Civilinė byla Nr. e2A-290-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00161-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 2.6.1.6.1

                                                                                                                                          (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. bei uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo, taip pat pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ ieškinį atsakovams A. S., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos loftai“, E. S., S. S. dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, A. Z.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. S. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liepų terasos“ (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. S., BUAB „Šviesos loftai“, E. S., S. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašydami: 1) ieškovui A. S. iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) priteisti 1 159,60 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) ieškovei UAB „Liepų terasos“ iš atsakovo priteisti 50 024,48 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovo ir UAB „Šviesos loftai“; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą UAB „Šviesos loftai“, S. S. ir E. S.; 5) taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovo nuosavybėn pirkimo-pardavimo sutartimis perleistą nekilnojamąjį turtą: 107,64 kv. m ploto 3 kambarių butą su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini); 32,29 kv. m ploto 2 kambarių butą su 4,00 kv. m rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje patvirtino kreditorių ieškovo A. S. 1 169,16 Eur ir ieškovės UAB „Liepų terasos“ 50 414,65 Eur finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu; Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditorių susirinkimas 2023 m. vasario 20 d. patvirtino nemokumo administratoriaus pateiktą galutinę Bendrovės bankroto ataskaitą. Paskirsčius bankroto proceso metu gautas lėšas Bendrovės bankroto byloje liko nepatenkinti ieškovų finansiniai reikalavimai.

3.       Ieškovų teigimu, Bendrovės vadovu laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (2020 m. gegužės 7 d.) buvo atsakovas A. S. Būdamas UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: 1) 2019 m. spalio 28 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią restruktūrizuojama UAB „Tauralaukio kotedžai“ perleido 17 712,81 Eur reikalavimą į atsakovą naujam kreditoriui UAB „Tauralaukio namai“ nenaudingomis Bendrovei sąlygomis; 2) 2016 m. rugpjūčio 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Tauralaukio kotedžai“ suteikė UAB „Bajorų kotedžai“ 120 000 Eur paskolą, o UAB „Bajorų kotedžai“ sutartyje nurodytu terminu paskolos negrąžinus, atsakovas nesiėmė veiksmų skolai išieškoti; 3) nepagrįstai sumokėjo už paslaugas, kurios Bendrovei nebuvo suteiktos. Dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, sudarius nuostolingus sandorius bei tyčia privedus Bendrovę prie bankroto, ieškovui A. S. buvo padaryta 1 159,60 Eur, o ieškovei UAB „Liepų terasos“ – 50 024,48 Eur žala, kurią patvirtina galutinės Bendrovės bankroto ataskaitos duomenys, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties duomenys bei 2022 m. balandžio 6 d sprendimas dėl Bendrovės pabaigos. Neteisėtus atsakovo veiksmus ir ieškovų patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. Atsakovo tyčiniai veiksmai privedant Bendrovę prie bankroto buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimis. Ieškovai argumentavo, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas iš atsakovo ieškovams priteisti 51 184, 08 Eur žalos atlyginimą.

4.       Ieškovai nurodė, kad atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paaiškėjo, jog atsakovas iki 2021 m. kovo 24 d. buvo dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o šiuo metu jam priklausiusio turto savininkai yra atsakovo tėvai – S. ir E. S. Atsakovas ir UAB „Šviesos loftai“ 2021 m. kovo 24 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė UAB ,,Šviesos loftai“ jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Šviesos loftai“ 2022 m. rugsėjo 15 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nurodyti butai buvo perleisti atsakovo tėvams – S. S. ir E. S. Sudarius butų perleidimo sutartis, neliko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas būsimo teismo sprendimo dėl 51 184,08 Eur žalos ieškovams iš atsakovo išieškojimas. Ieškovai argumentavo, kad atsakovo su artimais ryšiais susijusiais asmenimis sudaryti turto perleidimo sandoriai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas ir šiuo pagrindu turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento.

5.       Ieškovų teigimu, jie nėra praleidę ieškinio senaties termino sandoriams ginčyti, nes apie tai, jog atsakovo turtas perleistas, ieškovai sužinojo 2023 m. birželio 22 d., t. y. kai buvo patikrinta atsakovo turtinė padėtis (ieškinio ruošimo metu) ir tapo žinoma, jog sandoriai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad senaties terminas sutarčių ginčijimui gali būti taikomas, ieškovai prašė atnaujinti senaties terminą ginčyti 2021 m. kovo 24 d. bei 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis.

6.       Atsakovas A. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje aptariami sandoriai (paskolos sutartis, skolos perkėlimo sutartis), kurie įvardijami atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, neteisėtais veiksmais, turėtų būti laikomi verslo sprendimais, nes šiais sandoriais buvo siekiama pagerinti Bendrovės finansinę padėtį. Paskola buvo suteikta Bendrovei naudingomis sąlygomis, o skolos perkėlimo sutartis buvo verslo sprendimas, kuris Bendrovei turėjo būti naudingas, nes UAB „Tauralaukio namai“ turi didesnius finansinius išteklius nei atsakovas ir buvo pajėgesnė atsiskaityti su kreditore Bendrove. Paslaugų sutartys neturėjo įtakos Bendrovės nemokumui. Atsakovas pažymėjo, kad, sudarydamas ginčijamus sandorius, pagrįstai tikėjosi pagerinti Bendrovės finansinę padėtį, be to, nėra priežastinio ieškovų deklaratyviai nurodomos žalos ir atsakovo veiksmų, susijusių su Bendrovės valdymu, ryšio. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo preziumuoti jo kaltės, nes atsakovas nežinojo bei negalėjo numatyti, jog dėl sudarytų sandorių Bendrovei kils žala, t. y. atsakovas nesiekė sukelti žalos tyčia, nenumatė ir negalėjo realiai numatyti, kad žala Bendrovei galėtų atsirasti. Atsakovo veiksmuose nesant neteisėtų veiksmų bei ieškovams nepatyrus žalos dėl jo kaltės, priežastinio ryšio nustatymas nėra galimas.

7.       Atsakovas argumentavo, kad negali būti taikomas actio Pauliana institutas, nes ieškovai neįrodė turintys neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Atsakovas 2021 m. kovo 24 d. butų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė butus UAB „Šviesos loftai“, siekdamas atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi – kooperatine bendrove (toliau – KB) ,,RATO“ kredito unija, kuriai hipotekos sutartimi buvo įkeisti atsakovui priklausantys butai. Parduodamas butus atsakovas nesiekė paslėpti turto, pabloginti savo finansinę padėtį ar elgtis nesąžiningai ieškovų atžvilgiu. Aptariamą sandorį atsakovas privalėjo sudaryti, siekdamas įvykdyti kredito sutartį su KB ,,RATO“ kredito unija, nes atsakovo kreditorius 2021 m. kovo 3 d. raštu informavo dėl galimo paskolos sutarties nutraukimo, kuria, užtikrinant paskolos sutarties vykdymą, buvo įkeisti 2021 m. kovo 24  d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduoti butai. Atsakovo teigimu, ieškovai nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovo nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnyje apibrėžtus kriterijus, todėl atsakovo sąžiningumas yra preziumuojamas. 

8.       Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu. Nurodė, kad apie ginčijamus sandorius ieškovai sužinojo anksčiau, nei vieneri metai iki ieškinio pateikimo. Ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 2 d.

9.       Atsakovai E. S. ir S. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų viseto. Ieškovai neturi reikalavimo teisės atsakovui, nes ieškinyje nurodyta skola yra Bendrovės, o ne atsakovo. Ieškovai taip pat neturi reikalavimo teisės BUAB ,,Šviesos loftai“ atžvilgiu. Ieškovai neturi pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 15 d. sandorį, nes šis sandoris sudarytas trečiųjų asmenų, atsakovas su juo nėra susijęs. Atsakovų teigimu, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą sandorių ginčijimui. Atsakovai taip pat nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. sutartis sudaryta siekiant atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, t. y. sandoris atlygintinis, juo buvo patenkintas hipotekos kreditoriaus turtinis interesas; sutartis nėra sudaryta tarpusavyje susijusių asmenų, todėl nėra nesąžiningumo prezumpcijos. 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta atsakovų UAB ,,Šviesos loftai“, S. S. ir E. S., t. y. atsakovas A. S. nėra šio sandorio šalimi.

