Civilinė byla Nr. e2A-306-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00314-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilumos šaltinis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilumos šaltinis“ 257 004 Eur delspinigius už 12 kalendorinių dienų vėlavimą atlikti sutartyje numatytus projektavimo ir rekonstravimo darbus, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. vasario 5 d. su atsakove sudarė rangos sutartį dėl šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 91225 iki ŠK 91230 ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbų (toliau – Sutartis). Sutartis buvo sudaryta ieškovei įvykdžius viešojo pirkimo „Šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 91225 iki ŠK 91230 ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbai“ procedūras. Pažymėjo, kad Sutarties specialiosios dalies 5.1.2 punkte nurodyta, jog projektavimo ir rekonstravimo darbai turėjo būti užbaigti 2019 m. rugsėjo 1 d., o faktiškai buvo užbaigti 2019 m. spalio 15 d., t. y. vėluojant 44 kalendorines dienas.
3. Ieškovė pripažino, kad atsakovė pagrįstai, t. y. ne dėl savo kaltės, vėlavo atlikti projektavimo ir rekonstravimo darbus 32 kalendorines dienas, tačiau atsakovė nepagrįstai vėlavo atlikti Sutartyje numatytus projektavimo ir rekonstravimo darbus 12 kalendorinių dienų. Dėl to, remiantis Sutarties specialiosios dalies 5.8 punkto nuostatomis, atsakovė turi mokėti ieškovei 2 proc. bendros Sutarties vertės, nurodytos Sutarties 2.3 punkte, dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o tai sudaro 257 004 Eur (1 070,850 Eur x 0,02 procentai x 12 kalendorinių dienų = 257 004 Eur).
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės pasiūlytas ir Sutartyje įtvirtintas darbų atlikimo terminas yra realus ir įvykdomas, todėl yra aktualus netesybų (delspinigių) už praleistą terminą dydžio proporcingumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos aiškiai per didelės. Sumažinti netesybas galima tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
5. Ieškovės teigimu, proporcingomis laikytinos tokios netesybos, kurios atitinka ieškovo patirtus nuostolius dėl praleisto darbų atlikimo termino. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo (toliau – PAVETPPSPSĮ) 112 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta alternatyvi sankcija už viešojo pirkimo sutarties sudarymą, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus – iki 10 procentų viešojo pirkimo sutarties vertės bauda, skiriama viešųjų pirkimų principus pažeidusiam perkančiajam subjektui. Situacija, kai atsakovė, vykdydama viešojo pirkimo sutartį, praleidžia pasiūlytą darbų atlikimo terminą, dėl kurio įgijo pranašumą ir laimėjo pirkimą, gali būti traktuojama kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Minimaliai proporcingos savo dydžiu netesybos, be kitų ieškovės patirtų nuostolių dėl praleisto darbų atlikimo termino, laikytinos analogiškomis maksimaliam alternatyvios sankcijos dydžiui – 10 procentų Sutarties vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl skirtingo termino, nulėmusio vėlesnę atsakovės darbų pabaigą pagal šalių sudarytą Sutartį, vertinimo. Pažymėjo, kad atsakovė darbus turėjo pradėti 2019 m. birželio 17 d., tačiau ne dėl jos kaltės statybos leidimą gavo tik 2019 m. liepos 18 d., t. y. praėjus 32 kalendorinėms dienoms po darbų pradėjimo termino.
8. Teismas nesutiko, kad dėl ieškovės kaltės atsakovės pavėluotai gautas statybos leidimas lemia rangos darbų termino pratęsimą tik ieškovės nurodytomis 32 dienomis. Pažymėjo, kad atsakovė 2019 m. kovo 25 d. pateikė parengtą rekonstrukcijos projektą sklypo, kurį kerta rekonstruojami šilumos tinklai, valdytojui UAB „MC turtas, tačiau UAB „MC turtas“ išreiškė nesutikimą su parengtu projektu. Ieškovė apie atsakovės patirtus trukdymus vykdyti Sutartį buvo informuota 2019 m. kovo 26 d., tačiau į UAB „MC turtas“ dėl sutikimo suteikimo atsakovei kreipėsi 2019 m. gegužės 17 d., dėl to atsakovė sutikimą dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo iš UAB „MC turtas“ gavo 2019 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus 53 dienoms nuo atsakovės kreipimosi į UAB „MC turtas“ dėl sutikimo su teikto projekto sprendiniais. Atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis sudaryta 2019 m. vasario 5 d., o rangos darbų atlikimo data 2019 m. rugsėjo 1 d., teismas konstatavo, jog 53 kalendorinių dienų laikotarpis turėjo esminę reikšmę Sutarčiai vykdyti, nes per pastarąjį laikotarpį atsakovė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių negalėjo tinkamai pasiruošti vykdyti rangos darbus ir gauti visų rangos darbams įvykdyti būtinų leidimų, kaip tai numatyta techninės specifikacijos 2.1.11 punkte.
9. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog atsakovė dėl ieškovės kaltės statybos leidimą gavo 2019 m. liepos 18 d., tačiau dokumentai, leidžiantys atsakovei įgyvendinti statinio projektą, buvo gauti tik 2019 m. liepos 31 d., iš Vilniaus miesto savivaldybės gavus leidimą aptverti, kasti, kuriuo nustatyta darbų pradžia – 2019 m. rugpjūčio 8 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pradėti darbus atsakovė galėjo ne 2019 m. liepos 18 d., kaip tvirtina ieškovė, bet 2019 m. rugpjūčio 8 d.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, sudarydama iš viešojo pirkimo kylančią rangos sutartį, nebuvo prisiėmusi pareigų, susijusių su UAB „MC turtas“ keliamais reikalavimais, todėl atsakomybė už nuostolius, kurių atsakovė nenumatė ir protingai negalėjo numatyti Sutarties sudarymo metu, atsakovei negali kilti.
11. Teismo vertinimu, atsakovei ne dėl savo kaltės neturėjus galimybės vykdyti Sutarties laikotarpį, apimantį 53 dienas, būtent šiuo laikotarpiu ir turėjo būti pratęstas galutinis Sutarties darbų įvykdymo terminas, darbų atlikimo terminą nustatant iki 2019 m. spalio 24 d. Įvertinęs, kad atsakovė rangos darbus įvykdė 2019 m. spalio 15 d. teismas laikė, jog atsakovė savo prievolę įvykdė tinkamai. Neįrodžius atsakovės kaltės, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti netesybų, todėl ieškininius reikalavimus atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją bei žemės sklypo detaliojo plano kopiją. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta itin reikšminga aplinkybė – UAB „MC turtas“ žemės sklypui, kurį kirto rekonstruojami inžineriniai tinklai, buvo nustatytas servitutas, kuris suteikia teisę atlikti šilumos tinklų rekonstravimo darbus be atskiro UAB „MC turtas“ sutikimo. Byloje nėra ginčo, kad inžineriniai tinklai kerta UAB „MC turtas“ teritoriją, taip pat tiek ieškovė, tiek atsakovė bei pirmosios instancijos teismas pripažįsta, jog rekonstravimo darbai vėlavo dėl to, kad atsakovė laukė UAB „MC turtas“, kaip žemės sklypo valdytojo, sutikimo. Tačiau atsakovė neįvertino, kad tokio sutikimo gauti nereikėjo. Faktas, kad UAB „MC turtas“ sutikimo nereikėjo ieškovei žinomas nebuvo, todėl ji buvo suklaidinta atsakovės veiksmais. Ieškovė, dėl atsakovės suklaidinimo, ne tik ėmėsi papildomų veiksmų, tačiau patyrė papildomų išlaidų – UAB „MC turtas“ reikalavimų, nesusijusių su projektiniais sprendiniais, įvykdymas (šilumos kamerų sutvarkymas) ieškovui kainavo 27 321,62 Eur , kurie vertintini kaip ieškovės patirti nuostoliai.
12.2. Atsakovė neįvertino, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Įstatymas) bei poįstatyminis aktas UAB „MC turtas“ įpareigoja leisti atlikti inžinerinių tinklų rekonstravimo darbus. Atsakovei šių aplinkybių neįvertinus, darbų vėlavimas kilo išimtinai dėl jos neveikimo, neapdairumo ir kaltės. Be to, atsakovė yra profesionali rangovė, kuri įsipareigojo ne tik atlikti rangos, bet ir projektavimo darbus. Dėl to būtent atsakovei kilo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai bei atsakyti už visus leidimus, reikalingus vykdyti įsipareigojimus pagal techninę specifikaciją.
