Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-11-15][nuasmenintas nuosprendis byloje][1A-272-354-2023].docx
Bylos nr.: 1A-272-354/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Advokatas Laimonas Judickas kaltinamojo gynėjas
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra prokuroras Linas Vitkus 190743969 prokuroras
Kategorijos:
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Asmenų parodymų vertinimas
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai
Kitų įrodymų vertinimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Bausmė (BK VII skyrius)
Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-354/2023

          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25997-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.4.6.5.2

 (S)

                                                                                                                                                                      

                                                                                                                                                               

img1 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 15 d.

Šiauliai

 

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, 

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,    

dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,        

išteisintajam L. J. L., jo gynėjui advokatui Laimonui Judickui,

vertėjai Violetai Jociuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus ir nukentėjusiojo D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų  2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atmestas nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano prašymas dėl atstovavimo išlaidų iš L. J. L. priteisimo.  

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1. L. J. L. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. birželio 17 d., apie 20.57 val., ties PC „N“, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 ir 106 punktus ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nes, važiuodamas (duomenys neskelbtini) aikštės pirma eismo juosta ir prieš pasukdamas į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš darydamas posūkį į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nepasitraukė prie pat dešinio pirmosios eismo juostos krašto, o sukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, nepraleido ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo „Yamaha MT 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B., ir dėl to susidūrė su motociklu, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui D. B. pažeista kairės plaštakos II piršto tiesiamoji sausgyslė, padarytas kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžis, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

 

II.       Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: L. J. L. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš L. J. L. D. B. naudai atstovavimo išlaidas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Prokuroras, aptaręs BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir priežastinio ryšio nustatymą, taikant BK 281 straipsnį, taip pat teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo baudžiamosiose bylose, pažymi, kad šioje byloje surinkta daug įrodymų, kurių visuma aiškiai rodo, jog L. J. L. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino kaip visumos, laikydamas juos tik abejonėmis. Skunde nurodoma, jog teismas įrodymus vertino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, todėl padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir nepagrįstą L. J. L. išteisinimą dėl jam pareikšto kaltinimo.

2.2. L. J. L. 2019 m. birželio 17 d. pradiniame paaiškinime aiškiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) aikšte, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo 10–15 km/h greičiu, nuo dešiniojo kelkraščio laikėsi 1 m atstumu. Kadangi automobilį norėjo pastatyti PC „N“ stovėjimo aikštelėje, pradėjo rodyti posūkį į dešinę ir, įsitikinęs per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kad tai daryti saugu, atliko posūkio manevrą. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė už jo važiuojantį motociklą, tačiau jis dar buvo labai toli iki jo. Sukdamas į aikštelę, pajuto smūgį į galinę automobilio dešinės pusės šoninę dalį. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas. Prokuroras pažymi, jog pats išteisintasis patvirtino, kad eismo įvykis įvyko, įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę. L. J. L. laikėsi šios versijos ir vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

2.3. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisminio nagrinėjimo metu L. J. L. nurodė, kad po eismo įvykio patraukė automobilį. Prokuroro nuomone, ši versija yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.3.1. Prokuroras nurodo, jog 2019 m. birželio 17 d., iš karto po eismo įvykio, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė I. Š. iš L. J. L. paėmė paaiškinimą, kurį išteisintasis pasirašė, patvirtindamas, kad paaiškinimas yra teisingas. L. J. L. savo paaiškinime nenurodė, kad po eismo įvykio patraukė automobilį. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnės I. Š. 2019 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime, kur nėra jokių duomenų apie automobilio patraukimą iš įvykio vietos. Pareigūnė tarnybiniame pranešime nenurodė, kad L. J. L. jai būtų sakęs, jog po įvykio patraukė automobilį. Teisme I. Š. patvirtino šias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad asmenų po įvykio visada klausiama, ar transporto priemonės padėtis yra tokia pati, kokia buvo iš karto po eismo įvyko. Klausimas, ar buvo judinta transporto priemonė, paprastai yra užduodamas. Taigi, jei automobilis būtų judintas iš vietos, kaip tai nurodo išteisintasis, pareigūnė šią aplinkybę būtų pažymėjusi savo tarnybiniame pranešime, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

2.3.2. (duomenys neskelbtini) VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis A. A. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime taip pat nenurodė aplinkybės, kad išteisintojo vairuojamas automobilis po eismo įvykio buvo patrauktas. Teisme A. A. nurodė, kad, jei būtų girdėjęs, jog vairuotojas pakeitė transporto priemonės padėtį, šią informaciją būtinai būtų užfiksavęs savo tarnybiniame pranešime. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir 2019 m. birželio 17 d. eismo įvykio vietos plane, kurį sudarė (duomenys neskelbtini) VPK  vyriausiasis patrulis M. A. ir kurį pasirašė L. J. L.. M. A. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo judinama po eismo įvykio. Jei tokios aplinkybės būtų nustatytos, tą jis būtų pažymėjęs tarnybiniame pranešime. Teisiamajame posėdyje M. A. patvirtino, kad davė L. J. L. pasirašyti eismo įvykio vietos schemą, L. J. L. pastabų nepareiškė. Jei būtų išsakęs pastabas, jis (M. A.) būtų tai užfiksavęs asmens paaiškinime. Pareigūnė I. Š. supažindino išteisintąjį su eismo įvykio vietos planu, L. J. L. suprato, kas šiame plane užfiksuota. Buvo kalbama tiek lietuviškai, tiek angliškai. L. J. L. parašė, kad perskaitė, surašyta teisingai, jokių pastabų neišsakė, su planu sutiko. Taigi, 2019 m. birželio 17 d. eismo įvykio vietoje L. J. L. pareigūnams nenurodė, kad transporto priemonė buvo pajudinta iš eismo įvykio vietos.

2.3.3. Prokuroras pastebi, kad 2019 m. liepos 25 d. apklausiamas specialiuoju liudytoju, dalyvaujant vertėjai, vėliau apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant vertėjai ir advokatui, išteisintasis irgi nenurodė, kad automobilis po eismo įvykio buvo judinamas. Versija apie automobilio patraukimą atsirado, gavus 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadą ir 2019 m. spalio 10 d. įteikus L. J. L. pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. lapkričio 13 d. vykusios papildomos apklausos metu, dalyvaujant vertėjai ir advokato padėjėjai, L. J. L. nurodė, kad važiavo daugiausia 1,5 metro atstumu nuo bortelio, suko į dešinę, į laisvą stovėjimo vietą; jo automobilis jau buvo daugiau nei pusė įvažiavęs į aikštelę ir tada buvo smūgis į automobilio galą. Pasuko galvą dešinėn ir pamatė žmogų, slystantį palei mašiną, motociklo nematė. Žmogus nukrito priešais jo automobilį. L. J. L. nurodė labai išsigandęs, galvojo, kad pervažiavo žmogų, todėl patraukė automobilį atgal kelis metrus. Teisiamajame posėdyje L. J. L. nurodė išsigandęs ir kelis metrus patraukęs automobilį atgal, nes galvojo, kad pervažiavo žmogų ir norėjo atitraukti mašiną, kad nespaustų žmogaus. Papildomai apklaustas teisme nurodė, kad įvykio vietoje, kai buvo atlikti matavimai, sakė policijos pareigūnams, jog patraukė automobilį. Pasak L. J. L., jis nepastebėjo, kad automobilio patraukimas plane nepažymėtas, todėl atsisakė jį pasirašyti.

