Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-08-23][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-6304-862-2023].docx
Bylos nr.: e2-6304-862/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Compensa Vienna Insurance Group", akcinė draudimo bendrovė 304080146 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Draudimo rūšys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Prievolių teisė
Civilinės atsakomybės draudimas
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Procesinių dokumentų įteikimas
Procesinių dokumentų įteikimas
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Draudimas



Civilinė byla Nr. e2-6304-862/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07167-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1. 

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S. atsakovui A. P., trečiajam asmeniui T. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui A. P., trečiasis asmuo – T. P..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš A. P. 685,40 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 EUR bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2022-12-22 išdavė teismo įsakymą. Priėmus skolininko prieštaravimus ir ieškovės 2023-02-06 pateiktą ieškinį, Šiaulių apylinkės teismo 2023-02-07 nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 685,40 EUR išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2021-08-03 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, atsitrenkęs į transporto priemonę WV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis užpildyta eismo įvykio deklaracija, pripažintas atsakovas. Kadangi ieškovė buvo apdraudusi automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę, ieškovei kilo pareiga atlyginti 2022-08-02 eismo įvykiu padarytą žalą ir ieškovė nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 3427,00 EUR draudimo išmoką eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti. Draudiminio įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilio WV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina siektų 4149,82 EUR. Automobilio remonto kaina viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės, todėl buvo laikyta, jog šios transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas. Draudimo išmokos dydis buvo nustatytas iš automobilio rinkos vertės iki sunaikinimo (5 280,00 EUR) atėmus transporto priemonės likučių vertę po eismo įvykio (1853,00 EUR). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, nes atsakovas per tris dienas nepranešė ieškovei apie 2022-08-02 eismo įvykį. Taip pat atsakovas nepateikė informacijos ir po to, kai ieškovė 2022-08-10 registruotu paštu išsiuntė atsakovui prašymą dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo 

Atsakovas atsiliepimu ieškinio prašo netenkinti. Patvirtino, kad yra kaltas dėl 2022-08-10 įvykusio eismo įvykio. Po įvykio sudarė eismo įvykio deklaraciją ir telefonu apie įvykį pranešė trečiajam asmeniui, kuris buvo automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas. Kadangi su trečiuoju asmeniu buvo bendradarbiai, tą pačią dieną darbovietėje UAB „Detama“, susitikęs su trečiuoju asmeniu, aptarė tolimesnius veiksmus informuojant ieškovę apie eismo įvykį. Nusprendė, kad trečiasis asmuo turi paskambinti ieškovės atstovams ieškovės tinklapyje nurodytu telefonu (trumpuoju numeriu). Paskambinus trečiajam asmeniui buvo nurodyta, kad dėl detalesnės informacijos bus susisiekta po to, kai nukentėjusysis kreipsis į ieškovę. Paaiškino, kad ieškovės laiško negavo. Į atsakovą telefonu ieškovė nesikreipė, nors ieškovė atsakovo telefoną turėjo, kadangi anksčiau (pavasarį) buvo įvykęs panašus eismo įvykis. Nurodė, kad apie 2022-11-07 pretenziją tapo žinoma iš ieškovės atstovės. Nesutinka, kad netinkamai bendradarbiavo su ieškove, nes elektroniniu laišku atsakė į pretenziją, pateikė deklaraciją ir nuotraukas. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi nėra nei vienos sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo yra jo brolis ir UAB „Detama“ vadovas. Su šiuo asmeniu atsakovas ir tarėsi dėl ieškovės informavimo apie eismo įvykį 2022-08-02 apie 17 – 18 valandą. Pokalbis truko apie 30 minučių, po ko trečiasis asmuo paskambino ieškovei trumpuoju numeriu. Tvirtino, kad nežinojo pareigos informuoti ieškovę apie eismo įvykį. Eismo įvykio deklaracijoje savo telefono numerio nenurodė, nes buvo įsitikinęs, kad ieškovei jo telefono numeris yra žinomas iš anksčiau vykusių eismo įvykių. Patvirtino, kad gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), nors gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas. Patvirtino, kad draudimo liudijimą turėjo, teigė, kad draudimo sutarties nėra skaitęs. Pripažino, kad iki pretenzijos gavimo dienos dokumentų ir informacijos ieškovei neteikė, nes to nebuvo prašomas.

Trečiasis asmuo patvirtino, kad yra UAB „Detama“ direktorius ir atsakovo brolis. Paaiškino, kad jis yra automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o UAB „Detama“ automobilį naudoja pagal panaudos sutartį. Paaiškino, jog jis su atsakovu susitiko adresu (duomenys neskelbtini), ir, aptaręs eismo įvykį, skambino ieškovei, nes to visada pakakdavo. Paskambinęs laukė ieškovės reakcijos, t. y., kad nurodytų ką reikalinga pateikti, tačiau jo pateikti papildomus duomenis nebuvo prašyta. Mano, kad žalos dydis nėra teisingai apskaičiuotas. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), korespondencijos nepriima, o UAB „Detama“ adresu (duomenys neskelbtini), būna retai.