12.3. Ieškovė taip pat pažymi, kad UAB „MC turtas“ atsisakius derinti projektinius sprendinius, atsakovė, ignoruodama Sutarties techninės specifikacijos 2.1.1 punktu prisiimtus įsipareigojimus, problemos sprendimą perleido ieškovei. Per visą laikotarpį nuo UAB „MC turtas“ atsisakymo iki ieškovės sutikimo pateikimo atsakovė nesiėmė visiškai jokių veiksmų. Toks elgesys yra nesuderinamas su pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis. Ieškovės įsitikinimu, net ir vertinant, kad UAB „MC turtas“ sutikimas buvo būtinas, darbai privalėjo būti pradėti ne vėliau kaip gavus statybos leidimą (2019 m. liepos 18 d.). Nepaisant to, atsakovė faktiškai rekonstravimo darbus pradėjo vykdyti tik 2019 m. rugpjūčio 8 d.
12.4. Nurodo, kad Sutarties galiojimo bei darbų vykdymo terminas pratęstas nebuvo, todėl ieškovė teisėtai bei pagrįstai skaičiavimo delspinigius. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų raštu susitariusius dėl Sutarties bei darbų termino pratęsimo. Atsakovė laiku neinformavo ieškovės apie numatomą vėlavimą, nesikreipė dėl Sutarties terminų pratęsimo, t. y. neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti.
12.5. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad viešojo pirkimo metu gauti pasiūlymai buvo vertinti ne pagal mažiausią kainą, bet pagal kainos ir kokybės santykį, vertinant pasiūlymo kainos, projektavimo ir rekonstravimo darbų atlikimo termino ir Sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimo kriterijus, t. y. atsakovė pati pasiūlė projektavimo ir rekonstravimo darbus, numatytus Sutartyje, atlikti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Tiek viešojo pirkimo dėl Sutarties sudarymo sąlygose, tiek pačioje Sutartyje ne vieną kartą pabrėžta, kad projektavimo ir rekonstravimo darbų atlikimo terminas yra esminė sąlyga, kuri negalės būti pažeista. Projektavimo ir rekonstravimo darbų terminas buvo tiesiogiai susietas su 2019 / 2020 m. šildymo sezono pradžia Vilniaus mieste. Būtent todėl ieškovė ir pasirinko tokį viešojo pirkimo procedūros organizavimo būdą, kuriame vertinama ne tik kaina, bet ir pasiūlytas darbų atlikimo terminas, kadangi negalėdamas pilna apimtimi prognozuoti, kada prasidės šildymo sezonas Vilniaus mieste, ieškovė siekė maksimaliai sutrumpinti vamzdynų montavimo (rekonstravimo) darbų terminus, kad jų nereiktų vykdyti šildymo sezono metu, jei jis prasidėtų anksčiau.
12.6. Be to, Sutartyje nustatytas delspinigių dydis buvo skelbiamas viešai. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir faktiškai susipažino su pirkimo dokumentais, įskaitant ir Sutarties sąlygas. Jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio pasiūlymų pateikimo metu ir (ar) vykdant Sutartį nereiškė. Sutarties termino specifiškumas, susiejant jį su šildymo sezono pradžia bei pasiūlymų vertinimo kriterijumi lemia, kad Sutarties specialiosios dalies 5.8 punkte numatytas delspinigių dydis negali būti mažinamas.
12.7. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir kurį kerta inžineriniai tinklai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto išrašą bei detalųjį planą, kurie patvirtina, kad žemės sklypui buvo nustatytas servitutas.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šilumos šaltinis“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
13.1. Ieškovė grindžia savo skundą ta aplinkybe, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta, jog UAB „MC turtas“ žemės sklypui, kurį kirto rekonstruojami inžineriniai tinklai, buvo nustatytas servitutas, kuris suteikia teisę atlikti šilumos tinklų rekonstravimo darbus be atskiro UAB „MC turtas“ sutikimo“ ir apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus susijusius su ja. Tačiau tokia aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinta ir nagrinėta apskritai, kadangi ieškovė šia aplinkybe nesirėmė proceso pirmosios instancijos teisme metu. Dėl šios priežasties ji negali būti ir apeliacijos dalyku / pagrindu.
13.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui neteikė prašomų prie bylos prijungti papildomų įrodymų, jais negrindė savo pozicijos nei pateiktame ieškinyje, nei ieškinį palaikydamas teisme proceso pirmojoje instancijoje metu, nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą. Atsakovės vertinimu, ieškovė teikdama naujus įrodymus ir išimtinai jais grįsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, siekia pakeisti savo pateiktą poziciją ieškinyje ir naujo bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje, o ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo patikrinimo.
13.3. Atsakovė, sudarydama iš viešojo pirkimo kylančią Sutartį, nebuvo prisiėmusi pareigų susijusių su UAB „MC turtas“ keliamais reikalavimais, todėl atsakomybė už nuostolius, kurių atsakovė nenumatė ir protingai negalėjo numatyti Sutarties sudarymo metu, atsakovei negali kilti. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „MC turtas“ reikalavimas nebuvo susijęs su atsakovės vykdomu rekonstrukcijos projektu ir atsakovė nebuvo prisiėmusi jokių pareigų susijusių su UAB „MC turtas“ reikalavimu, į tai, jog šis reikalavimas atsakovei tapo žinomas tik 2019 m. kovo 26 d. ir nedelsiant (tą pačią dieną) buvo perduotas ieškovei, darytina išvada, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo yra nepagrįsti.
13.4. Ieškovė netinkamai interpretavo galimą darbų pradžios momentą, kadangi darbų pradžią ji siejo su statybos leidimo gavimu, kas yra iš esmės klaidinga. Atsižvelgiant į tai, kad darbai vykdomi po žeme, jie negalėjo būti pradėti, kol negautas statybų leidimas ir leidimas kasimo darbams. Kreiptis dėl leidimo kasimo darbams galima tik gavus statybą leidžiantį dokumentą. Leidimas kasimo darbams buvo gautas vėliau dėl pačios ieškovės delsimo sutikti su UAB „MC turtas“ iškeltomis sąlygomis, o darbai faktiškai galėjo būti pradėti vykdyti tik nuo leidime kasimo darbams nurodytos datos – 2019 m. rugpjūčio 8 d.
13.5. Priešingai nei teigia ieškovė, darbų termino pratęsimas buvo suderintas tiek žodžiu, tiek raštu. Atsakovė reaguodama į ieškovės pateiktą raštą dėl delspinigių skaičiavimo, 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu išdėstė darbų pagal Sutartį įvykdymo vėlavimo priežastis ir pateikė prašymą rekonstravimo darbų terminą pratęsti iki 2019 m. spalio 20 d. Sutarties pratęsimas iki 2019 m. spalio 20 d. buvo objektyviai būtinas, kadangi projekte taip pat buvo numatyta, kad darbams atlikti yra būtinos 11 savaičių. Kartu su prašymu pratęsti Sutarties terminą, ieškovei buvo pateiktas ir atnaujintas darbų grafikas. Šis grafikas buvo suderintas su ieškove žodžiu, o 2019 m. spalio 1 d. buvo patvirtintas ir ieškovės projektų valdymo skyriaus projektų inžinierės parašu.
13.6. Atsakovės manymu, Sutartimi nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, kadangi net tariamas 12 dienų vėlavimas, už kurį ieškovė reikalauja priskaičiuotų delspinigių, sudaro 257 004 Eur, kas sudaro net 24 procentus bendros Sutarties vertės (įskaitant mokesčius). Atsakovė pateikė net 273 000 Eur naudingesnį pasiūlymą ieškovei nei konkurso antrosios vietos laimėtojas ir projektą už nustatytą kainą įvykdė. Svarbu pažymėti, kad būtent kaina buvo esminis kriterijus lėmęs, tai, jog atsakovė laimėjo konkursą, kadangi už šį kriterijų gavo net 85 balus, t. y. net 20,04 balo daugiau nei antrosios vietos nugalėtojas UAB „Alvora“. Atsakovė taip pat pažymi ir tai, kad atrankos kriterijų svoris (reikšmė) šiame konkrečiame viešajame pirkime leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog rangos darbų atlikimo terminas nebuvo esminis kriterijus renkantis rangovą, kadangi už terminą galutiniame įvertinime buvo galima surinkti vos 10 balų, kurie sudaro ne daugiau 10 procentų galutinio įvertinimo.
13.7. Atsakovė taip pat nurodo, kad servitutu ji negalėjo pasinaudoti, o buvo būtinas UAB „MC turtas“ sutikimas. Įstatymų nuostatos, taip pat šalių sutartiniai įsipareigojimai liudija, kad atsakovė privalėjo suderinti projektą su visomis trečiosiomis šalimis, kurių teisėms ir pareigoms įtakos gali turėti projekto įgyvendinimas, tame tarpe ir UAB „MC turtas“, kadangi dalis rekonstrukcijos darbų buvo atliekami būtent šios įmonės valdomoje teritorijoje. Sutarties 7.2.5 punktas aiškiai nustato, kad to neatlikus, visos neigiamos pasekmės atitenka būtent atsakovei. Be to, UAB „MC turtas“ sutikimas buvo būtinas ir todėl, kad nustatyto žemės sklypo servituto nepakako vykdomiems rekonstrukcijos darbams. Byloje nustatyta, kad UAB „MC turtas“ atsisakė pritarti projektui, dėl to atsirado akivaizdi konfliktinė situacija, kurią išspręsti galėjo tik ieškovė, kuri konfliktinę situaciją su UAB „MC turtas“ sprendė 53 dienas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo bei apeliacijos ribų
15. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir kurį kerta inžineriniai tinklai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto išrašą bei detalųjį planą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, todėl UAB „MC turto“ sutikimo nereikėjo, o atsakovė darbus vėlavo atlikti dėl savo neapdairumo, neveikimo bei kaltės. Ieškovės įsitikinimu, šie įrodymai turi esminę reikšmę ginčo baigčiai bei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
16. CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliaciniame procese priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui išlygų pasisako, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės naujai pateiktais įrodymais, nustatė, kad ieškovė jais įrodinėja skunde nurodomą aplinkybę, jog statybos leidimui gauti UAB „MC turtas“ sutikimas nebuvo būtinas, tvirtindama, kad inžineriniai tinklai jau buvo nutiesti UAB „MC turtas“ valdomame žemės sklype, kuriam nustatytas servitutas. Pažymėtina, kad ieškovė šiuos argumentus pateikė tik apeliaciniame skunde. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesirėmusi šio pobūdžio aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme ieškovė negali jomis remtis apeliaciniame skunde, kadangi esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
19. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentų dėl sutikimo iš UAB „MC turtas“ gavimo nebūtinumo negalėjo įvertinti, šie apeliacinio skundo argumentai apeliaciniame procese taip pat neaptartini. Atsižvelgiant į tai, ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti, kaip nesusijusius su pirmojoje instancijoje nagrinėtais klausimais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį, t. y. nepagrįstai vėlavo atlikti Sutartyje numatytus projektavimo ir rekonstravimo darbus, ko pasėkoje privalo sumokėti Sutartyje numatytus delspinigius.
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovės kaltė dėl Sutarties neįvykdymo joje nustatytu laiku neįrodyta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė ne dėl savo kaltės neturėjo galimybės vykdyti Sutarties.
22. Ieškovė nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad atsakovė ignoravo Sutarties techninės specifikacijos 2.1.1 punkte prisiimtus įsipareigojimus, nes UAB „MC turtas“ atsisakius derinti projektinius sprendinius, problemos sprendimą perleido ieškovei ir per visą laikotarpį nuo UAB „MC turtas“ atsisakymo iki ieškovės sutikimo pateikimo nesiėmė jokių veiksmų. Be to, ieškovės įsitikinimu, darbai privalėjo būti pradėti ne vėliau kaip gavus statybos leidimą, t. y. 2019 m. liepos 18 d., tačiau atsakovė faktiškai rekonstravimo darbus pradėjo vykdyti tik 2019 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovė taip pat pažymi, kad Sutarties galiojimo bei darbų vykdymo terminas pratęstas nebuvo, todėl delspinigiai buvo skaičiuojami teisėtai.
23. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
24. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pagal Sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu su ieškove įsipareigojo atlikti šilumos tiekimo tinklų projektavimo ir rekonstravimo darbus iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties specialiosios dalies 5.1.2 punktas). Iš byloje esančio šalių suderinto darbų detalizavimo plano matyti, kad darbai turėjo būti pradėti 2019 m. birželio 17 d. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė statybos leidimą gavo 2019 m. liepos 18 d. Ieškovė pripažino, kad statybos leidimas gautas pavėluotai (32 kalendorinėmis dienomis) ne dėl atsakovės neveikimo.
26. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės reikalavimus įrodinėja, kad ji negalėjo pradėti darbus 2019 m. birželio 17 d. iš esmės dėl to, jog 2019 m. kovo 26 d. UAB „MC turtas“, kuri nuomos pagrindais valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį kerta rekonstruojami šilumos tinklai, išreiškė nesutikimą su parengtu projektu, nes projekte nebuvo numatyta kaip bus sutvarkyta antžeminė šilumos kamera, kuri stovi UAB „MC turtas“ nuomojamoje teritorijoje. Atsakovė tą pačią dieną informavo ieškovę apie atsiradusias kliūtis, tačiau ieškovė sprendimą dėl UAB „MC turtas“ sąlygų įvykdymo priėmė tik 2019 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus 53 kalendorinėms dienoms.
27. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šis terminas apimantis 53 kalendorines dienas, kuomet atsakovė negalėjo vykdyti Sutarties, yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atsakovės atsakomybės už termino praleidimą buvimo (nebuvimo). Nors ieškovė skunde nurodo, kad atsakovė per visą šį 53 kalendorinių dienų laikotarpį (nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.) nesiėmė visiškai jokių veiksmų ir problemos sprendimą perleido ieškovei bei tokį atsakovės elgesį vertina kaip nesuderinama su pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, tačiau teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė Sutartimi būtų prisiėmusi pareigas susijusias su UAB „MC turtas“ iškeltais reikalavimais. Antra, ieškovė tvirtindama, kad atsakovė minėtu laikotarpiu nesiėmė jokių veiksmų, nenurodo kokių veiksmų ji privalėjo imtis, siekdama, jog UAB „MC turtas“ sutiktų su parengtu projektu. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė prieš Sutarties pasirašymą buvo informuota apie galimybę susidaryti tokiai situacijai ar su ja buvo tartasi dėl situacijos sprendimo. Atsižvelgiant į tai ir nesant į bylą pateikta priešingų įrodymų, nėra pagrindo pripažinti ieškovės teiginius pagrįstais bei spręsti, kad atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Dėl išdėstyto, atsakovės Sutarties nevykdymas laikotarpiu, kuomet vesti derybas su UAB „MC turtas“ galėjo tik ieškovė, negali būti pripažintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė darbų pradžią sieja su statybos leidimo gavimu, t. y. 2019 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradėti darbus atsakovė galėjo ne 2019 m. liepos 18 d., bet 2019 m. rugpjūčio 8 d. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
29. Byloje nustatyta, kad darbų pradžiai be kita ko buvo reikalingas ne tik statybos leidimas, bet ir leidimas kasimo darbams Vilniaus mieste vykdyti. Atsakovė, tik gavusi statybos leidimą, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-1419 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklėmis, galėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijos skyrių dėl leidimo kasimo darbams išdavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyrius 2019 m. liepos 31 d. išdavė leidimą kasimo darbams vykdyti bei suteikė teisę vykdyti darbus nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tokią prievolę atsakovei nustato ir Sutarties techninės specifikacijos 2.1.11 punktas, t. y. atsakovė iki statybos darbų pradžios įsipareigojo gauti leidimus žemės kasimo darbams, eismo apribojimui, kitų inžinerinių komunikacijų ir želdinių, trukdančių darbui, iškėlimui (perklojimui, persodinimui ir pan.), archeologiniams tyrinėjimams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad darbai galėjo būti pradėti vykdyti tik gavus statybos leidimą ir leidimą kasimo darbams, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d.
30. Ieškovė taip pat nurodo, kad šiuo atveju Sutarties galiojimo bei darbų vykdymo terminas nebuvo pratęstas, todėl ji pagrįstai skaičiavo delspinigius.
31. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys bendravo elektroniniais laiškais. 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė, reaguodama į ieškovės pateiktą raštą dėl delspinigių skaičiavimo, išdėstė darbų pagal Sutartį įvykdymo vėlavimo priežastis bei pateikė prašymą darbų terminą pratęsti iki 2019 m. spalio 20 d. Kartu su šiuo prašymu ieškovei buvo pateiktas ir atnaujintas darbų grafikas, kurį 2019 m. spalio 1 d. patvirtino ieškovės projektų valdymo skyriaus projektų inžinierė J. I. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad atsakovė nesikreipė dėl Sutarties terminų pratęsimo, neinformavo apie numatomą vėlavimą, laikytini nepagrįstais, nes juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai.
32. Kaip jau minėta, byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad 53 kalendorinių dienų laikotarpis turėjo esminę reikšmę Sutarčiai vykdyti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent 53 kalendorinėmis dienomis turėjo būti pratęstas ir galutinis Sutarties darbų įvykdymo terminas, darbų atlikimo terminą nustatant iki 2019 m. spalio 24 d. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir laiko ją pagrįsta.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, sudariusi su ieškove Sutartį, darbus turėjo atlikti per 11 savaičių. Pagal 2019 m. spalio 1 d. suderintą darbų grafiką darbai turėjo būti atlikti per 12 savaičių, tačiau atsakovė darbus baigė per 10 savaičių (2019 m. spalio 15 d.). Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė gavusi pritarimą iš UAB „MC turtas“ delsė ar nerūpestingai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Priešingai, byloje įrodyta, kad atsakovė veikė operatyviai, tačiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, ne dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės veiksmais ar klaidomis, Sutarties įvykdymo terminas buvo sutrumpintas net 53 kalendorinėmis dienomis, to pasėkoje darbų pradžia buvo nukelta į vėlesnį laikotarpį. Akivaizdu, kad nusikėlus darbų pradžiai, turėjo būti atitinkamai pratęstas ir darbų įvykdymo terminas. Nustačius šias aplinkybes ir ieškovei jų nepaneigus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir spręsti, jog ji nepagrįstai nustatytu terminu neįvykdė šalių sudarytos Sutarties.
34. Ieškovė taip pat pažymi, kad Sutarties įvykdymo bei darbų užbaigimo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga, o vertinant gautus pasiūlymus buvo atsižvelgiama į darbų atlikimo terminą. Be to, Sutarties specialiosios dalies 5.8 punkte nurodyti padidinti delspinigiai yra išimtinai susieti tik su vienu pažeidimu – projektavimo ir rekonstravimo darbų atlikimo galutinio termino pažeidimu, o projektavimo ir rekonstravimo darbų terminas buvo tiesiogiai susietas su šildymo sezono pradžia Vilniaus mieste.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog Sutarties įvykdymo bei darbų užbaigimo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, tokius ieškovės argumentus paneigia į bylą, jos pačios pateiktas tiekėjų pasiūlymų atitikimo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos reikalavimams įvertinimas, iš kurio matyti kokias tiekėjų pasiūlymų dalis ieškovė vertino, nustatydama laimėtoją, bei kokią reikšmę vertinimui turėjo kaina, terminas bei darbuotojų atlyginimų dydis. Iš pateikto įrodymo matyti, kad didžiausia reikšmę sudarė kainos pasiūlymas (apie 85 proc.), vėliau darbų atlikimo terminas (10 proc.) ir darbuotojams mokamas atlyginimas (5 proc.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent kaina buvo esminis kriterijus lėmęs, jog atsakovė laimėjo pirkimą, nes už šį kriterijų ji gavo net 85 balus. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės argumentai dėl to, jog tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagrindinis kriterijus buvo sutarties įvykdymo terminas, yra nepagrįsti.
36. Ieškovė taip pat nurodo, kad Sutartyje nustatytas delspinigių dydis buvo skelbiamas viešai, o atsakovė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio pasiūlymų pateikimo metu ir (ar) vykdant Sutartį nereiškė. Be to, Sutarties termino specifiškumas, susiejant jį su šildymo sezono pradžia bei pasiūlymų vertinimo kriterijumi lemia, kad Sutartyje numatytas delspinigių dydis negali būti mažinamas.
37. Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Taigi, teismas, nagrinėdamas ieškovės teisę reikalauti netesybas iš atsakovės, pirmiausiai turi nustatyti, ar atsakovė tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, kadangi netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, kas suponuoja priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (netesybų) egzistavimą.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovė praleido terminą Sutarčiai įvykdyti dėl jos kaltės. Atsižvelgiant į tai, atsakovei negali kilti atsakomybė atlyginti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, apskaičiuotus pagal Sutarties 5.8 punktą. Dėl išdėstyto, nėra teisinio pagrindo ir spręsti klausimą dėl Sutartyje numatyto delspinigių dydžio pagrįstumo ir jų mažinimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
39. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
43. Atsakovė UAB „Šilumos šaltinis“ prašo priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą.
44. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,5 Eur todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,5 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašoma priteisti 3 630 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Be to pažymėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilumos šaltinis“, juridinio asmens kodas 269175840, 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Agnė Tikniūtė
Vytautas Zelianka