2.3.4. Prokuroras pažymi, kad byloje nėra jokių policijos pareigūnų įrašų apie atsisakymą pasirašyti eismo įvykio vietos planą, jame (plane) yra L. J. L. parašas. Todėl išteisintojo tvirtinimas, kad buvo priverstas pasirašyti plane, prokuroro nuomone, vertintinas kritiškai. Teisme išteisintasis apklausiamiems policijos pareigūnams jokių klausimų dėl šių aplinkybių neuždavė, tokių aplinkybių jis nebuvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Šie L. J. L. paaiškinimai atsirado tik po policijos pareigūnų apklausų teisme. Prokuroro nuomone, išteisintojo parodymai yra nenuoseklūs, be to, nelogiška automobilio patraukimo priežastis. L. J. L. parodė, jog nepastebėjo nukentėjusiojo, bet galvojo, kad jį pervažiavo, todėl patraukė savo automobilį atgal, kad mašina jo (nukentėjusiojo) nespaustų. Prokuroras pastebi, kad, važiuodamas atgal, išteisintasis kaip tik galėjo dar labiau sužaloti žmogų, jei šis būtų gulėjęs po automobilio ratais, o tam, kad patrauktų automobilį, kaltinamajam (išteisintajam) dar reikėjo atlikti ir papildomus veiksmus – įjungti atbulinę pavarą, įsitikinti, kad pradėti manevrą saugu. Bylos duomenys patvirtina, kad smūgis buvo į šoną, į vidurinę automobilio dalį, byloje užfiksuotos lango šukės – nuo smūgio išdužo galinių durelių langas, „kapotas“ akivaizdžiai nesulankstytas. Pasak prokuroro, L. J. L. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis yra nublokštas po automobilio ratais. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad po smūgio jis nukrito per metrą nuo automobilio, o ne po automobilio priekiu. Prokuroro nuomone, akivaizdu, jog automobilis po įvykio nebuvo judintas, nes šalia yra užfiksuotos automobilio lango šukės, rodančios susidūrimo vietą. Iš karto po smūgio, kaip nurodė D. B., vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė suteikti jam (nukentėjusiajam) medicininę pagalbą. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į KET 219.1 punktą, kuriame numatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismo saugumui, ir pažymėti eismo įvykio vietą.

2.4. Pripažinus, kad automobilis po eismo įvykio nebuvo judintas, būtina vadovautis Lietuvos teismo ekspertizės Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. išvada Nr. 11Š-88(19), kurioje nurodyta, kad šioje eismo situacijoje automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai – prieš keisdamas judėjimo kryptį (sukdamas į dešinę), nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, suko dalinai arba pilnai būdamas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir nedavė kelio dešiniau jo iš paskos artėjusio motociklo judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Automobilio vairuotojas L. J. L. šioje eismo situacijoje, prieš atlikdamas posūkio manevrą į dešinę, privalėjo važiuoti dešine kelio važiuojamosios dalies puse, įjungti dešinio posūkio signalą, iš anksto kuo arčiau pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jo važiavimo kryptimi, ir tik tada atlikti posūkio manevrą.

2.5. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad tokią specialisto išvadą iš dalies patvirtina ir išteisintojo parodymai. Pirminės apklausos metu L. J. L. nurodė, kad važiavo nuo kelio (dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) per 1,5 metro, taip pat yra nurodęs, jog, atlikdamas posūkio manevrą, padarė apie 0,5 m lankstą, kad galėtų įsukti į stačią stovėjimo vietą, kitaip jam būtų sunku pastatyti automobilį. Tačiau iš 2020 m. vasario 18 d. eismo įvykio vietos plano, apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad automobiliai šalia parduotuvių „S“ ir „N“ stovėjimo aikštelėje yra statomi ne stačiai, o įstrižai; naujai projektuojant stovėjimo aikšteles, atsižvelgiama į tai, kad vairuotojai galėtų saugiai, pagal KET taisykles, pastatyti automobilį. Todėl, prokuroro nuomone, išteisintajam nebuvo jokios grėsmės užvažiuoti ant šaligatvio ar bortelio. L. J. L. atliko pavojingą manevrą, darydamas posūkį į dešinę, į automobilių stovėjimo aikštelę, nors galėjo į ją saugiai įsukti nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taip L. J. L. užkirto kelią važiuojančiam D. B., pažeidė KET 101, 106 punktų reikalavimus, tokiu manevru sudarė situaciją, neleidusią nukentėjusiajam saugiai pravažiuoti, išvengti eismo įvykio.

2.6. Specialisto išvadoje nurodyta, kad motociklo vairuotojas privalėjo važiuoti neviršydamas šiame kelio ruože didžiausio leistino 50 km/h greičio, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku stabdyti vairuojamą motociklą. Prokuroras pažymi, jog byloje nėra nustatyta, kad motociklo vairuotojas D. B. būtų viršijęs 50 km/h greitį.

2.7. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas V. P. ekspertizės akte Nr. 11K-180(20) nurodė, kad eismo įvykio metu motociklas atsitrenkė į manevrą į dešinę vykdančio ir įstrižai važiuojamajai daliai pasisukusio automobilio dešiniojo šono galinių durelių užpakalinę dalį bei kontakto metu slystelėjo jomis link automobilio priekio. Prieš pat susidūrimą motociklas važiavo (duomenys neskelbtini) aikštės važiuojamąja dalimi arčiau ar palei dešinįjį jos kraštą. Automobiliu posūkio į dešinę manevras buvo pradėtas iš padėties, kuri važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu yra kairiau, nei prieš pat susidūrimą buvo motociklas. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikslias transporto priemonių judėjimo trajektorijas prieš susidūrimą. Veikiant susidūrimo ir inercijos jėgoms, motociklas buvo bloškiamas dešiniau ir, apvirtęs, liko gulėti vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio. Taip pat nurodyta, jog vairuotojo L. J. L. parodymų pagrindu automobilio padėtis, užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūros metu, neatitinka sustojimo vietos iš karto po susidūrimo, automobilis buvo atitrauktas atgal. Tačiau, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, automobilio atitraukimo galimybė paneigta bylos medžiaga, tai tėra tik išteisintojo nurodyta ir objektyviais duomenimis nepatvirtinta gynybinė versija. Pagal eksperto išvadą, tuo atveju, jei prieš eismo įvykį iki manevro atlikimo automobiliu buvo važiuojama tokiu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad pro šį tarpą saugiai galėjo pravažiuoti motociklas, t. y. priklausomai nuo važiavimo greičių, automobiliui važiuojant nuo 1,65 m iki 1,875 m ar didesniu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai – prieš sukdamas į dešinę, nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vykdydamas manevrą, nedavė kelio dešiniau jo iš paskos artėjusiam motociklui, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

2.8. Prokuroras pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės aktas iš esmės nepaneigė ir neprieštarauja 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadai. Tai nurodė ir ekspertas V. P. Ekspertizės akte yra nurodytas minimalus atstumas nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nuo bortelio, kad motociklas galėtų saugiai pravažiuoti. Remiantis specialisto E. G. pateikta išvada, minimalus atstumas yra pakankamas motociklui pravažiuoti: pagal brėžinius ir automobilio duomenis – 2,261 m. Tai specialistas E. G. patvirtino ir apklausiamas teisme. 

2.9. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyti atstumai, kuriems esant nukentėjusysis, iškilus grėsmei, turėjo galimybę stabdyti motociklą. Pagal specialisto išvadą, iškilus grėsmei eismo saugumui, motociklas buvo ne mažesniu, nei 32,7 m atstumu neprivažiavęs susidūrimo vietos. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad persirikiavo ties PC „S“ durimis (tai užfiksuota ir 2020 m. vasario 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole). Prieš rikiuodamasis, pasižiūrėjo į priekį, pirma eismo juosta buvo laisva. Po to pasuko galvą atgal, norėdamas įsitikinti, kad manevruoti saugu. Pakėlė galvą ir netrukus atsitrenkė į jam kelią pastojusio automobilio galines dureles. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad negalima pasakyti tikslaus motociklo ir tikslaus automobilio važiavimo greičio. Pasak prokuroro, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, D. B. negalėjo sustabdyti motociklo. Pagal byloje esančius eismo įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje planus, nuo D. B. persirikiavimo į pirmąją eismo juostą vietos iki sustojusio L. J. L. automobilio buvo mažesnis atstumas, nei 32,7 m. Svarbi ir specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad automobiliui judant vairuotojo nurodytu 10 km/h greičiu, automobilis dešiniojo posūkio pradžios momentu kairiaisiais ratais važiavo kairiąja važiuojamosios dalies puse 0,5 m atstumu už menamos dešinės kelio linijos. Jei automobilis važiavo didesniu greičiu, tai jis dešiniojo posūkio pradžios momentu buvo dar didesniu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. kairiaisiais ratais važiavo dar didesniu atstumu už menamos ašinės linijos.

