Civilinė byla Nr.2S-195-102/2008

                                               Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                               128.2; 122.1

 

                                                

 

                                                                                                                              

 

                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

                                                               N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008m. balandžio 30d.

        Panevėžys

 

 

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. kovo 27d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2150-452/2008 pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., I. J., Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

 

n u s t a t ė :

           

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, po savo tėvo P. V. mirties priėmė palikimą (turtą). Nurodė, kad jo tėvas P. V. mirė 2001m. balandžio 21d. Su tėvu jis ilgą laiką ( iki jo mirties ) kartu gyveno, jį prižiūrėjo, globojo, o jam mirus, palaidojo. Būdamas paveldėtoju pagal įstatymą, jis pasirūpino visais likusiais kilnojamaisiais daiktais, juos priėmė, saugo iki šiol, t.y. palikimą priėmė. Po tėvo mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo nesikreipė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, nes kitokiu būdu jis negali paveldėti mirusio tėvo turto.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. kovo 5d. nutartimi įpareigojo A. V. iki 2008m. kovo 24d. pašalinti pareiškimo trūkumus – nurodyti, kokį mirusio tėvo  turtą pareiškėjas nori paveldėti, pateikti pažymą iš VĮ Registrų centras apie P. V. nekilnojamąjį turtą ir iš VĮ „Regitra“ apie registruotas transporto priemones, pateikti įrodymus iš notaro, ar nėra priimtas mirusiojo P. V. palikimas, ar niekas nesikreipė dėl paveldėjimo ir pateikti pažymą apie P. V. deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą.

Pareiškėjas A. V. 2008m. kovo 18d. pateikė patikslintą pareiškimą ir, šalindamas teismo nurodytus trūkumus, pateikė Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro pažymą apie tai, kad nebuvo paduotas pareiškimas dėl P. V. palikimo priėmimo ir nebuvo užvesta paveldėjimo byla, taip pat pažymas iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ apie tai, kad P. V. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Be to nurodė, kad dėl paskutinės P. V. deklaruotos gyvenamosios vietos patvirtinimo pažymos nepateikia, nes negavo atsakymo į paklausimą iš Gyventojų registrų tarnybos prie LR VRM.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. kovo 27d. nutartimi atsisakė priimti A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas konstatavo, kad juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas tik tuomet, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą ir kai pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.). Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, laiškų, nuotraukų, suvenyrų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto neturėjo. Pareiškėjas nurodo, kad yra likę tik mirusio tėvo kilnojamieji daiktai. Pagal CK 5.14 str. šie daiktai nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Pareiškėjas A. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. kovo 27d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsisakymą priimti pareiškimą teismas nepagrįstai grindžia CK 5.14 str., nes šis straipsnis reglamentuoja tik specialią įprasto namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo pagal įstatymą tvarką, kai įpėdinis pagal įstatymą, gyvenęs ne mažiau kaip vienerius metus prieš atsirandant palikimui, paveldi šiuos daiktus, neatsižvelgiant į CK 5.11 str. 1 d. nustatytą įpėdinių eilę. Pareiškime buvo nurodyta, kad po tėvo mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais jis pasirūpino, juos tebesaugo iki šiol, palikimą priėmė. Kadangi praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis pas notarą, jis negali paveldėti likusio tėvo turto.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas A. V. paveldėjimo pagal įstatymą tikslu ( dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo gavimo ) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mirusio tėvo P. V. palikimą, pradėdamas valdyti po jo mirties likusį  kilnojamąjį turtą. Tačiau konkrečiai kokį mirusio tėvo turtą ( palikimą ) pareiškėjas yra priėmęs, į kokį konkrečiai palikimą jam yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas, nei pradiniame nei patikslintame pareiškime pareiškėjas  A. V. nenurodo, nors pirmosios instancijos teismas 2008m. kovo 5 d. nutartyje dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo apie tai buvo nurodęs.  Iš VĮ Registrų centras Panevėžio filialas ir VĮ Regitra Panevėžio filialo pateiktų pažymų (b.l. 12,14) matyti, kad  mirusiojo P. V. vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių nėra. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p.,  2008m. kovo 27d. nutartimi atsisakė priimti A. V. pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme. Nutartį motyvavo tuo, kad pagal CK 5.14 str. prasmę prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės,  nes kilnojamieji daiktai nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia paveldėtojų eilė ir tenkanti paveldėjimo dalis, jeigu jie ( paveldėtojai ) gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

 CPK 5.1 str. 2 d. nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai – nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ir nematerialūs dalykai – vertybiniai popieriai, patentai ir kt., palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo A. V. pareiškimą, konstatavo, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, diplomų, šeimos relikvijų ir suvenyrų priėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks pirmosios instancijos teismo teiginys CK paveldėjimo teisę reguliuojančioms normoms neprieštarauja. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas nėra pagrįstas jokiomis aplinkybėmis, kadangi nei pradiniame, nei patikslintame pareiškime pareiškėjas A. V. nenurodė, kokius konkrečiai mirusio tėvo kilnojamuosius daiktus jis yra priėmęs. Tik pareiškime nurodžius kokius palikėjo daiktus pareiškėjas yra priėmęs, būtų galima spręsti, ar yra pagrindas nustatyti prašomą faktą ir ar tokio fakto nustatymas turės juridinę reikšmę. Be to pareiškėjas, prašydamas nustatyti palikimo priėmimo faktą, CK 5.14 str. numatytomis aplinkybėmis iš esmės nesiremia, tik nurodo, kad su tėvu  ilgą laiką kartu gyveno, jį prižiūrėjo ir globojo. Tačiau ši aplinkybė jokiais įrodymais nepagrindžiama, ar pareiškėjas yra priėmęs mirusio tėvo namų apstatymo ir apyvokos daiktus       ( CK 5.14 str. ), iš pradinio ir patikslinto pareiškimo nėra aišku. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad paduotas pareiškimas nenagrinėtinas teisme, padarė nepagrįstas išvadas. Dėl tos priežasties šis skundžiamos nutarties motyvas pašalinamas. Pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl to, kad pareiškėjas per teismo 2008m. kovo 5 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų – nenurodė, kokį konkrečiai mirusio tėvo palikimą ( kokius kilnojamuosius daiktus ) yra priėmęs, kokiam konkrečiam palikimui yra reikalinga išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kur yra palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta ir nepateikė tai patvirtinančius įrodymus ( CPK 446 str., CK 5.4 str., 2.12 str. ), nepateikė mirusiojo šeimos sudėtį patvirtinančio dokumento, kuris gali turėti reikšmės mirusiojo kilnojamųjų daiktų   ( palikimo ) priėmimo fakto nustatymui. Tik teismui padavus CPK 111 str. nustatyto turinio pareiškimą, teismui būtų pagrindas spręsti ar prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę ir kuriam teismui teisminga byla ( CPK 446 str. ), ir tik į tinkamo turinio pareiškimą kiti byloje dalyvaujantys asmenys gali paduiti atsiliepimus, atitinkančius CPK 142 str. 2 d. reikalavimus.

Iš skundžiamos nutarties pašalinus motyvą, kad byla nenagrinėtina teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2007m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti iš esmės  atsisakė pagrįstai – pareiškimas negali būti priimtas dėl jo trūkumų nepašalinimo ( CPK 115 str. 3 d. ). Tačiau atsisakymas priimti pareiškimą šiuo pagrindu nėra kliūtis kreiptis į teismą su nauju pareiškimu, atitinkančiu CPK 111 str. reikalavimus.

Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

 

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK  337 str. 1 p.,

 

n u t a r ė :

 

            Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. kovo 27d. nutartį palikti nepakeistą.

  

 

 

 

 

Teisėjai:                                                                       Romualdas Januška

 

Ramunė Čeknienė

 

Birutė Valiulienė