Civilinė byla Nr. 2-348/2011                                                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                            99.4.;44.5.2.5.;(S).;

            

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Civilinė byla Nr.2-269/2011

                                                               

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės  ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, civilinėje byloje Nr. 2-1327-3572010 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1 555,50 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą, padarytą šių institucijų pareigūnų neteisėtais veiksmais.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 3031,11 Lt žyminį mokestį (b.l.14).

Ieškovas teismui pateikė prašymą – atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nes ieškinio reikalavimai kildinami iš ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos ir siejami su neteisėtu procesinių prievartos priemonių taikymu, o ieškovo atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėįjimosi išlaidų, reglamentuoja CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo prašymo, atleisti jį nuo žyminio mokesčio, netenkino bei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 3031,11 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad iešovo reiškiamas reikalavimas nėra susijęs nei su vienu Baudžiamojo proceso kodekso XI ir XII skyriuje numatytų procesinių prievartos priemonių taikymu, todėl ieškovo prašymą  galima spręsti tik vadovaujantis CPK 83 striapsnio 3 dalimi. Pagal šį straipsnį prašymas turi būti motyvuotas, ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Įtarimų ieškovui pateikimas, Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-539-441/2009, kurioje ieškovas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 177 straipsnyje padarymu, ieškovo nuomone, yra viena iš procesinių prievartos priemonių.  

2. Ieškovas ieškinį reiškia Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimai kildinami iš baudžiamosios bylos ir siejami su neteisėtų procesinių prievartos priemonių taikymu ir ieškovo atžvilgiu, policijos ir prokuratūros pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų (piktnaudžiavimo tarnyba, poveikio liudytojams, be pagrindo surinktais duomenimis apie ieškovą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei šių duomenų atskleidimo, dokumento klastojimo nurodant įtarimuose ir kaltinamąjam akte melagingus duomenis, ikiteisminis tyrimas vyko pernelyg ilgai). Ieškovo atleidimą nuo žyminio mokesčio numato CPK 83 str. 1 dalies 4, 6, ir 11 punktai, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatleido ieškovo nuo žyminio mokesčio.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

 

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 sraipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl žalos atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamajame procese. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš baudžiamosios bylos Nr. 1-539-441/2009, kurioje ieškovas buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 177 straipsnyje, padarymu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakombės senaties terminui. Ieškovo nuomone, ieškovui pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje yra viena iš procesinių prievartos priemonių, todėl ieškovui turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Tuo tarpu pirmos instancios teismas įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį nurodydamas, kad iešovo reiškiamas reikalavimas nėra susijęs nei su vienu BPK XI ir XII skyriuje numatytų procesinių prievartos priemonių taikymu.

Taigi iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu pradėtu baudžiamuoju persekiojimu ir iškelta baudžiamąja byla, nepateisinamai ilgai vykdytu ikiteisminiu tyrimu, o kadangi baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, t. y. baigta nereabilituojančiais pagrindais, laiko, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala.

CK 6.272 straipsnis numato atsakomybės sąlygas už padarytą žalą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo. Prievolė atlyginti žalą dėl minėtų pareigūnų veiksmų kyla konstatavus neteisėtus pareigūnų veiksmus. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardinti neteisėti pareigūnų veiksmai, kuriuos nustačius atlyginama padaryta žala, tai žala atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat žala, atsiradusi dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalos, sukuria prievolę ją atlyginti. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį sąrašą atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Minėtame nutarime konstatuota, kad toks neteisėtų veiksmų apibrėžimas, kai yra pateikiamas išsamus (baigtinis) kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo neteisėtų veiksmų, kuriais fiziniam asmeniui gali būti padaroma žala, sąrašas, yra teisiškai nekorektiškas, nes neapima visų asmenų, kuriems neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais gali būti padaryta žala, taip pat neapima visų galimų padaryti neteisėtų veiksmų, kuriais asmeniui gali būti padaroma žala.

Taigi, iš minėtos Konstitucinio teismo nutarties išplaukia, kad vertinant, ar asmuo turi mokėti žyminį mokestį prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės, dėl neteisėtų minėtų pareigūnų veiksmų, taip pat neturi būti apsiribojama tik CPK 83 straipsnyje 1 dalies 6 punkte numatytais pareigūnų veiksmais. Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, ar apmokestinti asmenį žyminiu mokesčiu.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 327 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl teisėjų kolegija išsprendžia klausimą iš esmės - panaikina skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį ir vadovaujantis CPK 83 traipsnio 1 dalies 6 punktu, atleidžia ieškovą nuo žyminio mokesčio šioje byloje.   

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. 2-1327-357/2010.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Alė Bukavinienė

 

 

                                                                                                            Danutė Milašienė

 

                                                         

                                                                                                            Donatas Šernas