2.10. Prokuroro teigimu, pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent L. J. L. veiksmai, nes jis, darydamas posūkį į dešinę, automobiliu atliko pavojingą manevrą. Nustatyta, kad išteisintasis į automobilių stovėjimo aikštelę suko, būdamas dalinai ar visiškai kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje. Prieš rikiuodamasis, nukentėjusysis žiūrėjo į priekį, pirmoje eismo juostoje kliūties nematė. Išteisintasis užkirto jam kelią, sudarė kliūtį, taip pažeidė KET 106, 101 punktų reikalavimus. Dėl KET prieštaraujančių pavojingų L. J. L. veiksmų nukentėjusysis negalėjo išvengti susidūrimo. Tai, kad D. B. motociklas neturėjo galinio matymo veidrodėlio ir tai, jog nukentėjusysis, prieš persirikiuodamas (kad įsitikintų, jog atlikti manevrą saugu), pasižiūrėjo atgal (dėl saugumo tą padaryti jis galėjo ir esant galinio matymo veidrodėliui), neturėjo lemiamos įtakos eismo įvykiui kilti, pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo L. J. L. veiksmai. Jeigu išteisintasis, prieš pradėdamas sukti į dešinę, būtų laikęsis KET 101 bei 106 punktų reikalavimų ir prieš manevrą būtų įsitikinęs, jog keisti važiavimo kryptį yra saugu, prokuroro nuomone, eismo įvykis nebūtų kilęs – nukentėjusiajam nebūtų kliūčių saugiai pravažiuoti. Išteisintasis aiškino daręs lankstą, todėl jis turėjo būti ypač atidus ir tokį manevrą atlikti saugiai, nekliudyti ir nekelti pavojaus iš dešinės pro jį važiuojančio motociklo vairuotojui. Pagal KET 107 punktą, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tačiau tik tuomet, jei tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Prokuroro teigimu, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šioje situacijoje L. J. L. turėjo pareigą laikytis KET 101, 106 punktų reikalavimų ir jo veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017). 

2.11. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad L. J. L. vairuojamas automobilis persirikiavusiam motociklui visą laiką sudarė kliūtį, nes važiavo pirma jo ir, jei išteisintasis, prieš pradėdamas sukti, būtų pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir būtų sukęs į automobilių stovėjimo aikštelę iš dešinės kraštinės padėties, nagrinėjamas eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs. Pasak prokuroro, automobilis motociklui kliūtį sudarė, darydamas nesaugų manevrą, užkirto jam kelią; motociklas atsitrenkė ne į automobilio galą (taip būtų įvykę, jei automobilis visą laiką būtų buvęs kliūtimi motociklui), o į jam kelią užkirtusio automobilio šoną.

2.12. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų būtinojo priežastinio ryšio tarp L. J. L. KET pažeidimų ir eismo įvykio padarinių nustatymo, išnagrinėjimu. Teismas surinktus duomenis vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, išskirtinai tik L. J. L. naudai ir nesivadovavo įrodymų visuma. Prokuroro teigimu, toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo surinkta daug įrodymų (tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių), kurių visuma leidžia tvirtinti, kad L. J. L. padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuotiną pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. J. L. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iš esmės buvo pažeisti BPK reikalavimai, kas lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymą pritaikymą, todėl išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

2.13. Prokuroras nurodo, kad L. J. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo (BK 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 281 straipsnio 1 dalis), kaltės nepripažino, neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, prokuroras siūlo skirti L. J. L. 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kompaktinius diskus su įrašais iš įvykio vietos ir nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano pateiktą kompaktinį diską su 10-čia skaitmeninių motociklo nuotraukų prokuroras prašo palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Iš L. J. L. prokuroras prašo priteisti nukentėjusiojo D. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nes šios išlaidos yra pagrįstos, jų sumokėjimą patvirtina pinigų priėmimo kvitai.

3. Nukentėjusysis D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti L. J. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, taip pat papildomai apklausti specialistą E. G. dėl KET 126 punkto reglamentavimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje. 

3.1. Apeliantas nurodo, kad išteisinamąjį nuosprendį teismas grindė tuo, kad jis (D. B.), neva, nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo, pagal kurį vairuotojas privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Teismas nurodė, kad jis (nukentėjusysis) pasivijo priekyje važiuojantį ir į dešinę sukantį automobilį, nestebėjo (netinkamai stebėjo) kelią ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir manevrą į dešinę atlikusį išteisintojo automobilį, nes jo nematė. Teismas sprendė, kad eismo įvykis kilo dėl jo (nukentėjusiojo) neatsargių veiksmų – išteisintajam važiuojant itin lėtai, jis (D. B.) nesilaikė saugaus atstumo, nepastebėjo išteisintojo vairuojamos transporto priemonės ir į ją atsitrenkė.

3.2. Nukentėjusysis pažymi, jog byloje nėra nustatyta, kad jis nebūtų laikęsis KET nustatyto atstumo. Nurodyta KET nuostata numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog L. J. L. stabdė automobilį. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pagal specialisto išvadą smūgis automobiliui teko į dešinį šoną, arčiau vidurinio statramsčio, t. y. į šoną, o ne į galą. Tai reiškia, jog išteisintojo automobilis ne stabdė, o sukosi, t. y. keitė važiavimo kryptį. Nesuprantama, kodėl nuosprendyje kalbama apie, neva, kažkokio saugaus greičio nesilaikymą, tačiau nenurodomas konkretus KET reikalavimas. Minėta KET norma kalba apie saugų atstumą, o ne saugų greitį.

3.3. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis nežiūrėjo į priekį, prieš pat eismo įvykį buvo pasukęs galvą į kairę, žiūrėjo, ar už jo nėra automobilių, todėl nematė priekyje važiuojančio ir posūkio manevrą darančio  kaltinamojo (išteisintojo) automobilio bei atsitrenkė į jį. Apklausiamas liudytoju 2019 m. birželio 26 d., jis (D. B.) parodė, kad nei priekyje, nei už jo automobilių nematė (rikiavosi į pirmą eismo juostą), prieš jį arti jokie automobiliai nevažiavo, priekyje išteisintojo automobilio nematė. 2021 m. birželio 2 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad, persirikiavęs iš antros juostos, matė, jog kelias visiškai laisvas, visa pirma juosta buvo laisva. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, akivaizdžiai patvirtina, kad jis stebėjo kelią, buvo įsitikinęs, jog pirma eismo juosta laisva, ir jis turi galimybę važiuoti tiesiai. Tą padaryti sutrukdė L. J. L. veiksmai, kai jis, sukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, nepraleido ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo ir dėl to su juo susidūrė.  

3.4. Įvykio vietoje eismo juostų ženklinimo nebuvo. Byloje nustatyta, jog kelio plotis yra 7 m, menama ašinė linija – 3,5 m. Jei automobilis kairiaisiais ratais judėjo 0,5 m už menamos ašinės linijos, o automobilio plotis pagal specialisto parodymus teisme yra 1,76 m, tai automobilis turėjo važiuoti ne mažiau kaip 2,28 m (1,76 m – 0,5 m = 1,26 m, 3,5 m – 1,26 m = 2,24 m) atstumu dešiniojo posūkio pradžios momentu. Tuo atveju, jei automobilio greitis buvo didesnis, tai pagal specialisto išvadą šis atstumas turėtų būti dar didesnis. Byloje nėra nustatyta, kokiu momentu L. J. L. pradėjo keisti važiavimo kryptį ir byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, nuo kada jis (nukentėjusysis) galėjo atpažinti kaltinamojo (išteisintojo) manevrą. Tokių duomenų nesant, negalima tvirtinti, kad jis (apeliantas) pasirinko nesaugų atstumą.  

3.5. Teismas nuosprendyje nurodė, kad prieš susidūrimą jis (apeliantas) nestabdė motociklo ir įvykio vietoje neliko motociklo stabdymo žymių. Tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo tiriama, specialistui ir ekspertui klausimas dėl stabdymo žymės nebuvimo priežasčių nebuvo užduotas. Motociklas turi ABS sistemą, kuri blokuoja galimą slydimą, todėl stabdymo žymių ant asfalto gali ir nebūti.

3.6. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad jo (apelianto) vairuojamas motociklas neturėjo galinio vaizdo matymo veidrodėlio, todėl, norėdamas saugiai manevruoti, jis sukinėjo galvą. Pasak apelianto, tai neturi įrodomosios reikšmės, nes byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Veidrodėlio buvimas niekaip nebūtų pakeitęs jo (D. B.) dėmesio koncentracijos. Be to, KET nedraudžia įsitikinti, kad manevrą daryti saugu, žiūrint atgal ne per veidrodėlį.

3.7. Teismas nuosprendyje nurodė, kad L. J. L. vairuojamas automobilis persirikiavusiam motociklui visą laiką sudarė kliūtį, nes važiavo pirma jo. Jei kaltinamasis (išteisintasis), prieš pradėdamas sukti, būtų pasitraukęs prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir būtų sukęs į automobilių stovėjimo aikštelę iš dešinės kraštinės padėties, nagrinėjamas įvykis, teismo vertinimu, vis tiek būtų įvykęs, nes kaltinamasis (išteisintasis) važiavo priekyje nukentėjusiojo lėčiau už jį. D. B., atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, Nr. 2K-158/2009, 2K-127/2010). KET 101 punktas numato, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nėra ginčo, jog išteisintasis keitė važiavimo kryptį, iš pradžių pasukdamas į kairę, kad pasidarytų pakankamą trajektoriją įvažiuoti į stovėjimo aikštelę, o po to sukdamas į dešinę, kad įvažiuotų į stovėjimo aikštelę. Šio antrojo veiksmo atlikimo metu ir įvyko eismo įvykis. 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-88(19) nurodyta, kad automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai – prieš keisdamas judėjimo kryptį (sukdamas į dešinę), nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, suko dalinai arba pilnai būdamas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir nedavė kelio dešiniau jo iš paskos artėjusio motociklo judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Automobilio vairuotojas L. J. L. šioje eismo situacijoje, prieš atlikdamas posūkio manevrą į dešinę, privalėjo važiuoti dešine kelio važiuojamosios dalies puse, įjungti dešinio posūkio signalą, iš anksto kuo arčiau pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jo važiavimo kryptimi, ir tik tada atlikti posūkio manevrą. Teismo ekspertas V. P. 2020 m. rugsėjo 14 d. išvadoje (ekspertizės akte) Nr. 11K-180(20) nurodė, kad jeigu automobiliu prieš manevrą į dešinę buvo važiuojama tokiu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad pro šį tarpą saugiai galėtų pravažiuoti motociklas, tai yra, priklausomai nuo važiavimo greičių, automobiliui važiuojant nuo 1,65 m iki 1,875 m ar didesniu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai – prieš sukdamas į dešinę, nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vykdydamas manevrą, nedavė kelio dešiniau jo iš paskos artėjančiam motociklui, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

3.8. Teismo ekspertui buvo užduotas klausimas, ar motociklo vairuotojas techniškai galėjo išvengti eismo įvykio kilimo. Ekspertas nurodė, jog dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo trajektorijų ir greičio) atsakyti į pateiktą klausimą negali. Apeliantas pažymi, kad prieštaravimų tarp specialisto ir eksperto pateiktų išvadų nėra, jos sutampa ta apimtimi, kad automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai (prieš sukdamas į dešinę, nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vykdydamas manevrą, nedavė kelio dešiniau jo iš paskos artėjančiam motociklui) techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio atstumas manevro pradžioje buvo didesnis, nei 1,85 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. ne mažiau, kaip 2,24 m. Jeigu kaltinamasis (išteisintasis) posūkio į dešinę manevrą būtų atlikęs saugiai ir jo (apelianto) vairuojamą motociklą būtų praleidęs, jis (D. B.) būtų pravažiavęs ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pirma juosta buvo laisva, o aplinkybė, kad jis (nukentėjusysis) dėl to turėjo techninę galimybę pravažiuoti tarp kelio važiuojamosios dalies krašto ir kaltinamojo (išteisintojo) automobilio, pagrįsta specialisto bei eksperto išvadomis.

4. Išteisintojo L. J. L. gynėjas advokatas Laimonas Judickas pateikė atsiliepimą į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą. 

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras išteisintojo kaltę įrodinėja neišsamia 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada Nr. 11Š-88(19). Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas išteisintojo gynėjos prašymą skirti byloje ekspertizę, pritarė, jog specialisto išvada neišsami, atliekant specialisto tyrimą neįvertintos esminės eismo įvykio aplinkybės, nevertinta, kad prieš pat eismo įvykį nukentėjusysis atliko persirikiavimo manevrą ir pan. Todėl, gynėjo nuomone, neišsamia specialisto išvada būtų galima vadovautis dėl asmens kaltės tik tada, jei ir ekspertizės akte Nr. 11K-180(20) būtų padarytos analogiškos išvados.

4.2. Priešingai, nei nurodo prokuroras, ekspertizės rezultatai specialisto tyrimo rezultatų nepatvirtino. Specialisto išvada nuspręsta, kad eismo įvykį nulėmė išteisintojo veiksmai, jam nepaisant pareigos prieš atliekant posūkio manevrą į dešinę važiuoti dešine kelio važiuojamosios dalies puse, iš anksto pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik tada atlikti posūkio manevrą. Tuo tarpu ekspertizės akte (atsiliepime cituojama ekspertizės akto Nr. 11K-180(20) 4 punkte suformuluota išvada) nurodyta, kad eismo įvykį galėjo sukelti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų (tiek nukentėjusiojo, tiek išteisintojo) veiksmai. Kurio iš šių asmenų veiksmai turėjo lemiamos įtakos eismo įvykio kilimui, ekspertizės metu nenustatyta, bet ekspertizės akte nesuformuluota išvada, kad tik išteisintasis techniniu požiūriu yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Dėl šios priežasties, gynėjo nuomone, įrodinėjant išteisintojo kaltę, specialisto išvada negalima vadovautis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, esant tokiai abejonei, negalima asmens traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nesant galimybės šios abejonės pašalinti kitais baudžiamojo proceso veiksmais, teismas turi pareigą priimti tik išteisinamąjį nuosprendį.

4.3. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama įrodymų, susijusių su išteisintojo vairuojamos transporto priemonės stovėjimo po eismo įvykio vieta, vertinimui. Šiuo įrodymų vertinimu siekiama pagrįsti, kad išteisintasis po eismo įvykio nejudino transporto priemonės. Pastaroji aplinkybė, anot prokuroro, turėtų daryti įtaką ir ekspertizės akto išvadų vertinimui. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad prokuroras, turėdamas įgaliojimus palaikyti valstybinį kaltinimą byloje ir išmanydamas baudžiamojo proceso normas, visgi neturi specialios kompetencijos teikti išvadas dėl eismo įvykio schemų, eismo įvykio mechanizmo ir panašiai. Prokurorui teisiamojo posėdžio metu suabejojus ekspertizės akto išvadomis, jis privalėjo bylą nagrinėjančiam teismui teikti motyvuotą prašymą ir išdėstyti nesutikimo su ekspertizės akto išvadomis argumentus. Juos įvertinęs, teismas būtų motyvuotai sprendęs dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. I-14 patvirtintos „Rekomendacijos dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo“. Tačiau tokio prašymo prokuroras teismui neteikė. Vietoj pakartotinės ekspertizės skyrimo apeliaciniame skunde pateikiamas prokuroro subjektyvus eismo įvykio aplinkybių vertinimas, išvados dėl automobilio tikslios vietos prieš ir po eismo įvykio taip pat daromos remiantis tik subjektyviu bylos duomenų vertinimu. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog nėra įmanoma nustatyti tikslaus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greičio prieš eismo įvykį ir tikslios šių priemonių padėties prieš ir po eismo įvykio, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

4.4. Pats eismo įvykio mechanizmas ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai rodo, kad nukentėjusiojo veiksmai iš tiesų lėmė eismo kilimą. Bylos duomenimis, buvo apgadintos šios automobilio dalys: priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas. Tuo tarpu motociklas patyrė šiuos apgadinimus: priekinį dešinės pusės posūkio žibinto ir apdailos detalės apgadinimus. Iš eismo įvykio schemos bei nuotraukų matyti, kad intensyviausi automobilio apgadinimai lokalizuoti dešiniajame šone, arčiau vidurinio statramsčio, padaryti slystami–smūginiai smūgiai nuo automobilio užpakalinės dalies link priekio. Vadinasi, kaip nurodo gynėjas, pirminis motociklo smūgis buvo nukreiptas į galinę dešinę automobilio dalį. Prieš išteisintajam pradedant posūkio manevrą į dešinę, nukentėjusysis buvo ganėtinai toli už L. J. L. automobilio galinės dalies. Jei išteisintasis posūkį į dešinę būtų pradėjęs, atidžiai neapsidairęs, motociklininkui važiuojant „nematomoje vairuotojo zonoje“, pirminis motociklo smūgis būtų tekęs priekinei automobilio daliai, t. y. priekinėms dešinės pusės keleivio durelėms. Tai reiškia, jog, kaip teisingai konstatuota ekspertizės akte, nukentėjusiojo veiksmai (persirikiavimas, nepastebint priekyje važiavusio išteisintojo automobilio) techniniu požiūriu lėmė eismo įvykio kilimą.

4.5. Teismas nuosprendyje detaliai aptarė visus baudžiamosios bylos duomenis, paaiškino, kodėl vienus iš jų laiko patikimesniais už kitus. Gynėjo nuomone, teismas nuosprendį priėmė remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visų baudžiamosios bylos duomenų vertinimu, kaip tą ir numato BPK 20 straipsnis. Gynėjas pažymi, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų išteisintojo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.

 

5. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.  

 

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

 

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus ir nukentėjusiojo D. B. apeliaciniai skundai tenkinami.

 

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš naujo įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra visų nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių – kaltinamasis nepažeidė KET, tarp kaltinamojo važiavimo toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir padarinių nėra priežastinio ryšio. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

 

Dėl L. J. L. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

 

8. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą ar pažeidimus ir kad dėl būtent šio pažeidimo ar pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi objektyviai BK 281 straipsnio 1 dalis pasireiškia veika (konkrečiais KET pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu), padariniais (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių visumos buvimą. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė, t. y. Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-648/2023).

9. KET 9 punkte yra nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nurodyta, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 106 punkte nurodyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

10. Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-387/2023).

11. Pirmosios instancijos teismas L. J. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismas sprendė, kad L. J. L. neturėjo kaltinime nurodytų pareigų pasitraukti prie pat dešiniojo pirmosios eismo juostos krašto, o sukant į automobilių stovėjimo aikštelę, praleisti ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta tiesiai važiavusį motociklą. Teismo vertinimu, kaltinamasis KET nepažeidė, eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo neatsargių veiksmų – nepastebėjo prieš save buvusios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. paaiškinime, t. y. iš karto po įvykio, L. J. L. nurodė, jog 2019 m. birželio 17 d. 21 val. jis važiavo savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 10–15 km/h greičiu, apie 1 m atstumu nuo dešinio kelkraščio. Kadangi norėjo pasistatyti automobilį PC „N“ stovėjimo aikštelėje, pradėjo rodyti posūkį į dešinę ir, įsitikinęs per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kad tai daryti saugu, sukosi. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė už jo važiuojantį motociklą, tačiau jis buvo dar labai toli iki jo automobilio. Sukdamas į aikštelę, jis pajuto smūgį į galinę automobilio dešinės pusės šoninę dalį. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas (1 t., b. l. 121). 2019 m. liepos 25 d. apklausiamas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką L. J. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, pažymėjo, kad toje vietoje jis visada važiuoja apie 1–1,5 m atstumu nuo kelkraščio, nes iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie PC „N“, automobilių vairuotojai turi išvažiuoti atbuline eiga ir jiems nesimato gatvės. Sukdamas į aikštelėje esančią stovėjimo vietą, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Jis sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklininkas. Buvo išdaužtas automobilio galinių durelių stiklas. Po eismo įvykio motociklas gulėjo ant šono priešais jo automobilį, į dešinę pusę, o motociklininkas gulėjo ant žemės priešais jo automobilį (1 t., b. l. 129–130).

13. Apklausiamas 2020 m. sausio 22 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, L. J. L. nurodė, kad tąkart jis važiavo „savo juosta per vidurį“, 1 m atstumu nuo dešiniojo bortelio. Kadangi aikštelė, į kurią jis turėjo parkuotis, buvo šalia kelio salelės, o salelės kampas status, jis, nenorėdamas užkliūti, pakreipė automobilį (pasuko vairą) truputį į kairę, t. y. „užvažiavo“, „išėjo“, į kairę pusę 40–50 cm, tačiau vidurinės juostos nekirto. Sukdamas į aikštelę, matė motociklą, jis buvo labai toli. Kai jo automobilis jau buvo pusiau įvažiavęs į aikštelę, išgirdo trenksmą, smūgis buvo į užpakalines dešinės pusės keleivio dureles. Išsigandęs pažiūrėjo į šoną ir pamatė, kad „asmuo palei automobilį nuslydo skersai mašinos“. Kadangi jis motociklo vairuotojo nebematė, išsigandęs patraukė automobilį keletą metrų atgal. Galvojo, kad jis pervažiavo žmogų, norėjo „atitraukti mašinos ratus“, kad nespaustų žmogaus. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad priešais automobilį atsikelia žmogus (2 t., b. l. 60–61). 2021 m. gegužės 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu L. J. L., be kita ko, nurodė, kad atvykusių į eismo įvykio vietą policijos pareigūnų jis paprašė pakviesti vertėją, nes „jų kalboje buvo daug naujų žodžių“, anglų kalba su pareigūnais nebendravo, tačiau jam buvo atsakyta klausimu: „Kur mes šiuo metu galime rasti vertėją?“. Be to, L. J. L. teigimu, jis įvykio vietoje, kai buvo atlikti matavimai, policininkui pakartotinai paaiškino, kad patraukė savo automobilį, tačiau jam buvo atsakyta, kad tai vėliau aiškinsis ekspertai. Kadangi eismo įvykio vietos plane nebuvo pažymėtas automobilio patraukimo faktas, jis atsisakė šį planą pasirašyti. Dar kartą pažymėjo, kad jis, manydamas, jog motociklo vairuotojas guli po jo automobiliu, „žaibiškai“ patraukė automobilį atgal (3 t., b. l. 93–96).

 14. Baudžiamąją bylą antrą kartą nagrinėjant apylinkės teisme, L. J. L. nurodė matęs motociklą, važiuojantį 30–50 m atstumu nuo jo automobilio, taip pat nurodė, kad jo automobilio greitis prieš sukant į automobilių stovėjimo aikštelę buvo 15–20 km/h, jis, sukdamas į aikštelę, „užsimetė“ gal 20 cm. Išgirdęs, kad į galinę automobilio dalį kažkas atsitrenkė, pasuko galvą į šoną ir pamatė, kad žmogus slysta palei automobilį, motociklo vairuotojas nuslydo palei automobilį tolyn. Išsigandęs, kad motociklo vairuotojas nuslydo po jo automobiliu ir, kad jis motociklo vairuotoją pervažiavo, automobilį jis patraukė keletą metrų atgal. Automobilį atgal jis patraukė tuomet, kai nebematė žmogaus (5 t., b. l. 34–35).

15. Taigi teisiamųjų posėdžių metu L. J. L. nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs nei savo paaiškinime, nei pirminėje apklausoje, t. y. ėmė teigti, kad jis, pagalvojęs, jog motociklo vairuotojas pateko po jo automobiliu, automobilį patraukė keletą metrų atgal, reikalavo, kad jam įvykio vietoje būtų suteiktos vertėjos paslaugos, atsisakė pasirašyti eismo įvykio vietos plane, nes jame nebuvo pažymėta, jog automobilis iš karto po susidūrimo su motociklu buvo patrauktas atgal. Pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys minėtų L. J. L. teiginių nepatvirtina, priešingai, – juos paneigia, todėl laikyti L. J. L. parodymus teisingais bei nuosekliais nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) VPK Kelių policijos tarnybos vyriausiajai patrulei I. Š. iš karto po įvykio surašius L. J. L. paaiškinimą, jis pats šiame paaiškinime parašė: „perskaičiau, surašyta teisingai“ ir aplinkybę, kad paaiškinimas yra surašytas teisingai, patvirtino savo parašu. Taigi, jokių pastabų dėl surašyto paaiškinimo L. J. L. nepateikė, neparašė, kad jis reikalavo vertėjo paslaugų, nes ne viską suprato, ką kalbėjo policijos pareigūnai, nenurodė, kad paaiškinime neužfiksuotas automobilio patraukimo atgal iš karto po jo susidūrimo su motociklu faktas. Policijos pareigūnės I. Š. 2019 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą automobilio vairuotojas L. J. L. paaiškino, jog jis važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, tačiau nuo dešiniojo kelkraščio atitolęs apie 1 m atstumu. Teigė, kad įsitikinęs, jog tai daryti saugu, suko į dešinę, į PC „N“ automobilių stovėjimo aikštelę, ir pasisukęs pajuto smūgį iš dešinės pusės. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jį atsitrenkė motociklininkas (1 t., b. l. 9). Policijos pareigūno A. A. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje bendraujant su L. J. L., pastarasis paaiškino, kad važiavo priekine eiga į aikštelę pasistatyti automobilio ir tuo metu į jį atsitrenkė motociklininkas (1 t., b. l. 10). Taigi policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose neužfiksuota, kad iš karto po įvykio L. J. L. būtų nurodęs, jog po susidūrimo su motociklininku jis iš karto patraukė savo vairuotą automobilį keletą metrų atgal.

