Administracinė byla Nr. eP-42-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04588-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Bet“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Bet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Bet“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Baltic Bet“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. DIE-732 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (toliau – ir ALĮ), kiti įstatymai ir / ar įstatymus įgyvendinamieji teisės aktai nereguliuoja (nei draudžia, nei skatina) lošimų organizatorių nustatomų statymo sumos ribojimų. Galimybė lošimų organizatoriams nustatyti statymo sumos ribojimus yra įtvirtinta lošimų organizatorių veiklos reglamentuose. Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente (toliau – ir Reglamentas) (Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento Priedo Nr. 1 „Nuotolinio lošimo lažybų organizavimo taisyklės“ 9 p.) tokia galimybė taip pat nustatyta. Reglamento Priedo Nr. 1 9 punkte nustatyta, kad Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šiam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei. Nuostatos dalis „kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose“ atitinka statymo sumos apribojimų nustatymą, todėl darytina išvada, kad Bendrovė turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą. Bendrovė turi teisę nustatyti lošėjo atliekamo statymo sumos apribojimą, kai lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, nepriklausomai nuo to, ar lošėjo dalyvavimas lažybose prieštarauja ar neprieštarauja Reglamentui.
2.2. Ekonominio naudingumo principas savaime yra objektyvus. Jei lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, t. y. Bendrovei sukelia nuostolius, tokia aplinkybė savaime yra objektyvi ir motyvuota. Reglamento priede Nr. 1 iš tiesų nėra sąlygos, kad, kai Bendrovė suklydo iš esmės, galima taikyti apribojimus. Tačiau Bendrovė negrindžia apribojimų nustatymo tuo, kad Bendrovė suklydo iš esmės. Bendrovė nurodo, kad lošėjo veiksmai, t. y. nuolatinis statymų atlikimas pasinaudojant Bendrovės klaidomis ir netikslumais, yra pagrindas nustatyti, kad lošėjo dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Lošėjo dalyvavimas lažybose Bendrovei sukelia nuostolius.
2.3. Tarnyba nurodė, kad, esant situacijai, kai suklysta iš esmės, Bendrovė pasielgė ne pagal Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto nuostatą – anuliavo lažybas ir papildomai pritaikė apribojimus lošėjo statymams. Tarnybos argumente supainioti epizodai. Suklydimas iš esmės nėra susijęs su lošėjo veiksmais. Suklydimas yra vienašališkas Bendrovės veiksmas. Tačiau lošėjo kryptingos Bendrovės suklydimų ar netikslumų paieškos, nepriklausomai nuo to, ar tai daroma sąžiningai ar nesąžiningai, leidžia identifikuoti lošėjus, kurių dalyvavimas lažybose tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu periodu yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Todėl Bendrovė pritaikė apribojimus ne vietoje lažybų anuliavimo, o kaip atskirą savarankišką veiksmą. Bendrovė neturi pareigos išsiaiškinti / nustatyti lošėjo, kurio dalyvavimas lažybose yra Bendrovei ekonomiškai nenaudingas, veiksmų motyvų. Be to, Tarnybos Bendrovei nurodomi pateikti įrodymai, kurie pagrįstų lošėjo veiksmų motyvus, objektyviai neegzistuoja arba, jei ir egzistuoja asmeninėje lošėjo komunikacijoje su bendraminčiais, tokių įrodymų rinkti Bendrovė neturi teisės.
2.4. Tarnyba tiek viso tyrimo metu, tiek konstatuodama pažeidimą, painiojo epizodus, dėl ko tapo neaišku, už kokį pažeidimą, kuriame epizode Bendrovei taiko poveikio priemones. Tarnybos Įsakyme suformuluotame sakinyje – nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kai Bendrovė galimai suklydo iš esmės, Bendrovė anuliavo lažybas (Epizodas Nr. 1), ir papildomai pritaikė apribojimus pareiškėjo statymams (Epizodas Nr. 2) – abu epizodai sudedami į vieną vietą, kaip galimas vienas kito pakaitalas (alternatyvus sprendimas), nors tikrovėje jie egzistuoja skirtingame laike bei yra visiškai savarankiški. Epizodas Nr. 1 įvyko praeityje ir yra nukreiptas į praeitį (jau atliktus lošėjo statymus), Epizodas Nr. 2 vyksta dabarties laiku ir nukreiptas į ateitį (visus lošėjo ketinamus atlikti statymus). Šie du epizodai ir su jais susiję sprendimai (statymų anuliavimas ir statymų limitų taikymas) yra visiškai savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausantys. Tai reiškia, kad statymų limitus Epizode Nr. 2 Bendrovė turėjo teisę pritaikyti nepriklausomai nuo to, ar Epizode Nr. 1 Bendrovė anuliavo ar neanuliavo statymų. Analizuojant Įsakymą, konstatuotą pažeidimo aprašymą bei visą tyrimo medžiagą, liko neaišku, ar Tarnyba Bendrovei pritaikė poveikio priemones dėl Epizodo Nr. 1 ar dėl Epizodo Nr. 2, ar dėl abiejų.
2.5. Tarnyba, priimdama Įsakymą, ignoravo Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 9 punkto dalį „ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei“ ir visame Įsakymo tekste interpretavo Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 9 punkto dalį „jei tai prieštarauja šitam Reglamentui“, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą turėjo pasisakyti dėl kiekvieno argumento. Tarnyba ekonominio nenaudingumo argumentą Įsakyme iš esmės minėjo tik vienoje vietoje, nurodydama, kad „Ekonominio nenaudingumo kriterijus Bendrovėje nėra apibrėžtas, Bendrovė šį kriterijų pareiškėjo atžvilgiu pritaikė pasirinktinai“. Tarnyba nenurodė, kokiu pagrindu remiantis Bendrovė turėtų kažkokiu būdu apibrėžti ekonominio nenaudingumo kriterijus. Ekonominio naudingumo principas nėra socialiai jautrus ar veikiamas sąžiningumo principų – jis yra objektyvus. Trumpalaikis ir ilgalaikis ekonominis naudingumas nustatomas individualiai kiekvienu atveju, įvertinus konkretaus lošėjo riziką.
2.6. Tarnyba ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Tarnyba ignoravo Bendrovės argumentus dėl ekonominio nenaudingumo ir lošėjų rizikos valdymo. Tarnyba rinkosi vertinti tik tas aplinkybes, kurios, jos manymu, buvo palankios jos pozicijai, bei įrodinėjo aplinkybes, nesusijusias su pareiškėjo skundu. Bendrovė nuosekliai kelis kartus pakartojo Tarnybai (įskaitant atsiliepimą į patikrinimo aktą ir patariamosios komisijos posėdį), kad dėl lošėjo veiklos Bendrovė patiria nuostolius ir dėl to pritaikė statymo sumų apribojimus, tačiau Tarnyba ir toliau atsisakė vertinti šiuos Bendrovės argumentus, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą.
