Administracinio nusižengimo byla Nr. II-239-448/2023

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00059-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.8.1; 21.11.1; 21.10.4; 21.10.6

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS  TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 24 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,

sekretoriaujant R. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-5395-2023.

Teismas

n u s t a t ė :

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-5395-2023 (toliau ir – Nutarimas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 13 d. 22.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų (P. G. ir R. T.) reikalavimų nesipriešinti ir eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui; aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, bandė išlaisvinti rankas, stangrino kūno raumenis, kai pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 4 papunkčiu, 7 papunkčiu, 22 straipsnio 2 punktu, 27 straipsnio 3 punkto 2 papunkčiu, 27 straipsnio 4 punkto 2 papunkčiu, siekė nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę ir užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įrodymus. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais G. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde G. L. nurodė, jog Nutarime nurodytoje nusižengimo padarymo (duomenys neskelbtini) ir laiku jis nebuvo, jam nebuvo reiškiami teisėti policijos pareigūnų reikalavimai. Pareigūno reikalavimas, neturintis jokio teisinio pagrindo, savaime nelaikytinas teisėtu pareigūno reikalavimu ANK 506 straipsnio prasme. Vien pareigūnų manymas, kad bent koks jų reikalavimas pats savaime yra teisėtas ir privalomai vykdytinas, rodo pareigūnų ne tik teisinės valstybės principų nesuvokimą, bet ir elementarių pačių pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų neišmanymą arba sąmoningą jų nesilaikymą. Skunde nurodė, kad 2023 m. gegužės 13 d., jau sutemus, į jo šeimos namus, (duomenys neskelbtini), atvyko trys asmenys, du iš jų vilkėjo policijos pareigūnų uniformas. Policijos uniformas vilkintys asmenys (toliau – pareigūnai) atvykę ne tik neprisistatė, bet ir ironiškai stebėjosi ir teiravosi, nuo kada policijos pareigūnams reikia prisistatyti. Pareigūnai, nepaaiškinę esamos situacijos, neišaiškinę jam jokių teisių ir jo atžvilgiu atliekamų procesinių veiksmų, pradėjo jį kaltinti kartu su jais atvykusio asmens (pareigūnų vadinto jaunuoliu) smaugimu, reikalavo paaiškinti, kodėl jis smaugė tą jaunuolį. Jam mėginant suprasti jo atžvilgiu atliekamus veiksmus ir taip pat paaiškinti – atsakyti pareigūnams bei pateikti jiems asmens tapatybės kortelę (kadangi atvykę reikalavo), pareigūnai pradėjo jį tempti iš namų į gatvę, jam toliau prašant paaiškinti, kas vyksta, neperspėję panaudojo fizinę jėgą, neatsižvelgę į tai, kad jis buvo su akiniais, parvertė ant žemės, trynė galvą į žemę, užlaužė rankas, neleido įkvėpti oro, antrankiais surakino rankas ir dėl nežinomų priežasčių pristatė į policijos komisariatą, neleido susisiekti su artimaisiais ir jiems neteikė informacijos apie jį. Iš policijos komisariato buvo išleistas tik 2023 m. gegužės 14 d. 00.47 val. purvinas, apibrozdintomis rankomis ir veidu. Visa tai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai bei prie šio skundo pridedamas priedas Nr. l. Nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, pareigūnai privalėjo prisistatyti, taip pat išaiškinti jam jo teises ir informuoti apie teisę turėti gynėją nuo sulaikymo momento ar pirmosios apklausos bei nedelsiant surašyti sulaikymo protokolą, tačiau to nepadarė. Pareigūnų buvo prašoma palaukti bent iki tol, kol bus susisiekta su šeimos teisininku, nes, kaip patvirtina vaizdo įrašai, tiek jis, tiek jo sutuoktinė iš esmės buvo šokiruoti į namus atvykusių pareigūnų savavaldžiavimo, nepagrįstų kaltinimų, skubotumo ir elementarios pagarbos stoka. Iš Nutarimo jam nesuprantama, kokių konkrečiai teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų jis nevykdė. Jokių Nutarime nurodytų veiksmų pareigūnų atžvilgiu jis nedarė – nesipriešino, elgėsi adekvačiai, mėgino išsiaiškinti situaciją ir pareigūnų veiksmų pagrindą. Kiek jam žinoma, 2023 m. gegužės 13 d. jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, apie ikiteisminį tyrimą jam nenurodė ir į namus atvykę policijos pareigūnai, todėl nesupranta, kokiam Nutarime nurodytam ikiteisminiam tyrimui ir kokius konkrečiai jam reikšmingus įrodymus pareigūnai neva siekė nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, o šiuo atveju taip nėra. Aplinkybių apie ikiteisminį tyrimą nurodymas Nutarime tėra priemonė sukurti prielaidas patraukti jį administracinėn atsakomybėn dėl neva pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, tokiu būdu siekiant pateisinti pačių pareigūnų neteisėtą, neadekvatų, provokuojantį veikimą jo šeimos namuose. Jeigu pareigūnai atliko ar siekė atlikti procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu, jis turėjo teisę atsisakyti tokius veiksmus atlikti, juolab nesant jo atstovo, kurio pareigūnų buvo prašoma palaukti, jau net nevertinant to, kad jam visai nebuvo paaiškinta, kokia teisena jo atžvilgiu inicijuota, kokie procesiniai veiksmai atliekami ir (ar) kokius siekiama atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime negali užtraukti administracinės atsakomybės. Toks administracinės atsakomybės taikymas lemtų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įtariamasis ar kaltinamasis būtų papildomai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (naudojimosi savo teise) jo atžvilgiu pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje ar baudžiamajame procese. Sekant pareigūnų logika, naudojimasis savo teisėmis reiškia pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir už tai kyla atsakomybė. Tai yra pareigūnų sukurtas teisinis absurdas. Teisės aktai nedraudžia namuose būti išgėrus alkoholio, todėl nesant teisės pažeidimo, pareigūnai neturi teisės tiesiog atvykę į namus reikalauti atlikti blaivumo patikrinimą, juolab reikalauti kažkur su jais eiti ir atlikti kažkokius veiksmus. Asmuo visada turi teisę atsisakyti atlikti blaivumo patikrinimą, galbūt už tokį atsisakymą tam tikrais įstatyme numatytais atvejais gali kilti atsakomybė, tačiau asmuo negali būti verčiamas prieš jo valią vykdyti pareigūnų norus, o atsisakius – už tai būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareigūnai neturėjo teisės panaudoti prievartą, ją naudojo neperspėję, neadekvačiai esamoms aplinkybėms, nesant jokio pavojaus, neatsižvelgdami į situaciją, nesant teisinio pagrindo jį sulaikė. Pareigūnams nebuvo jokios būtinybės prievarta jį pristatyti į policijos įstaigą, nes vietoje buvo galima įforminti ar surinkti administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti būtinus duomenis, atlikti procesinius veiksmus, jeigu tam iš tiesų buvo poreikis. Jokie procesiniai veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atlikti, įrodymai ikiteisminiam tyrimui taip pat nebuvo surinkti, užfiksuoti, todėl tai tik patvirtina, kad pareigūnai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmenų sulaikymą ir pristatymą į policijos įstaigas, o Nutarime nurodyti pareigūnų reikalavimų pagrindai nurodyti deklaratyviai. Pačių pareigūnų neteisėti, provokuojamojo pobūdžio veiksmai sukūrė prielaidas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Neadekvataus pareigūnų veikimo priežastys nežinomos, tačiau viename iš policijos įranga darytų vaizdo įrašų girdima, kad vienas iš pareigūnų teiraujasi su jais buvusio jaunuolio, ar jaunuolio mama susitvarkė reikalus. Tai leidžia spręsti, kad su pareigūnais kartu į jo šeimos namus atvykęs jaunuolis ir bent vienas iš policijos pareigūnų yra pažįstami, nes priešingu atveju, pareigūnas nežinotų ir nebendrautų neformaliai, bičiuliškai apie artimus giminaičius. Jo manymu, galbūt pareigūnų (ar vieno iš jų) ir jaunuolio, kuris neva buvo nukentėjęs nuo jo, vienas kito pažintis galėjo lemti neadekvačią situacijai reakciją jo atžvilgiu, jį „pamokant – nubaudžiant“ jaunuolio akyse. Abiejų pareigūnų vaizdo įrašymo įranga būtent tuo momentu, kai pareigūnai teigia, kad jis priešinosi, neužfiksavo paties priešinimosi fakto, neužfiksavo ir pareigūnų fizinės jėgos naudojimo, nes kamera buvo uždengta, nusukta ar kitaip pareigūnų paveikta. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai kameras atidengia ar atsuka tik po to, kai jo atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą. Neįtikėtina, kad abiejų pareigūnų vaizdo įrašymo įranga būtent vieną iš aktualiausių akimirkų, kurią pareigūnai turi būti suinteresuoti užfiksuoti, staiga uždengiama ar nusukama. Toks „atsitiktinumas“ rodo, kad pareigūnai suprato, kad jo atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir sąmoningai, todėl siekė išvengti svarbių aplinkybių fiksavimo. Tai tik patvirtina pareigūnų neteisėto veikimo metodus, kuriais siekiama išvengti jiems nepalankių aplinkybių fiksavimo ir tokiu būdu palikti galimybę neužfiksuotas aplinkybes sumodeliuoti tarnybiniuose pranešimuose taip, kaip palanku pareigūnams. Kai asmuo susiduria su teisėsaugos institucijomis, bet koks jėgos panaudojimas, kuris nėra griežtai būtinas dėl jo paties elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės nėra suderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnyje numatyta teise. Neblaivumo faktas pats savaime nelemia jo pripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. Nutarime nemotyvuotas sunkinančios aplinkybės pripažinimas. Taip pat Nutarime neišdėstytos ir motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės – jo paaiškinimai apie pareigūnų neteisėtą veikimą. Tai rodo, kad Nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, todėl vien šiuo aspektu laikytinas neteisėtu.

Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. nebuvo atskleistos aplinkybės, pagrindai, kodėl administracinio nusižengimo byla, pradėta nagrinėti (duomenys neskelbtini), vėliau buvo nagrinėjama (duomenys neskelbtini) (skirtingų pareigūnų), kol galiausiai vėl buvo grąžinta į (duomenys neskelbtini) ir priimtas Nutarimas. ANK nenumato galimybės tą pačią bylą vienu metu nagrinėti skirtingiems pareigūnams. Paaiškinimus byloje jis davė ne vienam pareigūnui. Institucija sukūrė situaciją, kai jam tapo nesuprantama, kuriam pareigūnui, kokia apimtimi duoti paaiškinimai galiausiai bus nagrinėjami, vertinami ir lems galutinį sprendimą byloje. Kaip minėta, jo paaiškinimai liko neįvertinti, kas leidžia teigti, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti, kad ir patys pareigūnai nežinojo, kokia apimtimi, kuriam pareigūnui ((duomenys neskelbtini)) ir per kurį posėdį duotus paaiškinimus vertinti. Toks administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas sąlygojo jo teisių šioje teisenoje apsunkinimą, pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl jame priimtas Nutarimas laikytinas neteisėtu ir šiuo pagrindu. Šios bylos nagrinėjimas, kai pareigūnų reikalavimų teisėtumą turėjo vertinti jų bendradarbiai, kolegos, nesuderinamas su Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. įtvirtinta nešališko teismo garantija. Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, pati buvo „teisėja“ savo pačios byloje. Be to, jo 2023 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodyti dokumentai nebuvo pateikti į bylą iki Nutarimo priėmimo, tačiau jais, kaip supranta, Nutarimas grindžiamas. Įstatymas nenumato galimybės procesinius sprendimus grįsti byloje nesančiais įrodymais. Tai tik patvirtina bylos nagrinėjimo formalumą ir šios teisenos ydingumą (Skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 2-5).

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į G. L. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, jog G. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 13 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų (P. G. ir R. T.) reikalavimų nesipriešinti ir eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui. Aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, bandė išlaisvinti rankas, stangrino kūno raumenis, kai pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 4 papunkčiu, 7 papunkčiu, 22 straipsnio 2 punktu, 27 straipsnio 3 punkto 2 papunkčiu, 27 straipsnio 4 punkto 2 papunkčiu, siekė nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę ir užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įrodymus. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ G. L. paaiškinimo nepateikė, administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti atsisakė nurodydamas, kad su pažeidimu nesutinka ir neturi akinių, todėl nepasirašys. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje susipažinus su surinktais duomenimis ir peržiūrėjus užfiksuotus vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų matyti, kad, atvykus pareigūnams, yra paaiškinama, kad į policiją kreipėsi asmuo dėl konflikto ir fizinio skausmo sukėlimo. Pareigūnai G. L. nurodo praeiti iki tarnybinio automobilio nusistatyti asmens tapatybę bei pasitikrinti blaivumą. G. L., vedamas policijos pareigūnų, pradeda muistytis, traukti savo rankas, todėl pareigūnai panaudoja „švelnios rankos kontrolę“, tačiau jam pradėjus neiti, stangrinti, įtempti raumenis, panaudota „griežta rankos kontrolė“, panaudoti kovinių imtynių veiksmai, asmuo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai.

Atsiliepime nurodoma, jog, skiriant nuobaudą G. L., buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Institucijos nuomone, G. L. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį paskirta minimali nuobauda – 90 Eur bauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus (Skundo byla, b. l. 8-9).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. palaikė savo skundą jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jam buvo paskirta 90 Eur bauda už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Įvykis buvo gegužės 13 d. Jis vakare buvo nuėjęs prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur dideliu greičiu važinėjo (suko ratus) motoroleriu jaunuolis. Šalia ėjo mažas berniukas, todėl, kad neatsitiktų nelaimė, jis pabandė perspėti važinėjantį jaunuolį. Jaunuolis pats sustojo. Jis paprašė jaunuolio, kad šis nelakstytų, nes tai yra gyvenamųjų namų zona. Jaunuolis bandė kurti motorolerį ir važiuoti, todėl jis paėmė raktelius, kad užgesintų motorolerį ir kviestų policiją ir pakėlė jaunuoliui šalmą, kad šis nematytų, kur užvesti. Jis kišo rankas, norėdamas atsegti jaunuoliui šalmą, tuomet pribėgo jaunuolio draugai, suprato, kad jis smaugia. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet tyrimas buvo nutrauktas. Jaunuoliai iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko į jo namus jam būnant terasoje. Atvyko su vaikinu, kuriam jis davė pastabą. Atvykę pareigūnai su juo kalbėjo pakeltu tonu, bandė jį išsivesti iki tarnybinio automobilio dėl tapatybės ir girtumo nustatymo. Jis pasakė, kad gali atnešti asmens dokumentą iš namų, bet pareigūnai norėjo nustatyti tapatybę tarnybiniame automobilyje, nors pradžioje jo prašė pateikti dokumentą, o vėliau liepė eiti iki tarnybinio automobilio. Jis neatsisakė eiti. Pareigūnams pasakius, kad jis neblaivus, jis atsakė, kad namuose gali būti neblaivus. Be to, jis nepasakė pareigūnams nei vieno keiksmažodžio, nekalbėjo su jais pakeltu balso tonu, su viskuo sutiko, tik bijojo eiti neblaivus už savo gyvenamosios teritorijos ribų, nes nematė tarnybinio automobilio. Pareigūnai iš karto konstatavo faktą, kad jis yra neblaivus ir jam reikės nusistatyti neblaivumą, tačiau netikrino alkotesteriu, vedėsi jį iki tarnybinio automobilio, kad nustatytų tapatybę ir neblaivumą. Pareigūnai nieko nepaaiškino, pargriovė jį ant pilvo ir liepė rankas dėti už nugaros. Vienoje jo rankoje buvo telefonas, sudužo akiniai, burnoje buvo žemės. Pareigūnai liepė  duoti ranką, tuomet jis paleido/išmetė telefoną ir padavė ranką. Jam gulinčiam uždėjo antrankius, liepė sulenkti kojas, sėstis ant šono, tuomet pastatė ir vedė iki (duomenys neskelbtini), kur buvo pastatytas jų tarnybinis automobilis. Įsodino į automobilį, tam jaunuoliui liepė uždaryti duris, jaunuolis uždarė duris. Jo tapatybę pareigūnai nustatė policijos komisariate, tikrino blaivumą. Jis atskiro pareiškimo dėl pareigūnų veiksmų nerašė, tik kreipėsi pranešimu, nepamena, ar gavo atsakymą. Prašo teismo panaikinti Institucijos Nutarimą ir neskirti nuobaudos.

Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą, kadangi nuobauda G. L. yra paskirta teisingai, atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jam paskirta minimali bauda. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nesutiko, tačiau pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Dėl pareigūnų veiksmų buvo atliktas ir priimtas atskiras procesinis sprendimas.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. G. L. atžvilgiu priimtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 13 d. 22.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų (P. G. ir R. T.) reikalavimų nesipriešinti ir eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui, aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, bandė išlaisvinti rankas, stangrino kūno raumenis, kai pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 4 papunkčiu, 7 papunkčiu, 22 straipsnio 2 punktu, 27 straipsnio 3 punkto 2 papunkčiu, 27 straipsnio 4 punkto 2 papunkčiu, siekė nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę ir užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įrodymus. Už šį administracinį nusižengimą G. L. paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, neigia savo kaltę argumentuodamas tuo, kad jis neatliko Institucijos Nutarime aprašytų priešingų teisei veiksmų – nesipriešino policijos pareigūnams ir vykdė jų reikalavimus, kritikuoja byloje surinktus įrodymus ir jų vertinimą, teigia apie galimai neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu administraciniame kaltinime nurodytu metu. Taigi byloje keliamas ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju -  policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti – jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, o Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog pareigūnas, įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs <...>.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas G. L. neigia, jog jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ar jiems priešinosi. Nurodo, jog policijos pareigūnų jam reiškiami reikalavimai nebuvo teisėti.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos rašytiniu duomenis, vaizdo medžiagą mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. skundo argumentai yra nepagrįsti. Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu, šioje byloje G. L. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-3909-2023, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei fiksuotais vaizdo įrašais, pridėtais CD laikmenoje, todėl skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas Įstatymo nuostatas, pareigūnas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar nusikalstamos veikos padarymu, asmens tapatybei nustatyti, taip pat turi teisę tikrinti asmens blaivumą. Kuriuo proceso metu pareigūnas turi pareigą tikrinti asmens dokumentus, nustatyti tapatybę ar tikrinti blaivumą, įstatymas nenumato. Pareigūnas pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Nagrinėjamu atveju pareigūnai vykdė savo tiesioginę funkciją, numatytą Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pareigūnai, vykdydami savo tiesioginę funkciją, veikė pagal gautą iškvietimą, siekė atskleisti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, todėl, teismo vertinimu, policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, kadangi jie vykdė savo tiesiogines pareigas pagal gautą iškvietimą dėl galimai padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nes buvo gautas pranešimas, kad pranešėją be priežasties sumušė nepažįstamas vyras. Be to, iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai, atvykę į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. namus, jam paaiškino, kokiu tikslu jie atvyko – dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos prieš nepilnametį asmenį (dėl nepilnamečio asmens smaugimo), kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. suprato, kodėl pareigūnai atvyko, nes atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog gatvėje motoroleriu važinėjantį jaunuolį norėjo tik sudrausminti ir bandė pareigūnams parodyti savo telefone turimą įrašą, susijusį su įvykusiu konfliktu. Pareigūnai aiškiai nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. L. eiti kartu su jais iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui ir blaivumo patikrinimui, tačiau G. L. pareigūnų reikalavimo nevykdė, bandė aiškinti savo versiją dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nors pareigūnai ne vieną kartą jį ragino eiti kartu su jais. Be to, iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, jog G. L., vedamas policijos pareigūnų iki tarnybinio automobilio, pradeda muistytis, traukti savo rankas, todėl pareigūnai panaudoja „švelnios rankos kontrolę“. Vėliau, G. L. išėjus už savo namų teritorijos ribų, jam sustojus ir teigus, jog toliau eiti negali, nes jam neva bus surašytas protokolas už jo pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam ir taip jau aktyviais veiksmais vengiant būti sulaikomam, bandant išlaisvinti rankas (ištraukus ranką), pareigūnai panaudojo „griežtos rankos kontrolę“, kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Teismas atkreipia dėmesį, jog pas G. L. pareigūnai atvyko ne dėl to, kad jis buvo neblaivus, o pagal gautą iškvietimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, G. L. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl jo pasirodymo viešoje vietoje esant neblaiviam, todėl tokie jo nuogąstavimai nesuteikia jam pagrindo nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Teismas kritiškai vertina skundo argumentą, jog pareiškėjas iš Nutarimo nesuprato, kokių konkrečiai teisėtų ir pagrįstų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė, kadangi Nutarime aiškiai apibrėžtas pareigūnų reikalavimų teisėtumas, t. y. siekiant nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis. Iš Nutarimo duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo aiškiai suprasti, dėl kokio administracinio nusižengimo yra kaltinamas, kokių teisėtų pareigūnų reikalavimų jis nevykdė.