16. Apklausiama 2020 m. gruodžio 11 d. vykusiame teisiamajame posėdyje liudytoja I. Š. nurodė, kad ji L. J. L. paaiškinime surašė viską, ką pastarasis pasakojo lietuvių kalba, kad vienas kitą geriau suprastų, jie kalbėjo ir anglų kalba. Atsakydama į pateiktus klausimus liudytoja paaiškino, kad po eismo įvykio žmonių visada yra paklausiama, ar transporto priemonės padėtis yra tokia pat, kokia buvo iš karto po įvykio, todėl, jeigu automobilis šiuo atveju būtų buvęs judintas, tai būtų pažymėta tarnybiniame pranešime. Ši aplinkybė tikrai būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime, nes tai yra aktualu tyrimui. Liudytoja I. Š. taip pat nurodė, kad ji su automobilio vairuotoju bendravo daugiau nei jos kolegos, todėl L. J. L. net kelis kartus paklausė, ar jis viską supranta, ar jam nereikia vertėjo. L. J. L. nemažai šnekėjo lietuviškai, jie kalbėjo tiek lietuviškai, tiek angliškai ir vienas kitą suprato (3 t., b. l. 21–22, 25). Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu automobilio vairuotojas būtų pasakęs, jog po eismo įvykio keitė transporto priemonės padėtį, tai būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime (3 t., b. l. 22–23). Tai, kad tarnybiniame pranešime yra nurodomas automobilio patraukimo faktas, įvykio vietoje žmonių visada paklausiama, ar po eismo įvykio transporto priemonės buvo judinamos, patvirtino ir liudytojas M. A. Kartu jis paaiškino, jog atvykęs į įvykio vietą, įvykio vietos plane nubraižė tai, ką tuo metu matė, L. J. L. eismo įvykio vietos schemoje pasirašė, pastabų nepareiškė. Jeigu L. J. L. būtų reiškęs pastabas, jis tai būtų užfiksavęs asmens paaiškinime. Liudytojas M. A. taip pat patvirtino, kad su L. J. L. įvykio vietoje pareigūnai bendravo lietuvių ir anglų kalbomis. Pažymėjo, kad L. J. L. jo vertėjo paslaugų neprašė, jei būtų prireikę vertėjo, jis būtų buvęs iškviestas į įvykio vietą (3 t.,  b. l. 23–25). Pastebėtina, kad šie liudytojo M. A. parodymai ne tik patvirtina liudytojų I. Š. ir A. A. parodymus, bet ir paneigia L. J. L. teisiamojo posėdžio metu išsakytą teiginį, kad dėl to, jog eismo įvykio vietos plane nebuvo pažymėtas automobilio patraukimo faktas, jis atsisakė šį planą pasirašyti. Be to, iš byloje esančio 2019 m. birželio 17 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad L. J. L. savo parašu patvirtino, jog su planu sutinka, t. y. L. J. L. nenurodė, kad jam kažkas neaišku, jis kažko nesuprato, nenurodė, kad eismo įvykio vietos planas nubraižytas netiksliai, jame neužfiksuotas automobilio patraukimo atgal faktas (1 t., b. l. 13). Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad parodymus liudytojai I. Š., A. A. ir M. A. davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, taip pat nėra duomenų, kad liudytojai L. J. L. atžvilgiu būtų nusiteikę priešiškai, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybės, jog po eismo įvykio L. J. L. vairuotas automobilis būtų judintas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nukentėjusysis D. B. (1 t., b. l. 29–30, 53–54; 2 t., b. l. 61–62, 81–87; 3 t., b. l. 107–110). Priešingai, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje keletą kartų patvirtino, jog po to, kai jis savo vairuotu motociklu atsitrenkė į automobilį, automobilio vairuotojas iš karto sustojo ir iš karto iš automobilio išlipo, automobilis po susidūrimo nejudėjo (3 t., b. l. 107–110).

17. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog L. J. L. iš karto po įvykio patraukė automobilį keletą metrų atgal, teisėjų kolegija šią L. J. L. teisiamojo posėdžio metu pateiktą versiją vertina kaip pastarojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, L. J. L. teiginiai, kad jis galvodamas, jog pervažiavo žmogų, norėjo patraukti automobilį, kad automobilis nespaustų žmogaus, yra visiškai nelogiški. Kaip pirmiau minėta, apklausiamas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (dalyvaujant vertėjai) L. J. L. nurodė, kad pajutęs smūgį į automobilio galinę dalį jis sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad motociklininkas guli ant žemės priešais jo automobilį (o ne po automobiliu). Teisiamuosiuose posėdžiuose L. J. L. nurodė, kad jis po susidūrimo pažiūrėjęs į šoną matė, kaip motociklo vairuotojas slysta palei jo automobilį (o ne po automobiliu) ir nuslydo palei automobilį tolyn. Šie L. J. L. parodymai patvirtina, kad aptariamu atveju nebuvo jokios būtinybės traukti automobilį atgal. Akivaizdu, kad neįsitikinus, ar po automobiliu tikrai yra žmogus, būtų visiškai neprotinga „žaibiškai“ traukti automobilį atgal ir apskritai jį judinti, nes taip žmogus gali būti ne išgelbėtas, o mirtinai sužalotas. Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad automobilis po susidūrimo su motociklu nebuvo judintas, patvirtina ne tik liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, bet ir fotonuotraukoje prie eismo įvykio vietos plano užfiksuota šukių išsibarstymo vieta (1 t., b. l. 15). Specialisto išvadoje nurodyta, kad didžiausia šukių koncentracija automobilio atžvilgiu išsidėsčiusi plote nuo dešinės pusės užpakalinio rato iki viduriniojo statramsčio, ekspertizės aktą surašęs ekspertas V. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad būtent duženos rodo susidūrimo vietą, automobilio stiklai byrėjo ten, kur įvyko susidūrimas (3 t., b. l. 45–47, 80–87).

18. Siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių, kartu su kitais bylos įrodymais būtina įvertinti ir specialisto išvadą bei ekspertizės aktą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje  Nr. 11Š-88(19) nurodyta, kad šiuo atveju automobilio „BMW 320 D“ vairuotojo L. J. L. veiksmai: prieš keisdamas judėjimo kryptį – sukdamas į dešinę – nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, suko iš dalies arba pilnai būdamas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir nedavė kelio dešiniau jo iš paskos artėjusio motociklo „Yamaha MT 125 ABS“ judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas L. J. L. šioje eismo situacijoje, prieš atlikdamas posūkio manevrą į dešinę, privalėjo važiuoti dešine kelio važiuojamosios dalies puse, įjungti dešiniojo posūkio signalą, iš anksto kuo arčiau pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto jo važiavimo kryptimi ir tik tada atlikti posūkio manevrą (1 t., b. l. 86–91). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad po kontakto automobilis „BMW 320 D“ toliau tęsė judėjimą į padėtį užfiksuotą plane, o motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, praradęs judėjimo stabilumą, nuvirto ant dešiniojo šono ir judėjo į priekį ir į dešinę, į padėtį, užfiksuotą plane. Atsižvelgiant į automobilio „BMW 320 D“ sugadinimų intensyvumą ir išsidėstymą, o būtent į tai, kad smūgis minėtam automobiliui teko į dešinįjį šoną, arčiau viduriniojo statramsčio, galima teigti, kad jo padėtis dėl kontakto su motociklu „Yamaha MT 125 ABS“ ženkliai nepakito ir po kontakto jis toliau tęsė judėjimą artima numatytai kryptimi. Iš modeliavimo rezultatų matyti, kad automobiliui „BMW 320 D“ judant paties vairuotojo nurodytu 10 km/h greičiu, minėtas automobilis dešiniojo posūkio pradžios momentu kairiaisiais ratais važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, t. y. 4-7/2=0,5 m atstumu už menamos ašinės kelio linijos. Jei automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas važiavo didesniu nei 10 km/h greičiu, tai minėtas automobilis dešiniojo posūkio pradžios momentu buvo dar didesniu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. kairiaisiais ratais važiavo dar didesniu atstumu už menamos ašinės kelio linijos nei prieš tai sumodeliuota. Apibendrinus atliktą tyrimą galima teigti, kad prieš keisdamas judėjimo kryptį – sukdamas į dešinę, automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas L. J. L. iš dalies arba pilnai važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse. Tai, kad automobilio L. J. L. vairuotojas manevrą pradėjo kairiais ratais važiuodamas kaire kelio važiuojamosios dalies puse, ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu už menamos ašinės kelio linijos, t. y. nepasitraukęs kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo, žiūrint link (duomenys neskelbtini) g., krašto techniniu požiūriu buvo nepriimtina. Iš tyrimui pateiktos bylos medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, kokį atstumą minėtas motociklas iki padėties, užfiksuotos plane, judėjo būdamas artimoje vertikaliai padėtyje, o kokį nuvirtęs ant šono, dėl to negalima apskaičiuoti jo važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį (1 t., b. l. 86–91).

19. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akte Nr. 11K-180(20) nurodyta, kad eismo įvykio metu motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į manevrą į dešinę vykdančio ir įstrižai važiuojamajai daliai pasisukusio automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono galinių durelių užpakalinę dalį bei kontakto metu slystelėjo jomis link automobilio priekio. Prieš pat susidūrimą motociklas „Yamaha MT 125 ABS“ važiavo (duomenys neskelbtini) aikštės važiuojamąja dalimi arčiau ar palei dešinįjį jos kraštą. Automobiliu „BMW 320D“ posūkio į dešinę manevras buvo pradėtas iš padėties, kuri važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu yra kairiau nei prieš pat susidūrimą buvo motociklas „Yamaha MT 125 ABS“. Taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „BMW 320D“ prieš vykdant manevrą į dešinę buvo važiuojama tokiu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad pro šį tarpą saugiai galėjo pravažiuoti motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, t. y. priklausomai nuo važiavimo greičių automobiliui važiuojant nuo 1,65 m iki 1,875 m ar didesniu atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilio „BMW 320D“ vairuotojo L. J. L. veiksmai, – prieš sukdamas į dešinę nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vykdydamas manevrą nedavė kelio dešiniau jo iš paskos artėjusiam motociklui „Yamaha MT 125 ABS“, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 186–195).

20. Minėtą specialisto išvadą pateikęs specialistas E. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio „BMW 320 D“ vairuotojas L. J. L., prieš sukdamas į dešinę, nepasitraukė kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, suko iš dalies arba visiškai būdamas kairėje kelio važiuojamojoje dalyje ir nedavė kelio dešiniau jo važiavusio motociklo judėjimui (3 t., b. l. 42–45). 2022 m. vasario 25 d. apklausiamas Šiaulių apygardos teismo posėdyje specialistas E. G. dar kartą patvirtino, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent automobilio vairuotojo veiksmai. Šioje eismo situacijoje automobilio vairuotojas, prieš atlikdamas posūkio manevrą, turėjo privažiuoti arčiau dešiniojo kelio krašto, tačiau jo transporto priemonė kairiuoju šonu buvo ne mažiau kaip 50 cm atstumu užėmusi menamą ašinę liniją, kitaip tariant, L. J. L. suko į dešinę pusę būdamas iš dalies arba visiškai kairėje kelio pusėje, iš dešinės savo automobilio pusės palikdamas ne mažesnį kaip 2 m 26 cm atstumą iki dešiniojo kelio krašto. Šiuo atveju buvo atliekama techninė analizė, vertinami automobilio ir motociklo sugadinimai, nustatoma susidūrimo vieta, transporto priemonių padėtys. Kai į tarpą, iš techninės pusės, telpa automobilis, apie važiavimą arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nėra net kalbos. Be to, keliai projektuojami taip, kad važiuojant dešiniąja kelio puse, galima įsukti į dešinėje pusėje esančią aikštelę. Nagrinėjamu atveju eismo saugumą turėjo užtikrinti automobilio vairuotojas, tai atlikti jis galėjo iš anksto persirikiuodamas į dešinę eismo (kelio) pusę. Specialistas taip pat paaiškino, kad tuo atveju, jeigu motociklo vairuotojas būtų pastebėjęs automobilį didesniu kaip 32,7 m atstumu iki susidūrimo vietos, jis turėjo realią galimybę sustabdyti motociklą ir išvengti susidūrimo su automobiliu (4 t., b. l. 122–124).

21. Ekspertas V. P. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad automobilis „BMW“ pradėjo posūkio manevrą būdamas didesniu nei 1,64–1,875 m atstumu nuo dešinės kelio važiuojamosios dalies krašto. Automobilio vairuotojas, sukdamas į dešinę, nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio dešiniau iš paskos artėjančiam motociklui ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Įvykio vietoje nėra jokių pėdsakų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip važiavo motociklas iki susidūrimo. Į advokato Murado Bakano klausimą ekspertas  V. P. atsakė, kad specialistui buvo pateikta mažiau duomenų, negu jam, todėl jų išvados nėra identiškos, tačiau prieštaravimų tarp šių išvadų jis neįžvelgia, nes yra analogiškai įvertinti automobilio vairuotojo veiksmai, o motociklo vairuotojo veiksmai įvertinti atsižvelgiant į teisme paaiškėjusias aplinkybes. Atsakydamas į pateiktus klausimus ekspertas taip pat paaiškino, kad 50 m pakanka sustabdyti motociklą, kuris važiuoja 20, 30 arba 40 km/h greičiu, tačiau tik turint duomenis apie automobilio judėjimą ir motociklo važiavimo greitį prieš įvykį, galima pasakyti, koks buvo transporto priemonių išsidėstymas ir, ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Kartu ekspertas pažymėjo, kad automobilio vairuotojas teigė, jog nuo susidūrimo vietos jis pavažiavo du metrus atgal, o prieštaravimus tarp eismo įvykio dalyvių paaiškinimų bei parodymų turėtų vertinti teisininkai. Nurodė, kad objektyvių duomenų tam, jog galėtų patvirtinti, kad automobilis po eismo įvykio kažkiek pajudėjo atgal, jis neturi. Jeigu tuo metu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, artėjantis motociklas „Yamaha MT 125 ABS“, važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, buvo ne mažesniu kaip 32,7 m atstumu neprivažiavęs susidūrimo vietos,  tokiu atveju motociklo vairuotojas D. B., važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu  50 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo motociklo bei susidūrė su automobiliu „BMW 320 D“ ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (3 t., b. l. 45–47, 80–87). Kaip jau minėta, specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuo atveju nėra galimybės apskaičiuoti motociklo važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį, ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad dėl to, jog eismo įvykio vietoje nėra transporto priemonių judėjimo pėdsakų (stabdymo, slydimo ar kokių kitokių), skaičiavimais nustatyti jų judėjimo greičio prieš pat eismo įvykį negalima. Taigi byloje nėra duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie tai, ar motociklo vairuotojas susidariusioje situacijoje turėjo galimybę sustabdyti motociklą ir taip išvengti susidūrimo su automobiliu.

22. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. J. L. KET nepažeidė, jis neprivalėjo laikytis KET 101 punkto reikalavimo, t. y. prieš persirikiuodamas neprivalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems jam iš paskos, nepagrįsta byloje esančių įrodymų visumos analize, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju būtent L. J. L. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą – jis, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir ruošdamasis suktis į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tačiau posūkio manevrą jis pradėjo būdamas didesniu nei 1,64–1,875 m atstumu nuo dešinės kelio važiuojamosios dalies krašto, suko iš dalies arba visiškai būdamas kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir užkirto kelią dešiniau jo iš paskos važiavusiam motociklui „Yamaha MT 125 ABS“. Būtent dėl šios priežasties kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. B. sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje  Nr. G 863/2019(04) nurodyta, kad D. B. nustatytos kairės plaštakos II–III pirštų traiškytinės žaizdos, kairės plaštakos II piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimas, kairės plaštakos III piršto nago netekimas, kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžis; nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl II piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimo, kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (1 t., b. l. 69–70). Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad  L. J. L., priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pažeidė KET 9, 101 ir 106 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui – keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į dešinę, L. J. L. neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto. Nors L. J. L. matė paskui jo automobilį važiuojantį motociklą, tačiau, važiuodamas toliau nuo dešiniojo kelkraščio ir sukdamas į dešinę, jis ne tik nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet dar ir pasuko vairą kairėn, kaip jis pats nurodė, „užsimetė“, „užvažiavo“, „išėjo“ į kairę pusę 40–50 cm, o po to suko dešinėn. Taip L. J. L. savo automobiliu užtvėrė kelią iš paskos motociklu važiavusiam D. B. Bylos duomenimis, įskaitant byloje esančias fotonuotraukas (1 t., b. l. 15–20; 2 t., b. l. 99–103), nustatyta, kad L. J. L. nebuvo jokios būtinybės prieš sukant į dešinėje esančią automobilių aikštelę „užsimesti“, t. y. pasukti, į kairę. Be to, ir specialistas E. G. nurodė, kad keliai yra suprojektuoti taip, jog važiuojant dešiniąja kelio puse, galima be kliūčių įsukti į dešinėje pusėje esančią aikštelę.

23.  Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad eismo įvykis kilo būtent dėl nukentėjusiojo neatsargių veiksmų, t. y. todėl, jog nukentėjusysis nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo vairuotojui laikytis tokio atstumo, kad jis neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Apylinkės teismo vertinimu, jeigu nukentėjusysis būtų važiavęs saugiu greičiu, jis, tikėtina, nebūtų atsitrenkęs į kaltinamojo vairuotą automobilį. Kaip pirmiau minėta, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis D. B., prieš įvykstant eismo įvykiui, važiavo nesaugiu greičiu ir, kad jis turėjo galimybę laiku sustabdyti savo vairuotą motociklą ir taip išvengti susidūrimo su automobiliu. Atkreipiamas dėmesys, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog jis važiavo 30–40 km/h greičiu (2 t., b. l. 61–62), o specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti transporto priemonių judėjimo greičio prieš pat eismo įvykį negalima. Be to, kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju net ir važiuodamas mažesniu kaip 50 km/h greičiu nukentėjusysis D. B. negalėjo sustabdyti motociklo ir išvengti susidūrimo su automobiliu, nes byloje nenustatyta, kad nuo nukentėjusiojo D. B. persirikiavimo į pirmą eismo juostą vietos iki susidūrimo vietos buvo ne mažesnis kaip 32,7 m atstumas. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą, jis įjungė posūkio signalą, pasisuko atgal pažiūrėti, ar už jo nėra automobilių, o kai atsisuko persirikiavęs į pirmą eismo juostą, pajuto smūgį – jo vairuotas motociklas trenkėsi į automobilio galines dureles. D. B. apeliaciniame skunde teisingai akcentuota, kad byloje nenustatyta, jog jis nevykdė KET reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad L. J. L. manevrą pradėjo kairiais ratais važiuodamas kairiąja kelio važiuojamosios dalies puse, ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu už menamos ašinės kelio linijos, t. y. nepasitraukęs kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, ir užkirto kelią jam iš paskos važiavusiam motociklui. Tai, kad D. B. vairuotas motociklas neturėjo galinio matymo veidrodėlio, taip pat tai, kad nukentėjusysis, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, pasižiūrėjo atgal, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nepaneigia, kad būtent automobilio vairuotojo L. J. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti – jeigu automobilio vairuotojas L. J. L. nebūtų savo vairuotu automobiliu užtvėręs kelio motociklo vairuotojui, susidūrimas nebūtų įvykęs. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad L. J. L. automobilis persirikiavusiam motociklui visą laiką sudarė kliūtį, nes važiavo pirma jo, jeigu kaltinamasis, prieš pradėdamas sukti, būtų pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir būtų sukęs į automobilių stovėjimo aikštelę iš dešinės kraštinės padėties, nagrinėjamas eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, taip pat nepagrįstos, nes eismo įvykio metu motociklo vairuotojas atsitrenkė ne į automobilio galą, o į šonines automobilio dureles.

24. Įvertinusi byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad:

L.

J. L. 2019 m. birželio 17 d., apie 20.57 val., ties PC „N“, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) aikštės pirma eismo juosta ir prieš pasukdamas į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš darydamas posūkį į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nepasitraukė prie pat dešinio pirmosios eismo juostos krašto, o sukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, nepraleido ta pačia kryptimi pirma eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo „Yamaha MT 125 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B., ir dėl to susidūrė su motociklu, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui D. B. dėl pažeistos kairės plaštakos II piršto tiesiamosios sausgyslės ir kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. L. J. L. padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

 

Dėl bausmės

 

25. Apygardos teismas, skirdamas L. J. L. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

26. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Prokuroras prašo skirti L. J. L. 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27. L. J. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajam D. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. L. J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nusikalto būdamas neteistas (1 t., b. l. 181, 182), 5 metų laikotarpiu buvo 2 kartus baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 191–192), dirba (1 t., b. l. 188).

28. Įvertinusi paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. J. L. bausmę – baudą, truputį didesnę nei baudžiamajame įstatyme už neatsargų nusikaltimą numatyta minimali bauda, t. y. 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, L. J. L. skiriamos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka L. J. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo asmenybę, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Baudai sumokėti nustatomas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

 

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

 

29. Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktiniai diskai su įrašais iš įvykio vietos, prisegti prie bylos 1 tomo viršelio, ir nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano pateiktas kompaktinis diskas su skaitmeninėmis motociklo nuotraukomis (3 t., b. l. 40) – paliekami saugoti byloje.

 

Dėl proceso išlaidų

 

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį D. B. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Muradas Bakanas. Baudžiamąją bylą pirmą kartą nagrinėjant apylinkės teisme, advokatas Muradas Bakanas dalyvavo 9 teisiamuosiuose posėdžiuose, nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, surašė ir pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui bei dalyvavo 3 apygardos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose. Apygardos teismui 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą grąžinus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas Muradas Bakanas dalyvavo 6 teisiamuosiuose posėdžiuose, dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio nukentėjusiojo vardu surašė ir pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui. 2021 m. balandžio 1 d. advokatas Muradas Bakanas pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą priteisti nukentėjusiajam jo patirtas 784 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (3 t., b. l. 76). Esant paminėtoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pinigų priėmimo kvitai serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)  ir serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą advokatui Muradui Bakanui už nukentėjusiojo atstovavimą teisme, dokumentų surašymą, patarimus ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 784 Eur, kartu įvertinusi bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad advokatas aktyviai atstovavo nukentėjusįjį, advokato darbo sąnaudos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamo maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atlyginti 784 Eur sumą už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas. Todėl nukentėjusiajam D. B. iš nuteistojo L. J. L. priteisiama 784 Eur išlaidų atlyginimo už advokato paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi nei nukentėjusysis, nei jo atstovas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apygardos teismui nepateikė duomenų apie nukentėjusiojo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad šias išlaidas patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau (4 t., b. l. 1–8; 5 t., b. l. 95–100), tačiau jie nepateikti), prašymas priteisti nukentėjusiajam jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas.

32. L. J. L. gynėjas advokatas L. J. pateikė atsiliepimą į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundą ir prašymą priteisti L. J. L. jo patirtas 4 293,46 Eur išlaidas advokatui rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, nagrinėjant bylą teisme (5 t., b. l. 155–160, 164).

33. BPK 106 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje advokato darbo apmokėjimą, nustatyta, kad tada, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi šiuo atveju L. J. L. priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir jam priimamas apkaltinamasis nuosprendis, advokato L. J. prašymas priteisti L. J. L. jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

pripažinti L. J. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), baudą.

Paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801.

Priteisti nukentėjusiajam D. B. iš nuteistojo L. J. L. 784 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus su įrašais iš įvykio vietos ir nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Murado Bakano pateiktą kompaktinį diską su skaitmeninėmis motociklo nuotraukomis, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

 

 

Teisėjai                                                           Zigmas Kavaliauskas

 

 

                                                          Nijolė Matuzevičienė

 

 

                                                          Gražvydas Poškus