2.7. ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuotoliniuose lošimuose laimėjimai pervedami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo. Tarnyba visiškai neanalizavo šios įstatymo dalies ir nepasisakė dėl šio Bendrovės argumento. Lošėjas pinigines lėšas, skirtas atlikti statymus atliko iš SEB banko sąskaitos, todėl laimėjimai privalėjo būti pervesti į tą pačią sąskaitą, atidarytą SEB banke. 5 Eur pervedimas iš Skrill mokėjimo sąskaitos laikytinas formaliu ir klaidinančiu, todėl nekeičiančiu Bendrovės prievolės pagal ALĮ 205 straipsnio 4 dalį atlikti stebėseną, ar lošėjai nepiktnaudžiauja galimybe netiesiogiai persivesti pinigus iš vienos sąskaitos viename banke į kitą sąskaitą kitame banke pasinaudojant trečiuoju asmeniu (lošimų organizatoriumi). ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, ar įstatymų leidėjas siekė nurodyti tą pačią lošimų sąskaitą, ar tą pačią mokėjimo sąskaitą. Bendrovė, atsisakydama pervesti laimėjimą į Skrill mokėjimo sąskaitą, vadovavosi ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi. Tarnybos Įsakyme nebuvo nurodytas joks argumentas, kodėl Bendrovė turėjo taikyti ALĮ 205 straipsnio 2 dalį, o ne ALĮ 205 straipsnio 4 dalį, nepateikta jokia analizė, koks yra šių dviejų nuostatų santykis, kokias atvejais taikoma viena, o kokiais kita nuostata. ALĮ 205 straipsnio 2 dalis ir ALĮ 205 straipsnio 4 dalis reglamentuoja skirtingus atvejus (pareigas).
2.8. „Closed loop“ principas tarptautinėje azartinių lošimų industrijoje yra arba privalomas, arba primygtinai rekomenduojamas. Šis principas taikomas, atliekant laimėjimų išmokėjimus, siekiant užkardyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes. Būtent šis principas ir yra įtvirtintas ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje. Siekiant užkardyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimą vienas iš svarbiausių aspektų – piniginių lėšų kilmės atsekamumas. Jei būtų leidžiama statymus atlikti iš vienos mokėjimo sąskaitos, o laimėjimus pervesti į kitą mokėjimo sąskaitą, toks atsekamumas būtų apsunkintas – būtų kur kas sudėtingiau nustatyti tiek lėšų kilmę, tiek galutinius naudos gavėjus. Bendrovės argumentus apie „closed loop“ principą Tarnyba apskritai ignoravo – Įsakyme niekaip nepaneigė, kad toks principas negali būti taikomas, taip pat nepaneigė, kad jis yra įtvirtintas ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje.
2.9. Įsakyme Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Reglamento 11 punktu. Nurodytoje Reglamento nuostatoje nebuvo nustatyta, kad lošėjui suteikiama absoliuti teisė reikalauti pervesti laimėjimą į bet kurią jam priklausančią mokėjimo sąskaitą. Reglamento 11 punktas turėjo būti aiškinamas sistemiškai, t. y. atsižvelgiant ir į ALĮ 205 straipsnio 4 dalį. Be to, aiškinant teisės aktų nuostatas turėjo būti atsižvelgiama ir į teisės aktų hierarchiją. Tai reiškia, kad, jei tarp teisės aktų egzistuoja prieštaravimai, turėjo būti vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktu. Šiuo atveju net jei būtų laikoma, kad Reglamento 11 punktas prieštarauja ALĮ nuostatoms, turėtų būti vadovaujamasi ALĮ.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Tarnyba neginčijo fakto, kad lošimų organizatoriai statymo sumos ribojimus įtvirtino lošimų organizatorių veiklos reglamentuose. Tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. DIE-671 patvirtinto Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (Reglamentas) Priedo Nr. 1 9 punktas nurodo, kad ,,Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šitam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei“. Visgi Bendrovės nuotolinio lošimo reglamentas negalėjo būti aiškinamas vien pažodžiui – jis aiškintinas sistemiškai kartu su įstatymais, kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą.
4.2. Tarnyba laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas, konstatuodamas pažeidimą, painiojo epizodus, dėl ko tapo neaišku, už kokį pažeidimą, kuriame epizode atsakovas taikė poveikio priemones. Įsakymo 2.1 papunktyje aiškiai konstatuota, kad 2021 m. balandžio 29 d. Bendrovė, galimai suklydusi iš esmės, priėmė sprendimą apriboti lošėjo statymus, tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą). Bendrovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Bendrovė 2021 m. balandžio 29 d. galimai suklydusi iš esmės, priėmė sprendimą apriboti lošėjo statymus. Šiuo atveju lošimų organizatorius negalėjo riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nebuvo aiškiai nustatytos Reglamente ir / ar teisės aktuose arba, jei lošėjas nepažeidė Bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgė priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios galėjo daryti įtaką lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams, turėjo būti aiškiai aprašytos nuotolinio lošimo reglamente ir / ar kituose teisės aktuose. Bendrovė, suklydusi iš esmės, anuliavo lažybas bei grąžino statymus lošėjui, tačiau be jokio pagrindo, nesant jokių objektyvių duomenų dėl lošėjo nesąžiningumo, taip pat papildomai pritaikė apribojimus lošėjo statymams, motyvuodama ekonominio nenaudingumo kriterijumi.
4.3. Bendrovė, lošėjui pritaikydama statymų apribojimą, tokį sprendimą motyvavo ekonominio nenaudingumo kriterijumi. Tačiau Bendrovė neturėjo nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei. Bendrovė kiekvienu atveju tai sprendė individualiai. Vienintelis identifikuotas standartizuotas kriterijus, pasak Bendrovės, kuris vertinamas, siekiant išsiaiškinti, ar lošėjų veiksmai pripažintini ekonomiškai nenaudingais, yra iš anksto nežinomos (sporto ar kitokio) įvykio baigties prognozavimas. Ekonominio nenaudingumo kriterijus Bendrovėje nebuvo apibrėžtas, Bendrovė šį kriterijų lošėjo atžvilgiu pritaikė pasirinktinai. Statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtino Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžė taisyklę, kaip bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad lošėjas siekė pasinaudoti Bendrovės paliktomis klaidomis lažybų pasiūloje, kad jis siekė pasinaudoti gauta informacija apie galbūt sutartas varžybas ar turėjo kitokių su teise ir sąžiningu lošimu susijusių tikslų, atlikdamas statymus, dėl kurių jam buvo apribota maksimali statymų suma.
