P. M. Dobrovolskis                                           Civilinė byla Nr. e2A-931-826/2015

Teisėja Elena Pauliukienė                                                                                     (Proceso Nr. 2-06-3-08377-2014-3)

                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                         21.4.2.7; 99.6; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. S. atstovo advokato R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovams A. J., J. V., tretiesiems asmenims notarams A. G., V. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo dėl apgaulės negaliojančia,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė 2014-07-17 kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės ab initio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartis: 2012-10-03 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5159 tarp T. S. ir A. J. ir 2012-10-10 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8242 tarp A. J. ir J. V., taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pirminę padėtį, nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliekant T. S., o jei to padaryti neįmanoma, – atlyginti buto vertę pinigais, taip pat priteisti iš atsakovų 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirus ieškovės motinai V. T., pagal 2012-10-01 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ieškovė paveldėjo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Po  motinos mirties liko nedidelis įsiskolinimas už butui suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi jokių santaupų ir darbo neturėjo, skola už butą augo. Kaimynas V. E. retkarčiais rėmė maistu ir duodavo pinigų, todėl, jo teigimu, yra jam įsiskolinusi daugiau kaip 30 000 Lt, tačiau ieškovė mano, jog per kelis mėnesius po mamos mirties tiek iš jo pinigų negalėjo gauti. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį senajame turguje sutiko seną pažįstamą L. K. su draugu Simu, kurio nepažinojo. Jiems papasakojo, kokie po mamos mirties ją slegia sunkumai. Draugai pakvietė ją išgerti ir supažindino su Ž. K., kuri galėtų padėti. Kitą dieną visi trys atvyko pas ją ir paprašė buto dokumentų bei paso, tačiau paveldėjimo dokumentai buvo pas notarę, o pasą ji buvo pametusi, pinigų išsiimti naują pasą neturėjo, tačiau L. K. su draugu nuvežė ją į Migracijos poskyrį. Ž. K. sumokėjo už ieškovę, sutvarkė dokumentus bei žadėjo surasti pirkėją butui. Tą patį vakarą davė pasirašyti rankpinigių sutartį, tačiau pinigų ieškovė negavo, Ž. K. jai paaiškino, jog gautais pinigais apmokės buto skolas, ir prašė nieko nesakyti kaimynui. 2012-10-03 dieną, apie 14 val., vyko pas notarą forminti buto pardavimo dokumentų, pas notarą vyko kartu su savo draugu – sugyventiniu L. R.. Prie notaro kontoros jau laukė Ž. K., buto pirkėja A. J. ir A. R., kuris veikė kaip atsakovo J. V., perpirkusio butą iš A. J., įgaliotinis. Buto pirkėja A. J. notaro laukiamajame perdavė pinigus Ž. K., kuri pasakė, kad notarei paklausus dėl gautų pinigų, reikia atsakyti, kad ieškovė visus pinigus gavo. Notarė mašinėle pinigus perskaičiavo, iš viso buvo 63 700 Lt. Notarė pinigus padėjo prieš ieškovę, bet juos į savo rankinę įsidėjo Ž. K.. Notarė jai sutarties neišvertė, bet rusiškai pasakė, kad atėjusi čia, dar turi butą, o išėjusi jau neturės. Ieškovė paprašė Ž. K. pinigus padėti į banką, bet ji nurodžiusi, kad dar reikia atiduoti skolą kaimynui, nupirkti jai kailinius ir naujus batus. Atsisakius jai siūlomų pirkinių, Žana davė pasirašyti dokumentą, kad skolą kaimynui atiduos pati, ir nupirkusi maisto ir gėrimų parvežė ieškovę su sugyventiniu J. R. į namus. Vaišių pakako apie savaitę, per kurią 2012-10-10 butas buvo perparduotas J. V., o ji, nesulaukusi pažadų jai paskambinti, 2012-12-19 kreipėsi į prokuratūrą. Dėl grasinimų ir spaudimo, pažadų butą sugrąžinti jai atgal ieškovė atsisakė savo skundo, nurodė, jog bendrabutį, kuris buvo nupirktas sugyventinio J. R. vardu, išties jai buvęs pirktas. A. R. taip pat siūlė ginčyti kaimyno nepagrįstai padidintą skolą, kuris nesulaukęs skolos grąžinimo, pateikė teismui ieškinį dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau ieškinys buvo atmestas. Atsakovai pasinaudojo jos priklausomybe nuo alkoholio ir veikdami kartu įgijo bei perpardavė jos butą, nesumokėjo jai pinigų. Atsakovai per ieškovės sugyventinį J. R. kontroliavo jos bendravimą su pašaliniais asmenimis, siekdami sutrukdyti ir įvertinti jų neteisingai atliekamus veiksmus. Dėl vis didėjančių skolų už komunalines paslaugas bute yra atjungta elektra ir dujos. Mano, jog atsakovai, įsigydami ir skubiai perparduodami jos butą, veikė nesąžiningai, nes nei A. J., nei J. V., pirkdami butą, jame nesiruošė gyventi. Nurodė, kad atsakovė A. J. butą pirko net neapžiūrėjusi, nepasidomėjo buto būkle ir būsimo remonto išlaidomis. Po savaitės butas buvo perparduotas atsakovui J. V. per jo įgaliotinį A. R., kuris atsakovą J. V. apie nupirktą butą informavo tik po poros mėnesių. Atsakovų elgesys patvirtina, kad vienintelis jų tikslas – pigiai įsigyti butą bei jį perparduoti. Supratusi, jog yra apgauta, kreipėsi į prokuratūrą, bet dėl atsakovų spaudimo ir pažadų skundą atsiėmė. Dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų ir apgaulės  patyrė dvasinių išgyvenimų, o dėl grasinimų susidoroti bijojo išeiti iš namų, todėl teismo prašo priteisti jai 5 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-20 sprendimu ieškinį atmetė, atsakovo                       J. V. prašymą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo tenkino iš dalies ir iš ieškovės priteisė 750 Eur baudos atsakovui J. V. ir 750 Eur baudos valstybei, taip pat priteisė iš ieškovės 5 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovę), dėl kurių ieškovė galėjo būti paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti. Ieškovė, jau tvarkant dokumentus dėl paveldėjimo, buvo apsisprendusi kuo skubiau parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes bijojo kreditorių susidorojimo. Ieškovė, sudariusi notarinę minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį, siekė įsigyti mažesnį butą bendrabutyje. Toks sandoris jos iniciatyva buvo 2012 m. spalio 13–17 d. sudarytas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 2012-10-29 buvo įregistruotas jos sugyventinio J. R. vardu. Sugyventiniai, pardavę ieškovės butą, jį atlaisvino bei persikėlė gyventi į įsigytą kambarį bendrabutyje. Vėliau, kilus tarp sugyventinių ginčui, ieškovė, įtikinta, jog per pigiai pardavė savo turtą, ėmė iš tarpininkų reikalauti pinigų, tvirtindama, jog visi ją apgavę bei neįvykdę savo duotų pažadų. Dėl to ieškovė, gavusi iš kaimyno žinias, kad bute dar niekas negyvena, sugadino durų užraktą bei vėl apsigyveno jau parduotame bute. Faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo J. V. atstovo teiginius, kad ieškovė nuo savavališko įsikėlimo į butą jokių mokesčių už butą nėra mokėjusi, todėl jam, kaip savininkui, yra daroma žala. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagal ieškovės teiginius dėl apgaulės panaudojimo sudarant sandorį buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, teismo nutartimi atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. Teismas rėmėsi ir civilinės bylos Nr. 2-928-889/2013 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovei T. S. dėl buto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu medžiaga ir nurodė, kad minėtoje byloje išsamiai, objektyviai ir visapusiškai buvo išnagrinėti ir atitinkamai įvertinti abiejų sandorio šalių, notaro, sandorių tarpininkų veiksmai, bet nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar aplinkybių, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog atsakovai buvo nesąžiningi. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinant ir tiriant ieškovės elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, galima teigti, kad ieškovės elgesys išliko toks pats, t. y. norėjo kuo greičiau parduoti paveldėtą butą, derybomis sutartas užmokestis už parduodamą turtą tenkino, sutarties sąlygomis nebuvo suabejota, jos ją tenkino. Nustatyta, kad sandoris dėl buto pirkimo ir pardavimo atitiko abiejų sandorio šalių valią ir interesus, sandorio turinyje aiškus susitarimas bei pirkimas ir pardavimas išreikštas rašytine sutartimi. Teismas, skirdamas ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, atsižvelgė į tai, jog ieškovė pripažino, kad į teismą kreipėsi ne savo noru, bet kiekvieną kartą vis kito asmens įtikinta.

Ieškovės T. S. atstovas advokatas R. K. pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas tinkamai neatskleidė tikrosios ieškovės valios sudaryti buto pirkimo–pardavimo sandorį, neįvertino aplinkybių, liudijančių apgaulės prieš ieškovę panaudojimą. Ieškovė pripažįsta, jog turėjo ketinimų parduoti butą, tačiau ji tikėjo, kad po buto pardavimo Ž. K. nupirks jai naują mažesnį butą, sumokės komunalinius įsiskolinimus ir grąžins likusius pinigus, tačiau kito būsto nenupirko, likusių pinigų Ž. K. jai neperdavė. Ž. K. ir L. K. organizavo visus sandorio sudarymui būtinus veiksmus, davė jai pasirašyti rankpinigių sutartį, nuvežė pas notarą, kur ieškovės akivaizdoje buvo suskaičiuoti atsakovės A. J. už butą perduoti pinigai, o tai turėjo esminę reikšmę ieškovės valios susiformavimui. Ieškovė nesitikėjo, kad pardavusi butą ji liks be gyvenamojo būsto, be to, sandorio sudarymo metu ji buvo lengvai apsvaigusi, nes kartu su L. K. ir Ž. K. vyko prie jūros, kur buvo girdoma vynu. Taip pat nurodo, kad atsakovų veiksmai iki sandorio sudarymo neatitiko tikrosios jų valios, nes butą jie pirko jo net neapžiūrėję, neišsiaiškinę apie komunalinius mokesčius ir įsiskolinimus. Be to, atsakovė A. J. negalėjo paaiškinti, už kokias lėšas ji įsigijo butą. Atsakovas J. V. sudarant sandorį apskritai nedalyvavo, o jo vardu veikė įgaliotinis A. R., o J. V. apie jo vardu nupirktą butą buvo pranešta tik po dviejų mėnesių. Atsakovas J. V. netrukus butą ketino vėl parduoti R. N., o tai patvirtina faktą, kad butas jam nebuvo reikalingas. Tokie veiksmai liudija atsakovų siekį butą perparduoti kuo daugiau pirkėjų, kad jo nebūtų galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Nesutinka su teismo išvada, kad po to, kai buvo parduotas ieškovės butas, jai buvo nupirktas kitas butas jos sugyventinio vardu, nes turto įgijimas kito asmens vardu ieškovei jokių teisių ir pareigų nesukūrė, o, be to, netrukus buvo vėl parduotas, tačiau pinigai J. R. neperduoti. Aplinkybę, jog ieškovė buvo apgauta, liudija ir faktas, jog netrukus po buto pardavimo ieškovė kreipėsi į policiją, tačiau dėl atsakovo J. V. atstovo A. R. spaudimo pareiškimą atsiėmė, nes jis jai pažadėjo padėti atgauti už butą gautus pinigus iš Ž. K.. Nurodo, kad teismas nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ji siekia apginti savo pažeistas teises, o tai negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesu.

Byloje pateiktas atsakovės A. J. ir atsakovo J. V. atstovo pagal įgaliojimą A. R. pasirašytas atsiliepimas į apeliacinį skundą. CPK 56 str. reglamentuoja asmenų, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, ratą. Asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, gali atstovauti savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (CPK 56 str. 1 d. 4 p.). A. R. nėra advokatas ar advokato padėjėjas, duomenų, kad jis yra atsakovo J. V. artimas giminaitis, nepateikta. Taigi A. R. pasirašyti atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovo J. V. vardu neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismui kitų asmenų vardu teikiamus procesinius dokumentus A. R. gali pasirašyti kartu su advokatu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsiliepimą į apeliacinį skundą vertina tik kaip paduotą atsakovės A. J. vardu.

Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai konstatavo, kad dėl ieškovės nebuvo panaudota apgaulė, už butą ieškovei buvo sumokėta sutarta suma, ieškovė pinigų perdavimo pas notarą faktą patvirtino, taip nurodyta ir notaro patvirtintoje 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartyje. Ieškovė norėjo butą parduoti, jai buvo išaiškintos visos sandorio sudarymo pasekmės, dėl to jos teiginiai, kad sandoris neatitiko jos tikrosios valios, yra nepagrįsti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo apginti jos teises, remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Apeliantė pripažįsta, kad ji turėjo ketinimų parduoti butą, tačiau ji tikėjosi, kad pardavus ginčo butą bus nupirktas kitas butas bei grąžintos skolos, tačiau dėl jos pasitikėjimu piktnaudžiavusių Ž. K. ir L. K. neteisėtų veiksmų ji buvo apgauta, nes negavo nei pinigų, nei kito būsto. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė jos tikrosios valios ir neįvertino kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Apeliantės manymu, ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir dėl to, kad atsakovai iš tiesų neturėjo ketinimų buto įsigyti asmeniniams poreikiams.

Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia, jai susidaryti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. Lipnevič ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė, mirus jos motinai, paveldėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Paveldėtas butas 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei A. J. už 60 000 Lt, o ši 2012-10-10 butą pardavė atsakovui J. V., kurio vardu pagal įgaliojimą veikė A. R.. Ieškovė per visą bylos nagrinėjimą teigė, kad ji ketino butą parduoti, nes ją slėgė už butą susikaupusios skolos bei įsiskolinimas kitiems asmenims. Taigi ieškovė turėjo aiškų ketinimą parduoti butą turėdama tikslą palengvinti savo finansinių įsipareigojimų naštą. Ginčo dėl šio fakto nebuvo ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės tikrąją valią, pagrįstai į šį faktą atsižvelgė. Savo ketinimus parduoti ginčo butą ieškovė patvirtino ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-928-889/2013 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovei T. S. dėl buto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje taip pat nurodė, kad norėjo butą parduoti ir jai tai padėjo padaryti Ž. K.. Minėta, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas, šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės valią parduoti butą suformavo kitas asmuo, šiuo atveju ieškovės nurodoma Ž. K.. Ieškovės valia buvo aiškiai išreikšta, dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji nesuprato tikrosios ginčo sandorio esmės. Ieškovės valią parduoti paveldėtą butą patvirtinta ir tai, jog iš parduoto buto ieškovė išsikraustė ir gyveno sugyventinio J. R. 2012-10-17 vardu nupirktame bute.

Ieškovė nurodė, kad pasitikėjo Ž. K., dėl to už butą gautus pinigus patikėjo Ž. K., pažadėjusiai grąžinti ieškovės skolas bei nupirkti kitą mažesnį būstą, tačiau šių pažadų Ž. K. netesėjo, o ieškovė liko be būsto. Vertindama šį apeliantės teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog su ginčijamu sandoriu nesusijęs asmuo (Ž. K.) nevykdė savo pažadų ieškovei, neturi sukelti neigiamų pasekmių savo pareigas pagal ginčijamus buto pirkimo–pardavimo sandorius tinkamai įvykdžiusiems pirkėjams, t. y. atsakovams. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė A. J., įsigijusi butą iš ieškovės pagal 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartį, pinigus ieškovei už butą sumokėjo, tai buvo padaryta notaro kontoroje ir ginčo dėl šio fakto nėra. Ieškovės teigimu, sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad ji iš sandorio negavo to, ko tikėjosi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už ieškovės lūkesčių, susijusių su sandorio sudarymu (skolų gražinimas, mažesnio būsto nupirkimas), neišpildymą gali būti atsakinga Ž. K., kuri, anot apeliantės, pažadėjo jai, pardavus butą, grąžinti ieškovės skolas bei nupirkti kitą mažesnį būstą, tačiau ne atsakovai. Vienintelis teisėtas lūkestis, kurio ieškovė galėjo tikėtis iš atsakovės A. J., buvo pinigų už butą gavimas, kas ir buvo padaryta, t. y. 2012-10-01 ieškovei atsakovė A. J. perdavė 5000 Lt rankpinigių, likusi suma buvo sumokėta iki 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tai nurodyta ir notaro patvirtintoje sutartyje, be to, pinigų perdavimo pas notarą faktą patvirtino ir pati ieškovė. Ieškovė nurodo, jog pinigus pas notarą ji patikėjo Ž. K., o ši pinigų jai neperdavė, mažesnio buto nenupirko, o ji liko be gyvenamojo ploto. Iš byloje esančio ieškovės 2012-05-01–2013-04-17 sąskaitos išrašo nustatyta, jog 2013-01-25 į ieškovės sąskaitą pervesta 14 600 Lt, 2012-10-17 ieškovės sugyventinio vardu už 13 600 Lt nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovės sugyventinis 2013-01-25 pareiškime policijai (t. 1, b. l. 99, elektroninės bylos numeracija) nurodė, kad paminėtas butas pirktas iš lėšų, kuriuos jam davusi ieškovė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė ginčija sandorį ne dėl to, kad atsakovė A. J. būtų nevykdžiusi savo, kaip pirkėjos, pareigų, o dėl to, kad butą jai padėjusi parduoti Ž. K. galimai nepateisino ieškovės lūkesčių, susijusių su lėšomis, gautomis pardavus butą. Tačiau paminėtos aplinkybės negali daryti įtakos sąžiningų asmenų, šiuo atveju atsakovų, teisėms ir pareigoms.

Apeliantės manymu, sandorio pripažinimui negaliojančiu dėl apgaulės reikšminga yra tai, kad atsakovė A. J. iš tiesų neketino buto įsigyti asmeniniams poreikiams, nes po savaitės jį pardavė atsakovui J. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tai neturi teisinės reikšmės, nes tiriant, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, viena esminių aplinkybių yra tai, ar sudarytas sandoris yra sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o ne kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės valią parduoti butą suformavo kiti asmenys, t. y. atsakovai (CPK 178 str.), o aplinkybė, kad atsakovė A. J. po savaitės iš ieškovės nupirktą butą pardavė atsakovui J. V., savaime neįrodo atsakovės nesąžiningų veiksmų, o tuo labiau nepatvirtina fakto, jog ieškovė buvo priversta parduoti butą ar kad dėl jos buvo panaudota apgaulė.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti jai skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu ir teigia, kad siekis apginti pažeistas teises nepagrįstai įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesu. Ši skundo nuostata pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovei 1500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įvertinęs tai, kad ieškovė pripažino, jog į teismą kreipiasi ne savo noru, o kitų asmenų įtikinta. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo) faktą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013,                   2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai siekdamas sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė buvo nesąžininga ar kad teikė aiškiai nepagrįstą ieškinį teismui. Vien tai, kad ieškovė nurodė, jog kreiptis į teismą ją paskatino kiti asmenys, nereiškia, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes kitų asmenų paraginta ieškovė visgi tikėjosi palankaus teismo sprendimo. Įstatymas nedraudžia asmeniui kreiptis į teismą dėl to paties ginčo dalyko, tačiau kitu pagrindu, o tai, kad ir šioje byloje buvo priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, negali būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesu, dėl to paskirta 1500 Eur bauda naikintina.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.), o ieškovei paskirta 1500 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

n u t  a  r  i  a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti – panaikinti ieškovei T. S. paskirtą 1500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                           Marius Dobrovolskis

Kolegijos teisėjai                                                                                                                           Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                                           Alvydas Žerlauskas