10.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „Šviesos loftai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė sutinkanti su ieškinio dalimi dėl žalos priteisimo, o dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais siūlė spręsti pagal byloje surinktus įrodymus. Atsakovė sutiko su ieškovais, kad senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, nes poreikis kreiptis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsirado tada, kai ieškinio rengimo metu buvo patikrinta atsakovo turtinė padėtis ir nustatyta, jog atsakovo vardu turto nėra įregistruota. Pritarė ieškovams, kad sandorius sudarė tarpusavyje susiję asmenys, o sandorių sudarymas buvo nukreiptas prieš BUAB „Šviesos loftai“ ir atsakovo kreditorių interesus.

11.       Trečiasis asmuo UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (toliau – investicinis fondas ,,NuCapital“) su ieškinio dalimi dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nesutiko ir prašė ją atmesti. Nurodė, kad ieškovai neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinio dėl 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nes nėra ginčijamų sandorių šalių kreditoriai. Nė vieno iš ginčijamų sandorių sudarymas 2021–2022 m. negalėjo pažeisti 2023 m. atsiradusios ieškovų teisės reikšti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Be to, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, ieškovus atstovaujančios advokatų kontoros advokatas tikrino atsakovo turtinę padėtį 2022 m. kovo 14 d. ir ieškovams būtent šią dieną tapo žinoma, kad atsakovas ginčijamais sandoriais perleido butus tretiesiems asmenims; atitinkamai, 2023 m. liepos 3 d. ieškinio materialieji reikalavimai actio Pauliana pagrindu šioje byloje pareikšti praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovų prašymas dėl termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, nes profesionalių atstovų atstovaujami ieškovai nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

12.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-102-460/2025 ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo tenkino: priteisė iš atsakovo A. S. ieškovui A. S. 1 159,60 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei UAB ,,Liepų terasos“ 50 024,48 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 190,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškinio dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė; priteisė atsakovui A. S. iš ieškovų A. S. ir UAB „Liepų terasos“ po 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 3 993 Eur); priteisė trečiajam asmeniui investiciniam fondui ,,NuCapital“ iš ieškovų po 923,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 846,45 Eur). Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

13.       Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 25 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Tauralaukio kotedžai“, o atsakovas A. S. šios bendrovės vadovu buvo nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2020  m. gegužės 7 d.).

14.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ bankrotas pripažintas tyčiniu; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad šiomis teismų nutartimis buvo nustatytas atsakovo tyčinis elgesys privedant Bendrovę prie bankroto. Teismų nutartyse konstatuota, jog 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. restruktūrizuojamos UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio namai“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys bei 2019 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo Bendrovei ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai, pažeidę kreditorių teises. Tarp ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismų nutartyse taip pat konstatuota, kad 2019 m. balandžio 17 d. reikalavimo į A. Z. ir A. S. perleidimo sutartis, sudaryta UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Bajorai plius“, buvo Bendrovei ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas sandoris. Ši sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nuginčyta reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės nemokiai Bendrovei (apie tai žinant atsakovui), tokiu būdu sumažinant restruktūrizuojamos Bendrovės kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.

15.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu konstatuota, jog UAB „Tauralaukio kotedžai“ (kreditoriaus), UAB „Tauralaukio namai“ (naujasis skolininkas) ir atsakovas (senasis skolininkas) 2019 m. spalio 28 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią atsakovo 17 712,81 Eur skola perkelta UAB „Tauralaukio namai“. Atsakovas, kaip UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas, sudarydamas 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį, pažeidė kreditorių interesus. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu skolos perkėlimo sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Be to, teismų konstatuota, kad UAB „Bajorų kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ 2016 m. rugpjūčio 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Bendrovė suteikė UAB „Bajorų kotedžai“ 120 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., už suteiktą paskolą skaičiuojant 6,5 proc. palūkanų nuo gautos sumos. UAB „Bajorų kotedžai“ iki nustatyto termino (2020 m. rugpjūčio 1 d.) paskolos nesugrąžino ir nesumokėjo palūkanų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1690-565/2021 tenkino UAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorės ieškinį ir priteisė iš UAB „Bajorų kotedžai“ 132 811,89 Eur skolos ir 33 762 Eur palūkanų, iš viso 166 573,89 Eur. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22  d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Bajorų kotedžai“ iškelta bankroto byla. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ vadovas, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl buvo apsunkintos kreditorių galimybės tenkinti savo reikalavimus. Be to, UAB „Tauralaukio kotedžai“, perleidusi UAB „Tauralaukio namai“ 2019 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimis 21 kotedžą, ir toliau apskaitė sąskaitas už statomą turtą, t. y. UAB „Tauralaukio kotedžai“ vardu buvo pirktos paslaugos turtui, kuris jau buvo perleistas UAB „Tauralaukio namai“, statyti ir (ar) aptarnauti. Atsakovas po nekilnojamojo turto perleidimo nesiėmė veiksmų paslaugų sutartims su paslaugų tiekėjais nutraukti, UAB „Tauralaukio kotedžai“ įsipareigojimai didėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog už visų nurodytų sandorių sudarymą yra atsakingas Bendrovės vadovas, kuriuo tuo metu buvo atsakovas. Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais, kurių ieškovams nebereikia įrodinėti.

16.       Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų sudarius nuostolingus sandorius ir tyčia privedus Bendrovę prie bankroto, ieškovui A. S. buvo padaryta 1 159,60 Eur, o ieškovei UAB „Liepų terasos“ – 50 024,48 Eur žala, kurią patvirtina Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos duomenys, 2023 m. kovo 17 d. nutarties duomenys bei 2023 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-193-803/2023 dėl Bendrovės pabaigos. Neteisėtus atsakovo veiksmus ir ieškovų patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. Teismas nurodė, kad, pripažinus Bendrovės bankrotą tyčiniu, asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais, taip pat preziumuojamas žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistavimas. Pripažinus Bendrovės bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė.

17.       Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, jog juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodyti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis jo neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Atsakovas ginčijo ieškovų reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau nepateikė naujų įrodymų, kurie leistų teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotas aplinkybes vertinti kitaip, ar kurios paneigtų teismų nustatytas aplinkybes. Dėl to teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų pagrįstumą bei nustatęs visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkino.

18.       Teismas atmetė ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nustatęs, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą tokiam ieškinio reikalavimui pareikšti (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, iš trečiojo asmens investicinio fondo ,,NuCapital“ pateiktų įrodymų matyti, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama su data, kai ieškovams atstovaujančios advokatų kontoros advokatas atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre pagal atsakovo pavardę ir asmens kodą, t. y. tikrino atsakovo turtinę padėtį – 2022 m. kovo 14 d. Tos pačios advokatų kontoros, kaip ir ieškovams atstovaujantys advokatai, advokatas, rinkdamas ir (ar) peržiūrėdamas duomenis apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, gavo informaciją, kad atsakovas patikrinimo metu nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į nurodytą, nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad daugiau kaip dvejus metus jie nežinojo apie atsakovo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, realiai apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą ir priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos bei ruošiant ieškinį užklausus duomenų dėl atsakovo turimo turto ir paaiškėjus, kad jis perleistas. Teismas atmetė ieškovų prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nenurodė jokios priežasties, dėl kurios jis praleistas.

19.       Teismas pripažino ieškovų reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo pagrįstu, nurodydamas, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, jog jis žalos neatlygino geruoju ir ieškovai turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas, nesumokėdamas žalos atlyginimo, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovų interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovų nuostoliai.

20.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vertino, kad ieškovų reikalavimai susidėjo iš dviejų dalių – reikalavimų dėl žalos priteisimo ir reikalavimų dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; šalių atstovams nepaskirsčius patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl reikalavimų atskirai, reikalavimai laikomi lygiaverčiais, o bylinėjimosi išlaidos skirstomos atitinkamai, t. y. po 50 procentų.

21.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 14 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo trečiojo asmens investicinio fondo „NuCapital“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies ir priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovų po 923,23 Eur (iš viso 1 846,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; kitą pareiškimo dalį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Apeliaciniu skundu ieškovai A. S. ir UAB ,,Liepų terasos“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl 2021 m. kovo 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinio dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas tinkamai nenustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios, o itin glaustos ir nepakankamai motyvuotos teismo išvados apie ieškinio senaties termino praleidimą neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teismo motyvuojamajai sprendimo daliai keliamų reikalavimų. Toks teismo sprendimo dalies trūkumas užkerta kelią patikrinti, ar teismas teisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą ir, jeigu šis terminas buvo praleistas, ar buvo pagrindas jį atnaujinti.

22.2.                      Teismas neva praleistą vienerių metų senaties terminą ginčyti sutartis susiejo tik su atsakovo turtinės padėties patikrinimu, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, kurioje nurodyta, jog vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ir ieškinio senaties termino skaičiavimą siejo tik su data, kai ieškovų atstovas sužinojo apie ginčo sutartis, tačiau nevertino, kada ieškovams atsirado pagrindas domėtis, ar būsimas palankus teismo sprendimas dėl žalos ieškovams priteisimo būtų realiai įvykdytas ir kokie atsakovo sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovų teises. 

22.3.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2022 m. kovo 14 d. paieškos metu advokatas Ž. N. Nekilnojamojo turto registre susipažino tik su duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį, bet ne su duomenimis, kada ir kokias turto perleidimo sutartis atsakovas sudarė. Be to, 2022 m. kovo 14 d. dar nebuvo aišku, ar LUAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorė visų bendrovės kreditorių vardu nereikš ieškinio atsakovui dėl žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui būtų pareiškusi Bendrovės nemokumo administratorė, aplinkybė, kad advokatas domėjosi atsakovo turtine padėtimi, teisinės reikšmės ieškinio senaties terminui skaičiuoti neturėtų. Patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą 2023 m. kovo 7 d. tapo aišku, kad Bendrovės nemokumo administratorė visų kreditorių vardu ieškinio atsakovui dėl žalos atlyginimo nereikš, o ieškovai sužinojo, jog reikalavimą dėl žalos priteisimo teks pareikšti individualia tvarka. Taigi, ieškovai tik 2023 m. kovo 7 d. sužinojo, kad pažeistą teisę reiks ginti individualia tvarka. Dėl to ieškinio senaties termino pradžią nėra pagrindo skaičiuoti anksčiau nei buvo patvirtinta Bendrovės galutinė bankroto ataskaita (2023 m. kovo 7 d.).

22.4.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindas domėtis, ar būsimas palankus teismo sprendimas dėl žalos priteisimo iš atsakovo būtų realiai įvykdytas ir kokie atsakovo sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovų teises, yra sietinas ir su žalos dydžio paaiškėjimo ieškovams data, nes paaiškėjus žalos dydžiui tampa aišku ne tik tai, kokio dydžio ieškinį reikšti, bet ir kokio dydžio žyminį mokestį reiks sumokėti. Ieškovams padarytos žalos dydis paaiškėjo tik 2023 m. kovo 11, 14 d., kai Bendrovės nemokumo administratorė po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo (2023 m. kovo 7 d.) pervedė Bendrovės lėšas ieškovų finansinių reikalavimų tenkinimui. Galutiniai ieškovų nepadengtų reikalavimų dydžiai paaiškėjo 2023 m. kovo 17 d., kai teismas patikslinto Bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus.

23.       Ieškovai A. S. ir UAB ,,Liepų terasos“ apeliaciniame skunde dėl papildomo teismo sprendimo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui investiciniam fondui ,,NuCapital“ iš ieškovų priteista po 923,23 Eur (iš viso 1 846,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovų apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies panaikinimo, pripažinus sutartis negaliojančiomis bei pritaikius restituciją, bus pagrindas panaikinti tiek sprendimo, tiek ir papildomo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų.

24.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria teismas patenkino ieškovų ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

24.1.                      Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1333-881/2021 nebuvo konstatuota, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kad yra priežastinis jo veiksmų ir pasekmių ryšys ir kt. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, kad neįvardins dėl tyčinio Bendrovės bankroto kaltų asmenų, kurių (ne)veikimas sukėlė UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ tyčinį bankrotą. Dėl to šioje byloje ieškovams teko pareiga tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais pagrįsti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, o teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų iš esmės nenustatinėjo, nepasisakė dėl atsakovo šiuo aspektu nurodytų motyvų.

24.2.                      Ieškinyje nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai – 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymas, nesiėmimas veiksmų dėl 2016 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartimi suteiktos paskolos išreikalavimo, sumokėjimas už Bendrovei nesuteiktas paslaugas – buvo verslo sprendimai, dėl kurių atsakovui neturi būti taikoma civilinė atsakomybė. Paskola buvo suteikta UAB „Tauralaukio kotedžai“ naudingomis sąlygomis, nes susiderėta dėl 6,5 proc. palūkanų, sudarydamas šią sutartį atsakovas tikėjosi pagerinti Bendrovės finansinę padėtį. Skolos perkėlimo sutartis buvo verslo sprendimas ir turėjo būti naudingas Bendrovei, nes UAB „Tauralaukio namai“ turėjo didesnius finansinius išteklius už atsakovą ir buvo pajėgesnė atsiskaityti su kreditore Bendrove. Paslaugų sutartys negalėjo turėti įtakos Bendrovės nemokumui. Vien aplinkybė, kad paskolos sutartis bei skolos perkėlimo sutartis buvo nesėkmingi sandoriai, nesudaro teisinio pagrindo laikyti jų neteisėtais atsakovo veiksmais, nes įstatymas neįtvirtina vadovo atsakomybės už nuostolingus verslo sprendimus, kurių vadovas negalėjo tikėtis. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, apsiribojo formalia nuoroda į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis, nors pastarosiose nutartyse konstatuotas tik sandorių nenaudingumo faktas, o ne atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas teismų nebuvo pripažintas kaltu dėl tyčinio Bendrovės bankroto.  

24.3.                      Aplinkybė, kad ieškovų finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti Bendrovės bankroto byloje, neįrodo žalos padarymo fakto ar jos dydžio. Byloje nėra įrodymų, kad tuo atveju, jei Bendrovei nenaudingi sandoriai nebūtų sudaryti, Bendrovė būtų gavusi finansinę naudą ir būtų buvę patenkinti visi finansiniai reikalavimai. Ieškovai, teigdami, kad atsakovas tyčia padarė žalą Bendrovei ir jos kreditoriams, privalėjo įrodyti konkretų žalos dydį, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, jog sandorių sudarymo metu atsakovas galėjo numatyti, kad jie Bendrovei bus nenaudingi, byloje pateikta nebuvo. 

24.4.                      Sudarydamas sandorius atsakovas pagrįstai tikėjosi pagerinti Bendrovės finansinę padėtį, t. y. nėra priežastinio ieškovų deklaratyviai nurodomos žalos ir atsakovo veiksmų, susijusių su Bendrovės valdymu, ryšio. Įvertinus faktą, kad bendras Bendrovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydis yra 1 060 749,82 Eur, akivaizdu, jog Bendrovė nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškovais net jei atsakovas ir nebūtų sudaręs sandorių, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

24.5.                      Nėra pagrindo preziumuoti atsakovo kaltės, nes jis nežinojo bei negalėjo numatyti, jog dėl sudarytų sandorių Bendrovei kils žala, t. y. atsakovas nesiekė sukelti žalos tyčia.

24.6.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad sandoriai buvo sudaryti ne atsakovo valia, t. y. ne jis priėmė sprendimą dėl sandorių sudarymo, o vykdė Bendrovės kreditorių komiteto sprendimus bei patvirtintą Bendrovės restruktūrizavimo planą. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d., Bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla. Visi sandoriai, kurių pagrindu buvo keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, buvo sudaryti laikantis restruktūrizavimo plano, turint nemokumo administratoriaus sutikimą. Šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ar vertinamos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje. Aptartų aplinkybių neįvertino ir pirmosios instancijos teismas.

24.7.                      Teismas nepagrįstai ieškinio senatį taikė tik daliai ieškovų reikalavimų, t. y. tik reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovai reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovo sudarytais sandoriais (2018 m. vasario 19 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2019 m. balandžio 17 d.). Ieškovai aktyviai dalyvavo tiek Bendrovės restruktūrizavimo byloje, tiek ir bankroto byloje, todėl jiems buvo žinomos aplinkybės, susijusios su sandoriais, iš kurių yra kildinama atsakovo civilinė atsakomybė. Trejų metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo yra pasibaigęs. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo teismo privalėjo būti atmestas.

24.8.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nepagrįstai konstatavo, kad šios išlaidos skirstytinos po 50 procentų. Ieškovai kiekvienas buvo pareiškęs savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir bendrai dar tris reikalavimus, susijusius su sandorių negaliojimu, iš kurių kiekvieno buvo patenkinta tik vienas reikalavimas, t. y. ¼ dalis pareikštų reikalavimų. Atsakovo atžvilgiu pareikštų reikalavimų ¾ dalys buvo atmestos. Dėl to ieškovui A. S. atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis negalėjo būtų didesnis nei 6,50 Eur, o UAB ,,Liepų terasos“ – 3 720,25 Eur; atitinkamai, atsakovui iš ieškovų turėjo būti priteista 5 989,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo investicinis fondas ,,NuCapital“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos trečiojo asmens naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant investiciniam fondui ,,NuCapital“ iš ieškovų 4 755,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Teismas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai paskirstė taip, tarsi trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose suformulavo bei posėdžio metu tariamai palaikė poziciją atmesti abu ieškinio reikalavimus. Trečiasis asmuo prašė pirmąjį ieškinio reikalavimą (dėl žalos iš atsakovo priteisimo) spręsti teismo nuožiūra, o antrąjį (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais) – atmesti. Antrojo ieškinio reikalavimo teismas netenkino, todėl trečiasis asmuo laikomas laimėjusiu bylą prieš ieškovus ir jam turėjo būti priteista ne dalis, o visos bylinėjimosi išlaidos.

25.2.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme dar nebuvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-152-553/2025 pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą, kurioje jis yra pateikęs prašymą priteisti iš ieškovų 1 062 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priimdamas galutinį sprendimą dėl ginčo esmės, teismas turėjo pasisakyti ir dėl šių trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepasisakė.

25.3.                      Priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, trečiasis asmuo byloje iš viso patyrė 4 755,06 Eur (1 290 Eur + 1 560,90 Eur + 842,16 Eur + 1 062 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurios visa apimtimi (o ne dalinant jas per pusę) trečiojo asmens naudai turėjo būti priteistos iš ieškovų.

26.       Trečiasis asmuo investicinis fondas ,,NuCapital“ apeliaciniame skunde dėl papildomo teismo sprendimo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti trečiojo asmens prašymą priimti papildomą sprendimą dėl 1 062 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens prašymą tenkinti ir priteisti iš ieškovų trečiojo asmens naudai 1 062 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui sprendimu atmetus ieškovų reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, būtent šio ieškinio reikalavimui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės trečiojo asmens atžvilgiu teisiškai yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes nėra tenkinama viena iš jų taikymo sąlygų – ieškinio reikalavimo prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) pagrįstumas. Nepaisant to, kad šiuo metu sprendimas yra apskųstas, o Lietuvos apeliacinis teismas dar nėra išnagrinėjęs trečiojo asmens atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. e2-152-553/2025, kuriuo jis ginčijo laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą dėl ginčo esmės, turėjo paskirstyti visas proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant trečiojo asmens išlaidas dėl tarpinės nutarties (kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) apskundimo. Tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs visus apeliacinius skundus pakeistų arba panaikintų sprendimą ar jo dalį dėl ginčo esmės, visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) būtų perskirstytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pagal apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą.

27.       Ieškovai A. S. ir UAB ,,Liepų terasos“ atsiliepimu į atsakovo A. S. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovai remiasi šiais argumentais:

27.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais, taip pat preziumuojamas žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistavimas. Pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė.

27.2.                      Atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovams kilo neigiamos pasekmės, yra detalizuoti teismų sprendimuose dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, skundžiamame sprendime ir ieškovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo atitinka suformuotą teismų praktiką, pagal kurią juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip Bendrovės, kurios bankrotas yra pripažintas tyčiniu, vadovo, pagrįstai vadovavosi teismų sprendimuose dėl UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis, kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir padarė pagrįstas, bylos aplinkybes atitinkančias, išvadas. Skundžiamo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

28.       Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo: 1) atsakovo apeliacinį skundą patenkinti; 2) ieškovų apeliacinį skundą atmesti; 3) dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas remiasi šiais argumentais:

28.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. VĮ Registrų centro rašte nurodyta, jog advokatas 2022 m. kovo 14 d. 8.12 val. atliko bendrinę paiešką Nekilnojamojo turto registre pagal atsakovo pavardę ir asmens kodą; buvo peržiūrėti konkretūs Nekilnojamojo turto registro įrašai, t. y. nekilnojamojo turto (tai yra ginčo dalykas šioje byloje), esančio (duomenys neskelbtini), ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), įrašai. 2022 m. kovo 14 d. ieškovų atstovui, kuris jiems atstovavo ir Bendrovės nemokumo byloje, taip pat civilinėse bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo būti žinoma apie sudarytus ginčo sandorius.

28.2.                      Ieškovas A. S. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ direktoriumi, tačiau akcininkų sprendimu buvo atleistas iš Bendrovės vadovo pareigų dėl netinkamai atliekamų pareigų. Nuo to momento, jis buvo atstovaujamas advokatų; jis su sūnaus vadovaujama bendrove UAB ,,Liepų terasos“ buvo pradėjęs civilinę bylą dėl UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, dalyvavo restruktūrizavimo procese, vėliau ir bylos nutraukime bei bankroto bylos iškėlime. Ieškovai inicijavo tyčinio bankroto bylą. Su UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ ieškovai yra susiję ir per akcininkę – A. S., kuri yra ieškovo dukra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovai žinojo ir (ar) negalėjo nežinoti aplinkybių, susijusių su atsakovo bei UAB ,,Šviesos loftai“ sudarytais sandoriais. Vėliausia data, kada ieškovai turėjo sužinoti apie ginčo sandorių sudarymą, yra 2022 m. kovo 14 d., nes iš tuo metu sužinotų Nekilnojamojo turto registro duomenų matoma ir informacija apie nuosavybės teisės pasikeitimus, t. y. sandorius. Ieškinio senaties terminas yra siejamas išimtinai su ieškovų asmeniu, t. y. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

28.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo. Praleidus ieškinio senaties terminą nėra ir actio Pauliana taikymo sąlygų viseto, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

29.       Atsakovė BUAB ,,Šviesos loftai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo priėmė pagrįstą sprendimą, nes byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) iš naujo nustatinėti nereikia. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

30.       Trečiasis asmuo investicinis fondas ,,NuCapital“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:

30.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl sandorių nuginčijimo teikti. Ieškovai, būdami BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ kreditoriais, jau nuo 2021 m. gruodžio 2 d., kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, numatė ir (ar) turėjo numatyti, kad jų finansiniai reikalavimai nebus patenkinti visa apimtimi, nes bankroto byloje buvo surinkta visa informacija apie teismo patvirtintus finansinius reikalavimus ir Bendrovės turimo turto apimtį. Atitinkamai, ieškovai vėliausiai 2021 m. gruodžio 2 d. galėjo įsivertinti, ar jų reikalavimų patenkinimui pakaks Bendrovės turto ir nelaukti, kol nemokumo administratorius Bendrovės vardu imsis veiksmų dėl žalos iš buvusio (-ių) vadovo (-ų) priteisimo. Patikrinus atsakovo turtinę padėtį, ieškovams paaiškėjo, jog atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas perleistas tretiesiems asmenims. Tik praėjus daugiau nei metams, ieškovų atstovai pakartotinai surinko duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir pateikė į bylą būtent juos (su vėlesnėmis datomis), kaip neva įrodančius, kad duomenys buvo surinkti 2023 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinio materialieji reikalavimai actio Pauliana pagrindu šioje byloje yra pareikšti praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.

30.2.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl termino atnaujinimo, nes profesionalių atstovų atstovaujami ieškovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas.

30.3.                      Net ir tuo atveju, jei hipotetiškai būtų galima pritarti ieškovams, kad teismas neteisėtai pritaikė vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, tai nesudarytų pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir teisingą sprendimo dalį, nes ieškovai kiekvieno ginčijamo sandorio atžvilgiu atskirai neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų viseto. Ieškovai neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinio dėl 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nes nėra ginčijamų sandorių šalių kreditoriai. Ieškovai yra LUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ kreditoriai, kurie pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo tik siekia tapti atsakovo kreditoriais. Ieškovai tiek ieškinio pareiškimo dieną, tiek ir šiuo metu vis dar neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Atitinkamai, ginčijami sandoriai, kurie buvo sudaryti tuo metu, kai ieškovai nebuvo (ir iki šiol nėra) atsakovo (ar kitų atsakovų) kreditoriai, negali niekaip pažeisti ieškovų teisėtų interesų.

31.       Ieškovai A. S. ir UAB ,,Liepų terasos“ atsiliepimu į trečiojo asmens investicinio fondo ,,NuCapital“ skundą dėl papildomo teismo sprendimo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas, už kurio parengimą trečiasis asmuo reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-152-553/2025 buvo atmestas. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus trečiojo asmens 2024 m. gruodžio 8 d. atskirąjį skundą, jam neliko pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą priteisimo, o kartu ir reikalauti panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens prašymo dalį dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

33.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

34.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gegužės 27 d. gauti ieškovės UAB ,,Liepų terasos“ rašytiniai paaiškinimai (dokumento registracijos Nr. DOK-2386), kuriuose atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, 2025 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-152-553/2025, pažymėjo, kad būsimo palankaus teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo įvykdymas realiai galimas, pripažinus butų perleidimo sutartis negaliojančiomis ir butus sugrąžinus atsakovui.

35.       CPK 42

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės rašytinių paaiškinimų turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, taip pat aplinkybę, kad šiais paaiškinimais siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su butų perleidimo sutarčių pripažinimu negaliojančiomis ir restitucijos taikymu, nutaria nepriimti ieškovės UAB ,,Liepų terasos“ pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų, kaip pažeidžiančių CPK 323 straipsnio reikalavimus.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

37.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. birželio 25 d. Bendrovės vadovu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gegužės 7 d.) buvo atsakovas A. S. 

38.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3066-803/2020 nutraukė restruktūrizuojamos UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto bylą.

39.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3066-803/2020 patvirtino ieškovų A. S. 1 169,16 Eur ir UAB „Liepų terasos“ 5 487,74 Eur finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi buvo patikslintas ir patvirtintas UAB „Liepų terasos“ 50 414,65 Eur finansinis reikalavimas.

40.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021 BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas konstatavo esant pagrindą spręsti, jog Bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia, nes nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto pagrindus, t. y. Bendrovės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, Bendrovės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su Bendrovės valdymu; buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi Bendrovei sandoriai, privedę Bendrovę prie bankroto; Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Bendrovės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Teismas pažymėjo, kad neįvardins kaltų asmenų, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė UAB „Tauralaukio kotedžai“ tyčinį bankrotą, nes prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, kuriose nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį.

41.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1333-881/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad byloje tinkamai, laikantis teismų praktikos išaiškinimų buvo įvertinta aplinkybių, susijusių su Bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka Bendrovės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių Bendrovės nemokumą, Bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visuma, ir dėl to pagrįstai konstatuotas tyčinis Bendrovės bankrotas.

42.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtino likviduojamos dėl bankroto UAB „Tauralaukio kotedžai“ galutinę bankroto ataskaitą, o 2023 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo Bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto ir įmonė išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro.

43.       Atsakovai A. S. ir UAB „Šviesos loftai“ 2021 m. kovo 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. S. pardavė atsakovei UAB „Šviesos loftai“ nekilnojamąjį turtą: 107,64 kv. m ploto butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini); 32,29 kv. m ploto butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Šviesos loftai“ 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria minėtus butus perleido atsakovams E. S. ir S. S. Atsakovai E. S. ir S. S., užtikrindami UAB „Šviesos loftai“ 95 000 Eur paskolos pagal 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartį grąžinimą kreditoriui investiciniam fondui „NuCapital“, sudarė maksimalios hipotekos sutartį, kuria įkeitė ginčo butus investicinio fondo ,,NuCapital“ naudai.

44.       Šiame faktinių aplinkybių kontekste, 2023 m. liepos 3 d. ieškovai A. S. ir UAB „Liepų terasos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. S., BUAB „Šviesos loftai“, E. S., S. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ieškovai argumentavo, kad dėl atsakovo A. S., ėjusio BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ vadovo pareigas, neteisėtų veiksmų, Bendrovės bankroto byloje liko nepatenkinti kreditorių (ieškovų) finansiniai reikalavimai, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl šios ieškovams padarytos žalos. Be to, atsakovas, perleidęs nekilnojamąjį turtą, apsunkino savo galimybes patenkinti ieškovų turtinius reikalavimus, todėl nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, esant visoms šio instituto taikymo sąlygoms.

45.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė esant atsakovo A. S. civilinės atsakomybės sąlygas dėl ieškovams padarytos turtinės žalos, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovams iš atsakovo; 2) nustatė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui actio Pauliana pagrindu reikšti, todėl ieškinio dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo atmetė. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada senaties termino taikymo klausimu, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, ir šiuos ieškinio reikalavimus tenkinti. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, argumentuodamas, kad teismas nepagrįstai konstatavo esant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat ieškovai, atsakovas ir trečiasis asmuo skundžia teismo sprendimo dalį ir papildomą teismo sprendimą, kuriais teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

46.       Taigi, šioje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo (ne)tinkamumo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

47.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, nustatęs esant visas atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas už Bendrovės kreditoriams padarytą žalą, kildinamą iš Bendrovės bankroto byloje likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų. Atsakovas apeliaciniu skundu su šia teismo išvada nesutinka, argumentuodamas, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo esant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir, atitinkamai, nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovams iš atsakovo.

48.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nenustatė pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, iš kurių matyti, kad atsakovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo išvadas atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimu, nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad šiuo atveju Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o tai, atitinkamai, turi įtakos tiek paskirstant įrodinėjimo pareigą, tiek įrodinėtinoms aplinkybėms byloje pagal Bendrovės kreditorių reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio Bendrovės vadovo.  

49.       Bendroji įrodinėjimo naštos civilinėse bylose paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip pat preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka aplinkybių (CPK 182 straipsnio 4 punktas).

50.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-403/2024, 35 punktas).

51.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę reikšmę įrodinėjant ir nustatant sąlygas, būtinas tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Be to, pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 22 punktas; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025, 31 punktas).

52.       Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025, 32 punktas).

53.       Taigi, tuo atveju, kai bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinės bylos dėl žalos atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025, 33 punktas).

54.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atmestini kaip teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos neatitinkantys atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1333-881/2021 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinėje byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, todėl, atitinkamai, nebuvo nustatytos atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovas, byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo sprendžiant tokį civilinės atsakomybės klausimą, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinus Bendrovės bankrotą tyčiniu, kaip minėta, dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, šioje byloje spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi nurodytoje byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismų nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, o būtent atsakovui teko procesinė pareiga šioje byloje paneigti priežastinio teismų prejudiciniais faktais nustatytų neteisėtų veiksmų ir žalos, pasireiškusios bankroto proceso metu nepatenkintais kreditorių ieškovų reikalavimais, ryšio prezumpciją.

55.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei nustatęs visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, konstatavo, kad ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl šią ieškinio reikalavimų dalį patenkino. Konstatuodamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi  civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021, kuria BUAB ,,Taurakalnio kotedžai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas nusprendė, kad minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl BUAB ,,Taurakalnio kotedžai“ buvusio vadovo veiksmų, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes pagal ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat ieškinio pateikimo aplinkybes, priteisti žalą iš atsakovo prašoma ne bendraisiais vadovo civilinės atsakomybės pagrindais, o dėl tyčinio bankroto – sąmoningai blogo įmonės valdymo, pasireiškusio 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymu, nesiėmimu veiksmų išreikalauti skolą pagal 2016 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartį, nepagrįstu mokėjimu už Bendrovei nesuteiktas paslaugas, kuris sukėlė BUAB ,,Taurakalnio kotedžai“ nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šių teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia.

57.       Pirma, atsakovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieškinyje nepagrįstai neteisėtais įvardyti atsakovo veiksmai – 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymas, nesiėmimas veiksmų dėl 2016 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartimi suteiktos paskolos išreikalavimo, sumokėjimas už Bendrovei nesuteiktas paslaugas – buvo verslo sprendimai, dėl kurių atsakovui neturi būti taikoma civilinė atsakomybė, nes atsakovas, atlikdamas šiuos veiksmus, tikėjosi pagerinti Bendrovės finansinę padėtį ir manė juos būsiant Bendrovei naudingais. Vien aplinkybė, kad tam tikri sandoriai buvo nesėkmingi, atsakovo teigimu, nesudaro teisinio pagrindo laikyti jų neteisėtais atsakovo veiksmais, nes įstatymas neįtvirtina vadovo atsakomybės už nuostolingus verslo sprendimus, kurių vadovas negalėjo tikėtis.

58.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinėje byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priimtų Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties turinį, sutinka su ieškovų atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog nurodyto pobūdžio teiginiais atsakovas kvestionuoja faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos teismų sprendžiant klausimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir įvardytos neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu.

59.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021 įvertino atsakovo atliktus veiksmus, iš kurių ieškovai šioje byloje kildina atsakovo civilinę atsakomybę, ir konstatavo jų neteisėtumą. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 28 d. tarp UAB „Tauralaukio kotedžai“ (kreditoriaus) ir UAB „Tauralaukio namai“ (naujasis skolininkas) bei atsakovo (senasis skolininkas) sudaryta skolos perkėlimo sutartis, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovo skola mažėtų ar būtų grąžinama UAB „Tauralaukio kotedžai“, priešingai likus vos dviem mėnesiams iki restruktūrizavimo plane nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais datos (2019 m. gruodžio 31 d.) skola buvo perkelta naujajam skolininkui nustatant, kad kreditorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. neteiks rašytinio reikalavimo naujajam skolininkui grąžinti skolą, tai yra visiškai nenaudinga RUAB „Tauralaukio kotedžai“ ir jos kreditoriams, kadangi kreditoriai neteko galimybės iš šios debitorinės skolos patenkinti dalies savo reikalavimų iki 2020 m. gruodžio 31 d.; atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo plane atsiskaitymo su kreditoriais data buvo numatyta 2019 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas, sudarydamas 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį, pažeidė UAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditorių interesus, nes Bendrovės kreditoriai neteko galimybės gauti dalies savo reikalavimų patenkinimo ne tik kad ankščiau negu iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet ir tik tada, kai UAB „Tauralaukio kotedžai“ pateiks rašytinį reikalavimą naujajam skolininkui. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. tarp UAB „Bajorų kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Tauralaukio kotedžai“ suteikė UAB „Bajorų kotedžai“ 120 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., už suteiktą paskolą skaičiuojama 6,5 proc. palūkanų nuo gautos sumos. UAB „Bajorų kotedžai“ iki nustatyto termino (2020 m. rugpjūčio 1 d.) paskolos nesugrąžino ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1690-565/2021 tenkino UAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorės pateiktą ieškinį ir priteisė iš UAB „Bajorų kotedžai“ 132 811,89 Eur skolos ir 33 762 Eur priskaičiuotų palūkanų, viso 166 573,89 Eur. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Bajorų kotedžai“ iškelta bankroto byla. Byloje nesant duomenų, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas imtųsi kokių nors priemonių, kad skola iš UAB „Bajorų kotedžai“ būtų išreikalauta, teismo vertinimu, UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl to buvo apsunkintos UAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Teismas nustatė, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“, perleidusi UAB „Tauralaukio namai“ 2019 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimis 21 kotedžą, ir toliau apskaitė sąskaitas už statomą turtą, t. y. UAB „Tauralaukio kotedžai“ vardu buvo pirktos paslaugos turtui, kuris jau buvo perleistas UAB „Tauralaukio namai“, statyti / aptarnauti. Dėl to, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas po nekilnojamojo turto perleidimo nesiėmė veiksmų paslaugų sutartims su paslaugų tiekėjais nutraukti, UAB „Tauralaukio kotedžai“ įsipareigojimai didėjo. Teismas įvertino, kad nustatytos aplinkybės patvirtina Bendrovės vadovo netinkamą įstatymų, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymą, todėl byloje konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto pagrindą. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ekonomiškai nenaudingų 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. balandžio 3 d. bei 2019 m. gruodžio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo, todėl nustatė pagrindą pripažinti UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais pagrindais.

60.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1333-881/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Be kitų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas įvertino argumentus dėl nurodytų sandorių ekonominio nenaudingumo Bendrovei ir konstatavo, kad teismo tiesiogiai įvertintas įmonės valdymas ir pripažinta, kad įmonė buvo valdoma neatsakingai, t. y. Bendrovės turtas buvo naudojamas neracionaliai sudarant įmonei ekonomiškai nenaudingus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Teismo vertinimu, Bendrovės vadovas žinojo ir suvokė, kad, teismo nutartimi iškėlus UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą, yra vykdomas šios įmonės restruktūrizavimo procesas, kuriuo siekiama atgaivinti įmonės veiklą, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau UAB „Tauralaukio kotedžai“ nekilnojamasis turtas buvo perleistas UAB „Tauralaukio namai“ taip, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditoriai neteko galimybės iš šio turto padengti savo reikalavimų, kadangi UAB „Tauralaukio namai“ įkeitė įsigytą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, ir, neatsiskaičius su UAB „Tauralaukio kotedžai“ už įsigytą turtą, UAB „Tauralaukio namai“ iškelta bankroto byla. Aplinkybė, kad, Bendrovei esant iškeltai restruktūrizavimo bylai ir patvirtintam restruktūrizavimo planui, numatančiam atsiskaitymą su kreditoriais, sudaromi Bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, kurių pasekmė – neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams ir jokio realaus turto neturėjimas, neleidžia spręsti apie sąžiningą ir rūpestingą, įprastos ūkinės komercinės rizikos neviršijančią Bendrovės vadovo veiklą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu pirmosios instancijos teismui išsamiai išanalizavus restruktūrizavimo plano nevykdymo priežastis ir nustačius Bendrovės valdymą, kuris kvalifikuotinas kaip sąmoningai blogas.

61.       Tiek Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje, nustatė, kad BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ buvo privesta prie bankroto tyčia, t. y. atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose, Bendrovės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su juridinio asmens valdymu – Bendrovės turtas buvo naudojamas neracionaliai sudarant Bendrovei ekonomiškai nenaudingus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, kurie privedė ją prie bankroto; veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Šios faktinės aplinkybės (buvusio BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė), kaip prejudiciniai faktai, nebegali būti ginčijamos (priešingas aiškinimas reikštų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo pažeidimą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų iš naujo netyrė ir nevertino.

62.       Antra, atmestini kaip nepagrįsti ir pirmiau aptartos teismų praktikos dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimo juridinio asmens tyčinio bankroto kontekste ypatumų neatitinkantys atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo preziumuoti atsakovo kaltės, nes jis nežinojo bei negalėjo numatyti, jog dėl sudarytų sandorių Bendrovei kils žala, t. y. atsakovas nesiekė sukelti žalos tyčia. Pripažinus Bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintais pagrindais, prejudiciniais faktais buvo nustatyti ne tik atsakovo neteisėti veiksmai, bet ir kaltė dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, kuri remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalies bendra taisykle, yra preziumuojama, o remiantis kasacinio teismo praktika dėl tyčinio bankroto bylose nustatytų aplinkybių vertinimo, laikytina prejudiciniu faktu, nes juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais.

63.       Šios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kad jo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, negalėjo būti konstatuota, nes Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje neįvardino dėl tyčinio Bendrovės bankroto kaltų asmenų; nes, atsakovo teigimu, bankroto pripažinimo tyčiniu byloje teismų buvo konstatuotas tik sandorių nenaudingumo faktas, bet ne atsakovo kaltė dėl tyčinio Bendrovės bankroto. Kaip minėta, kai bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinės bylos dėl žalos atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas tiesiogiai nebuvo pripažintas dėl tyčinio bankroto kaltu asmeniu, tačiau buvo konstatuotas Bendrovės tyčinio bankroto faktas ir nustatyti neteisėti Bendrovės vadovo veiksmai. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus buvusio vadovo civilinės atsakomybės įrodinėjimo ypatumus juridinio asmens tyčinio bankroto kontekste, tokiu atveju buvusio vadovo, atlikusio neteisėtais pripažintus veiksmus, kaltės prezumpciją turi procesinę pareigą paneigti atsakovas (buvęs vadovas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ši prezumpcija paneigta nebuvo.

64.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad neteisėtais tyčinio bankroto byloje įvardytus ir šioje byloje civilinės atsakomybės pagrindu nurodomus veiksmus atliko atsakovas. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pirmiau aptartų veiksmų atlikimo metu Bendrovės vadovu buvo atsakovas.

65.       Atsakovas, neigdamas savo kaltę, nurodė, kad turi būti įvertinta aplinkybė, jog sandoriai, kurių pagrindu keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, buvo sudaryti ne atsakovo valia, nes jis vykdė Bendrovės kreditorių komiteto sprendimus bei patvirtintą Bendrovės restruktūrizavimo planą, turėdamas nemokumo administratoriaus sutikimą. Tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, juridinis asmuo toliau vykdo veiklą, o jo valdymo organai išsaugo savo valdymo įgalinimus, kurių, priešingai nei iškeltoje bankroto byloje, restruktūrizavimo administratorius neperima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018, 31 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1333-881/2021 taip pat pažymėjo, kad Bendrovės restruktūrizavimo proceso metu Bendrovės vadovas buvo išsaugojęs savo valdymo įgaliojimus, ir nors pagal ĮRĮ nuostatas jo veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, turėjo prižiūrėti restruktūrizavimo administratorius, ši aplinkybė savaime nepaneigia bendrovės vadovo atsakomybės ir neužkerta kelio bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nustačius tyčinio bankroto požymius. Taigi, nors atsakovo veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, turėjo prižiūrėti restruktūrizavimo administratorius, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia Bendrovės vadovo atsakomybės. Be to, nors atsakovas teigia, kad, sudarydamas ekonomiškai nenaudingus Bendrovei sandorius, jis vykdė kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje aptardamas vieno iš sudarytų sandorių aplinkybes, atkreipė dėmesį, jog, pavyzdžiui, kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 4 d. vykusio BUAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditorių susirinkimo protokolo, net 62,53 proc. balsų šiame susirinkime turėjo BUAB „Tauralaukio namai“, kuriai vadovavo atsakovas, o 30,46 proc. balsų – kreditorius, asmeniškai suinteresuotas sutarties sudarymu. Taigi, vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad Bendrovės restruktūrizavimo proceso metu buvo priimti atitinkami kreditorių susirinkimo sprendimai, nagrinėjamu atveju savaime neįrodo, jog atsakovas neprisidėjo prie jų priėmimo ir vykdymo, atitinkamai, nepaneigia buvusio vadovo kaltės prezumpcijos dėl tyčinio bankroto kontekste sudarytų Bendrovei nenaudingų sandorių.

66.       Trečia, atsakovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieškovai nepagrindė, o pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, reikšmingų žalos dydžiui nustatyti ir priežastiniam neteisėtų veiksmų bei žalos ryšiui konstatuoti. Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad tuo atveju, jei Bendrovei nenaudingi sandoriai nebūtų sudaryti, Bendrovė būtų gavusi finansinę naudą ir būtų buvę patenkinti visi kreditorių finansiniai reikalavimai; sudarydamas sandorius atsakovas pagrįstai tikėjosi pagerinti Bendrovės finansinę padėtį, t. y. nėra priežastinio ieškovų nurodomos žalos ir atsakovo veiksmų, susijusių su Bendrovės valdymu, ryšio; įvertinus faktą, kad bendras Bendrovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydis yra 1 060 749,82 Eur, matyti, jog Bendrovė nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškovais net jei atsakovas ir nebūtų sudaręs sandorių, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

67.       Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nurodyti atsakovo apeliacinio skundo argumentai sukeltų abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir (ar) teisėtumu.

68.       Atsakovo teiginiai, kad nėra aišku, ar Bendrovė būtų pajėgi atsiskaityti su ieškovais, jei atsakovas nebūtų sudaręs Bendrovei nenaudingų sandorių, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimis nustatytoms aplinkybėms, o būtent, kad Bendrovei esant iškeltai restruktūrizavimo bylai ir patvirtintam restruktūrizavimo planui, buvo sudaromi Bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, kurių pasekmė – neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams ir jokio realaus turto neturėjimas. Iki sandorių sudarymo Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame buvo numatytas atsiskaitymas su kreditoriais, tačiau po Bendrovei ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo Bendrovė tapo nemoki, neliko turto, iš kurio būtų galima patenkinti Bendrovės kreditorių reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje pažymėjo, kad BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ bankrotas pripažintas tyčiniu ne dėl paties fakto, jog restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Bendrovei nevykdant restruktūrizavimo plano, tačiau pirmosios instancijos teismui išsamiai išanalizavus tokio restruktūrizavimo plano nevykdymo priežastis ir nustačius Bendrovės valdymą, kuris kvalifikuotinas kaip sąmoningai blogas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų sudaręs ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų sandorių bei nebūtų atlikęs sąmoningai blogo valdymo veiksmų, Bendrovė nebūtų tapusi nemoki ir žala (bankroto byloje nepatenkinti ieškovų finansiniai reikalavimai) nebūtų kilusi. Kaip jau ne kartą minėta, šių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas yra preziumuojamas ir būtent atsakovui, besiginančiam nuo ieškovų reikalavimo dėl žalos atlyginimo, teko pareiga įrodyti, kad žala (ieškovų bankroto bylos procese patvirtinti finansiniai reikalavimai) yra ne jo neteisėtų veiksmų rezultatas (ar kad jo neteisėti veiksmai nulėmė mažesnės žalos atsiradimą ir pan.). Vis dėlto, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto pagrindu pripažintų ir ieškinyje neteisėtais įvardintų atsakovo veiksmų sudarant sandorius ir veikiant Bendrovės vardu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

69.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos priežastinis ryšys, kurio atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovams žala būtų kilusi ir tuo atveju, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Vadinasi, atsakovas nepaneigė Bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu konstatuotinų prezumpcijų ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovams sukeltą žalą.

70.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo konstatuotų jo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nepaneigė, apeliacinio skundo argumentai didele dalimi iš esmės nukreipti ne į prezumpcijų, o į teismų Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje nustatytų prejudicinių faktų, kurie nebegali būti kvestionuojami, paneigimą. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias ieškovams padarytos žalos bei priežastinio neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį. Priešingai, apeliacinio skundo argumentai atskleidžia, kad atsakovas, neatsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo tyčinio bankroto kontekste ypatumų, iš esmės siekia perkelti ieškovams jam tenkančią įrodinėjimo naštą. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo pirmosios instancijos teisme.

71.       Apibendrinant nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo pagrįstumo klausimą, būtų netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, pažeidęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir (ar) nukrypęs nuo vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos. 

Dėl ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams reikšti 

72.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

73.       Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendrą taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022  m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

74.       Nagrinėjamu atveju ieškovai į teismą kreipėsi 2023 m. liepos 4 d., pareikšdami ieškinio reikalavimus: 1) dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir 2) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti, todėl šiuo pagrindu nurodytą ieškinio reikalavimą atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su šia teismo išvada, argumentuodami, kad ieškinio senaties termino reikalavimui actio Pauliana pagrindu pareikšti nepraleido. Apeliaciniu skundu atsakovas argumentuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo patenkintas nepagrįstai dar ir dėl to, jog, ieškovams praleidus ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti, ir šis ieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas šiuo savarankišku pagrindu. Taigi, byloje keliami klausimai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir (ne)praleidimo abiem ieškinio reikalavimams pareikšti.

1)       Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti

75.       Ieškinio senaties terminai nustatyti CK 1.125 straipsnyje. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

76.       Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimui dėl žalos atlyginimo netaikė ieškinio senaties. Atsakovo teigimu, ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindžia 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. sudarytais sandoriais, su kuriais sieja atsakovo neteisėtus veiksmus. Ieškovai aktyviai dalyvavo tiek BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo, tiek bankroto byloje, todėl jiems negalėjo būti nežinomos aplinkybės, susijusios su nurodytais sandoriais. Atsakovas nurodo, kad ieškovai į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2023 m. liepos 4 d., t.  y. pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui dėl žalos atlyginimo, atitinkamai, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo turėjo būti atmestas šiuo savarankišku pagrindu.

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir ieškinio pareiškimo aplinkybes, su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

78.       Pirma, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime (dokumento registracijos Nr. DOK-10692), triplike (dokumento registracijos Nr. DOK-13614)) atsakovas nebuvo suformulavęs prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir tripliko turinio matyti, kad šiuose procesiniuose dokumentuose yra suformuluotas prašymas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Įvertinus aplinkybę, kad teismas ieškinio senatį gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

79.       Antra, net ir tuo atveju, jei atsakovas, kaip teigia, būtų pareiškęs reikalavimą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

80.       Kaip minėta, ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines ieškinio pareiškimo aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti ar sužinojo atsakovo nurodytomis sandorių sudarymo datomis (2018 m. vasario 19 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 17 d.).

81.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3066-803/2020, nutraukė restruktūrizuojamos UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3066-803/2020, patvirtino ieškovų A. S. 1 169,16 Eur ir UAB „Liepų terasos“ 5 487,74 Eur finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi buvo patikslintas ir patvirtintas UAB „Liepų terasos“ 50 414,65 Eur finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021, BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2-1333-881/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Nemokumo administratorė 2023 m. vasario 2 d. parengė galutinę BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto ataskaitą, kuri kreditorių buvo patvirtinta BUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2023 m. vasario 20 d. susirinkime. Vilniaus apygardos teismas galutinę bankroto ataskaitą patvirtino 2023 m. kovo 7 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo Bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto ir nuspręsta įmonė išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

82.       Taigi, iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovai, būdami Bendrovės kreditoriais, gavę informaciją apie Bendrovės nemokumo procesą, turėjo suvokti, jog Bendrovė yra susidūrusi su mokumo problemomis, tačiau iki juridinio asmens nemokumo proceso pabaigos nėra aišku, ar (ir) kokia dalimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Vien informacijos apie Bendrovės sudarytus sandorius gavimas ar bankroto bylos Bendrovei iškėlimas, bankroto pripažinimas tyčiniu nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovai turėjo suvokti, jog jų finansiniai reikalavimai BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto byloje nebus patenkinti ar bus patenkinti ne visa apimtimi. Ieškinio reikalavimas dėl žalos iš buvusio juridinio asmens vadovo priteisimo gali būti formuluojamas tik po to, kai tampa aiškus žalos (bendrovės bankroto byloje neišieškotos finansinių reikalavimų sumos) dydis. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismui 2023 m. kovo 7 d. patvirtinus galutinę Bendrovės bankroto ataskaitą ir 2023 m. balandžio 6 d. priėmus sprendimą dėl Bendrovės pabaigos, ieškovams galutinai paaiškėjo, kad jų finansinių reikalavimų patenkinti BUAB  ,,Tauralaukio kotedžai“ bankroto byloje nėra galimybių. Kitaip tariant, tik po to, kai BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ bankroto byloje buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita bei priimtas ir įsiteisėjo sprendimas dėl Bendrovės pabaigos, tapo aiškus kreditorių ir jų nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašas, o ieškovai galėjo suformuluoti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), apskaičiuoti žalos dydį, atitinkamai, tik po to galėjo pareikšti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį. 

83.       Atsižvelgusi į nurodytą bei įvertinusi aplinkybę, kad ieškinys buvo pareikštas 2023 m. liepos 4 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.

2)       Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui actio Pauliana pagrindu pareikšti

84.       CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

85.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat suvokia aplinkybę, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 32 punktas). Taigi, sužinojimo apie sandorio sudarymą momentas ir sužinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą momentas gali skirtis ir nebūtinai kiekvienu atveju sutaps. Šie abu momentai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-1249/2025).

86.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nurodydamas, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovai žinojo arba turėjo žinoti apie atsakovo sudarytas ginčo pirkimo–pardavimo sutartis 2022 m. kovo 14 d., kai jų atstovas patikrino atsakovo turtinę padėtį ir turėjo sužinoti apie ginčo sandoriais perleistą turtą, t. y. anksčiau nei vieneri metai iki ieškinio pateikimo teismui, taigi, teismo vertinimu, ieškovai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Be kita ko, teismas atmetė ieškovų prašymą dėl termino atnaujinimo, konstatuodamas, kad ieškovai nenurodė priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas.

87.       Ieškovai, nesutikdami su teismo išvada dėl ieškinio senaties termino praleidimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ir nenustatė ieškinio senaties termino pradžios momento. Ieškovų teigimu, jie apie savo teisių pažeidimą sužinojo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. kovo 7 d. patvirtinus galutinę BUAB ,,Tauralaukio kotedžai“ bankroto ataskaitą, t. y. kai tapo aiškus žalos dydis ir Bendrovės nemokumo administratorė, atstovaudama kreditorių interesus, nepareiškė atsakovui ieškinio dėl žalos atlyginimo. Ieškovų nuomone, nėra pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti anksčiau nei buvo patvirtinta Bendrovės galutinė bankroto ataskaita. 

88.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, iš esmės sutinka su ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančias teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino praleidimo bei pagrindo taikyti ieškinio senatį ieškovų pareikštam reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

89.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu pradžia turėtų būti siejama su 2022 m. kovo 14 d., t. y. data, kurią ieškovus atstovaujančios advokatų kontoros advokatas patikrino duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, prieštarauja pirmiau aptartai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią ne visais atvejais sužinojimo apie ginčijamą sandorį momentas savaime laikytinas momentu, kai asmuo laikomas sužinojusiu ar turėjusiu sužinoti ir apie savo teisių pažeidimą. Teismo ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad apie atsakovo turtinę padėtį (taip pat ir apie tai, jog atsakovas jam priklausiusį turtą yra perleidęs ginčo sandoriais) ieškovams tapo žinoma 2022 m. kovo 14 d., pati savaime nesuponuoja fakto, kad tuo pačiu momentu jiems tapo ar turėjo tapti žinoma (suprantama) apie jų, kaip kreditorių, teisių pažeidimą ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorių nuginčijimo. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, iki Bendrovės nemokumo proceso pabaigos nėra aišku, ar (ir) kokia dalimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Tik po to, kai yra patvirtinama galutinė bankroto ataskaita, tampa aiškūs nemokumo administratoriaus veiksmai nemokumo procese (t. y. tai, ar jis imsis priemonių sandoriams ginčyti) ir priimamas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos, tampa aiškus kreditorių ir jų nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašas, todėl ieškovai tik paaiškėjus šioms aplinkybėms galėjo suvokti būtinybę imtis priemonių pažeistoms teisėms ginti ir suformuluoti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), apskaičiuoti žalos dydį, atitinkamai, pareikšti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį.

90.       Pažymėtina, kad reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra išvestinis, t. y. neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Nesant pagrindo reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nebuvo pagrindo ir reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamame sprendime neįvertino, todėl ieškinio senaties pradžios momentą nepagrįstai susiejo su data, kurią ieškovams atstovaujančios advokatų kontoros advokatas patikrino duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir turėjo galimybę sužinoti apie ginčo sandorių sudarymo faktą (2022 m. kovo 14 d.). Vien sandorių sudarymo faktas nelaikytinas pakankamu ieškovams jų teisių pažeidimui suvokti, nes ieškovai, kaip Bendrovės kreditoriai, turėjo pagrindo tikėtis jų reikalavimų patenkinimo Bendrovės bankroto procese ir, atitinkamai, tik šiam procesui pasibaigus tapo aišku, kad reikalavimai tenkinami nebus ir kokia apimtimi, o ieškovai savo teises bei teisėtus interesus turėtų ginti kitais būdais, taip pat ir turima galimybe reikšti reikalavimus buvusiam Bendrovės vadovui, kurio turtinė padėtis tampa aktuali tik tokius reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškus. Dėl to, tik pareiškus reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo atsirado pagrindas ir susidarė prielaidos actio Pauliana pagrindu ginčyti sandorius, kuriais atsakovas galimai pablogino savo turtinę padėtį ir realias galimybes ieškovams atlikti išieškojimą pagal jiems palankų teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

91.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, t. y. įvertinusi, kad apie teisių pažeidimą ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana ieškinys) ieškovams buvo ir (ar) turėjo būti žinoma nuo Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir sprendimo dėl Bendrovės pabaigos priėmimo, o ieškinys buvo pareikštas 2023 m. liepos 4 d., teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nebuvo praleistas. Įvertinus nurodytą, ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestas pritaikius ieškinio senaties terminą, naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties

92.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, dėl praleisto ieškinio senaties termino atmetęs ieškinio reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu sąlygų nenagrinėjo.

93.       Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų įstatyme įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatuotinas, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

94.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu sąlygų nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teisme šių sąlygų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės reikšminga apimtimi iš naujo ir tokia situacija suvaržytų šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo iš esmės pirmą kartą byloje atliktu ginčo aplinkybių (jų dalies) nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją, bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir restitucijos taikymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

95.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, teisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą, priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovas nepaneigė savo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pagrįstai patenkino ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo. Vis dėlto, teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti, ir tai lemia būtinybę šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė dėl aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali pašalinti nustatytų pažeidimų – šiai ginčo daliai pagal ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išspręsti būtina ištirti ir įvertinti įrodymus, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šio ieškinio reikalavimo ir atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti šalių teisę į apeliaciją, bylos dalis pagal ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

96.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia kitokio skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

97.       Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

98.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl vieno iš materialiųjų ieškinio reikalavimų perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatuotina, kad nėra galimybių nustatyti ginčą laimėjusią šalį, todėl naikintinos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys bei Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. papildomas sprendimas, kuriais išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas.

99.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, o teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ ieškinio reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį bei Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. papildomą sprendimą, kuriais išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas, ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                Rūta Latvelė