4.4. Iš patikrinimo medžiagos buvo matyti, kad Nuotolinio lošimo sutartyje tarp Bendrovės ir lošėjo yra įrašytos abi lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos, esančios tiek SEB banke, tiek elektroninėje pinigų įstaigoje Skrill. Lošėjas jam priklausančią Skrill mokėjimo sąskaitą naudojo nuo 2021 m. vasario 6 d. Atitinkamai, lošėjas, remdamasis ALĮ 205 straipsnio 2 dalimi, nuotolinio lošimo sutartimi ir Bendrovės reglamento 11 punktu, turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog Bendrovė įvykdys savo įsipareigojimą išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą į jo pasirinktą Skrill mokėjimo sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar minėta lošėjui priklausanti mokėjimo sąskaita yra susietina su lošėjo atliktais statymais ir gautais laimėjimais.
4.5. Bendrovės skundo argumentai, kad, siekiant užkardyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes, reikėjo vadovautis ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi (nuotoliniuose lošimuose laimėjimai pervedami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo), nelaikytini pagrįstais, kadangi ALĮ 205 straipsnio 2 dalis įpareigojo lošimo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervesti į tą mokėjimo sąskaitą, į kurią lošėjas prašo pervesti. Nagrinėjamu atveju lošėjas išreiškė savo valią pervesti gautus laimėjimus į Skrill mokėjimo sąskaitą, taip pat atliko kitus reikiamus veiksmus, nurodytus Reglamento 11 punkte, todėl Bendrovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus lošėjui. Nagrinėjamu atveju Bendrovės taikoma nuotolinių lošimų laimėjimų išmokėjimo tvarka prieštaravo ALĮ ir Reglamento 11 punkte įtvirtintai tvarkai.
4.6. Bendrovė buvo atsakinga už tai, kad organizavo lošimus ne pagal lošimo reglamentą ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Taip pat Bendrovė, 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 20 d. nepervesdama laimėjimo į lošėjo pasirinktą Skrill mokėjimo sąskaitą, pažeidė ALĮ 205 straipsnio 2 dalies nuostatą. Pirmuoju etapu, vadovaujantis Įplaukų ir išmokėtų laimėjimų ataskaitos duomenimis už praėjusius finansinius metus, nustatytos bendrosios metinės Bendrovės pajamos – 4 149 927 Eur, 0,1 ir 0,5 procento šios sumos atitinkamai sudarė – 4 150 Eur ir 20 750 Eur. Šiuo atveju baudos vidurkis už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir ALĮ 205 straipsnio 2 dalies pažeidimus – 12 450 Eur. Antruoju baudos apskaičiavimo etapu nustatoma, ar yra ALĮ 291 straipsnio 3 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių ir (ar) ALĮ 291 straipsnio 4 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Antruoju baudos apskaičiavimo etapu įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių, baudos vidurkis sumažintas 10 procentų – iki 11 205 Eur. Trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu vertinamos ALĮ 292 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės.
4.7. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Tarnyba rėmėsi, priimdama tokį įsakymą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Baltic Bet“ skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. 2021 m. gegužės 11 d. Tarnyboje buvo gautas R. Ž. (toliau – ir Lošėjas) pranešimas (reg. Nr. G-15-(4.10 Mr) dėl UAB „Baltic Bet“ (prekinis ženklas „Optibet“) veiksmų. Lošėjas nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. paprašė Bendrovės pervesti laimėjimą į elektroninės piniginės Skrill sąskaitą (paskutinis depozitas (pinigų pervedimas į Lošėjo lošimų sąskaitą) buvo atliktas iš Skrill sąskaitos), tačiau pinigų išmokėjimas buvo atmestas. Lošėjas pažymėjo, kad iš Skrill sąskaitos į Skrill sąskaitą pavedimai yra nemokami, o, norint pervesti iš banko sąskaitos į Skrill sąskaitą, tai kainuotų 2,46 procento. Lošėjas Bendrovės elgesį, kuomet jam buvo atsisakyta pervesti mokėjimą į Skrill sąskaitą, vertino kaip laimėjimų išmokėjimo vilkinimą ir prašė Tarnybos atlikti tyrimą bei įvertinti tokius Bendrovės keliamus reikalavimus Lošėjui. Lošėjas savo pranešime taip pat nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. laimėjimų suma peržengė 2 000 Eur ribą, o Bendrovė be jokio perspėjimo ir paaiškinimo apribojo jo statymus.
6.2. Tarnyba, siekdama įvertinti, ar yra pagrindas pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą pagal Lošėjo pranešime pateiktą informaciją, 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2E-561 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, kad ji pateiktų paaiškinimą dėl Lošėjo pranešime nurodytų aplinkybių. Tarnyboje 2021 m. gegužės 20 d. gautas Bendrovės atsakymas į Tarnybos 2021 m. gegužės 13 d. raštą.
6.3. Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas 2021 m. gegužės 25 d. buvo pradėtas pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13-(7.3), siekiant patikrinti, kaip Bendrovė laikosi ALĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimo tvarką, keliamų reikalavimų. Atlikus patikrinimą, Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. DIE-620 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13“ konstatuota, kad 2021 m. balandžio 29 d. Bendrovė, galimai suklydusi iš esmės, priėmusi sprendimą apriboti Lošėjo statymus, tuo galbūt pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Taip pat konstatuota, kad Bendrovė, 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 20 d. nepervesdama laimėjimo į Lošėjo pasirinktą Skrill sąskaitą, galbūt pažeidė ALĮ 205 straipsnio 2 dalies nuostatas. Minėtu įsakymu nutarta Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai, sudarytai, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. DIE-590 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti sudarymo“ (toliau – ir Komisija), sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.
6.4. Tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. DIE-732 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13“ konstatuota, kad 2021 m. balandžio 29 d. Bendrovė, galimai suklydusi iš esmės, priėmusi sprendimą apriboti Lošėjo statymus, tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), taip pat konstatuota, kad Bendrovė, 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 20 d. nepervesdama laimėjimo į Lošėjo pasirinktą Skrill sąskaitą, pažeidė ALĮ 205 straipsnio 2 dalies nuostatą. Įsakymu Nr. DIE-732 nutarta pritarti Komisijos padarytoms išvadoms ir už šio Įsakymo 2.1–2.2 papunkčiuose konstatuotus pažeidimus Bendrovei skirti 11 205 Eur baudą.
7. Teismas, įvertinęs ALĮ 18 straipsnio 1 dalies, 201 straipsnio 1 dalies, Reglamento priedo Nr. 1 2, 9, 50, 56 punktų nuostatas lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, pritarė tiek Įsakyme, tiek atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad Bendrovės pritaikytos priemonės, Bendrovei suklydus iš esmės ir papildomai pritaikius statymų apribojimą Lošėjo atžvilgiu, buvo neproporcingos. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, Lošėjui pritaikydama statymų apribojimą, tokį sprendimą motyvavo ekonominio nenaudingumo kriterijumi, tačiau Bendrovė neturi nusistačiusi kriterijų (sąlygų), kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar lošėjo veiksmai yra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas minėtą kriterijų Lošėjo atžvilgiu pritaikė pasirinktinai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtinta Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje.
8. Teismas akcentavo, kad lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Teismas nesutiko su pareiškėju, jog Lošėjo atlikti statymai praėjus vos 5–7 min. nuo klaidingo lažybų įvykio koeficiento paskelbimo sistemoje, gali būti vertinami kaip jo nesąžiningi veiksmai. Bendrovė daugiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Lošėjo statymai, kai Bendrovė galbūt buvo klaidingai nustačiusi koeficientus, buvo siekis pasinaudoti Bendrovės klaidomis. Vadovaujantis ALĮ, būtent lošimų organizatorius, o ne lošėjas privalo užtikrinti lažybų pasiūlos atitikimą ALĮ reikalavimams (ALĮ 103 str.), prisiimti atsakomybę už iš lažybų pasiūloje skelbiamų lažybų įvykių kylančią riziką (operatyviai reaguoti į kintančius koeficientus ir kt.), o ne perkelti atsakomybę lošėjui vadovaudamasis neįvardintais kriterijais, taip mažindamas savo veiklos rizikas. ALĮ nustatyta azartinio lošimo sąvoka, azartiniai lošimai, būdami paremti rizika ir atsitiktinumu, gali būti pelningi ar nuostolingi ne tik lošėjui, bet taip pat ir lošimų organizatoriui. Tokiu būdu Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo priimtas sprendimas dėl statymo sumos ribojimo yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.
9. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė, apribodama lošėjo statymus, turėjo vadovautis konkrečiai apibrėžtais ir bendrovėje reglamentuotais rizikos kriterijais ar ekonominio nenaudingumo kriterijais, o ne tokį sprendimą apriboti lošėjo statymus grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais. Teismas atkreipė dėmesį, kad lošimų organizatorius, šiuo atveju pareiškėjas, privalėjo kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl Reglamento papildymo, o ne organizuoti lošimus pagal jam vienam žinomas ir Reglamente nenurodytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1699-06).
10. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nebuvo pagrindo remtis pareiškėjo nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2987-983/2021, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 buvo paliktas galioti, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas kitos lošimų bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento normų taikymas, o kiekvienos bendrovės reglamentas yra individualus.
11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba, konstatuodama pažeidimą, painiojo epizodus, dėl ko tapo neaišku, už kokį pažeidimą, kuriame epizode Tarnyba taikė poveikio priemones, teismas pažymėjo, jog Įsakymo 2.1 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad 2021 m. balandžio 29 d. Bendrovė, galimai suklydusi iš esmės, priėmė sprendimą apriboti Lošėjo statymus, tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą). Įsakyme buvo išsamiai aptartos neplaninių patikrinimų metu nustatytos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas. Tarnyba įvertino tiek pareiškėjo, tiek Lošėjo pozicijas, jų išsakytus argumentus ir atliko jų vertinimą nurodytų aplinkybių kontekste. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl Tarnybos tariamai painiojamų epizodų, negalėjo būti pagrindas pripažinti, kad Tarnyba netinkamai vykdė funkcijas. Bylos duomenys rodė, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai reagavo, išnagrinėjo ir įvertino Lošėjo 2021 m. gegužės 13 d. pranešime nurodytą informaciją ir jos pagrindu priėmė Įsakymą.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Tarnyba nepateikė jokios analizės, koks yra dviejų nuostatų (ALĮ 205 str. 2 d. ir ALĮ 205 str. 4 d.) santykis, kokiais atvejais taikoma viena, o kokiais kita nuostata, pažymėjo, jog Tarnyba neprivalėjo aiškinti teisės aktų nuostatų ir / ar pateikti teisės aktų normų analizės. Tarnybai pagal jai suteiktas kompetencijos ribas nėra priskirta aiškinti teisės aktų nuostatas. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Lošėjas, remdamasis ALĮ 205 straipsnio 2 dalimi, Nuotolinio lošimo sutartimi ir Reglamento 11 punktu, turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog Bendrovė įvykdys savo įsipareigojimą išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą į jo pasirinktą Skrill mokėjimo sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar minėta Lošėjui priklausanti mokėjimo sąskaita yra susietina su Lošėjo atliktais statymais ir gautais laimėjimais, t. y. būtent ALĮ 205 straipsnio 2 dalis įpareigojo lošimo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervesti į tą mokėjimo sąskaitą, į kurią lošėjas prašo pervesti. Atitinkamai prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtino, jog Lošėjas išreiškė savo valią pervesti gautus laimėjimus į Skrill mokėjimo sąskaitą, todėl Bendrovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus Lošėjui.
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktus, reglamentuojančius ginčo klausimą, teismas darė išvadą, kad Tarnyba tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas ir veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, todėl naikinti Įsakymo nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo.
III.
14. Pareiškėjas UAB „Baltic Bet“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Tarnyba Įsakymu baudą pareiškėjui skyrė, nenustačiusi pagrindo taikyti poveikio priemonę, t. y. nenustačiusi, kad egzistavo sąlygos, leidžiančios anuliuoti lažybas dėl suklydimo iš esmės. Bendrovė apribojo Lošėjo statymus lažybose, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais. Iš Įsakymo buvo akivaizdu, kad Tarnyba pažeidimu laikė tai, jog Bendrovė netaikė Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, netaikydama Reglamento priedo Nr. 1 56 punkto, Tarnyba turėjo konstatuoti dvi sąlygas: 1) jog buvo suklysta iš esmės, 2) kad klaida buvo nustatyta po lažybų įvykio pradžios. Tarnyba nekonstatavo nė vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir vien dėl šios priežasties sprendimas turėtų būti naikintinas.
