Civilinė byla Nr. 2A-520-798/2017

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-0008/7-2015-8

                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                            3.3.1.18.;3.3.1.18.1.;3.5.2                                                                                                  

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2017 m. spalio 12 d.

                                                                                 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1184-653/2016 pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovams antstoliui R. V. bei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis ir turto perdavimo akto panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. I. ieškinyje prašė: pripažinti negaliojančiomis 2013 m. lapkričio 21 d. varžytines dėl nustatytos per žemos turto kainos; pripažinti 2014 m. sausio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą niekiniu ir jį panaikinti; atkurti iki varžytinių paskelbimo buvusią padėtį. Teismui pripažinus ieškinio pateikimo terminą praleistu, prašė jį atnaujinti, atsižvelgus į aplinkybę, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo nagrinėjamas aštuonis mėnesius.
2. Nurodė, kad išieškojimo iš įkeisto turto procese išieškotojui už nepagrįstai mažą kainą (283 800,00 Lt) buvo perduotas nekilnojamasis turtas: 0,0592 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 350,22 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau –  ir turtas, ginčo turtas). Turto perėmėjas – bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas SNORAS. Ieškovė negavo ekspertizės akto, kuriuo buvo nustatyta vertinto turto kaina. Teigė, jeigu būtų gavusi šį aktą, būtų jį užginčijusi dėl pakartotinai nustatytos per žemos kainos. Antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 605 straipsnį, nes neatsiuntė patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo. Apie pasirašytą turto perdavimo aktą sužinojo tik 2014 m. vasario 28 d., kai gavo raštą iš AB bankas SNORAS. Papildomai nurodė, jog turtas buvo įvertintas 1 000 000,00 Lt suma, o priverstinio vykdymo metu – 750 000,00 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis turto vertė buvo 663 113,00 Lt. Nuo 2006 m. iki 2013 m. lapkričio 21 d. turto būklė buvo gerinama, todėl pakartotinės ekspertizės metu turtas buvo įvertintas per žema kaina.
3. Atsakovas antstolis R. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį.
4. Nurodė, kad turto vertinime nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė; turtas buvo įvertintas 2011 m. vasario 21 d. Ieškovė su turto vertinimu nesutiko, todėl buvo paskirta papildoma 2012 m. gruodžio 28 d. ekspertizė, kurios metu nustatytos turto vertės ieškovė neginčijo. Visi patvarkymai buvo išsiųsti registruotu laišku ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl laikomi įteiktais. Be to, patvarkymai buvo siųsti ir skolininkės darbovietės adresu, o apie turto varžytines buvo pranešta viešai. Vykdomoji byla Nr. 0179/11/00009 buvo pradėta 2011 m. (vykd. b. Nr. 0179/11/00009, t. I, b. l. 5), skolininkė žinojo apie vykdomą išieškojimą, tačiau susipažinti su vykdomąja byla į antstolių kontorą nebuvo atvykusi. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs skundą, 2014 m. balandžio 28 d. išaiškino, kad turto pardavimo kaina buvo nustatyta tinkamai ir skolininkė buvo tinkamai informuota apie paskelbtas varžytines. Ieškovės argumentai apie netinkamą kurjerio tarnybos darbą nėra pagrįsti įrodymais.
5. Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
6. Nurodė, jog aplinkybės dėl tinkamo ieškovės informavimo apie antstolio atliktus veiksmus jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1688-563/2014. Pažymėjo ir tai, kad BAB bankas SNORAS perėmė ieškovei priklausiusį turtą bei raštu kreipėsi į ieškovę su prašymais perduoti turtą atsakovei (bankui) gera valia. Turtas nebuvo perduotas, todėl atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iškeldinimo (civilinė byla Nr. e2-29504-833/2005). Šioje byloje O. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog bendradarbiavo su banku, nuolat skambino, jai buvo žinomos ekspertizės skyrimo aplinkybės, turtas įvertintas dalyvaujant G. I.. Šioje byloje antstolio vykdymo veiksmai nėra ginčo dalykas, nes ieškovė ginčija turto ekspertizės metu nustatytą kainą, nepareiškusi jokių motyvuotų prieštaravimų, nenurodžiusi jokių argumentų, dėl kurių ji vertina, kad ekspertizės aktas su trūkumais (neteisingi skaičiavimai, neteisinga turto rinkos analizė ir kt.). Teiginys, jog ieškovė turtą pagerino nepagrįstas jokias įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės O. I. atsakovei BAB bankas SNORAS bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ po 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 1 733,00 Eur žyminio mokesčio bei 19,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl ginčijamų varžytinių bei turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais dėl per žemos nustatytos turto kainos

8. Teismas nustatė, jog ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl antstolio patvarkymų įteikimo ieškovei bei informavimo apie turto realizavimą buvo išnagrinėtos ir nustatytos kitoje civilinėje byloje pagal O. I. skundą dėl antstolio veiksmų (Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18376-912/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1688-653/2014). Teismo vertinimu, kitoje byloje nustatytos aplinkybės apie ieškovės tinkamą informavimą šioje byloje iš naujo neįrodinėjamos ir laikytinos nustatytomis. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje ieškovė pripažino, jog apie papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti jai buvo žinoma, jog ieškovės atstovė dalyvavo turto apžiūros metu, kas papildomai patvirtina, jog, nepriklausomai nuo patvarkymų ir kitų dokumentų įteikimo paštu fakto, ieškovė, kaip vykdymo proceso dalyvė, turėjo domėtis bylos eiga ir turėjo galimybę sužinoti apie vertinimo rezultatus bei antstolio nustatytą turto pardavimo kainą. Teismas sprendė, kad tiek antrosiose varžytinėse parduodamo turto kaina, tiek turto perdavimo išieškotojui akte nustatyta ginčo turto kaina buvo pagrįsta UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2013 m. vasario 28 d. ekspertizės aktu.

Dėl parduodamo iš varžytinių turto rinkos vertės nustatymo

9. Teismo vertinimu šioje byloje svarbu nustatyti ar turto vertė, kuria vadovavosi antstolis perduodant turtą išieškotojui (473 000,00 Lt), nebuvo per maža. Teismas pritarė atsakovų bei trečiojo asmens argumentams, kad šiuo atveju ieškovės esminės teisės negalėjo būti pažeistos, nes ji neginčija turto pardavimo kainos dėl kainos nustatymo tvarkos pažeidimų. Ieškinys grindžiamas tik tuo, kad, ieškovės nuomone, turto rinkos vertė buvo didesnė, nei nustatė turto vertintojas. Pažymėjo, jog bet koks turto vertinimas grindžiamas prielaidomis, vertintojai gali vadovautis skirtingais palyginamaisiais objektais, dėl ko skirtingų vertintojų atlikti vertinimai gali skirtis. Tą patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas Š. V.. Taigi, aplinkybė, jog skirtingų vertintojų nustatyta rinkos vertė skiriasi, savaime neįrodo, kad UAB „Centro Kubas–Nekilnojamasis turtas“ kaina, kuria turtas buvo parduodamas iš varžytinių, nustatyta netinkamai. Kita vertus, teismui palyginus turto vertintojui betarpiškai apžiūrėjus turtą nustatytą turto vertę vertinimo metu (473 000,00 Lt) ir teismo eksperto retrospektyviai nustatytą turto rinkos vertę (573 164,80 Lt), nustatyta, jog šios vertės skiriasi tik apie 17,5 proc. Toks skirtumas nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus. Svarbu tai, kad net ir už UAB „Centro Kubas–Nekilnojamasis turtas“ nustatytą bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 717, 718, 681 straipsnių taisykles sumažintą turto vertę (378 400,00 Lt, 283 000,00 Lt) neatsirado nei vieno pirkėjo, pageidaujančio turtą įsigyti iš pirmųjų bei antrųjų varžytinių, kas įrodo, jog realiai turto rinkos kaina nebuvo per žema.

Dėl ieškovės elgesio vykdymo procese

10. Teismas akcentavo ir ieškovės, kaip vykdymo proceso dalyvės (vykdomoji byla vykdoma nuo 2011-01-07), pasyvų elgesį, realizuojant turtą, kadangi turtas buvo vertinamas kelis kartus, tačiau ieškovė ne tik neginčijo nustatytos turto vertės vykdymo procese, bet ir savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų surasti pirkėjus už didesnę kainą, papildomai išviešinti informaciją apie varžytines arba siūlyti turtą parduoti savo surastam turto pirkėjui, t. y. nesiekė, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas greitai ir tinkamai.
11. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, ieškovės teisės nebuvo pažeistos parduodant turtą varžytinėse bei perduodant turtą išieškotojui vykdymo procese, taip pat ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, todėl ieškinį atmetė.

Dėl ieškinio senaties

12. Nenustatęs ieškovės teisių pažeidimo fakto, teismas nesprendė dėl ieškinio senaties termino praleidimo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė O. I. prašė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:
1. Turtas buvo parduodamas iš antrųjų varžytinių už nepagrįstai mažą kainą, nes vertintojas UAB „Centro Kubas“ neteisingai nustatė turto vertę 136 990,00 Eur (473 000,00 Lt), tai patvirtino ir teismo paskirtas ekspertas Š. V., nurodęs, jog turto vertė yra 166 000,00 Eur (573 164,80 Lt). Apie ginčijamas varžytines ieškovė nebuvo informuota. Turtas perduotas išieškotojai BAB bankas SNORAS už labai mažą, tik 82 194,00 Eur (283 800,00 Lt), vertę. Turto kainų skirtumas, tarp pradinio turto vertinimo ir perduoto turto vertės, sudaro 29 000 Eur (101 164,00 Lt). Apeliantei, esančiai sunkioje finansinėje padėtyje, toks skirtumas yra itin didelis. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skirtumas tarp teismo eksperto kainos ir antstolio patvarkymu nustatytos kainos sudaro tik 17,5 proc. Ieškovei 17,5 proc. skirtumas yra labai didelis. Pažymi, kad ekspertizė buvo atlikta retrospektyviniu metodu, kuris 100 proc. nenustato tikslios turto kainos, buvusios 2013 m., o šiuo metu turto rinkos kainos yra padidėjusios. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė žinojo apie papildomą ekspertizę. Pažymi, kad būtent ieškovė prašė paskirti papildomą ekspertizę, kai apskundė UAB „Centro Kubas“ atliktą turto vertinimą.  Papildomos ekspertizės duomenų negavo, tačiau teigia, jog, jei būtų gavusi, ir ją būtų apskundusi dėl nustatytos per mažos turto kainos.
2. Pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovų ir trečiojo asmens pateiktus argumentus ir įrodymus, o į ieškinyje išdėstytus argumentus neatsižvelgė. Nesutinka, kad jos elgesys buvo pasyvus, priešingai, ieškovė ieškojo pirkėjų, skelbė turto pardavimo skelbimus. Namas yra didelio ploto, todėl sunku surasti pirkėją. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė BAB bankas SNORAS paskelbė turto pardavimo antrąsias varžytines.
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis atsakovei ir trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, 800,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumomis. Nurodo, kad atsakovės advokatė jokių procesinių dokumentų nerengė, jos darbas jokių specialių teisinių žinių nereikalavo, o trečiojo asmens advokatė dalyvavo tik paskutiniame teismo posėdyje ir pateikė tik paaiškinimus, todėl šis darbas negali būti įvertintas 800,00 Eur. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismo priteistos po 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos dar daugiau.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BAB bankas SNORAS prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
16. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus:
1. Priverstinio vykdymo veiksmus dėl 443 552,17 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės O. I. ir priverstinio įkeisto bankui turto pardavimo iš varžytinių antstolis pradėjo 2009 m. gruodžio 30 d. Vykdymo metu turto rinkos vertės ekspertizė buvo paskirta atlikti UAB „In Real“ bei 2011 m. vasario 22 d. nustatyta 573 000,00 Lt turto vertė. Pirmose varžytinėse turtas buvo pardavinėjamas už 80 proc. nuo 573 000,00 Lt nustatytos turto vertės, o antrosiose – už 60 proc. Šios varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolis paskyrė 2012 m. rugsėjo 24 d. pakartotinę ekspertizę, kurią atliko UAB „Centro Kubas–N. T.“ bei nustatė 405 000,00 Lt turto vertę. Dėl šios turto vertės ieškovė pateikė skundą, į kurį antstolis atsižvelgė bei paskyrė 2012 m. gruodžio 28 d. papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią atliko UAB „Centro Kubas – N. T.“ bei 2013 m. sausio 17 d. nustatė 473 000,00 Lt turto vertę. Dėl šios nustatytos turto vertės buvo paskelbtos  pirmosios  varžytinės už 378 400,00 Lt kainą (80 proc. nuo 473 000,00 Lt turto vertės), kuris neįvyko; 2013 m. spalio 8 . buvo paskelbtos antrosios varžytinės už 283 800,00 Lt kainą (60 proc. nuo 473 000,00 Lt turto vertės). Šios varžytinės irgi neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolis pasiūlė išieškotojai AB bankas SNORAS turtą perimti už 283 800,00 Lt kainą (60 proc. nuo 473 000,00 Lt turto vertės) ir bankas turtą už minėtą sumą perėmė.
2. Aplinkybė, kad skirtingų ekspertų nustatyta turto rinkos vertė yra skirtinga (UAB „Centro Kubas–N. T.“ nustatyta 473 000,00 Lt, o teismo eksperto – 573 164,80 Lt), nepaneigia UAB „Centro Kubas–N. T.“ nustatytos 473 000,00 Lt turto vertės. Pirmosios instancijos teismas įvertino teismo eksperto nustatytą ekspertizę bei padarė pagrįstą išvadą, jog 17,5 proc. verčių skirtumas nelaikytinas akivaizdžia per dideliu, kad galima būtų taikuti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
3. Atsakovės nuomone, ieškovė netinkamai vykdė savo teises vykdymo procese, nes su antstoliu nebendradarbiavo, nesidomėjo vykdymo eiga, vengė priimti siunčiamą korespondenciją, neginčijo vertintojų atliktų turto vertės nustatymų, nepateikė įrodymų, jog ėmėsi iniciatyvos surasti pirkėją.
4. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistų per didelių 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, jog atsakovė patyrė išlaidas už advokato parengtus procesinius dokumentus bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat atsakovės atstovė ruošėsi bylos nagrinėjimui ir dalyvavo teismo posėdžiuose (t. III, b. l. 160 – 166).
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis R. V. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą.
18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Aplinkybės, kad turto vertintojų nustatyta turto rinkos verte pardavinėjamu turtu nesusidomėjo nei vienas pirkėjas ir dėl to varžytinės neįvyko, patvirtina, kad turtas nebuvo realizuojamas per maža kaina. Pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog teismo eksperto nustatyta retrospektyvinė turto rinkos kaina yra 17,5 proc. didesnė už vykdymo metu nustatytą turto rinkos vertę savaime neįrodo, kad UAB „Centro kubas–N. T.“ turto kainą nustatė netinkamai.
2. Apie antstolio vykdytų varžytinių paskelbimą ieškovei buvo pranešta registruotais laiškais jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o patvarkymai dėl varžytinių paskelbimo buvo išsiųsti į ieškovės darbovietę. Varžytinės buvo viešos, apie jas buvo paskelbta internetiniame tinklalapyje. Mano, jog pagrindas pripažinti turto perdavimo aktą negaliojančiu galėtų būti tik esminiai imperatyvių teisės normų pažeidimai, varžantys ieškovės teises ir tesėtus interesus.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu aspektus:
1. Antstolis, tiek įkainodamas turtą, tiek ir nustatydamas turto rinkos kainą tinkamai laikėsi CPK 681 straipsnio reikalavimų, kreipėsi į ekspertus, turtas apžiūrėtas dalyvaujat ieškovei, todėl nėra pagrindo teigti, jog turtas įvertintas netinkamai. Pažymi, jog aplinkybė, kad neatsirado pirkėjų, pageidaujančių varžytinėse turtą įsigyti rodo, jog turto kana nebuvo per maža, priešingai, turto kaina buvo per aukšta, todėl pirkėjų neatsirado.
2. Antstolio veiksmai dėl ieškovės informavimo jau yra teismo įvertinti ir tai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Ieškovė nepareiškė nuomonės dėl turto įkainojimo. Atsakovė siūlė turto kainą padidinti iki 540 000,00 Lt, tačiau į šį pasiūlymą ieškovė neatsakė, todėl antstolis patvarkymu atsisakė didinti parduodamo turto kainą. Nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė ėmėsi priemonių, kad apie parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau pirkėjų. Pažymi, jog atveju, jei aktas bus pripažintas negaliojančiu ir bus taikyta restitucija, vis tiek  išieškojimas bus nukreiptas į tą patį turtą, todėl atsakovės išlaidos padvigubės, o tai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
3. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens atstovė ruošėsi teismo posėdžiui ir jame dalyvavo. Nors pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino tris kartus, mano, jog egzistavo pagrindas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
22. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundų ribų.

Dėl vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00009 nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su antstolio atliktais veiksmais ir apeliantės informavimu

23. Vilniaus miesto 1 teismo Hipotekos skyrius išdavė 2009 m. spalio 6 d. vykdomąjį raštą byloje Nr. 1411V/2009, pagal 2009 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškotojos AB bankas SNORAS naudai išieškoti iš skolininkės O. I. 400 000,00 Lt negrąžintą paskolą, 6 545,39 Lt nesumokėtų palūkanų, 36 823,78 Lt delspinigių, 22,00 Lt komisinių mokesčių; iš viso 443 391,17 Lt, 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 8 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo visos nesugrąžintos sumos nuo 2009-12-17 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus daiktus (t. I, b. l. 2). Antstolis R. V. (toliau – ir antstolis) 2011 m. sausio 7 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius išduotą 2009 m. spalio 6 d. vykdomąjį raštą byloje Nr. 1411V/2009 (t. I, b. l. 6). Antstolis 2011 m. vasario 21 d. patvarkymu skyrė ieškovei nuosavybės teise priklausančio ir išieškotojai BAB bankas SNORUI įkeisto 0,0592 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas) ekspertizę, rinkos vertei nustatyti; ekspertizę atlikti pavedė UAB „InReal“ (t. I, b. l. 16). UAB „InReal“ 2011 m. vasario 22 d. ekspertizės akte Nr. 11/02-141 nustatė, kad  turto rinkos vertė yra 573 000,00 Lt. Antstolis 2011 m. kovo 2 d. patvarkymu sprendė paskelbti pirmąsias turto varžytines; nustatyti pradinę parduodamo turto iš pirmųjų varžytinių 458 400,00 Lt kainą (t. I, b. l. 17), kurios  2011 m. balandžio 29 d. patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (t. I, b. l. 27). Išieškotoja AB bankas SNORAS 2011 m. gegužės 19 d.  atsisakė perimti 2011 m. balandžio 28 d. varžytinėse neparduotą įkeistą turtą  už 458 400,00 Lt kainą (t. I, b. l. 30). Antstolis 2011 m. gegužės 27 d. patvarkė paskelbti antrąsias turto varžytines ir nustatė pradinę parduodamo iš antrųjų varžytinių turto 343 800,00 Lt kainą (t. I, b. l. 40), kurios 2011 m. liepos 11 d. patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (t. I, b. l. 48). Išieškotoja AB bankas SNORAS 2012 m. balandžio 3 d. informavo antstolį apie atsisakymą perimti 2011 m. liepos 11 d. antrosiose varžytinėse neparduotą įkeistą turtą už 343 800,00 Lt kainą (t. I, b. l. 57). Antstolis 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymu paskelbė 2012 m. gegužės 31 d. pirmąsias turto varžytines, nustatė pradinę parduodamo iš pirmųjų varžytinių turto 458 400,00 Lt kainą (t. I, b. l. 66), kurios 2012 m. gegužės 31 d. patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (t. I, b. l. 74). Išieškotoja AB bankas SNORAS 2012 m. birželio 14 d. atsisakė perimti pirmosiose varžytinėse neparduotą įkeistą turtą už 458 400,00 Lt kainą (t. I, b. l. 72). Ieškovė pareiškė 2012 m. birželio 22 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame skolininkė prašė atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (t. I, b. l. 78). Antstolis 2012 m. birželio 29 d. patvarkė paskelbti antrąsias turto varžytines ir nustatė pradinę parduodamo iš antrųjų varžytinių turto 343 800,00 Lt kainą (t. I, b. l. 90), kurios 2012 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (t. I, b. l. 101). Išieškotoja AB bankas SNORAS 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu paprašė perkainoti antrosiose varžytinėse neparduotą įkeistą turtą už 343 800,00 Lt kainą, o parduodant iš pirmųjų varžytinių nustatyti 275 040,00 Lt pradinę pardavimo kainą (t. I, b. l. 107). Antstolis 2012 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę atlikti pavedė ekspertei UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ (t. I. b. l. 108–109). UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ 2012 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte Nr. 12-11-07-L18-E nustatė, kad turto rinkos vertė yra 405 000,00 Lt. Išieškotoja AB bankas SNORAS neprieštaravo UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ nustatytai turto rinkos vertei. Skolininkė prieštaravimų nepateikė, tačiau pareiškė antstoliui 2012 m. gruodžio 20 d. skundą dėl 2012 m. lapkričio 20 d. patvarkymo, kuriuo šalys buvo informuotos apie nustatytą turto rinkos vertę, kuriame prašė skirti naują ekspertizę (t. II, b. l. 116–117). Antstolis 2012 m. gruodžio 28 d. patvarkė skirti papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, papildomą ekspertizę pavedė atlikti UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ (t. II, b. l. 119–120). Papildomą ekspertizę atlikusi UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ 2013 sausio 17 d. ekspertizės akte Nr. E-13-01-28-L108 nustatė, kad turto rinkos vertė yra 473 000,00 Lt. Išieškotoja AB bankas SNORAS 2013 m. birželio 6 d. raštu prašė nustatyti  540 000,00 Lt turto rinkos vertę (t. II, b. l. 126). Skolininkė nuomonės dėl 540 000,00 Lt turto rinkos vertės nustatymo nepareiškė. Antstolis 2013 m. liepos 24 d. patvarkė paskelbti 2013 m. rugsėjo 4 d. pirmąsias turto varžytines ir nustatė pradinę parduodamo iš antrųjų varžytinių turto 378 400,00 Lt kainą (t. II, b. l. 135–  136), kurios 2013 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (t. II, b. l. 149). Išieškotoja AB bankas SNORAS per nustatytą terminą sutikimo perimti turtą už 378 400,00 Lt kainą nepareiškė. Antstolis 2013 m. spalio 8 d. patvarkė paskelbti 2013 m. lapkričio 14 d. antrąsias turto varžytines ir nustatė pradinę parduodamo iš antrųjų varžytinių turto 283 800,00 Lt kainą (t. II, b. l. 157), kurios 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (t. II, b. l. 167). Skolininkė pateikė antstoliui 2013 m. lapkričio 9 d. skundą, kurio antstolis netenkino (t. II, b. l. 170–171; 172–173). Išieškotoja AB bankas SNORAS 2013 m. gruodžio 16 d. raštu sutiko perimti turtą už 283 800 Eur kainą (t. II, b. l. 174). Antstolio 2014 m. sausio 8 d. turto perdavimo aktu skolininkei priklausęs turtas perduotas išieškotojai už 283 800 Lt (t. II, b. l. 182).
24. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginį, kad apie įvykusias ginčijamas antrąsias varžytines ieškovė nebuvo informuota, kaip nepagrįstą. CPK 602 straipsnis turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Nagrinėjamu atveju anttsolio 2013 m. spalio 8 d. patvarkymas, dėl 2013 m. lapkričio 14 d. ginčijamų antrųjų varžytinių paskelbimo, skolininkei (ieškovei) buvo išsiųstas registruota pašto siunta jos registruotos gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. t. II, b. l. 158) bei darbovietės adresu (vykd. b. t. II, b. l. 163), nors ir neįsiteikė, bet pagal CPK 604 straipsnį laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Taigi, ieškovė 2013 m. spalio 13 d. ir 2013 m. spalio 30 d. buvo informuota apie antstolio 2013 m. spalio 8 d. patvarkymą dėl ginčijamų varžytinių paskelbimo. 2013 m. spalio 8 d. patvarkymo ieškovė CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė.. Dėl vėlesnių antstolio veiksmų, susijusių su pareiškėjos tinkamu informavimu apie ginčijamas varžytines, t. y. dėl antstolio 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymo dėl ginčijamų antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymo dėl skolininkės skundo–prašymo netenkinimo, yra pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-18376-912/2014 ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1688-563/2014.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad, nėra teisėto pagrindo panaikinti 2013 m. lapkričio 14 d. antrąsias varžytines, kurios pasibaigė 2013 m. lapkričio 21 d., nes esminių pažeidimų, susijusių su ieškovės informavimu apie paskelbtas ginčijamas varžytines, antstolis nepadarė.

Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų

26. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad teismas turto perdavimo išieškotojui aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiais, jeigu: a) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; b) turto perdavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises; turto perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2012).
28. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo turto perdavimas išieškotojai BAB bankas SNORAS pažeidė esmines jos teises, nes ginčo turtas buvo pardavinėjamas iš ginčijamų varžytinių už nepagrįstai mažą vertintojo nustatytą rinkos kainą (473 000,00 Lt) bei ginčo turtas perduotas išieškotojui ginčijamu aktu už per mažą kainą (283 800,00 Lt); teismo paskirta ekspertizė atlikta retrospektyviniu būdu, o toks metodas nenustato tikslios kainos, kuri galėjo būti 2013 m. gruodžio mėn., taip pat ekspertas neatsižvelgė į ginčo turto pagerinimus.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010; kt.).
30. Nustatyta, jog antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00009 vykdo priverstinį ginčo turto pardavimą iš varžytynių, todėl buvo atlikti turto rinkos vertės nustatymo veiksmai (ekspertizės): UAB „InReal“ nustatė 573 000,00 Lt ginčo turto rinkos vertę; 2011 m. balandžio 28 d. pirmosiose varžytinėse turtą bandyta realizuoti už  458 400,00 Lt kainą, o 2011 m liepos 11 d. antrosiose varžytinėse – už 343 800,00 Lt kainą; 2012 m. gegužės 31 d. vėl pirmosiose varžytinėse turtas buvo pardavinėjamas už  458 400,00 Lt kainą, o 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskelbtose antrosiose – už 343 800,00 Lt kainą. UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ nustatė 405 000,00 Lt ginčo turto rinkos vertę. Dėl šios ekspertizės ieškovė pateikė skundą, į kurį antstolis atsižvelgė bei paskyrė 2012 m. gruodžio 28 d. papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią atliko UAB „Centro Kubas–N. T.“ bei 2013 m. sausio 17 d. nustatė 473 000,00 Lt turto rinkos vertę. 2013 m. rugsėjo 4 d. pirmosiose turto varžytinėse ir turtas buvo realizuojamas už 378 400,00 Lt kainą, o 2013 m. lapkričio 14 d. paskelbtose antrosiose varžytinėse  – už 283 800,00 Lt kainą. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė skirti ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paskyrė turto rinkos vertinimo 2013 m. sausio mėn. ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui Š. V. (t. I, b. l. 209–  211). Teismo ekspertas Š. V. 2015 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akte Nr. E15/11-11:03 nustatė, jog turto vertė 2013 m. sausio mėn. buvo 573 164,80 Lt (166 000 Eur ) (t. II. b. l. 141–188).
31. Skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę (CPK 681 str.). CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015).
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad retrospektyviniu metodu atlikta ekspertizė yra netiksli, kadangi ieškovė: a) 2013 m. pakeitė namo šildymo įrenginį, 2010 m.–2011 m. pakeitė santechniką ir elektros instaliaciją, tačiau ekspertas į šias aplinkybes neatsižvelgė, b) šiuo metu ginčo turto kaina yra didesnė ir šios aplinkybės teismo ekspertas taip pat neįvertino. Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo ekspertizės akte ekspertas nepagrįstai įtraukė į bendrą namo plotą ir lauko terasos plotą (30,6 kv. m.), kuris nėra naudingas gyvenamasis plotas, nuokrypis tarp lyginamųjų kainų yra didelis (teismo ekspertas vertino 1 kv. 753,36 Eur, kai kitų palyginamųjų objektų kaina svyravo nuo 288,71 Eur iki 478,07 Eur).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Pažymėtina, kad duomenų nepateikimas ir pan., jei tai turi įtakos tikrosios turto vertės nustatymui galėtų būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
34. Šiuo atveju ieškovė, inicijavusi teisme ginčo turto ekspertizę, turėjo pateikti ekspertui visus įrodymus, paaiškinimus, duomenis, susijusius su turto pagerinimu, tačiau šiuo atveju ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog argumentus dėl turto pagerinimo nurodė tik teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės BAB bankas SNORAS atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad iki 2013 m. sausio mėn. atlikti turto pagerinimai neturi jokios reikšmės teismo eksperto atliktam turto vertės nustatymui. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl 2013 m. pakeisto namo šildymo įrenginio, 2010 m.–2011 m. pakeistos santechnikos ir elektros instaliacijos nėra pagrįsti įrodymais arba motyvuotais paaiškinimais (CPK 178 str.). pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas Š. V. parodė, jog skirtingų vertintojų nustatyta rinkos vertė gali skirtis, tačiau įvertinto turto verčių skirtumas savaime neįrodo, kad UAB „Centro Kubas–Nekilnojamasis turtas“ kaina, kuria turtas buvo parduodamas iš varžytinių, buvo nustatyta netinkamai. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismo eksperto Š. V. turto rinkos vertinimas didesne kaina nepaneigia UAB „Centro Kubas–Nekilnojamasis turtas“ įvertinos turto kainos.
35. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-340/2011).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja visas nekilnojamojo turto vertintojų nustatytas ginčo turto rinkos kainas ir siekia dar kartą iš naujo revizuoti vykdymo procesą. Šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00009 varžytinės vykdytos pagal turto vertintojų nustatytas turto rinkos kainas, vadovaujantis CPK 681, 717 ir 722 straipsniais: turtas įkainotas ekspertų, iš varžytinių turtas buvo pardavinėjamas daugiau kaip du su puse metų, iš viso paskelbiant šešias varžytines, tačiau visos varžytinės neįvyko. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-673/2003, 3K-3-133/2005,3K-3-121/2010). Taigi, faktas, jog turtas nebuvo realizuotas nei už didžiausią kainą (458 400,00 Lt), nei už mažiausią kainą (283 800,00 Lt), todėl turtą ginčijamu aktu perėmė išieškotoja BAB bankas SNORAS, patvirtina aplinkybę, jog net ir pati  mažiausia paskelbta 283 800,00 Lt turto kaina potencialiems pirkėjams buvo per aukšta, todėl varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis.
37. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad antstolis, paskelbdamas ginčijamas antrąsias varžytines, vadovavosi UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ pakartotinės papildomos ekspertizės duomenimis, kuri yra mažesnė, nei eksperto Š. V. ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė bei sprendė, kad 17,5 proc. kainų skirtumas  nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu. Apeliantė su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka bei teigia, kad šis skirtumas sudaro 29 000 Eur (101 164 Lt), todėl yra labai didelis.
38. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011), o turto įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas esminiu skolininko nuosavybės teisių apribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2007).
39. Nagrinėjamu atveju antstolis vadovavosi UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ pakartotinės papildomos ekspertizės duomenimis, t. y. 473 000,00 Lt turto rinkos kaina, o  byloje ekspertas Š. V. retrospektyviai turtą įvertino 573 164,80 Lt kaina. Skirtumas tarp UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ nustatytos ir byloje eksperto Š. V. nustatytų turto rinkos kainų sudaro 29 009,53 Eur (573 164,80 Lt  – 473 000,00 Lt = 100 164,10 Lt : 3,4528 Eur). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog teismo ekspertizės aktas neįrodo, jog turto vertė, kuria vadovavosi antstolis parduodant turtą iš varžytinių ir perduodant turtą išieškotojui, buvo per maža, kadangi ginčo turto rinkos verčių skirtumas sudaro 17,50 proc. ir tokio dydžio skirtumas teismų praktikoje nelaikytinas per dideliu.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto rinkos kaina (473 000,00 Lt ) nėra esmingai mažesnė negu byloje eksperto Š. V. nustatyta retrospektyvi turto rinkos kaina (573 164,80 Lt), todėl apeliacinio skundo argumentas dėl labai didelio kainų skirtumo, atmestinas.
41. Dėl apeliantės teiginio, kad išieškotoja BAB bankas SNORAS perėmė turtą už 283 800,00 Lt (82 194,16 Eur) neproporcingą ginčo turto rinkos vertei sumą, pažymėtina, jog CPK 718 straipsnis numato jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Byloje nustatyta, jog antstolis, paskelbdamas pirmąsias varžytines vadovavosi pakartotinės papildomos ekspertizės UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ atliktu turto vertinimu dėl 473 000,00 Lt turto rinkos vertės, todėl remiantis CPK 718 straipsniu pradinė pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudarė 378 400, 00 Lt (473 000,00 : 100 x 80). CPK 722 straipsnio 1 dalis numato, jog antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Bylos duomenimis antstolis, paskelbdamas antrąsias varžytines taip pat vadovavosi pakartotinės papildomos ekspertizės UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ nustatyta 473 000,00 Lt turto rinkos verte, todėl remiantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi,  pradinė antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudarė 283 800,00 Lt (473 000,00 : 100 x 60). Taigi, antstolis, nustatydamas parduodamo turto iš pirmųjų ir ginčijamų antrųjų varžytinių kainas, procesinių  pažeidimų nepadarė.
42. Taip  pat ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jos elgesys vykdymo proceso eigoje buvo pasyvus; teigia, kad ieškojo pirkėjų ir skelbė apie nekilnojamojo turto pardavimą, bet apie tai neinformavo antstolio, nes neprivalėjo.
43. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolio siųstų dokumentų ieškovė neatsiimdavo, dėl ko antstolis tikrino registrus ir nustatinėjo ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą bei darbo vietas. Ieškovė nebuvo nuvykusi susipažinusi su vykdomąja byla. UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ atlikus papildomą ekspertizę bei nustačius, kad turto rinkos vertė yra 473 000,00 Lt, išieškotoja AB bankas SNORAS 2013 m. birželio 6 d. rašte nurodė, kad nustatyta įkeisto turto rinkos vertė yra mažesnė už išieškomos skolos sumą, todėl prašė antstolio turtą perkainoti ir nustatyti 540 000,00 Lt turto rinkos vertę (vykd. b. t. II, b. l. 125). Skolininkė nuomonės dėl turto rinkos vertės perkainavimo iš 473 000,00 Lt  į 540 000,00 Lt nepateikė, nors 2013 m. birželio17 d. patvarkymas jai buvo įteiktas tinkamai 2013 m. liepos 4 d.  (vykd. b. t. II, b. l. 126). Šios aplinkybės patvirtina atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, jog ieškovė netinkamai bendradarbiavo su antstoliu, nesidomėjo vykdymo eiga ir turto vertinimo rezultatais, pati nesiėmė jokios iniciatyvos, jog tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą, kurio pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas. Galiausiai, ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškojo pirkėjų ginčo turtui realizuoti už skolininkės ir kreditorės interesus labiausiai atitinkančią kainą ir viešai skelbė apie ginčo nekilnojamojo turto pardavimą. Taigi, šiuo atveju skolininkė nepasiūlė pirkėjo, kuris sutiktų sumokėti sumą, pakankamą visiškai padengti įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas bei, nėra asmens (pirkėjo) turinčio poreikį įsigyti ginčo turtą už didesnę kainą, nei yra turto vertintojo UAB „Centro Kubas–N. T.“ nustatyta turto vertė arba AB bankas SNORAS perduoto turto vertė.
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nepasyvaus elgesio vykdymo procese, dėl pirkėjų ieškojimo ir dėl skelbimų apie ginčo turto pardavimą viešinimą pripažįstamos neįrodytomis (CPK 12, 178 str.).
45. Išdėstytų motyvų pagrindu darytinos išvados, jog nėra pagrindo pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinti negaliojančiu 2014 m. sauso 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktą. Be to byloje nėra nustatytų ir formalių trūkumų (CPK 602 str. 1 d. 7 p.), t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0179-11-00009 skolininkė (ieškovė) buvo tinkamai informuota apie: nustatytą ginčo turto rinkos vertę, ginčijamas 2013 m. lapkričio 14 d. paskelbtas varžytines, kurios baigėsi 2013 m. lapkričio 21 d., neįvykusias ginčijamas varžytines ir apie turto perdavimo išieškotojui aktą.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo

46. Ieškovė ieškinyje prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas spręs, kad terminas praleistas. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus išnagrinėjo iš esmės ir klausimo, ar yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti nesprendė, nes nenustatė ieškovės teisių pažeidimo fakto. Atsakovas antstolis R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą bei prašo taikyti ieškinio senatį.
47. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
48. Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 602 straipsnio redakcija nenustatė ieškinio senaties termino tokiems, kaip nagrinėjamas, reikalavimams, o CPK 702 straipsnio redakcija nustatė teismo pareigą tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą teisėjo rezoliucija. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams nebeliko teismo pareigos tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą ir tokiam aktui apskųsti nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė O. I. reikalavimą teismui dėl 2014 m. sausio 8 d. turto perdavimo akto pripažinimo niekiniu ir jo panaikinimo pareiškė 2015 m. sausio 16 d. (ieškinys priimtas  2015 m. vasario 10 d.), t. y. galiojant naujai CPK redakcijai, todėl jo ieškinys nagrinėtinas pagal proceso teisės normas, įsigaliojusias nuo 2011 m. spalio 1 d.
49. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CPK 602 straipsnio 3 dalyje, ji taikytina vykdymo proceso metu realizuojant skolininkui priklausantį turtą. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Taigi ši teisės norma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (išskyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu. Taigi, vykdymo procesą reglamentuojančiose proceso teisės normose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį reikalavimui pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, todėl kitaip negali būti aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-686/2015).
50. Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios sąsajos su ginčijamu turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymu, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. sausio 8 d. Ieškinys teisme pareikštas 2015 m. sausio 16 d., todėl ieškinio senaties terminas praleistas.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo / neatnaujinimo: a) ieškovė 2013 m. spalio 13 d. ir 2013 m. spalio 30 d. buvo informuota apie antstolio 2013 m. spalio 8 d. patvarkymą dėl ginčijamų 2013 m. lapkričio 14 d. varžytinių paskelbimo bei turto už 283 800,00 Lt kainą paradavimo, b) apie ginčijamas varžytines buvo paskelbta viešame interneto tinklalapyje; c) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1688-563/2014 konstatuota, jog ieškovė apie antstolio 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymus, kuriais netenkintas 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovės skundas bei paskelbtos ginčijamos antrosios varžytines neįvykusiomis, sužinojo dar 2013 m. gruodžio 2 d. ir šių patvarkymų neskundė; d) vykdomosios bylos eiga nesidomėjo: nebuvo nuvykusi susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, vengė priimti antstolio siųstus dokumentus (patvarkymus), nesidomėjo paskirtos papildomos ekspertizės nustatyta turto rinkos verte ir neragavo į antstolio reikalavimą pareikšti nuomonę dėl turto perkainojimo (vertės padidinimo pagal išieškotojos pareikštą prašymą), kvestionuojamų procesiniuose dokumentuose antstolio patvarkymų neskundė ir kt.; e) nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškojo pirkėjo turtui realizuoti už skolininkės ir išieškotojos interesus atitinkančią kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė vienerių metu ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

52. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista atsakovei BAB bankas SNORAS ir trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir teigia, jog šios išlaidos turi būti dar daugiau sumažintos. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teigia, jog egzistavo pagrindas nesumažinti, o priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
53. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
54. Nustatyta, kad atstovavimo sutartis tarp advokatės E. J. ir atsakovės BAB bankas SNORAS buvo sudaryta 2015 m. vasario 6 d. (t. III, b. l. 16). Advokatė E. J. 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui prašymą dėl 2 149,13 Eur bylinėjimosi išlaidų pritesimo, kurioms pagrįsti pateikė  2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. liepos 20 d. sąskaitas faktūras, išrašytas 1 022,45 Eur ir 1 126,68 Eur sumoms (t. III, b. l. 64,69 ), 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymus dėl 1 022,45Eur ir 1 126,38 Eur sumų apmokėjimo (t. II, b. l. 65, 68), taip pat darbų ataskaitas (t. III, b. l. 66, 67).
55. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 yra patvirtintos Rekomendacijos, kuriose nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteisti užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (toliau – Rekomendacijos). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
56. Paskutinis apmokėjimas už atsakovės BAB bankas SNORAS advokatės E. J. suteiktas teisines paslaugas atliktas 2016 m. liepos 21 d. (t. III, b. l. 68). Užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) (2016-04-01–2016-06-30) buvo 756,90 Eur. Iš darbų atskaitų nustatyta, jog advokatė J. J. susipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga ir rengėsi bylos nagrinėjimui 8 val. (t. III, b. l. 67), dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko 2 val. (t. II, b. l. 67). Byloje nustatyta, jog adv. J. J. dalyvavo teismo posėdžiuose: 2016 m. balandžio 29 d., kurio trukmė buvo 20 min. (t. III, b. l. 41 – 43),  2016 m. rugsėjo 2 d. kurio trukmė  – 20 min. bei 2016 m. spalio 26 d., kuris truko beveik 1 val. ir 30 min. (t. III, b. l. 106–112). Taip pat minėta advokatė rinko ir vertino bylos medžiagą, tai patvirtina, jog jos prašymu buvo išduotos nagrinėjamoje bylos dokumentų kopijos (t. III, b. l. 29); advokatė parengė atsiliepimą į papildomus dokumentus (t. III, b. l. 14); parengė ir pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą UAB „Baltijos  kredito sprendimai“ (t. III, b. l. 35). Taigi, už atsiliepimą į papildomus dokumentus parengimą bei prašymo dėl įtraukimo į bylą UAB „Baltijos  kredito sprendimai“ parengimus rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 605,52 Eur (756,9, Eur × 0,4 × 302,76 Eur × 2 procesiniai dokumentai) (Rekomendacijų 8.16 p.). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 p.), Teisėjų kolegijos vertinimu darbų atskaitoje du kartus nurodyta (4 val. ir 4 val.) apie rinkus įrodymus ir susipažinta su tos pačios civilinės bylos medžiaga, kurios buvęs Nr. 2-366-160/2015, dabar Nr. 2-1184-653/2016 (t. III, b. l. 66, 67), todėl teismas vertina, jog įrodymai surinkti, įvertinti bei susipažinta su byla 4 val., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už susipažinimą su byla, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo posėdžiams sudaro 454,14 Eur (4 val. + 2 val. = 6 val.; 756,90 Eur × 0,1 = 75,69 Eur × 6 val.).  Už advokatės darbą, atliekant pažymos koregavimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 75,69 Eur (756,90 Eur × 0,1) (Rekomendacijų 8.17 p.). Iš viso pagal Rekomendacijas atsakovės BAB bankas SNORAS priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1 135,35 Eur (605,52 Eur + 454,14 Eur + 75,69 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai atsižvelgė: a) į tai, kad ieškinys atmestas, b) tai, kad advokatė procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko) nerengė, c) į bylos sudėtingumo kriterijų, d) į tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, e) į rekomenduojamus priteisti maksimalius advokato užmokesčio dydžius už suteiktą teisinę pagalbą, f) atsakovė išlaidas už advokatės pagalbą patyrė realiai ir jos yra pagrįstos įrodymais. Išdėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteista 800,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei BAB bankas SNORAS nėra per didelė, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų sumažinimo atmestinas.
57. Nustatyta, jog į bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltijos  kredito sprendimai“ įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. protokoline nutartimi (t. III, b. l. 42). Atstovavimo sutartis tarp advokatų kontoros SORAINEN ir partneriais ir trečiojo asmens UAB „Baltijos  kredito sprendimai“ buvo sudaryta 2016 m sausio 25 d. (t. III, b. l. 82). UAB „Baltijos  kredito sprendimai“ advokatė L. K. 2016 m. spalio 26 d. prašė teismo priteisti 2 582,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuris pagrįsti pateikė 2016 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą (t. II, b. l. 103) ir darbų ataskaitą (t. III, b. l. 104).
58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltijos  kredito sprendimai“ naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrįsti teismui nėra pateikta nei pirminių (pvz., mokėjimo kvitai, kasos orderiai, mokėjimo nurodymai ir / ar pavedimai ir pan.), nei išvestinių (pvz., pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, kad klientas su kontora yra visiškai atsiskaitęs (sumokėjęs 2 582,14 Eur)) atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalis, kuria priteista i ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltijos  kredito sprendimai“ naudai 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinama.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys atmestas, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
61. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.).
63. Vilniaus apygardos teismas 2016 m gruodžio 15 d. nutartimi atidėjo ieškovei 1 733,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki byla bus išspręsta apeliacinės instancijos teisme (t. III, b. l.  154). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama nesumokėta 1 733,00 Eur žyminio mokesčio dalis.
64. Atsakovė prašo priteisti 1 415,70 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; šias išlaidas pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. III, b. l.  167, 168, 169). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo priteisti 1 783,54 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; šias išlaidas patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus (t. III, b. l.  186, 187, 188).
65. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
66. Atsakovė 1 415,70 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2016 m. gruodžio 29 d. (t. III, b. l. 169), todėl galima priteisti maksimali suma už advokato suteiktas teisines paslaugas sudaro 928,07 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) (2015-10-01–2015-12-31) 713,90 Eur × 1,3). Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2017 m. vasario 3 d. (t. III, b. l. 187), todėl galima priteisti maksimali suma už advokato suteiktas teisines paslaugas sudaro 1 000,47 Eur (užpraeito ketvirčio (2016-10-01–2016-12-31) 771,90 Eur × 1,3).
67. Nustatydama priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: nagrinėjama byla nėra sudėtinga, specialių teisinių žinių nereikia bei byloje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, atsakovę ir trečiąjį asmenį atstovauja tie patys advokatai, kurie atstovavo ir pirmosios instancijos teisme (tęstinis atstovavimas), būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokatų darbo vieta, nebuvo, skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgusi į Rekomendacijas bei paminėtus kitus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia priteisti iš ieškovės O. I. atsakovės BAB bankas SNORAS ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai po 500,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Susumavus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteistas bylinėjimosi sumas, spręstina priteisti iš ieškovės O. I. atsakovei BAB bankas SNORAS 1 300,00 Eur (800,00 Eur + 500,00 Eur) ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės O. I. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 733,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt tris eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės O. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS, j. a. k. 112025973, 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, j. a. k. 303939377, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                 Kazys Kailiūnas

                                                                                                                              Antanas Rudzinskas

                                                                                                                `              Egidija Tamošiūnienė