 

Ieškinys tenkintinas visiškai

Ieškovės pateikta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2021-08-03 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimai, eismo įvykio deklaracija, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, atsitrenkęs į transporto priemonę WV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Byloje nėra ginčo, jog kaltę dėl eismo įvykio prisiima atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino. kad po eismo įvykio pats su ieškove nesusisiekė. Atsakovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su ieškove jos nurodomu trumpuoju telefonu susisiekė trečiasis asmuo. Ieškovės pateiktas pranešimas apie įvykį patvirtina, kad ieškovę apie eismo įvykį informavo nukentėjęs asmuo.

Valstybinės įmonės „Regitra“ 2023-06-20 pateikti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku – valdytoju buvo trečiasis asmuo. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigę, kad panaudos ar nuomos sutarties pagrindu automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdė UAB „Detama“, panaudos ar nuomos sutarties nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ), Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje nėra duomenų apie valdytojo pasikeitimą.

Ieškovės pateiktas 2022-08-10 kvietimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio (žalos byla Nr. 22/300-09767) patvirtina, kad ieškovė šiuo dokumentu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti informaciją apie 2022-08-02 eismo įvykį ir pateikti turimus dokumentus. Šiuo kvietimu atsakovui buvo išaiškintos pasekmės, numatytos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 60.31 punkte, - jog atsakovui nesuteikus ieškovei informacijos ieškovė įgys teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti 20 procentų draudimo išmokos sumos. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė gavęs 2022-08-10 kvietimą.

Ieškovės pateiktos nuotraukos, žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2022-08-12, patvirtina, kad ieškovė žalos byloje nustatė, jog transporto priemonės WV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų suma sudarys 4149,82 EUR. Ieškovės pateiktoje išvadoje apie transporto priemonės (vidutinę) vertę, taikant lyginamosios vertės metodą, nustatyta, kad transporto priemonės WV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės iki sunaikinimo yra 5280,80 EUR. Likutinė transporto priemonės vertė nustatyta aukciono būdu, 2022-08-10, buvo lygi 1853 EUR sumai. Ieškovės pateikti, nurodyti įrodymai, patvirtina, automobilio remonto kaina viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės. Ieškovė padariusi išvadą, kad transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, draudimo išmokos dydį nustatė iš automobilio rinkos vertės iki sunaikinimo (5280,00 EUR) atėmusi transporto priemonės likučių vertę po eismo įvykio (1853,00 EUR) ir kaip patvirtina 2022-08-19 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 3427 EUR išmoką.

Ieškovės pateikta 2022-10-07 pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog šiuo dokumentu atsakovas buvo informuotas apie žalos byloje nustatytą ir išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovo buvo pareikalauta grąžinti ieškovei 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos – 685,40 EUR. Atsakovas neneigia šį dokumentą gavęs. Patvirtino, kad ieškovei informaciją, eismo įvykio deklaraciją pateikė tik po to, kai gavo pretenziją.

Ieškovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 12 straipsniu prašo iš atsakovo priteisti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2022-08-02 eismo įvykyje dalyvavo atsakovas, todėl jis įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį ir būtent jam, o ne trečiajam asmeniui kilo pareigos nustatytos TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Atsakovas pripažino, kad jis po eismo įvykio taip kaip numatyta TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, neinformavo ieškovės apie eismo įvykį, nepateikė dokumentų reikalingų eismo įvykio aplinkybėms ir žalos dydžiui nustatyti. Atsakovas net ir paragintas ieškovei nepateikė prašomos informacijos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymu nustatytos pareigos nevykdymu, neinformavus ieškovės apie eismo įvykį ir nepateikus ieškovei dokumentų, reikšmingų nustatant eismo įvykio aplinkybes bei padarytos žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 22 straipsnio 2 dalimi, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti išmokėtos draudimo išmokos dalį.

Atsakovas su jam pareikštu reikalavimu nesutinka iš esmės šiais argumentais: viena, po eismo įvykio trečiasis asmuo skambino ieškovei, ieškovė į jį ir trečiąjį asmenį dėl informacijos pateikimo nesikreipė, 2022-08-10 pranešimo atsakovas negavo; antra, po pretenzijos gavimo pateikė ieškovei deklaraciją ir eismo įvykio metu darytas nuotraukas; trečia, ieškovė netinkamai nustatė žalos dydį.

Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, veikiantis atsakovo pusėje, nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo po eismo įvykio, įstatymo nustatytu terminu, telefonu, elektroniniu paštu, ar kitu būdu susisiekė su atsakingu ieškovės darbuotojui. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepareiškė prašymų dėl šių įrodymų, kurie pagrįstų jų argumentus, išreikalavimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės duomenų bazėje nėra fiksuota atsakovo ir/ar trečiojo asmens pranešimų, skambučių. Šalims skirtingai aiškinant aplinkybes, o atsakovui, turėjusiam pareigą informuoti ieškovę apie eismo įvykį ir pateikti reikalingus įrodymus, teismui įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, jog po eismo įvykio įstatymo nustatytu terminu atsakovas savo pareigą įvykdė, nepateikus, nėra pagrindo atsakovo ir trečiojo asmens argumentus apie informacijos pateikimą ieškovei laikyti pagrįstais.

Atsakovo argumentai, jog jis negavo 2022-08-10 ieškovės kvietimo dėl eismo įvykio laikytini nepagrįstais ir deklaratyviais, nes atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytu atsakovo adresu atsakovas eismo įvykio metu negyveno, butas buvo remontuojamas. Patvirtino, kad realiai gyveno ir gyvena kitu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas faktinės gyvenamosios vietos adreso eismo įvykio deklaracijoje nenurodė, todėl sąmoningai suklaidino ieškovę ir yra atsakingas už tai, kad ieškovės atsakovui siųstas kvietimas atsakovo galimai nepasiekė. Atsakovas patvirtino, kad su ieškove susiekė ir turimą informaciją pateikė tik po to, kai gavo pretenziją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo išmoka nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėta prieš pretenzijos pareiškimą atsakovui, todėl atsakovo pateikta informacija jau nebuvo aktuali draudiminio įvykio tyrimui. Ženkliai pavėluotas informacijos pateikimas taip pat negali būti vertinamas kaip atsakovo bendradarbiavimas su ieškove siekiu kuo greičiau ir objektyviau ištirti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti žalos dydį, todėl nėra pagristi ir atsakovo argumentai, jog jis vykdė bendradarbiavimo su ieškove pareigą. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas paneigė savo kaltę, pasireiškusią pasyviu, neatsakingu elgesiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis, CK 6.248 straipsnis).

Byloje esanti eismo įvykio deklaracija nėra išsami, iš sudarytos deklaracijos nėra galimybės nustatyti, kuris iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, todėl atsakovas įstatymo nustatytu terminu nepateikęs ieškovei reikalingos informacijos, įrodymų bei paaiškinimų būtinų eismo įvykio aplinkybėms ištirti, sudarė ieškovei kliūtis vertinti asmenų, dalyvavusių eismo įvykyje, elgesį, nustatyti eismo įvykio mechanizmą bei dėl eismo įvykio kylimo atsakingą asmenį ar asmenis, ir remiantis tiek nukentėjusiojo, tiek atsakovo pateiktais įrodymais, paaiškinimais, priimti sprendimą dėl išmokos mokėjimo ir jos dydžio (CK 6.247 straipsnis).

Atsakovas ir trečiasis asmuo dėstė argumentus, jog ieškovė neteisingai įvertino transporto priemonei padarytą žalą, nes į sąmatą įtraukti darbai, kurie, atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, nebuvo reikalingi atlikti. Ieškovė transporto priemonės remonto darbus ir kaštus nustatė naudodama AUDATEX sistemą, kuri naudojama žalų vertinimui. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos per įstatymo nustatytą terminą pateikti ieškovei visą turimą informaciją apie eismo įvykį, iki draudimo išmokos išmokėjimo nepateikė ieškovei prašytos informacijos, ieškovė spręsdama dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir jos dydžio naudojosi išimtinai tais įrodymais ir paaiškinimais, kuriuos jai pateikė nukentėjęs asmuo. Atsakovas ir trečiasis asmuo, nesutikdami su ieškovės nustatytu žalos dydžiu, išmokos dydžiu nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jų argumentus, taip pat nepareiškė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, teismo ekspertizės skyrimo. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo ir trečiojo asmens argumentai apie netinkamai paskaičiuotą žalos dydį vertintini deklaratyviais ir nesąžiningais bei atmetami kaip nepagrįsti (CK 6.249 straipsnis).

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 60 punkte nustatyta, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Pagal 60.3 papunktį draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Atsakovas neįrodė tinkamai vykdęs pareigas nustatytas TPVCAPDĮ 12 straipsnyje, atsakovo argumentai nesudaro pagrindo abejoti ieškovės reikalavimo pagrįstumu ir nustatytos draudimo išmokos dydžio teisingumu, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovei 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumą, sudarančią 685,40 EUR.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Atsakovas prievolės gera valia nevykdę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (685,40 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022-12-22) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 21 EUR. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 53,12 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra didesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 EUR), todėl 53 EUR bylinėjimosi išlaidų suma valstybei priteisiama iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 685,40 EUR išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (685,40 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                Rasita Kurakienė