15.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog Bendrovė, apribodama Lošėjo statomas sumas, vadovavosi Reglamentu, kuris yra patvirtintas Tarnybos direktoriaus įsakymu. Joks teisės aktas, įskaitant ir ALĮ, detaliai nereglamentuoja, kaip turi būti organizuojamos lažybos. Vienintelis tai reglamentuojantis dokumentas – lošimų bendrovių lošimų reglamentai, kurie yra tvirtinami Tarnybos direktoriaus įsakymu. Nei vienas iš įsakymų, kuriais buvo patvirtintos skirtingos Reglamento priedo Nr. 1 redakcijos, niekada nebuvo panaikintas. Tai Bendrovei pagrįstai leido manyti, kad Reglamento priede Nr. 1 įtvirtintos nuostatos yra teisėtos, be kita ko, ir pakankamos, kad galėtų būti taikomos. Nors savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingoje byloje, tačiau teismas jau yra pasisakęs dėl Tarnybos sprendimų reikšmės lošimų organizatorių teisėtiems lūkesčiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2017). Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktuose įtvirtintos nuostatos yra teisėtos, be to, aiškios, tikslios, išsamios ir galėjo būti taikomos, nesibaiminant, kad jų taikymas gali būti laikomas prieštaraujančiu ALĮ ar kitiems teisės aktams. Bendrovė negalėjo būti baudžiama už tai, kad laikėsi taisyklių, kurias patvirtino viešojo administravimo subjektas.
15.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką ir nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą – pareigą surinkti ir pateikti tiesioginius įrodymus, kai tokie įrodymai negali egzistuoti. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 vadovavosi pasirinktinai. Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, be kita ko, buvo išaiškinta ir tai, kad: „<...> lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais.“ Šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto išaiškinimo dalį pirmosios instancijos teismas ignoravo ir ypatingai sureikšmino reikalavimą, kad neva privalo egzistuoti objektyvios priežastys, pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, tam, kad būtų galima taikyti statymo sumų ribojimus. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo (Lošėjas) atliko statymus tokiose lažybose, kuriose buvo nustatyti klaidingi koeficientai. Bendrovė sprendimą riboti statomų sumų dydžius priėmė vadovaudamasi ne vieninteliu kliento atliktu statymu (jų buvo 10). Toks elgesys buvo būdingas lošėjams, bandantiems maksimaliai padidinti pelną iš koeficientuose esančios klaidos. Statymai atlikti vienas po kito, su nedidelėmis pertraukomis. Tai rodė akivaizdžią tendenciją, o ne atsitiktinumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šių aplinkybių. Atsitiktiniai statymai lažybose su klaidingai nustatytais koeficientais buvo galimi, tačiau Bendrovė negalėjo toleruoti tokių lošėjų, kurie specialiai ieško klaidų ir siekia jomis pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės skatino lošėjus ieškoti lošimų bendrovių paliekamų klaidų ir jomis naudotis, vietoje to, kad tokį elgesį siektų užkardyti.
15.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog Bendrovė pažeidė ALĮ 205 straipsnio 2 dalį, atsisakydama pervesti pinigus į kliento pasirinktą mokėjimo sąskaitą. Bendrovės klientas pinigines lėšas, skirtas atlikti statymus, pervedė iš SEB banko sąskaitos, todėl Bendrovė atsisakė kliento pinigines lėšas iš jo lošimų sąskaitos pervesti į kliento Skrill mokėjimo sąskaitą. Tokį savo sprendimą Bendrovė grindė ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose laimėjimai pervedami i? ta? pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo. Tarnyba nusprendė, kad Bendrovė neva privalėjo vadovautis ALĮ 205 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad nuotoliniu? lošimų organizatorius nuotoliniu? lošimų laimėjimus perveda i? nuotoliniu? lošimų organizatoriaus tvarkoma? lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu – i? lošėjo nurodyta? jam priklausančią mokėjimo sąskaitą. Nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ALĮ 205 straipsnio 2 dalies ir 205 straipsnio 4 dalies normų santykio. Tarnyba nenurodė, kodėl Bendrovė turėjo taikyti ALĮ 205 straipsnio 2 dalį, o ne 205 straipsnio 4 dalį.
15.5. „Closed loop“ principas taikomas atliekant laimėjimų išmokėjimus, siekiant užkardyti pinigu? plovimo ir teroristu? finansavimo grėsmes. Būtent šis principas įtvirtintas ALI? 205 straipsnio 4 dalyje. Siekiant užkardyti pinigu? plovimo ir teroristu? finansavimą vienas iš svarbiausiu? aspektu? – piniginiu? lėšų kilmės atsekamumas. Jei būtų leidžiama statymus atlikti iš vienos mokėjimo sąskaitos, o laimėjimus pervesti i? kita? mokėjimo sąskaitą, toks atsekamumas būtų apsunkintas – būtų kur kas sudėtingiau nustatyti tiek lėšų kilme?, tiek galutinius naudos gavėjus. Bendrove?s argumentus apie „closed loop“ principą Tarnyba, o taip pat ir pirmosios instancijos teismas, apskritai ignoravo, niekaip nepaneigė, kad toks principas negalėjo būti taikomas, taip pat nepaneigė, kad jis yra įtvirtintas ALI? 205 straipsnio 4 dalyje.
16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašė atmesti prašymą pareiškėjui iš Tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai akcentavo, kad:
17.1. Tarnyba neteigė, kad Bendrovė privalėjo taikyti Reglamento priedo Nr. 1 56 punktą, tačiau, sprendžiant iš faktinių bylos aplinkybių ir pačios Bendrovės teiginių, jog Bendrovė, interneto svetainėje skelbdama lažybų koeficientus, padarė klaidų, o Lošėjas šiais klaidingais koeficientais pasinaudojo ir pagal klaidingus koeficientus atliko statymus, turėjo galimybę anuliuoti statymus pagal klaidingus koeficientus, tačiau, to nepadarė. Taigi, vietoje to, jog anuliuoti statymus, kaip numatyta Reglamento priedo Nr. 1 56 punkte, ji apribojo Lošėjo statymus tik pačiai Bendrovei žinomais, Bendrovės Reglamente neaprašytais, kriterijais, kuriuos Bendrovė Reglamente tik formaliai įvardijo Bendrovės ekonominio nenaudingumo kriterijais, tačiau jų Reglamente nedetalizavo.
17.2. Bendrovės Reglamento priedo Nr. 1 9 punktas nurodė, kad ,,Bendrovė gali atsisakyti priimti statymą ar kitaip apriboti lošėjo dalyvavimą lažybose, jei tai prieštarauja šitam Reglamentui ar yra ekonomiškai nenaudinga Bendrovei“, tačiau Bendrovės Reglamentas negalėjo būti aiškinamas vien pažodžiui – jis aiškintinas sistemiškai kartu su įstatymais, kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą. Bendrovės Reglamente nebuvo nustatyti ekonominio nenaudingumo kriterijai, su kuriais būtų susipažinęs lošėjas, darydamas lažybų statymus, todėl lošėjo statymų ribojimas, nesant Reglamente aprašytiems (konkrečiai nustatytiems ekonominio nenaudingumo kriterijams), taikant statymų ribojus lošėjui individuliai, tik pačiai Bendrovei žinant priežastis, buvo negalimas ir pažeidė lošėjo teisėtus interesus.
17.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad Bendrovė sprendimą riboti statomų sumų dydžius priėmė, vadovaudamasi ne vieninteliu kliento atliktu statymu (jų buvo 10), kliento elgesys buvo būdingas lošėjams, bandantiems maksimaliai padidinti pelną iš koeficientuose esančios klaidos, tačiau, Tarnybos vertinimu, šis Bendrovės argumentas nesudarė pagrindo išvadai dėl Lošėjo neteisėtų veiksmų. Būtent lošimų bendrovė teikia lažybų pasiūlą, o lošėjas turi galimybę ir teisę ta bendrovės lažybų pasiūla pasinaudoti. Jei bendrovė nustato, kad lažybų pasiūla yra klaidinga, turi teisę tokius statymus anuliuoti. Nagrinėjamu atveju Bendrovė to nepadarė ir be jokio pagrindo apribojo Lošėjo statymus. Lošimas yra žaidimas, paremtas rizika, lošimas yra pramoga ir negali tapti pragyvenimo šaltiniu, tačiau dėl lažybų statymų ne visuomet privalo turėti finansinės naudos tik bendrovė, išlošti gali ir lošėjas, priešingu atveju, lošimas prarastų prasmę ir finansiškai būtų naudingas tik lošimų bendrovei.
17.4. ALĮ 205 straipsnio 2 dalis įpareigojo lošimo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervesti į tą mokėjimo sąskaitą, į kurią lošėjas prašo pervesti. Jei Lošėjas prašyme pervesti pinigines lėšas nebūtų konkrečiai nurodęs, į kurią konkrečiai mokėjimo sąskaitą pageidauja gauti pinigus, Bendrovė galėtų vadovautis ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi. Nagrinėjamu atveju Lošėjas prašyme konkrečiai nurodė, kad pageidauja gauti pinigines lėšas į Skrill mokėjimo sąskaitą, todėl Bendrovė turėjo vadovautis ALĮ 205 straipsnio 2 dalimi, tačiau to nepadarė, taip pažeisdama šią nuostatą.
IV.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2024 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024 (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
19. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. DIE-732 „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. gegužės 25 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13“ teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais.
21. Teisėjų kolegija apžvelgė pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, ALĮ 18 straipsnio 1 dalies, Reglamento priedo Nr. 1 9 punkto, priedo Nr. 1 50.2 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad Reglamento priedas Nr. 1 nenustato kriterijų, kada lošėjo elgesys laikytinas ekonomiškai nenaudingu Bendrovei. Sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo priimtas sprendimas dėl statymo sumos ribojimo yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, akcentuodamas Lošėjo elgesį 2021 m. balandžio 29 d. lažybose, neįrodė, kad Lošėjas ieškojo lažybų organizatoriaus (pareiškėjo) klaidų ir buvo nesąžiningas dalyvaudamas lažybose. Pritarė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla ir tai patvirtinta Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas, kuris apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje – „Jeigu lažybų organizatorius, sudarydamas lažybas su lošėju, suklydo iš esmės (akivaizdžiai klaidingas lažybų koeficientas, praleistas kablelis, pranašume teigiamas ženklas sukeistas su neigiamu, papildoma lažybų įvykio pasiūla neatitinka pagrindinių to paties įvykio baigčių pasiūlos (nugalėtojas, suminis, pranašumas ir pan.), baigties koeficientas iš esmės skiriasi nuo tos pačios baigties koeficientų kitų lažybų bendrovių pasiūloje, įskaitant tuos, kuriuos siūlo statymo priėmimo metu) ir šią klaidą lažybų organizatorius nustatė po lažybų įvykio pradžios, tai lažybų organizatorius, vadovaudamasis raštišku vadovo sprendimu, anuliuoja lažybas ir sustabdo laimėjimų išmokėjimą <...>“.
22. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad faktinėmis aplinkybėmis panašioje administracinėje byloje, kurioje ginčas buvo kilęs dėl Priežiūros tarnybos 2021 m. spalio 28 d. įsakymo „Dėl atlikto UAB „Baltic Bet“ neplaninio patikrinimo pagal 2021 m. birželio 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17“, kuriuo pareiškėjui UAB „Baltic Bet“ skirta bauda už tai, kad Bendrovė 2020 m. rugsėjo 24 d. galimai suklydusi iš esmės (Reglamento priedo Nr. 1 56 punktas) priėmė sprendimą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens M. B. statymus, vadovaudamasi Reglamento priedo Nr. 1 9 ir 50.2 punktais, netinkamai pritaikė Reglamentą ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad „statymų atlikimas už įvykius, dėl kurių koeficiento lošimų organizatorius galimai suklysta lažybų pasiūloje, savaime nėra laikytinas ekonomiškai nenaudinga veikla, ypač įvertinus tai, jog Reglamentas (Taisyklės) aiškiai nenustato kriterijų, kada lošėjo elgesys laikytinas ekonomiškai nenaudingu Bendrovei, o Taisyklių 56 punktas apibrėžia taisyklę, kaip Bendrovė privalo elgtis konkrečioje situacijoje“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-830-821/2023). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
23. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl UAB „Baltic Bet“ patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad pagal Reglamento 11 punktą, lošėjas turi teisę bet kuriuo metu išsimokėti lošėjo lošimų sąskaitoje esančius pinigus Bendrovės interneto tinklapyje numatytais būdais negrynaisiais pinigais į lošėjo mokėjimo sąskaitą. Lošėjas, norėdamas išsimokėti negrynuosius pinigus, lošėjo paskyroje turi pasirinkti norimą išmokėti pinigų sumą, išmokėjimo būdą (lošėjo mokėjimo sąskaitą, į kurią turi būti atliktas išmokėjimas) ir patvirtinti išmokėjimą. Nuotolinio lošimo sutarties tarp Bendrovės ir Lošėjo 1 punkte nustatyta, kad šia sutartimi Bendrovė įsipareigoja Lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatyta tvarka, o Lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatytos nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių. Nuotolinio lošimo sutartyje yra įrašytos abi Lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos, esančios tiek SEB banke, tiek Skrill mokėjimo sąskaitoje, kurią jis naudojo nuo 2021 m. vasario 6 d. Lošėjas išreiškė valią pervesti gautus laimėjimus į Skrill mokėjimo sąskaitą.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lošėjas, remdamasis ALĮ 205 straipsnio 2 dalimi, Nuotolinio lošimo sutartimi ir Reglamento 11 punktu, turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog Bendrovė įvykdys savo įsipareigojimą išmokėti nuotolinių lošimų laimėjimus į jo pasirinktą Skrill mokėjimo sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar minėta Lošėjui priklausanti mokėjimo sąskaita yra susietina su Lošėjo atliktais statymais ir gautais laimėjimais, t. y. būtent ALĮ 205 straipsnio 2 dalis įpareigojo lošimo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervesti į tą mokėjimo sąskaitą, į kurią lošėjas prašo pervesti. Tai reiškė, kad Lošėjui konkrečiai nurodžius, į kokią mokėjimo sąskaitą jis pageidauja gauti nuotolinių lošimų laimėjimus, ALĮ 205 straipsnio 2 dalis turi prioritetą prieš ALĮ 205 straipsnio 4 dalį.
25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nebuvo jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
V.
27. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas pareiškėjo UAB „Baltic Bet“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.
28. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė šiais argumentais:
28.1. Teismas Nutartyje neanalizavo ALĮ 205 straipsnio 4 dalies ir visiškai neargumentuotai jos netaikė bei neišsprendė ALĮ 205 straipsnio 2 dalies ir ALĮ 205 straipsnio 4 dalies konkurencijos klausimo, t. y. nepasisakė, kokiu atveju, kuri teisės norma turėtų būti taikoma, kas lėmė, kad Nutartimi nebuvo pritaikyta ALĮ 205 straipsnio 4 dalis, nors pagal šios teisės normos dispoziciją, būtent ji turėjo būti taikoma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes.
28.1.1. Bendrovės klientas pinigines lėšas, skirtas atlikti statymus konkrečiame lošime, pervedė iš SEB banko sąskaitos, todėl Bendrovė atsisakė kliento pinigines lėšas, laimėtas šiame konkrečiame lošime, iš jo lošimų sąskaitos pervesti į kliento Skrill mokėjimo sąskaitą, t. y. į mokėjimo sąskaitą, iš kurios lošėjas neatliko statymo, dalyvaudamas konkrečiame nuotoliniame lošime. Tokį savo sprendimą Bendrovė grindė ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose laimėjimai pervedami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo. Teismas Nutartyje nusprendė, kad Bendrovė neva privalėjo vadovautis ALĮ 205 straipsnio 2 dalimi. Taigi, byloje kilo ginčas, kuri įstatymo nuostata – ALĮ 205 straipsnio 2 dalis ar ALĮ 205 straipsnio 4 dalis, šiuo konkrečiu atveju, turėjo būti taikoma, t. y. byloje kilo šių teisės normų turinio aiškinimo ir taikymo atskirties nustatymo poreikis.
28.1.2. Lošėjas turi teisę turėti ir naudoti kelias mokėjimo sąskaitas, tačiau turi teisę turėti ir naudoti tik vieną lošimų sąskaitą (ALĮ 205 str. 1 d.) . Vadinasi, jeigu ALĮ 205 straipsnio 4 dalis būtų aiškinama taip, kad joje yra nurodyta lošėjo lošimų sąskaita, ALĮ 205 straipsnio 4 dalis netektų prasmės, nes lošėjas ir taip gali turėti tik vieną lošimų sąskaitą (ALĮ 205 str. 1 d.). „closed loop“ principas tarptautinėje azartinių lošimų industrijoje yra arba (a) privalomas, arba (b) primygtinai rekomenduojamas. Bendrovė, atsisakydama pervesti laimėjimą į lošėjo Skrill mokėjimo sąskaitą, iš kurios nebuvo atliktas statymas dalyvaujant nuotoliniame lošime, kuriame lošėjas laimėjo, vadovavosi ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi, o Teismas Nutartyje nepateikė visiškai jokių motyvų, kodėl šioje situacijoje netaikytina ALĮ 205 straipsnio 4 dalis, t. y. nenurodytas absoliučiai joks argumentas, kodėl Bendrovė turėjo taikyti ALĮ 205 straipsnio 2 dalį, o ne ALĮ 205 straipsnio 4 dalį, nepateikta jokia analizė, koks yra šių dviejų teisės normų santykis, kokiais atvejais taikoma viena, o kokiais kita nuostata.
28.1.3. ALĮ 205 straipsnio 2 dalis ir ALĮ 205 straipsnio 4 dalis reglamentuoja skirtingus atvejus (pareigas). ALĮ 205 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pervesti laimėjimą tik į tą mokėjimo sąskaitą, kuri priklauso lošėjui, o ne trečiajam asmeniui. ALĮ 205 straipsnio 2 dalyje esantys žodžiai „į lošėjo nurodytą <...> mokėjimo sąskaitą“ negali būti vertinami kaip lošimų organizatoriaus pareiga laimėjimą pervesti į bet kurią mokėjimo sąskaitą, priklausančią lošėjui. Tai turi būti vertinama kaip lošėjo pareiga nurodyti mokėjimo sąskaitą. Lošėjui suteikta teisė tik pasirinkti, ar jis pageidauja laimėjimą pervesti į lošimų sąskaitą ar į mokėjimo sąskaitą. Toks aiškinimas sistemiškai (logiškai) siejasi su ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata. Priešingas aiškinimas, t. y. kad lošimų organizatorius privalo pervesti laimėjimą į bet kurią lošėjui priklausančią ir lošėjo nurodytą mokėjimo sąskaitą, prieštarautų ALĮ 205 straipsnio 4 daliai, pastaroji nuostata taptų beverte – nesuprantama, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma. ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje vartojami žodžiai „į tą pačią sąskaitą“ turėtų būti vertinami kaip reiškiantys „tą pačią mokėjimo sąskaitą“, o ne „tą pačią lošimų sąskaitą“. Tokį aiškinimą pagrindžia ALĮ 205 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad lošėjas lošimų organizatoriaus duomenų bazėje gali turėti tik vieną lošimų sąskaitą. Tai reiškia, kad lošėjas net ir norėdamas, kad laimėjimas būtų pervestas į kitą lošimų sąskaitą, to negalėtų reikalauti, nes kita lošimų sąskaita to paties lošimų organizatoriaus duomenų bazėje negali egzistuoti. Taigi, jei negali egzistuoti daugiau nei viena lošimų sąskaita, nėra prasmės ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje uždrausti laimėjimą pervesti į kitą lošimų sąskaitą. Tai reiškia, kad ALĮ 205 straipsnio 4 dalis referuojama į kitą mokėjimo, o ne lošimų sąskaitą.
28.1.4. Toks ALĮ 205 straipsnio 2 dalies ir ALĮ 205 straipsnio 4 dalies santykio aiškinimas atitinka ir „closed loop“ principą, kuris taikomas atliekant laimėjimų išmokėjimus, siekiant užkardyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes. Būtent šis principas ir yra įtvirtintas ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje. Bendrovės argumentus apie „closed loop“ principą Teismas Nutartyje apskritai ignoravo – Nutartyje niekaip nepaneigė, kad toks principas negali būti taikomas, taip pat nepaneigė, kad jis įtvirtintas ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje.
28.1.5. ALĮ 205 straipsnio 4 dalis negali būti formuojama kaip dispozityvaus taikymo taisyklė. Šios teisės normos aiškinimas negali būti grindžiamas taisykle, pagal kurią nuotolinio lošimo organizatorius tarsi kiekvienu konkrečiu atveju gali ir turi teisę pasirinkti vadovautis ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi ar ne. Teismų praktikoje patvirtinus tokį ALĮ 205 straipsnio 4 dalies aiškinimą būtų iš esmės paneigtas jos imperatyvus ir įpareigojantis pobūdis bei sukurtas ydingas teisinis precedentas, suteikiantis galimybę nuotolinio lošimo organizatoriui pasirinktinai vadovautis arba nesivadovauti šia teisės norma. Todėl Bendrovė, vadovaudamasi ALĮ 205 straipsnio 4 dalimi privalėjo nuotolinio lošimo laimėjimą pervesti tik į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo.
28.2. Pagal ALĮ 205 straipsnio 2 dalies ir ALĮ 205 straipsnio 4 dalies teisės normų turinį bei paskirtį, Teismas byloje nagrinėtiems materialiniams teisiniams santykiams privalėjo taikyti ALĮ 205 straipsnio 4 dalį, o ne 205 straipsnio 2 dalį, o to nepadaręs, atliko esminį materialiosios teisės normos taikymo pažeidimą, nes teisiniams santykiams buvo pritaikyta neteisinga teisės norma. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės elgesys atitiko ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje, t. y. teisės normoje, kurios esminį taikymo pažeidimą atliko Teismas Nutartyje, įtvirtintą elgesio modelį (Bendrovė atsisakė pervesti lošėjo laimėjimą į sąskaitą, iš kurios lošėjas neatliko statymo, dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo), jeigu būtų pritaikyta teisinga materialinė teisės norma, Bendrovė nebūtų laikoma pažeidusia ALĮ reikalavimus. Be to, tokia teismo teisės taikymo klaida ir jos pagrindu kuriamas teisės taikymo precedentas daro itin neigiamą įtaką ir viešajam interesui, nes silpnina pinigų plovimo ir teroristų veiklos finansavimo prevenciją, paneigdama ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą „closed loop“ principą kaip vieną iš prevencijos priemonių. Visi šie argumentai pagrindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo teisinio pagrindo egzistavimą.
29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutinka.
30. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas prašyme išdėstė savo subjektyvų vertinimą dėl byloje taikyto teisinio reguliavimo, nepagrįsdamas šio prašymo objektyviais įrodymais ir neįrodęs klaidingų materialiosios teisės normų taikymo faktų, kaip to reikalaujama pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Prašyme išdėstytais teiginiais pakartojami skunduose išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime atsakyta, arba reiškiamas nesutikimas su atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, kitaip interpretuojamos teisės aktų nuostatos. Tarnyba mano, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nurodytais pagrindais yra nepagrįstas, nes ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad išnagrinėtoje byloje būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V
I.
31. Pareiškėjas UAB „Baltic Bet“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį).
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.
33. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023).
34. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).
35. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą nagrinėti bylą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
36. Vadinasi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
37. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).
38. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).
39. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Tarnyba konstatavo du ALĮ pažeidimus – ALĮ 18 straipsnio 1 dalies (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą) bei ALĮ 205 straipsnio 2 dalies pažeidimą (nepervedimas pinigų į lošėjo pasirinktą sąskaitą). Prašyme atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu išskiriamas netinkamas ALĮ 205 straipsnio 2 dalies taikymas (taigi, jau vien dėl šios aplinkybės sprendimas neteisėtu galbūt galėtų būti tik iš dalies (žr. nutarties 39 p.). Tvirtinama, jog pagal faktines bylos aplinkybes teisinis kvalifikavimas turėjo būti pagal ALĮ 205 straipsnio 4 dalį.
41. ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi pinigų nepervedimo metu) buvo nurodyta, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą. Nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos.
42. ALĮ 205 straipsnio 4 dalyje buvo sakoma, kad nuotoliniuose lošimuose laimėjimai pervedami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo.
43. Taigi įstatymų leidėjas ALĮ 205 straipsnio 1 ir 4 dalyse sureguliavo situaciją, kaip turi būti atliekami statymai ir, lošėjui laimėjus, kur pervedama laimėta pinigų suma.
44. Tuo tarpu ALĮ 205 straipsnio 2 dalis apsprendžia lošėjo laimėtos sumos išsimokėjimą / išloštų pinigų gavimą – nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu – į lošėjo nurodytą jam priklausančią mokėjimo sąskaitą. Lošėjui, įstatymų leidėjo valia, suteikiama teisė pasirinkti į kurią mokėjimo sąskaitą pastarasis norėtų gauti ir galėtų disponuoti laimėtais nuotoliniame lošime pinigais.
45. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Reglamento 11 punkte: lošėjas turi teisę bet kuriuo metu išsimokėti lošėjo lošimų sąskaitoje esančius pinigus Bendrovės interneto tinklapyje numatytais būdais negrynaisiais pinigais į lošėjo mokėjimo sąskaitą. Lošėjas, norėdamas išsimokėti negrynuosius pinigus, lošėjo paskyroje turi pasirinkti norimą išmokėti pinigų sumą, išmokėjimo būdą (lošėjo mokėjimo sąskaitą, į kurią turi būti atliktas išmokėjimas) ir patvirtinti išmokėjimą.
46. Toks aiškinimas, kuris sietinas su lošėjo teise pasirinkti jam priklausančią mokėjimo sąskaitą laimėjimui gauti, grįstinas sisteminiu ALĮ bei Reglamento aiškinimu. Proceso atnaujinimo klausimą sprendžianti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai administracinę bylą Nr. eA-428-662/2024 bei joje išdėstytai pozicijai dėl teisinio kvalifikavimo fiksuotų faktinių aplinkybių kontekste.
47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės pateikia savo subjektyvų vertinimą dėl byloje taikyto teisinio reguliavimo ir įrodymų vertinimo, siekia pakartotinai peržiūrėti bylą. Tačiau vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-602-8/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015). Tikrinamu atveju teisėjų kolegijai akivaizdžių abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo nekyla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė aiškių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024 aptartu proceso atnaujinimo pagrindu (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.) – nebuvo nustatyta tam reikalingų sąlygų visuma (žr. nutarties 37 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-428-662/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Bet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Bet“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius