(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. J. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1566 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. J. (toliau – ir nutarimas),

n u s t a t ė :

I.                      Nagrinėjamų klausimų esmė

1.       R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 22 MGL (828,31 eurų) dydžio bauda pakeista į vienuolikos parų arešto bausmę. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta dvylikos metų vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

2.       R. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 6 d., dvi trečiąsias paskirtos bausmės atliko 2022 m. gruodžio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – dveji metai šeši mėnesiai ir septynios dienos.

3.       Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. RV-25-1566 nuteistajam R. J. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimu rekomenduota nuteistajam aktyviai įsitraukti į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. J. skundas dėl Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1566 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. J..

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.       Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. RV-25-1566 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs dvi trečiąsias paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nėra nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų apskritai būti taikomas. Nustatytas formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. R. J. asmens byloje sukaupti duomenys ir socialinio tyrimo išvada patvirtina jo elgesio vidutinę riziką, ko nuteistasis ir neginčija. Tačiau nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog bylos duomenys neleidžia pripažinti, kad daroma pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

5.2.       Teismas, paviršutiniškai, neatlikdamas gilesnės duomenų analizės, įvertinęs pateiktą medžiagą ir išnagrinėjęs nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis neatitinka visų numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pripažįstant esant formaliam pagrindui taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismo atliktu neobjektyviu vertinimu materialiam pagrindui nustatyti, padaryta nepagrįsta išvada, jog nenustatytas akivaizdus pažangos mažinimo darymas nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos yra nepakankamai objektyvios. Pirmosios instancijos teismas teikė deklaratyvaus pobūdžio išvadas, nurodė, kad nuteistasis niekaip neišsiskyrė pavyzdiniu savo elgesiu, buvo skatintas, paskutinį kartą baustas prieš šešerius metus. Teismas, pažeisdamas rungimosi principą, labiau dėmesį skyrė aplinkybėms, neigiamai apibūdinančioms nuteistąjį, jų proporcingai nelygindamas su teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis.

5.3.       Nuteistasis tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgėsi, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, dalyvavo lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotoje pataisos programoje, skatintas, todėl, nuteistojo manymu, jis pilnai įvykdė Komisijos rekomenduotas priemones; nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse pataisos programose, pakartotinių vertinimų metu buvo nustatyta pažanga nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, taip pat stebima pažanga ryšių ir gyvenimo sąlygų srityse, socialinius ryšius palaiko ir planuoja bendrą ateitį, pastebimi teigiami pokyčiai nuteistojo mąstyme ir elgesyje, sprendimus priima atsakingai, geba atskirti netinkamus savo veiksmus; stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas tapo nuteistojo elgesys.

5.4.       Pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistasis mano, kad minėta taisyklė buvo pažeista, vertinant nuteistojo asmens elgesio požymius, jo individualias savybes, Komisijos nutarimu nebuvo pripažintinas, kaip pavyzdingai besilaikantis nustatytų įpareigojimų, jų įgyvendinimo rezultatus ir reikšmingus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kurie reikšmingai kito teigiama linkme bausmės atlikimo laikotarpiu, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Turėtų būti atsižvelgta į tai, jog įstatymas numato proporcingumo ir progresyvaus taikymo principą, nes kitaip nebus pasiekiama bausmių vykdymo įstatymo paskirtis, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais.

5.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pažymėjo kaip vieną iš pagrindinių motyvų, atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam dėl to, kad jis yra ne kartą baustas. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad nuteistojo elgesio korekcijos procese yra svarbu įvertinti, kokios naudos yra gaunamos iš taikomų priemonių, progresyvumą ir padarytą bei išlaikytą asmens pažangą, įvertinti taikytų priemonių efektyvumą, o ne tai, kiek asmuo kartų yra baustas už tvarkos nesilaikymą, vertinimą atlikti po baudimo, pasikeitus nuteistojo elgesiui, nustatant, kokių rezultatų gauta, įvertinti, kaip paveikė minėtas baudimas nuteistąjį, ir tik po to konstatuoti išvadas.

5.6.       Nei Komisijos, nei pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinti egzistuojantys, santykinai stabilūs, tačiau taip pat turintys potencialą keistis teisės pažeidėjų elgesio modeliai, tokie kaip antisocialios nuostatos, vertybės, ryšiai su nusikaltėliais ir kt. Jeigu šie veiksniai yra tikrieji pakartotinio nusikaltimo tarpininkai, tai jų tiesioginis įvertinimas bus daug veiksmingesnis nei netiesiogiai susijusių statinių veiksmų, ypač kai taikomos į pokyčius orientuotos intervencijos. Be to, nuteistasis neprašo panaikinti ar sutrumpinti jam paskirtą bausmę, todėl bausmės tikslai – teisingumas –  nebus pažeisti, jeigu jam bus sušvelnintos laisvės suvaržymo priemonės tam, kad galėtų savo tikslų pradėti siekti teisėtais būdais visuomenės rate, siekiant įgyti jos pasitikėjimą.

5.7.       Nuteistasis suprato savo klaidas, savo elgesiu įrodė, kad ateityje gerbs visuotinai priimtas vertybes ir nebenusikals. Apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neobjektyviai ištyrė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvykdytas sąlygas, kurios siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimu pataisos įstaigoje. Nuteistasis mano, kad minėta taisyklė buvo pažeista, vertinant jo asmeninius elgesio požymius, jo individualias savybes, vertinant jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir reikšmingus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kurie per trumpą laikotarpį reikšmingai kito bausmės atlikimo metu teigiama prasme. Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo elgesį, neanalizavo nuteistojo elgesio pakitimų po taikytų reabilitacijos priemonių (įskaitant ir baudimą), nukrypo nuo progresyvumo principo, nustatant kaip keitėsi nuteistojo elgesys laike, neaptarė taikytų programų rūšių ir priemonių tinkamumo, neapsvarstė nuteistojo reakcijos bei priimtinumo taikytoms programoms, tuo pagrindu nenustatė, kokie pasiekti rezultatai siekiamiems tikslams pasiekti. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas nepasisakė pakankamai pagrįstomis išvadomis, kurios galėtų nulemti kaip neginčijamo galutinio akto vykdymą, atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

5.8.       Apibendrinant visus skundo argumentus nurodoma, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesio korekcijos pažanga bausmės atlikimo metu nebuvo tinkamai įvertinta mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistojo toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas neišskyrė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laike, todėl visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistasis nesutinka, mano, jog padaryta esminių pažeidimų, pažeisti teisingumo, objektyvumo, išsamumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, konstatuotos išvados nepagrįstos, nenurodyti pagrindžiantys argumentai, atsisakant nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

6.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmestinas.

7.       Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam R. J. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad R. J. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

8.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

9.       Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020, 1S- 422-576/2023, 1S-435-806/2023).

10.       Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam R. J. buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvylikai metų ir vienuolikai dienų. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. buvo dveji metai šeši mėnesiai ir septynios dienos. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad R. J. atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11.       R. J. skundas dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas ketvirtą kartą. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarime Nr. RV-25-1566 nurodyta, jog nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio bei smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, todėl, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą: dalyvavimas intervencinėse priemonėse, nuoseklus bei tęstinis nuteistajam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas, kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos stiprinimas bei išlaikymas.

12.       Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. socialinio tyrimo išvados vertinimo, nuteistojo R. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertis išlieka toks pat, lyginant su 2023 m. gruodžio 4 d. vertinimu, t. y. stebima, kad išlieka tokie patys dinaminiai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: 1) dinaminiai: mokymosi sunkumai; darbinės patirties stygius; neigiama nuostata į darbą; nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą; dauguma nusikaltimų įvykdyta kartu su bendrininkais; sunkumai atpažinti problemas; neteisėti problemų sprendimo būdai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; impulsyvus elgesys; orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą; būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus (devynis kartus bausta pataisos įstaigose); tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu; 2) apsauginiai: patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu; patvirtino įsidarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju; yra orientuotas į santykių su artimaisiais palaikymą; šiuo metu išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalaus jo elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog asmuo, būdamas laisvėje, elgsis teisėtai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistojo R. J. pataisos procesas dar nėra baigtas, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, įtikinamų duomenų apie nuteistojo pažangas ją sumažinti skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta. Todėl, skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nedaroma tokia pažanga, kuri atsvertų vis dar išliekančius rizikos veiksnius. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo R. J. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o nagrinėjamu atveju nenustatyta jokios pastangos šią riziką mažinti.

13.       Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-385-908/2023; 1S-256-817/2023; 1S-329-383/2023 ir kt.).

14.       Nuteistasis R. J. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje daugiau dėmesio skyrė neigiamai nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms, šių aplinkybių proporcingai nelygino su teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nors, nuteistojo vertinimu, šis išsiskyrė pavyzdiniu elgesiu. Su šiuo nuteistojo skundo argumentu skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 12 d. nutarties, skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas vertino tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančius duomenis. Kaip matyti iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties, teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis R. J. dalyvavo kai kuriose pozityvaus užimtumo programose: žaidžia krepšinį, futbolą, piešia akvarele, taip pat tai, kad nuteistasis baigė Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą, 2019 m. dalyvavo asociacijos „Teisėtvarka“ organizuotame projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, 2023 m. įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, šiuo metu stengiasi įgyti baldžiaus profesiją. Tačiau, įvertinęs visų aplinkybių visumą, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas sutiko su Komisijos išvada, kad nuteistajam R. J. rekomenduojama aktyviau dalyvauti rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdyme, siekiant teigiamų elgesio rezultatų, kartu pažymėdamas, kad ne tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose sąlygoja lygtinio paleidimo instituto taikymą. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas kartu pažymi ir tai, kad Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis R. J. rekomendacijų vykdymo laikotarpiu, nuo 2024 m. gegužės 24 d., pradėjo lankyti įstaigos psichologo vedamą programą tema „Problemų sprendimai ir nusikalstamo elgesio analizė“, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Tokį nuteistojo įsitraukimą į jo elgesio pataisos procesą apygardos teismas vertina teigiamai, tačiau, vadovaujantis tik šiomis aplinkybėmis, apygardos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis.

15.       Šiuo atveju aktualu ir tai, jog, nors pastarąjį laikotarpį nuteistajam R. J. nebuvo paskirta nuobaudų (paskutinė nuobauda skirta 2020 m. liepos 10 d. už tai, kad pasidarė naują tatuiruotę ant dešinės rankos dilbio), atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nuteistasis šį laikotarpį nebuvo ir skatintas (paskutinis skirtas paskatinimas 2018 m. liepos 13 d. už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą piešinių konkurse, baudų metimo varžybose užimta pirma vieta), laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu R. J. elgesys nebuvo išskirtinai vien teigiamas, jis iš viso baustas devynis kartus drausmine tvarka, t. y. baustas už tai, kad nevykdė nurodymų susitvarkyti bendrojo naudojimo patalpas (keturi kartai), už mobilaus ryšio telefono turėjimą (trys kartai), už tai, kad pasidarė naują tatuiruotę (vienas kartas), taip pat už tai, kad sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokojo inventorių bei nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų nusiraminti (vienas kartas). Sutiktina su nuteistojo R. J. skundo argumentu, kad nuteistojo elgesio korekcijos procese svarbu yra įvertinti, kokios naudos yra gaunamos iš taikomų priemonių, taikomų priemonių progresyvumą ir padarytą asmens elgesio pažangą, tačiau apygardos teismas nesutinka su nuteistojo argumentu, kad nėra svarbu, kiek kartų asmuo yra baustas už tvarkos nesilaikymą. Pastebėtina, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistojo R. J. elgesiui įtaką daro struktūruota aplinka, tačiau, net ir esant atitinkamų pareigūnų priežiūrai, nuteistasis vis tiek yra linkęs nepaklusti vidaus tvarkai.

16.       Vertindamas kitas reikšmingas aplinkybes teismas pastebi, kad R. J. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas keturis kartus ir užsienyje (Švedijoje) teistas vieną kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė ir buvo nuteistas būnant jauno amžiaus (devyniolikos metų). Analizuojant nuteistojo pastarųjų įvykdytų nusikaltimų pobūdį, galima teigti, kad R. J. nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad nuteistasis R. J. neįvykdė 2012 m. sausio 11 d. teismo įpareigojimo sumokėti 22 MGL baudą, kuri 2018 m. birželio 7 d. teismo nutartimi buvo pakeistą į vienuolika parų arešto. Teismas nustatė, kad praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka bausmę, buvo ne atsitiktinės, o jo padaryti nusikaltimai turi tendenciją sunkėti, kas rodo jo asmenybės nenorą padaryti būtinas išvadas ir keisti ne tik elgesį, bet ir požiūrį dėl draudžiamų veikų. Nors į šias aplinkybes atsižvelgė teismai skirdami nuteistajam R. J. laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo reikia atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

17.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (5 iš 5 balsų balsavo prieš). Šios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog R. J. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, o nurodytas nuteistojo aktyvias pastangas keistis teismas taip pat vertina teigiamai, tačiau vien tai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

18.       Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

19.       Apibendrinant anksčiau išdėstytus argumentus, pažymėtina, jog, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. J. skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                   Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė