tarnyba jį priėmė tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjusi pareiškėjo 2017-07-24 pranešime nurodytą informaciją.  Įsakymas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu.

Pareiškėjas skunde kelia Tarnybos civilinės atsakomybės klausimą. Nurodo, kad Tarnyba pagal kompetenciją neteikia konsultacijų, susijusių su azartinių lošimų organizavimu, negali atlikti kompetentingo tyrimo pagal pateiktus pranešimus, negali tinkamai įstatymu sureglamentuoti ir griežtai sukontroliuoti nuotolinius lošimus, suteikiant visuomenei maksimalią informaciją apie dalyvavimo lošimuose pasekmes, nesiima priemonių, kad teikiančių kazino paslaugas ūkio subjektų nedaugėtų, nekontroliuoja azartinių lošimų reklamos. Pareiškėjo teigimu, dėl Tarnybos netinkamo veikimo jis buvo įtrauktas į azartinius lošimus ir pralaimėjo dideles sumas pinigų.

Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 2 dalį egzistuoja dvi civilinės atsakomybės rūšys: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pareiškėją ir Tarnybą nesieja jokie sutartiniai santykiai. Vadavaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str.).

Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas kreipėsi  į Tarnybą su pranešimais apie tariamai daromus pažeidimus vykdant azartinius lošimus nuotoliniu būdu. Tarnyba, remdamasis šių pranešimų pagrindu, iniciavo azartinius lošimus vykdančių bendrovių neplaninius specialiuosius patikrinimus, o jų rezultatus įformino byloje skundžiamais įsakymais. Įsakymuose yra išsamiai aptartos neplaninių patikrinimų metu nustatytos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas. Tarnyba jokių neteisėtų veiksmų nagrinėdama pareiškėjo pranešimus neatliko. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl Tarnybos funkcijų neatlikimo negali būti pagrindu neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Kaip matyti iš skundo ir patikslinto skundo turinio, pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų atlyginta turtinė žalą, kuri yra lygi pareiškėjo dalyvavimo azartiniuose lošimuose nuotoliniu būdu metu praloštai pinigų sumai. Remiantis Įstatymo 2 ir 7 str. jis dalyvavo azartiniuose lošimuose nuotoliniu būdu, kuriuos vykdė tretieji suinteresuoti asmenys byloje. ALĮ 20 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti). Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra pateikęs tokį prašymą, nėra. Jei pareiškėjas mano, kad dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, jis galėtų reikalauti šią žalą atlyginti Civilinio proceso tvarka kreipdamas su ieškiniu azartonių lošimų organizatorių atžvilgiu į bendrosios kompetencijos teismą.

Bylos duomenys rodo, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai reagavo, išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo pranešimuose nurodytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pareiškėjui iš Tarnybos priteisti prašomą turtinę žalą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                            Ina Kirkutienė