Nors skunde nemažai dėmesio skiriama pareigūnų veiklą reglamentuojančiam teisiniam reglamentavimui, vis tik pažymima, kad deklaratyvus pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės normų citavimas pareigūnų veiksmų neteisėtumo savaime neįrodo. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareigūnų veiksmų G. L. atžvilgiu būtų nustatyta, kad pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, viršijo turimus įgaliojimus ar padarė kitokius pažeidimus. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos duomenimis, į juos kreipėsi I. L. nurodydama, kad 2023 m. gegužės 13 d. (būtent G. L. sulaikymo metu) policijos pareigūnai ją sužalojo, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje 2023 m. birželio 29 d. buvo atliktas tyrimas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų R. T. ir P. G. veiksmų, kai jie, reaguodami į įvykį dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo (kai G. L. galimai sužalojo nepilnametį asmenį), būdami įvykio vietoje nustatė ir administracinį nusižengimą, kai I. L. (G. L. sutuoktinė) galimai neblaivi pasirodė viešojoje vietoje matant pašaliniams asmenims, tačiau pastarosios nepatikrino dėl blaivumo ir jos atžvilgiu nepradėjo administracinės teisenos dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šiuo atveju nei vieno pareigūno, dalyvavusio įvykyje, veiksmuose jokio piktybiškumo ar siekio tinkamai neatlikti pavestų funkcijų nustatyta nebuvo. Atkreipiamas dėmesys, kad minėto tyrimo metu jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų G. L. atžvilgiu fiksuota nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas, policijos uždaviniai, be kita ko, yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Įgyvendindami šiuos uždavinius, pareigūnai turi Įstatymo 22–24 straipsniuose nurodytas teises, tarp jų - ir teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką ar įtariamus jų padarymu. Šiuo atveju G. L. buvo sulaikytas gavus pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, siekiant nustatyti jo, kaip galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens, tapatybę bei patikrinti jo blaivumą ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis. Taigi konstatuoti policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą teismas neturi pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. skunde nurodė, jog viename iš policijos įranga darytų vaizdo įrašų girdima, kad vienas iš pareigūnų teiraujasi su jais buvusio jaunuolio, ar jo (jaunuolio) mama susitvarkė reikalus. Iš to G. L. sprendė, kad su pareigūnais kartu į jo šeimos namus atvykęs jaunuolis ir bent vienas iš policijos pareigūnų yra pažįstami, nes, priešingu atveju, pareigūnas nežinotų ir nebendrautų neformaliai. Teismo vertinimu, toks skundo argumentas apie galimą policijos pareigūnų šališkumą yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo ar kad bent vienas iš pareigūnų būtų turėjęs tikslą kaip nors pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. Policijos pareigūnai, atliko savo tarnybines funkcijas ir siekė nustatyti pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių policijos pareigūnų šališkumo požymių, todėl skundo teiginiai dėl pareigūnų šališkumo yra nepagrįsti ir vertinami kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Visų byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina G. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, kadangi neabejotinai yra nustatytinos dvi teisiškai reikšmingos aplinkybės, būtinos administracinei atsakomybei pagal minėtą teisės normą atsirasti: 1) pareigūno reikalavimai buvo teisėti, paremti teisiniu reguliavimu; 2) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokių reikalavimų/nurodymų nevykdė.

Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo ir už šį pažeidimą/nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-5-303/2017; Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-485/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-316/2021). Pažymima, jog Institucijos Nutarimu G. L. buvo paskirta minimali 90 Eur bauda. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Institucijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-5395-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. skundas netenkinamas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-5395-2023 palikti nepakeistą ir G. L. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, G. L. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                      Asta Jakučiūnienė