Administracinė byla Nr. eA-1078-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Anykščių technologijos mokyklos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Anykščių technologijos mokykla (toliau – ir Mokykla) su skundu elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 4-150 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009 vykdytojai Anykščių technologijos mokyklai, susigrąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-150), 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 4-151 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 4-590 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-151).

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis įgyvendino projektą „Anykščių žemės ūkio mokyklos mokomojo komplekso, bendrabučio bei valgyklos energetikos ūkio renovacija“ Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009 (toliau – ir Projektas), kuriam finansuoti buvo skirta 2 801 999 Lt pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį. Paskelbus viešąjį pirkimą, pareiškėjas gavo 10 pasiūlymų, tačiau visi viršijo Projektui skirtą paramos sumą. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) sutiko, kad pareiškėjas atmestų visus pasiūlymus. Pareiškėjas 2008 m. kovo 6 d. – 2008 m. kovo 7 d. visus tiekėjus, pateikusius pasiūlymus, pakvietė į neskelbiamas derybas, tačiau šių derybų metu tiekėjų pasiūlytos kainos taip pat buvo per aukštos ir viršijo Projekto biudžetą. Viešojo įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra, LVPA) pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir ŪM, Ministerija) ir LVPA neprieštarauja Projekto darbų apimčių sumažinimui. Kadangi Projekto įgyvendinimo terminas buvo 2008 m. gruodžio 31 d., o Mokykla privalėjo 2008 m. rugsėjo 1 d. pradėti mokslo metus, ji nutarė organizuoti supaprastintas neskelbiamas derybas. Į šias derybas dėl skubaus Projekto įgyvendinimo poreikio pakvietė tiekėją uždarąją akcinė bendrovę (toliau – ir UAB) „Hronas“, kuris ankstesnių neskelbiamų derybų metu pasiūlė mažiausią paslaugų ir darbų kainą. Šių supaprastintų neskelbiamų derybų metu UAB „Hronas“ pateikė pasiūlymą suteikti paslaugas ir atlikti darbus už 2 781 635,55 Lt. LVPA pritarė pateiktiems pirkimo dokumentams. Mokykla su UAB „Hronas“ 2008 m. gegužės 27 d. sudarė rangos sutartį. ŪM, LVPA ir pareiškėjas 2011 m. spalio 20 d. susitarimu nutraukė 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį ir tą pačią dieną pasirašė naują sutartį dėl 1 920 912 Lt skyrimo Projekto įgyvendinimui. Nors LVPA buvo pritarusi pirkimo dokumentams ir neskelbiamų derybų rezultatams, po kurių buvo pasirašyta rangos sutartis, 2011 m. spalio 20 d. LVPA kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išvadą dėl Projekto darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimams. Tarnyba 2011 m. lapkričio 17 d. raštu informavo LVPA ir pareiškėją, kad pasirinktas pirkimo būdas pagal VPĮ 86 straipsnio 7 dalies 4 punktą neatitinka reikalavimų, o sprendimas kviesti į derybas tik vieną tiekėją pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, pareiškėjas neužtikrino VPĮ 19 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi. LVPA tik 2012 m. liepos 16 d. raštu pateikė pažeidimo tyrimo išvadą. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2012 m. rugpjūčio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 4-786, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 477 714,19 Lt, ir įsakymą Nr. 4-787, kuriuo nustatyta, kad Projektui finansuoti skiriama iki 1 439 356,91 Lt. Šiuos įsakymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panaikino, nurodant, kad ŪM privalo atlikti savarankišką padaryto pažeidimo vertinimą ir nuspręsti, kiek yra pagrįsta įgyvendinančios institucijos pažeidimo tyrimo išvada. Teigė, kad skundžiami įsakymai yra analogiški anksčiau LVAT panaikintiems įsakymams, jie neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes nenurodyti motyvai, kodėl yra laikoma, kad pareiškėjas netinkamai vykdė viešuosius pirkimus, kokiais konkrečiais veiksmais pažeistos VPĮ nuostatos. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad visas pirkimo procedūras ir pirkimo dokumentus pareiškėjas derino su LVPA ir Tarnyba, laiku ir tinkamai informavo apie pirkimų rezultatus. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybių organizuoti pirkimo skelbdama konkursą, nes šiuo atveju būtų nespėjęs įgyvendinti Projekto laiku ir užtikrinti tinkamų sąlygų ugdymo proceso vykdymui, prasidėjus mokslo metams. Pažymėjo, kad organizuojant neskelbiamas supaprastintas derybas, VPĮ 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į derybas kviesti tik vieną tiekėją, todėl jis kvietė derėtis mažiausią kainą ankstesnėse derybose pateikusį tiekėją. LVPA jau prieš priimdama pažeidimo tyrimo išvadą buvo atlikusi Projekto įgyvendinimo metu vykdytų pirkimų priežiūrą ir patvirtinusi, kad pareiškėjo įgyvendinti viešieji pirkimai neprieštarauja teisės aktams. Pritarusi atliktoms pirkimo procedūroms – įgyvendinusi išankstinę pirkimų priežiūrą, LVPA gali atlikti tik paskesnę kontrolę, tikrindama projekto vykdytojo pateiktis mokėjimo prašymus ir nustatydama išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Vienu sprendimu patvirtinus, kad atliktas pirkimas yra teisėtas, o vėlesniu tos pačios institucijos sprendimu pripažinus pirkimą neteisėtu, pažeisti projekto vykdytojo teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Projekto vykdymas užtikrina viešąjį interesą ir nėra niekaip susijęs su komercinės naudos gavimu. Projektui pritaikius net 25 procentų finansinę korekciją, Mokykla patirs nepakeliamą finansinę naštą, nes Mokyklai skiriamų asignavimų dydis yra toks, kad jų nepakanka net būtiniausioms Mokyklos reikmėms ir mokinių ugdymo funkcijų vykdymo užtikrinimui. Projektas jau yra įvykdytas, visos jam skirtos lėšos yra panaudotos ir mokykla neturi grąžintinos Projekto lėšų sumos ir yra nepajėgi jos padengti.

Atsakovas Ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad skundžiami sprendimai buvo priimti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 198 punkto redakciją, galiojusią nuo 2012 m. gegužės 17 d., kuri įtvirtino, kad įgyvendinančios institucijos sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos kitos institucijos negali būti keičiama. Pažymėjo, kad ŪM nagrinėja tik LVPA sprendimus dėl pažeidimų, o ne pačius pažeidimus. Teigė, kad skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, nes iš skundžiamų sprendimų, juos skaitant kartu su LVPA sprendimu dėl pažeidimo, akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis skundžiami sprendimai yra pagrįsti. Pats pareiškėjas veikė pažeisdamas VPĮ, todėl jokių teisėtų lūkesčių negalėjo įgyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vien tai, jog įsakyme yra nuoroda į LVPA pažeidimų tyrimo išvadą, nereiškia, jog ŪM nenagrinėjo šios išvados. ŪM gali prieiti analogiškas išvadas LVPA padarytoms išvadoms ir tokiais atvejais nuoroda į LVPA išvadą yra visiškai pakankamas priimamo įsakymo motyvas. Jokie teisės aktai nedraudė pareiškėjui, sužinojus, kad jo projektą rekomenduota finansuoti, kaip atsakingam juridiniam asmeniui, pradėti rengti pirkimo dokumentus, kad sužinojus apie skirtą finansavimą, ar pasirašius projekto ir administravimo sutartį, iš karto būtų galima paskelbti apie pirkimą. Tačiau pirkimo dokumentų projektą pareiškėjas pateikė tik 2007 m. lapkričio 26 d. Gavęs LVPA atsakymą, skelbimą Tarnybai pateikė beveik po 3 savaičių, kitos pareiškėjo nurodytos datos taip pat neįrodo, kad jis dokumentus rengė ir pirkimus vykdė trumpiausiais įmanomais terminais. Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir terminus pasirinko pats pareiškėjas, t. y., jis prisiėmė atsakomybę įgyvendinti projektą numatytais terminais. LVPA raštai, kuriuose buvo išsakyta nuomonė dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, negali būti laikomi sprendimais ir nepanaikina pačios perkančiosios organizacijos atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus ir tinkamai pasirinkti pirkimo būdus. Aplinkybės, kad tiekėjai siūlė per dideles kainas bei tai, kad sutartyje buvo numatytas 2008 m. gruodžio 31 d. įgyvendinimo terminas negali būti pripažįstamos VPĮ 86 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytais įvykiais, kurių nebuvo galima numatyti, bei nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nenurodė pateisinamų priežasčių, kodėl į derybas pakvietė vienintelį tiekėją. Pabrėžė, kad sumažinus kiekius pasikeitė pirkimo objektas. Nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų. Kadangi paties pareiškėjo elgesys pažeidė teisės aktus, jis negali turėti teisėtų lūkesčių. Pažymėjo, kad įpareigojimas grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas nėra laikomas sankcija ar bauda. Kai nauda suteikta nepagrįstai, tai pateisina pareigą ją grąžinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti įvykiai nepagrindžia negalimumo darbus pirkti VPĮ nustatytais skelbiamų supaprastintų pirkimų terminais. Perkančioji organizacija yra atsakinga už pirkimo objekto apimties, jo vertės nustatymą, todėl prieš pradėdama pirkimo procedūras turėjo atlikti rinkos tyrimą ir įsivertinti būsimos pirkimo sutarties išlaidas. Sprendimas kviesti tik vieną tiekėją pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi sumažinus darbų apimtis, t. y. pakeitus pirkimo objektą ir sudarius galimybę dalyvauti ir kitiems tiekėjams, pirkimo rezultatai galėjo pasikeisti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo Mokyklos skundą patenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 4-150 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009 vykdytojai Anykščių technologijos mokyklai, susigrąžinimo“, 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 4-151 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 4-590 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti situaciją pagal projektą Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009 ir priimti naują sprendimą. Priteisė Mokyklai iš Ministerijos 75 Lt bylinėjimosi išlaidų, grąžinti Mokyklai 25 Lt žyminio mokesčio permoką.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įgyvendino Projektą, kuriam finansuoti buvo skirta 2 801 999 Lt pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį. Paskelbus viešąjį pirkimą pareiškėjas gavo 10 pasiūlymų, tačiau visi viršijo Projektui skirtą paramos sumą. Tarnyba 2008 m. vasario 26 d. raštu Nr. 4S-702 sutiko, kad Mokykla atmestų visus pasiūlymus. Pareiškėjas 2008 m. kovo 6 d. – 2008 m. kovo 7 d. visus tiekėjus, pateikusius pasiūlymus, pakvietė į neskelbiamas derybas, tačiau šių derybų metu tiekėjų pasiūlytos kainos taip pat buvo per aukštos ir viršijo Projekto biudžetą. LVPA 2008 m. gegužės 9 d. raštu Nr. R4-2678(1.10) pareiškėją informavo, kad ŪM ir LVPA neprieštarauja Projekto darbų apimčių sumažinimui. Į neskelbiamas derybas Mokykla pakvietė tiekėją UAB „Hronas“, kuris ankstesnių neskelbiamų derybų metu pasiūlė mažiausią paslaugų ir darbų kainą. Šių supaprastintų neskelbiamų derybų metu UAB „Hronas“ pateikė pasiūlymą suteikti paslaugas ir atlikti darbus už 2 781 635,55 Lt. 2008 m. gegužės 27 d. buvo pasirašyta rangos sutartis. ŪM, LVPA ir pareiškėjas 2011 m. spalio 20 d. susitarimu nutraukė 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį ir tą pačią dieną pasirašė naują sutartį dėl 1 920 912 Lt skyrimo Projekto įgyvendinimui. Tarnyba 2011 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 4S-4260 nurodė, kad Projekto vykdytojas vykdydamas pirkimą pažeidė VPĮ 86 straipsnio 7 dalies 4 punktą, 3 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 3 ir 5 dalis. LVPA 2012 m. liepos 12 d. priėmė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009/IT01, nurodydama pripažinti 477 714,19 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, taip siūlydama pritaikyti 25 proc. finansinę korekciją. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. kovo 6 d. priėmė skundžiamus įsakymus – įsakymą Nr. 4-150, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 477 714,19 Lt, ir įsakymą Nr. 4-151, kuriuo nustatyta, kad Projektui finansuoti skiriama iki 1 439 356,91 Lt.

Teismas rėmėsi Taisyklių 189 ir 1891 punktais, vertino, jog Taisyklių nuostatų analizė patvirtina, kad, priešingai nei teigia ŪM, Taisyklės jai įtvirtina pareigą nagrinėti gautą įgyvendinančios institucijos pasiūlymą, ir pastebėjus tam tikrus neatitikimus, neišnagrinėtas aplinkybes vadovautis Taisyklių 1891 punktu, o ne remtis gauta išvada kaip jai privaloma. Būtent gerojo administravimo principas įpareigoja ŪM priimant sprendimus tinkamai, atidžiai įvertinti nagrinėjamą situaciją. Teismas pabrėžė, kad galutinį sprendimą priima ŪM, todėl ji atsakinga už tinkamą situacijos išanalizavimą ir įvertinimą. LVPA pateikta pažeidimo tyrimo išvada, kaip tarpiniu dokumentu, ŪM gali remtis, tačiau privalo įvertinti jos teisėtumą ir pagrįstumą, vadinasi, turi teisę tokiai išvadai nepritarti, kreiptis dėl tikslinimo ir pan. Taisyklių 191 punkte įtvirtinta, kad „Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 1881 ir 1882 punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį.“, vadinasi, šis punktas įtvirtina ŪM teisę, bet ne pareigą sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą. Pagal aukščiau pateiktą teismo Taisyklių nuostatų išaiškinimą, matyti, kad nelogiškas atsakovo teiginys, jog ŪM yra saistoma įgyvendinančios institucijos priimamų sprendimų.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pats atsakovas pripažino, kad pažeidimo jis netyrė, pritarė LVPA pasiūlymui, nes mano, kad jis negali priimti kitokio sprendimo, vadinasi, pats pripažįsta, kad situacijos nevertino, nesigilino į ją tinkamai, kas galėjo lemti klaidingą sprendimo priėmimą. Pačiuose skundžiamuose įsakymuose nėra tinkamo, pakankamo priimto sprendimo motyvavimo, individualios ŪM nuomonės, todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti skundžiamų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiami įsakymai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų

Teismas vertino, kad ŪM priimdama skundžiamus sprendimus neatsižvelgė į tai, kad LVPA savo pateiktoje 2012 m. liepos 12 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009/IT01 nevertino aplinkybės, jog ji pati, tai yra LVPA, pareiškėjui buvo pateikusi pritarimą dėl pateiktų pirkimo dokumentų (2008 m. gegužės 26 d. raštu Nr. R4-2991(1.10)), teigiamai įvertino 2008 m. rugpjūčio 6 d. paraišką, vadinasi, patvirtino, kad Mokyklos įvykdyti pirkimai atitinka VPĮ reikalavimus, tačiau gavusi Tarnybos 2011 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 4S-4260 savo nuomonę nagrinėjamu klausimu pakeitė. Teismas pabrėžė, kad Mokykla, nebūdama viešųjų pirkimų specialiste, pagrįstai pasitikėjo LVPA specialistų pateiktais patvirtinimais, todėl į šias aplinkybes tiek LVPA, tiek ŪM privalėjo atsižvelgti ir jas įvertinti.

Teismas vertino, jog aukščiau aptartos priežastys lemia, kad skundžiami įsakymai, kuriuose tik formaliai išvardytos teisės aktų nuostatos, darant nuorodą į LVPA 2012 m. liepos 12 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009/IT01, jų tinkamai neištyrus ir neišanalizavus, nepriėmus savarankiškos nuomonės ir jos pakankamai nemotyvavus, negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais. Teismas ypatingai atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-940/2013 panaikino ŪM įsakymus identiškus šiems skundžiamiems, išaiškino, jog „galimybė pagrindimą išdėstyti kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sprendimo dalis, nepašalina Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte eksplicitiškai įtvirtintos ministerijos pareigos, detalizuotos 1981 punkte, iš esmės išnagrinėti (patikrinti) projekto vykdytojui pareikštus įtarimus dėl pažeidimo bei motyvuoti taikomas poveikio priemones.“

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą ir konstatavo, kad skundžiami įsakymai neatitinka VAĮ nuostatų, todėl yra naikintini, įpareigojant ŪM iš naujo išnagrinėti situaciją ir priimti naują sprendimą.

III.

Atsakovas Ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Ministerijos sprendimą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Dėl teismo argumentų, jog ŪM pripažino, kad pažeidimo netyrė, pritarė Agentūros pasiūlymui, nes mano, jog kitokio sprendimo priimti negali, pažymi, kad ŪM, priimdama skundžiamą sprendimą, laikėsi VAĮ numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vadovaudamasi byloje taikytinomis Taisyklių nuostatomis, galiojančiomis nuo 2012 m. gegužės 17 d., gavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį. Tą patvirtina pridedamas Darbo grupės, sudarytos ūkio ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-404 „Dėl Darbo grupės klausimams, susijusiems su Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimu, spręsti sudarymo“ 2012 m. liepos 25 d. posėdžio protokolas Nr. 30. Teismas klaidingai pateikia ŪM pateiktą bendrą nuomonę dėl LVPA sprendimų dėl pažeidimų „jog ŪM yra saistoma įgyvendinančiosios institucijos priimamų sprendimų“, neva įrodančią, kad ŪM nenagrinėjo LVPA sprendimo dėl pažeidimo. Bendra ŪM pozicija dėl Taisyklių nuostatų aiškinimo, neįtakojo ŪM sprendimo nagrinėjamoje byloje, nes nagrinėjamu atveju ŪM, išnagrinėjusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo, nenustatė jokių neatitikimų tarp LVPA nustatytų pažeidimų ir LVPA sprendimo dėl pažeidimo 7.1 papunktyje nustatytų pažeistų teisės aktų. Be to, ŪM visiškai sutiko su LVPA sprendimo dėl pažeidimo 7.3 papunktyje išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, priėmė Taisyklių 1881 punkte ir 198.2 papunktyje numatytą sprendimą. Teismas painioja sąvokas „ištirti pažeidimą“ ir „išnagrinėti pažeidimo tyrimo išvadą“ ir iš esmės LVPA kompetencijai priskirtus veiksmus tirti ir nustatyti pažeidimus pateikia kaip ŪM neva privalomus atlikti veiksmus.

2) Dėl teismo argumentų, jog įsakymuose nėra tinkamo motyvavimo, individualios ŪM nuomonės, pažymi, jog ŪM pilnai sutiko su LVPA sprendimu dėl pažeidimo, nemano, kad tų pačių motyvų perkėlimas iš LVPA sprendimo dėl pažeidimo į ŪM sprendimą atitiktų gero administravimo principą. Pareiškėjo atstovas teisme aiškiai nurodė, kad jam žinomos aplinkybės dėl kurių priimtas ŪM sprendimas. Teismas, spręsdamas dėl ŪM sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams, nevertino, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Administracinių aktų pagrindimai nebūtinai turėjo būti nurodyti pačiame sprendime. Skundžiamame sprendime aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš ŪM sprendimo, jį skaitant kartu su LVPA sprendimu dėl pažeidimo, akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįstas ŪM sprendimas. LVPA sprendime dėl pažeidimo pateikti konkretūs motyvai dėl taikomų poveikio priemonių pasirinkimo, argumentai išdėstyti išsamiai ir aiškiai, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Remiasi, be kita ko, LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A143-2152/2013, A756-2046/2013, P146-14/2014, A858-1927/2014.

3) Dėl teismo argumentų, jog ŪM neatsižvelgė į tai, jog Agentūra patvirtino, kad Mokyklos įvykdyti pirkimai atitinka VPĮ reikalavimus, tačiau savo nuomonę pakeitė gavusi Tarnybos išvadą, Mokykla nėra viešųjų pirkimų specialistė, pagrįstai pasitikėjo Agentūros pateiktais patvirtinimais, nurodo, kad šie teiginiai nemotyvuoti. Neaišku, kaip teismas nustatė, kad Agentūra pritarė, jog pareiškėjo įvykdyti pirkimai atitinka VPĮ reikalavimus.

Pareiškėjas Mokykla pateikė atsiliepimą į Ministerijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Teismo sprendimas yra teisėtas, nes yra priimtas laikantis LVAT suformuotos praktikos nagrinėjant identišką bylą – Nr. A502-940/2013, ŪM nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo nukrypti nuo joje 2013 m. birželio 13 d. sprendimu suformuotos praktikos ir nepanaikinti neteisėtų įsakymų. LVAT minėtu sprendimu panaikinus Įsakymus Nr. 4-786 ir Nr. 4-787, ŪM nesiėmė jokių veiksmų, kad išsamiai įvertintų Agentūros 2012 m. liepos 11 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009/IT01, tad teismas pagrįstai nusprendė, kad naujai priimti ŪM įsakymai, taip pat neteisėti. ŪM klaidingai teigia, jog vertino tyrimo išvadą ir tai įrodo protokolas Nr. 30. Pirma, minėtas protokolas surašytas dar iki priimant LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimu panaikintus Įsakymus Nr. 4-786 ir Nr. 4-787. Juos panaikinus ir prieš priimant naujus, jokia nauja darbo grupė, kuri išsamiai įvertintų pažeidimo tyrimo išvadą, nebuvo sudaryta. Jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad pažeidimo tyrimo išvada prieš priimant Įsakymus Nr. 4-150 ir 4-151 ŪM buvo išanalizuota, įvertintos jos priėmimo aplinkybės, nebuvo pateikta. Antra, protokolo turinys nepatvirtina, kad ŪM atliko savarankišką tariamai padaryto pažeidimo vertinimą. Be to, ŪM įrodinėjo, kad išsamiai įvertinti Agentūros išvados ir jos keisti negali.

2) Tai, kad pažeidimo tyrimo išvada ir Įsakymai Nr. 4-150 ir Nr. 4-151 yra vientisas sprendimas, kurio motyvuojamąją dalį sudaro LVPA išvada, o sprendžiamąją – ŪM priimti įsakymai, nepanaikina pareigos atlikti savarankišką vertinimą. Nesutinka, jog teismas painioja sąvokas. Teismas nepaneigė, kad pažeidimo tyrimą atlieka LVPA, ir nenurodė, kad jį atlikti turi ne LVPA, o ŪM. Tai, kad pažeidimo tyrimą atlieka, t. y. fiksuoja konkrečius faktus, aplinkybes, reikšmingas pažeidimui nustatyti, LVPA, nepaneigia ŪM pareigos įsitikinti, jog pažeidimo tyrimas buvo atliktas tinkamai, įvertinti LVPA veiksmus tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek projekto vykdymo metu iki kol buvo nustatytas pažeidimas. ŪM priima galutinį sprendimą, sukeliantį teisines pasekmes, todėl prieš jį priimdama ir remdamasi pažeidimo tyrimo išvada, turi įsitikinti, kad dokumentai, kuriais remiamasi yra pagrįsti ir teisėti.

3) Teismas pagrįstai konstatavo, kad LVPA Mokyklai buvo pateikusi pritarimą dėl pateiktų pirkimo dokumentų (2008 m. gegužės 26 d. raštu Nr. R4-2991(1.10)) ir teigiamai įvertino 2008 m. rugpjūčio 6 d. paraišką, vadinasi patvirtino, kad Mokyklos vykdyti pirkimai atitinka VPĮ reikalavimus. Taip pat pagrįstai konstatuota, kad Mokykla nebūdama viešųjų pirkimų specialistė, pagrįstai pasitikėjo LVPA ekspertų pateiktais patvirtinimais, kad jos atlikti pirkimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į Ministerijos apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka, mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl naikintinas. Nesutikimo su teismo sprendimu argumentus Agentūra išdėstė savo apeliaciniame skunde.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Ūkio ministras, sutikdamas su LVPA pažeidimų tyrimo išvada, neprivalo joje nustatytų aplinkybių (motyvų) perkelti į priimamą įsakymą. Tai, jog įsakyme yra nuoroda į LVPA pažeidimų tyrimo išvadą, nereiškia, jog ŪM nenagrinėjo šios išvados. ŪM atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ŪM išnagrinėjo LVPA pažeidimo tyrimo išvadą, įvertino situaciją. ŪM gali prieiti ir analogiškas LVPA padarytoms išvadas ir tokiais atvejais nuoroda į LVPA išvadą yra pakankamas priimamo įsakymo motyvas. Remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, teigia, jog vien tai, kad, kaip pažymėta teismo sprendime, LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013 panaikino ŪM įsakymus identiškus šiems skundžiamiems, nereiškia, jog ir šiuo atveju ŪM veiksmai neatitiko VAĮ. Skundžiami Ūkio ministro įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

2) Tai, kad pareiškėjas nėra viešųjų pirkimų specialistas, nepanaikina (panaikinti negali) jo padarytų VPĮ pažeidimų. Pažeidimai yra, todėl lėšos, pareiškėjo patirtos pažeidžiant VPĮ, nėra tinkamos finansuoti, ir būtent tai teismas turėjo vertinti, o teismo akcentuojama pareiškėjo nekompetencija negali paneigti pažeidimo buvimo ir išlaidų netinkamumo finansuoti fakto. Remiasi 2007 m. rugsėjo 10 d. sutarties Nr. 8-387 nuostatomis, pažymi, kad projektų vykdytojų vykdomų pirkimų derinimo, o tuo labiau LVPA pritarimo/nepritarimo tvarka ar pareiga tai daryti nebuvo numatyta. LVPA nepasisakė dėl pareiškėjo įvykdytų pirkimų atitikties viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams. LVPA raštai, kuriuose buvo išsakyta nuomonė dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, negali būti laikoma sprendimais ir nepanaikina pačios perkančiosios organizacijos atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus ir tinkamai pasirinkti pirkimo būdus, nes tik ji žino visas aplinkybes ir turi visą informaciją. Net ir tokiu atveju, jei LVPA būtų priėmusi administracinius sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, nusistovėjusioje teismų praktikoje nustatyta, kad bet kuriuo atveju, net ir nesant specialių nuostatų, iš Bendrijos teisės bendrųjų principų aišku, kad administracija iš principo turi teisę atgaline data atšaukti neteisėtai priimtą palankų administracini aktą. Tai, kad LVPA raštai nelaikomi sprendimais ir neatitinka projektų vykdytojų vykdytų viešųjų pirkimų priežiūros pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytas procedūras, patvirtina ir Valstybės kontrolės 2010 m. gruodžio 23 d. metinė kontrolės ataskaita Nr. FA-P-80-3- 82. Dėl argumento, jog Mokykla pagrįstai pasitikėjo Agentūros pateiktais patvirtintais, nurodo, kad pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį Nr. 009 (kaip ir Sutarties Nr. 8-387 atveju), įsipareigojo laikytis VPĮ reikalavimų, sutartyje nurodyta, kad būtent pareiškėjas, o ne LVPA, atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Remiasi LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A492-857/2014 ir A63-2790/2011, 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, (toliau – ir Bendrasis reglamentas) nuostatomis, daro išvadą, kad net ir tokiu atveju, jei LVPA ir apskritai nebūtų nustačiusi pažeidimo, tai pareiškėjo padaryto pažeidimo nepanaikintų, ir Europos Komisija turėtų teisę pati pritaikyti atitinkamą finansinį koregavimą už to nepadariusią valstybę narę. Tokiu atveju Europos Komisija galėtų panaikinti finansavimą ne tik pareiškėjo projektui, bet ir visai veiksmų programai, todėl Lietuvai labai svarbu pačiai nustatyti pažeidimus ir pritaikyti reikiamas finansines korekcijas. Taip pat minėtos reglamento nuostatos numato, jog per klaidą, neteisėtai išmokėtos finansavimo lėšos privalo būti susigrąžintos. Prieš išmokant lėšas turi būti patvirtinama, kad išlaidos tinkamos finansuoti, inter alia, įgyvendinančioji institucija turėtų pagal kompetenciją įsitikinti ar rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys yra sudarytos neprieštaraujant VPĮ nuostatoms (Taisyklių 184.5.1 p.), tačiau Reglamento Nr. 1083/2006 nuostatos numato, kad net ir po to, jei išlaidos buvo išmokėtos neteisėtai, jos privalo būti susigrąžintos. Nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo pastebėtas ir imtasi atitinkamų veiksmų, kaip Lietuvą įpareigoja Bendrojo reglamento 98 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 101 straipsnis – skundžiamais Ūkio ministro įsakymais buvo atliktas „finansinis koregavimas“ (finansinė korekcija) Bendrojo reglamento prasme. Pažymi, jog minėtuose reglamentuose nėra nustatyti jokie laiko ribojimai (terminai) aptariamai finansinei korekcijai atlikti. Remiasi Sutarties Nr. 009 8.1 punktu, nurodo, jog LVPA nagrinėjamu atveju turėjo teisę atlikti pažeidimo tyrimą ir pagrįstai nustatė Europos Sąjungos lėšų naudojimo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė VPĮ reikalavimų, VPĮ pažeidimus nustatė Tarnyba, LVPA ir ginčijamais įsakymais patvirtino ŪM. LVPA surašyta pažeidimo tyrimo išvada yra teisinga, jos pagrindu priimti Ūkio ministro įsakymai yra teisėti, juos naikinti nebuvo pagrindo.

Pareiškėjas Mokykla atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime, be argumentų išdėstytų atsiliepime į Ministerijos apeliacinį skundą, nurodo:

1) LVPA Mokyklos įvykdytą pirkimą įvertino ir pripažino, kad Mokykla nepažeidė teisės aktų, tarp jų ir VPĮ, tris kartus. Mokykla neturi tokios kompetencijos ir tokio kvalifikuotu specialistu kiekio kaip LVPA. Iš sutarties Nr. 8-387, Aprašo nuostatų, LVPA atliktų veiksmų, akivaizdu, kad jos vaidmuo atliekant viešųjų pirkimų, vykdomų projektų įgyvendinimo metu, priežiūrą yra aktyvus ir jai yra sudarytos visos galimybės vykdyti šią pareigą, o jos vykdomi veiksmai privalo būti įforminami atitinkamais sprendimais. Iš pačių raštų turinio akivaizdu, kad buvo pateikta ne LVPA nuomonė, o sprendimas – atliktos priežiūros procedūros rezultatas. LVPA, atlikdama Viešųjų pirkimų, kurie yra įvertinti paraiškos vertinimo metu, priežiūrą, pakartotinai vertina jau įvertintas aplinkybes, nors teisė ar pareiga pakartotinai vertinti projekto vykdytojo įvykdytus viešuosius pirkimus nėra nustatyta nei Taisyklėse, nei Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 ar kituose iš ES lėšų finansuojamų projektų įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo priimto administracinio sprendimo. Remiasi, be kita ko, LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-6/2012. Įgyvendinančiajai institucijai pakartotinai įvertinus Mokyklos įvykdytą pirkimą, tas pačias aplinkybes įvertinus kitaip, buvo pažeistas non bis in idem principas. Apeliaciniame skunde minimame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad bendruoju atveju retrospektyvus sprendimo, kuris suteikė tam tikras teises, panaikinimas prieštarauja bendriesiems teisės principams. Priimti sprendimai gali būti panaikinti tik griežtai laikantis tam tikrų sąlygų. Neteisėtas administracinis aktas (sprendimas) turi būti panaikinamas per protingą laiko tarpą po jo priėmimo ir tai gali būti padaroma tik tokiu atveju, jei subjektas, kuriam tas sprendimas (teisės aktas) yra taikomas, iš teisės akto turinio galėjo suvokti, kad jis yra neteisėtas ir, kad institucija priėmusi sprendimą neketina jo taikyti. Šiuo atveju nei tada, kai LVPA pagal pirmosios sutarties nuostatas patvirtino, kad Mokyklos įvykdytas pirkimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nei kai LVPA atlikusi paraiškos vertinimą, be kita ko, įvertinusi ir Mokyklos įvykdytų pirkimų teisėtumą, priėmė sprendimą skirti paramą projektui, Mokykla neturėjo jokio pagrindo suabejoti priimtų sprendimų teisėtumu. Priešingai, Mokykla pagrįstai tikėjo, kad viešojo administravimo subjektai savo funkcijas vykdo tinkamai, remdamiesi teisės aktais ir kad jų priimti sprendimai yra teisėti. LVPA priimtos pažeidimo tyrimo išvados ir tuo pagrindu priimti ginčijami ūkio ministro įsakymai taip pat neatitinka protingo laiko tarpo, per kurį turi būti panaikintas tariamai neteisėtas sprendimas, kriterijaus. Kai buvo priimta pažeidimo tyrimo išvada ir ginčijami įsakymai, Mokykla jau buvo įvykdžiusi pirkimus ir įgyvendinusi projektą, todėl ankstesnių sprendimų panaikinimas ir reikalavimas grąžinti paramos lėšas sukeltų neigiamas pasekmes, nes Mokykla reikalaujamų grąžinti lėšų neturi, jai skiriamų asignavimų nepakanka net tiesioginei veiklai vykdyti. Minimame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad aktą, kuriuo naikinamas ankstesnis sprendimas, ir kuris turi retrospektyvų poveikį, priimanti institucija turi pareigą įrodyti sprendimo, kuris yra atšaukiamas neteisėtumą bei, kad naujasis sprendimas yra priimamas per protingą laiko tarpą. Reikalavimas padarytus pažeidimus ištirti ir nustatyti laiku įtvirtintas ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, 4 punkte. Šiuo atveju nei LVPA priimtoje pažeidimo tyrimo išvadoje, nei ginčijamuose įsakymuose neužsimenama apie ankstesnius LVPA priimtus sprendimus, kuriais buvo patvirtinta, kad Mokyklos įvykdyti pirkimai yra teisėti ir nebandoma įrodinėti jų neteisėtumo, taip pat neatsižvelgta į tai, kad naujieji sprendimai priimti jau įgyvendinus projektą, praėjus neprotingai ilgam laiko tarpui. Kitaip tariant nevertinta, ar atlikta pirkimų priežiūra yra savalaikė. LVPA kaip kompetentinga institucija, geriau nei atitinkami projektų vykdytojai išmananti su projektu vykdymu susijusius teisės aktus, turi siekti užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Iš Mokyklos negalima reikalauti tokio paties viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymo lygio kaip iš LVPA, kurios tiesioginė veikla yra ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendino priežiūra. Todėl Mokykla, vykdydama Pirmąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teikė visus jos vykdytų pirkimų dokumentus ir derino atliekamų pirkimų procedūras, kad išvengtų galimų pažeidimų. Mokykla pagrįstai manė, kad LVPA atitinkamus sprendimus priima, vadovaudamasi teisės aktais, o vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą pasitelkia kompetentingus specialistus, neturėdama tokių specialistų konsultuojasi su kitomis kompetentingomis institucijomis, todėl jos priimti sprendimai gali būti pripažinti neteisėtais tik teismo sprendimu. Reglamento Nr. 1083/2006 nuostatos įpareigoja valstybes nares vykdyti pažeidimų prevenciją, tačiau nesuteikia teisės projekto priežiūros metu įvertintų aplinkybių, kurių vertinimo rezultatas yra atitinkamas sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes, vertinti iš naujo ir priimti naują retrospektyviai taikoma sprendimą, kai nėra jokiu naujai paaiškėjusių aplinkybių.

3) Dėl Valstybės kontrolės metinės ataskaitos pažymi, jog negalima pagristais laikyti nei Valstybės kontrolės padarytų išvadų, nei LVPA atliktų veiksmų, nes kaip minėta, LVPA Mokyklos vykdyto projekto atžvilgiu atliko net kelis pakartotinius vertinimus, kuriu visų esmė buvo užtikrinti, kad būtų laikomasi VPĮ nuostatų, ko ir siekiama Taisyklių 184 punktu. Be to, vertinant paraišką, jau galiojo 2007-2013 m. paramos iš ES lėšų panaudojimą reglamentuojantys teisės aktai.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka, laikosi pozicijos išdėstytos savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacines tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 4-150 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009 vykdytojai Anykščių technologijos mokyklai, susigrąžinimo“, 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 4-151 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 4-590 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007­2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ panaikinimo.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliaciniuose skunduose pateikta įvairaus pobūdžio argumentų dėl Įsakymo Nr. 4-150 ir Įsakymo Nr. 4-151 teisėtumo bei pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti, tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareikštą argumentą (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012). Be to, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-553-520/2015). Taigi šioje nutartyje teisėjų kolegija atsako į esminius šiai nagrinėjamai bylai apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus, būtinus teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Ministerija teigia, kad bendra ŪM pozicija dėl Taisyklių nuostatų aiškinimo, neįtakojo ŪM sprendimo (priimtų Įsakymo Nr. 4-150 ir Įsakymo Nr. 4-151) nagrinėjamoje byloje, nes nagrinėjamu atveju ŪM, išanalizavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo (I t., b. l. 48­51), nenustatė jokių neatitikimų tarp LVPA nustatytų pažeidimų ir LVPA 2012 m. liepos 11 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje 7.1 papunktyje nustatytų pažeistų teisės aktų. Be to, ŪM visiškai sutiko su LVPA sprendimo dėl pažeidimo 7.3 papunktyje išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1881 punkte ir 198.2 papunktyje numatytą sprendimą. Taip pat paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas painioja sąvokas „ištirti pažeidimą“ ir „išnagrinėti pažeidimo tyrimo išvadą“ ir iš esmės LVPA kompetencijai priskirtus veiksmus tirti ir nustatyti pažeidimus pateikia kaip ŪM neva privalomus atlikti veiksmus. Beje, pažymi, jog ŪM pilnai sutiko su LVPA sprendimu dėl pažeidimo, todėl nemano, kad tų pačių motyvų perkėlimas iš LVPA sprendimo dėl pažeidimo į ŪM sprendimą atitiktų gero administravimo principą. LVPA apeliaciniame skunde teigia, kad įsakyme esanti nuoroda į LVPA pažeidimų tyrimo išvadą, nereiškia, jog ŪM nenagrinėjo šios išvados. Taip pat pažymi, kad ŪM atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ŪM išnagrinėjo LVPA pažeidimo tyrimo išvadą, įvertino situaciją.

Pagal Taisyklių 198 punktą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir, nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš 198.1–198.3 punkte numatytų sprendimų. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar), vadovaudamasi šių Taisyklių 1881 ir 1882 punktais, pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (Taisyklių 191 punktas). Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1225, Valstybės žinios., 2008, Nr. 137-542) nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti (Taisyklių 1911 punktas). Aiškindamas minėtų teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011, LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940-13), kad Ministerija kiekvienu atveju atlieka savarankišką vertinimą ir sprendžia, kiek pagrįstas pateiktas siūlymas. Be to, realizuodama suteiktą diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą, ji nėra ribojama įgyvendinančiosios institucijos siūlymo, tačiau saistoma bendrųjų teisės principų, taip pat viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Agentūros sprendimas, kuriuo Ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas tik galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi (žr., LVAT 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-59/2013, LVAT 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, LVAT 2013 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013). Taigi Ministerijos apeliacinio skundo argumentai, kuriuose pažymima, kad LVPA kompetencija yra tirti ir nustatyti pažeidimus, o ŪM atitinkamai ­ tik išnagrinėti jau priimtą LVPA sprendimą dėl pažeidimo, vadovaujantis pacituotomis teisės nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išdėstytais jų išaiškinimais, yra nepagrįsti. Ministerija pati privalo atlikti išsamų galbūt padaryto pažeidimo tyrimą, analizuodama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimą (delsimą panaudoti) konkretiems projektams ir priimti atitinkamus sprendimus, o LVPA pozicija yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. jis nėra aksioma Ministerijai, priimant sprendimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pastebėjus tam tikrus neatitikimus, neišnagrinėtas aplinkybes, reikia vadovautis taisyklių 1981 punktu, o ne remtis LVPA išvada kaip ŪM privaloma. Kitaip tariant, įgyvendinančiosios institucijos tarpiniu aktu (LVPA), skirtu tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms fiksuoti (pažeidimo esmei atskleisti), pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei nuomonei dėl taikytinų poveikio priemonių išreikšti, sudaromos prielaidos Ministerijai, kaip atitinkamus įgaliojimus turinčiam subjektui, nustatyta tvarka užbaigti viešojo administravimo procedūrą – konstatuoti pažeidimą bei duoti dėl jo privalomus patvarkymus.

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, LVAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Teisėjų kolegija, sutikdama su Ministerijos teiginiais tiek, kiek pagal Viešojo administravimo įstatymą nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, pabrėžia, jog galimybė pagrindimą išdėstyti kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sprendimo dalis, nepašalina Taisyklių 198 punkte eksplicitiškai įtvirtintos Ministerijos pareigos, detalizuotos 1981 punkte, iš esmės išnagrinėti (patikrinti) projekto vykdytojui pareikštus įtarimus dėl pažeidimo bei motyvuoti taikomas poveikio priemones. Aptartos priežastys lemia, kad Įsakymas Nr. 4-786, kuriame tik formaliai išvardytos norminių teisės aktų nuostatos, darant nuorodą į Agentūros 2012 m. liepos 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-05-V-01-009/IT01, negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Vadovaudamasi išdėstytomis Taisyklių nuostatomis ir jų išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad Ministerija neturi pareigos atlikti visapusišką galbūt padaryto pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo panaudotų skirtų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, bei argumentai dėl tinkamo motyvavimo, yra nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.