Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-783-123/2015
Teisėja V. Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-46-3-01981-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija:
110.1; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB ,,Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams V. G. ir UAB ,,Medicinos bankas“, tretieji asmenys BUAB ,,ARLEN“ ir antstolis K. K., dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė :
ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2008-06-13 laidavimo sutartį Nr. 2008-06, sudarytą UAB ,,Medicinos bankas“ ir V. G. Nurodo, kad E. J. ir atsakovas V. G. 2007-03-15 sudarė preliminariąją sutartį dėl gamybinių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas pagal preliminariąją sutartį atsakovui V. G. sumokėjo 700 000 Lt, kuri buvo įskaityta į turto pardavimo kainą. Atsakovas V. G. neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neperleido ieškovui turto. Tokiu būdu atsakovas privalo grąžinti ieškovui sumokėtą avansą bei baudą pagal preliminariąją sutartį. Tuo pagrindu ieškovas yra atsakovo V. G. kreditorius. Nurodo, kad paaiškėjo, jog atsakovas V. G. 2008-06-13 laidavimo sutartimi Nr. 2008-06 laidavo atsakovei UAB „Medicinos bankas“ už UAB „ARLEN“ prievolių vykdymą bankui. Bankrutavus UAB „ARLEN“, atsakovė UAB „Medicinos bankas“ reikalauja UAB „ARLEN“ prievolės įvykdymo iš atsakovo V. G. Ieškovas mano, kad atsakovas sudarė laidavimo sutartį, kurios sudaryti neprivalėjo, ir tuo pažeidė ieškovo teises. Šiuo metu antstolis K. K. vykdo atsakovo V. G. turto varžytynes, siekdamas išieškoti skolą, kurios atsiradimo pagrindas – 2008-06-13 laidavimo sutartis Nr. 2008-06. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio K. K. vykdomąją bylą bei joje atliekamus visus vykdomuosius veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš atsakovo V. G. turto. Nurodo, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju laidavimo sutartis būtų panaikinta, išnyktų V. G. prievolė mokėti UAB ,,Medicinos bankas“ įsiskolinimą už bankrutuojančią įmonę UAB ,,ARLEN“, atsakovo V. G. turtas būtų laisvas nuo įsipareigojimų UAB ,,Medicinos bankas“, ir tuo būtų sudarytos galimybės ieškovui nukreipti savo kreditorinį reikalavimą į atsakovo V. G. turtą bei iš jo atgauti skolas.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-02-26 nutartimi ieškovo E. J. prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio K. K. vykdomąją bylą bei joje atliekamus visus vykdomuosius veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš atsakovo V. G. turto. Teismas konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų pažeisti ieškovo, kaip sąžiningos preliminariosios sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo V. G., interesai, todėl siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje yra būti taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Medicinos bankas“ prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-02-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti atsakovei UAB „Medicinos bankas“ iš E. J. 28 EUR žyminį mokestį. Mano, kad byloje ginčijama 2008-06-13 laidavimo sutartis, o ne vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, todėl su pareikštu reikalavimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios. Byloje nėra sprendžiamas teismo sprendimo, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, teisėtumas, t. y. neprašoma atnaujinti proceso ir panaikinti teismo sprendimo. Nurodo, kad E. J. byloje neprašo priteisti skolos iš V. G. ir neteikia įrodymų, kad skola yra priteista, todėl tariamos skolos išieškojimui nėra būtinos laikinosios apsaugos priemonės. Mano, kad E. J. ir UAB „Medicinos bankas“ tikslai turėtų būti vienodi – realizuoti skolininko turtą ir gauti pinigus, o ne stabdyti varžytynes. Nurodo, kad priėmus teigiamą sprendimą, UAB „Medicinos bankas“ turėtų grąžinti už parduotą turtą gautas lėšas, o E. J. išvengtų sudėtingesnio varžytynių proceso. Nurodo, kad ta pati laidavimo sutartis jau buvo ginčijama V. G., tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012-06-04 nutartimi atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. G. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-02-26 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali turėti jokios reikšmės. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstoliui pardavus iš varžytynių atsakovo turtą, ieškovo interesai būtų pažeisti.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta teismo galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti, nes siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir jais patvirtintų teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principą (CPK 18 str.).
Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 8 d.). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Tuo tarpu išieškojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad pareiškiamas ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, prieštarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai ir būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.).
Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio reikalavimų matyti, kad E. J. byloje neprašo priteisti skolos iš V. G. ir neteikia įrodymų, kad skola pagal 2007-03-15 preliminariąją sutartį dėl gamybinių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iš V. G. yra priteista, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra tinkamai pagrįstas ir tikslingas, nėra pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl dėl kitų atsakovės atskirojo skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus atsakovės atskirąjį skundą iš ieškovo atsakovei priteistina 28 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už paduodamą atskirąjį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d., b. l. 31).
Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. J. atsakovei UAB ,,Medicinos bankas“ 28 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už paduodamą atskirąjį skundą.
Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė