Civilinė byla Nr. eB2-922-638/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00362-2023-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ prašymą dėl mažosios bendrijos „Restauravimo darbai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. K., J. K..

 Teismas

n u s t a t ė :

nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Verslaveda“ (toliau – UAB ir nemokumo administratorė) teismo prašo pripažinti mažosios bendrijos „Restauravimo darbai“ (toliau – MB ir bendrija)  bankrotą tyčiniu, apriboti buvusio juridinio asmens vadovo J. K. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrija nemoki buvo jau 2022 metais, o pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne vėliau kaip 2022 m. viduryje. Nei bendrijos vadovas, nei savininkas šios pareigos neįvykdė nei 2022 metais, nei 2023 metais. Dėl tokio neveikimo bendrijai ir jos kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala, toliau buvo didinami kreditoriniai įsiskolinimai, neatsiskaitoma su kreditoriais, nuosekliai didėjo antstolių vykdomų vykdomųjų bylų skaičius ir tuo pačiu atitinkamai mažėjo visų bendrijos kreditorių galimybės atgauti skolas. Vien per 2022 m. metus (iki 2022-07-04) iš bendrijos sąskaitų yra išgryninta 76 550 Eur suma (45 510 Eur + 31 040 Eur). Per visus 2020-2022 metus buvo išgryninta net 311 915 Eur suma (235 365 Eur + 76 550 Eur), o už šį laikotarpį bankui sumokėtas komisinis mokestis už grynų pinigų išdavimą sudaro net 5056,35 Eur. Nemokumo administratorei nėra perduoti jokie bendrijos apskaitos dokumentai, tarp jų ir dokumentai, kurie pagrįstų šios išgrynintos sumos panaudojimą įmonės reikmėms. Nėra jokių įrodymų, kurie pateisintų šių piniginių lėšų išgryninimą ir sąžiningą panaudojimą. Dėl nurodytų priežasčių vertintina, kad bendra 311 915 Eur suma buvo pasisavinta suinteresuotų asmenų. Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrija finansinių ataskaitų rinkinius yra pateikusi tik už 2021 metus. Bendrijos vadovas J. K. neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, pagal įstatymą tą privalėjo padaryti, savo veikimu iš įmonės sąskaitų išgryninant pinigines lėšas ir jas pasisavinant sukėlė tyčinį bankrotą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir jokios informacijos.

Teismo procesiniai dokumentai dėl atsiliepimo pateikimo įteikti suinteresuotiems asmenims  pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą dėl MB „Restauravimo darbai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė.

Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi MB „Restauravimo darbai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslaveda“. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 5 d. Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis nustatyta, kad MB „Restauravimo darbai“ įregistruota 2020 m. balandžio 28 d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2020 m. balandžio 28 d. veikia vadovas J. K..

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)  70  straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Administratorės įsitikinimu, šiuo atveju pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas (JANĮ 6 str. 2 p., 70 str. 1 d.), akivaizdžiai bendrovei nuostolingų sandorių sudarymas ir nuostolingų veiksmų atlikimas, piniginių lėšų ir turto pasisavinimas (JANĮ 70 str. 2 d. 1 p., ir 2 p.,), nevedami ir neteikiami registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p), lėmė, kad MB „Restauravimo darbai“ prie bankroto buvo privesta tyčia.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). 

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta detalių duomenų apie kreditorių reikalavimų formavimosi eigą ir įmonės turto pokyčius, o tai iš esmės apsunkina tikslų bendrovės nemokumo momento nustatymą. Iš pateiktų į bylą finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, finansinė atskaitomybė pateikta už 2021 metus. Balanso duomenimis, MB „Restauravimo darbai“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 427 660 Eur, iš jų: 44 496 Eur ilgalaikis turtas ir 383 164 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 207 126 Eur. Kaip matyti iš pateikto balanso duomenų, didžiąją MB „Restauravimo darbai“ turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 153 432 Eur), t. y. sumos, kuriomis įmonė balanso sudarymo metu nedisponavo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, toks kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020, kt.). Taigi, į bendrą turto masę ( 427 660 Eur) neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų (153 432 Eur), bendrovės turtas sudaro 274 228 Eur, todėl spręstina, kad MB „Restauravimo darbai“ įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. viršijo jos turto vertę. Pažymėtina, kad įmonė nuo 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymo nustatyta tvarka nebeteikė. Taigi, darytina išvada, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d., kadangi jau 2021 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turtą. Buvęs įmonės vadovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos MB „Restauravimo darbai“ iškėlimo 2023 m. rugpjūčio 3  d. kreipėsi jos kreditorius VSDFV Kauno skyrius.

Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2022 m. pradžia – bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Analizuojamu atveju, buvęs bendrovės vadovas J. K. nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl laikytina, kad buvęs bendrovės vadovas pažeidė įstatyme jam numatytą pareigą laiku inicijuoti nemokumo procesą.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Nemokumo administratorė pareiškime nurodė, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrija finansinių ataskaitų rinkinius yra pateikusi tik už 2021 metus. Finansinių ataskaitų rinkinį už 2022 m. bendrija turėjo pateikti iki 2023 m. gegužės 1 d., tačiau šios pareigos neįvykdė iki pat bankroto bylos iškėlimo (2023-09-26). Todėl naujausių finansinių ataskaitų rinkinių, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų ir visų kitų įmonės dokumentų neperdavimas reiškia, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir/ar aplaidžiai (arba apskritai netvarkoma, jeigu nėra ką perduoti administratorei).

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

Atsižvelgdamas į nurodytus teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus bei bylos medžiagą, teismas pripažįsta, jog buvusiam bendrovės vadovui neperdavus nemokumo administratorei bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų reikšmingų finansinių dokumentų ir to nepadarius net ir po bankroto bylą nagrinėjančio teismo pritaikytos 300 Eur piniginės sankcijos (civilinė byla Nr. eB2-467-638/2024, 2024 m. sausio 23 d. nutartis), teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog finansinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, kad yra galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, struktūrą ir kita. Iš paskutinio VĮ Registrų centras pateikto balanso matyti, jog bendrovės turtą sudarė 171 593 Eur trumpalaikis turtas (pinigai). Teismo vertinimu, nemokumo administratorė taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį į tas faktines aplinkybes, jog dalis lėšų buvo išgryninama. Iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų matyti, kad per 2020-2022 metus iš Citadele banke bendrijos turėtos sąskaitos ir Luminor banke bendrijos turėtos sąskaitos skirtingomis sumomis buvo išgryninta bendra 311 915 Eur suma. Nemokumo administratorė neturi duomenų, kam buvo panaudotos išgrynintos lėšos. Kadangi atsakovės vadovas nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratorės pareiškimą, darytina išvada, kad bendrovės vadovas nepagrindė tokio bendrovės lėšų panaudojimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad piniginių sumų išgryninimai buvo akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi bendrijai, o suinteresuoto asmens J. K.veiksmai, išgryninant bendrovės lėšas ir nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, vertintini kaip sąmoningas siekis esmingai bloginti bendrovės padėtį, siekiant išvengti įsipareigojimų bendrovės kreditoriams vykdymo. 

Teismo nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, jog bendrovės vadovas sąmoningai blogai valdė įmonę, kas iš esmės ir privedė bendrovę prie bankroto, o buvusio bendrovės vadovo veiksmai laiku nesikreipiant dėl bankroto, tik pablogino bendrovės finansinę padėtį ir apribojo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Tokie suinteresuoto asmens J. K.veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinio bankroto požymis pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad MB „Restauravimo darbai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo J. K., būdamas įmonės vadovu, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą, be to, bendrovei esant nemokiai ir toliau atliko veiksmus, privedusius įmonę prie tyčinio bankroto, sąmoningai neperdavė ir iki šiol neperduoda nemokumo administratorei bendrovės finansinę atskaitomybę pagrindžiančių ir kitų reikšmingų dokumentų. Aptarti suinteresuoto asmens J. K.veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pastarasis yra atsakingas dėl MB „Restauravimo darbai“ tyčinio bankroto sukėlimo.

JANĮ

Teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.

Nagrinėjamu atveju buvęs bendrovės vadovas, esant bendrovės nemokumui, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tai yra, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti. Taip pat įvertintina tai, jog J. K. veiksmai nulėmė tyčinį bendrovės bankrotą, o vykstančiame nemokumo procese buvęs bendrovės vadovas nebendradarbiauja su paskirta nemokumo administratore ir iki šiol neperduoda administratorei bendrovės dokumentų ir reikiamos informacijos. 

Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų pagrindą taikyti buvusiam bendrovės vadovui poveikio priemonę – teisės apribojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sankcija suinteresuoto asmens J. K.atžvilgiu taikoma pirmą kartą, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, spręstina, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas dvejiems metams.

Nemokumo administratorė teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nemokumo administratorė nėra pateikusi į bylą turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

n u t a r i a :

pripažinti mažosios bendrijos „Restauravimo darbai“, juridinio asmens kodas 305543558, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais.

A. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejus metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu priėmimo dienos šią nutartį išsiųsti šalims ir įgaliojimų netekusiam asmeniui.

Įpareigoti nemokumo administratorę supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui J. K. duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą), teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir išsiųsti šios nutarties kopiją.  

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Diana Labokaitė