Bylos Nr. e2YT-28472-905/2024
Proceso Nr. 2-68-3-19198-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.6.11; 3.5.20.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, uždaroji akcinė bendrovė „Internetinių tinklų sistemos“ ir biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės A. Stanišauskaitės 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. S-24-177-31635, 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą Nr. S-24-177-36756 ir įpareigoti antstolę priimti patvarkymą perkainoti areštuotą pareiškėjo turtą. Anot pareiškėjo, skundžiamu rugpjūčio 9 d. patvarkymu antstolė, remdamasi atlikta nekilnojamojo turto ekspertize, nustatė, kad pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 42 700 Eur. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. antstolei pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir prašė turtą perkainoti nustatant 52 700 Eur kainą, kuri atitinka realią turto rinkos kainą. Kitu ginčijamu rugsėjo 13 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, tačiau, pareiškėjo teigimu, nenurodydama jokių argumentų, prieštaraujančių pareiškėjo pozicijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prieštaravimus tenkinti antstolė atsisakė remdamasi išimtinai formaliais argumentais, kurie visiškai nesusiję su turto realia verte.
Suinteresuotas asmuo antstolė A. Stanišauskaitė 2024 m. spalio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis). Antstolė nurodė, kad pareiškėjas nepateikė ir vykdomojoje byloje nėra pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Antstolė pažymėjo, kad vykdymo proceso metu skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, todėl, jeigu pareiškėjas yra įsitikinęs, jog areštuotas turtas yra didesnės vertės, jis turi teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios pats surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti turto pirkėją, kuris turtą pirktų už pareiškėjui priimtiną kainą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Internetinių tinklų sistemos“ prašė pareiškėjo skundą atmesti. Anot suinteresuoto asmens, su antstolės atliktais vykdymo veiksmais pareiškėjas nesutinka remdamasis savo subjektyvia nuomone ir deklaruojamu nesutikimu, juolab kad skunde nenurodoma nė vienos CPK normos, kurią antstolė būtų pažeidusi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad įkainoto turto vertė būtų pasikeitusi ar buvo nustatyta neteisingai. Be to, turto varžytynės paskelbtos 2024 m. rugsėjo 2 d., o pareiškėjo skundas pasirašytas ir išsiųstas 2024 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidus CPK 512 straipsnyje įtvirtintą terminą, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.
Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant inspekcijos atstovui. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas nepateikė turto ekspertinio vertinimo, kuriame būtent nekilnojamojo turto specialisto būtų nustatyta pareiškėjo įvardijama turto rinkos vertė, o pareiškėjo nuomonė ir formalūs pareiškimas apie netinkamą turto kainą neturi jokios teisinės reikšmės.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0177/24/00293, Nr. 0177/24/00731 ir Nr. 0177/24/01426 matyti, kad antstolė A. Stanišauskaitė vykdo skolų išieškojimus iš skolininko R. M. išieškotojams UAB „Internetinių tinklų sistemos“ ir BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Skundžiamu 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-24-177-31635 antstolė informavo skolininką ir išieškotojus apie tai, kad UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ atliko areštuoto buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir nustatė jo rinkos vertę – 42 700 Eur. Šiuo skundžiamu patvarkymu vykdymo proceso dalyviai taip pat informuoti apie jų teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Kitu skundžiamu 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S-24-177-36756 antstolė netenkino pareiškėjo prašymo areštuotą-parduodamą turtą perkainoti nustatant 52 700 Eur kainą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Spręsdamas dėl pagrindų-prielaidų nagrinėjamu atveju iš naujo nustatyti areštuoto turto vertę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju antstolis turi veikti taip, kad nustatyta turto kaina būtų kuo artimesnė rinkos kainai.
Nagrinėjamu atveju prašydamas perkainoti turtą pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. antstolei pateiktuose prieštaravimuose rėmėsi (tik) tuo, kad „analogiškas turtas rinkoje yra pardavinėjamas kur kas didesne kaina“. Tokiems savo teiginiams patvirtinti pareiškėjas nurodė (tik) du skelbimus iš aruodas.lt, kuriais pardavinėti du butai (duomenys neskelbtini) (33,58 kv. m ir 35,45 kv. m). Prieštaravimuose pareiškėjas taip pat nurodė, kad analogiškas vieno kambario butas pardavinėjamas už kur kas didesnę 52 888 Eur kainą ir kad kitas gerokai prastesnės būklės vieno kambario butas pardavinėjamas už 43 900 Eur, t. y. 1200 Eur brangiau negu pareiškėjo butas. Kadangi pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų nenurodė konkrečių argumentų ar aplinkybių, kuriais būtų ginčijama antstolės nurodyta turto vertė, tai teismas nagrinėja pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. prieštaravimuose nurodytus argumentus, kurie, teismo vertinimu, neteikia pagrindo suabejoti antstolės nurodyta turto kaina, nes ši kaina – 42 700 Eur – yra nustatyta būtent ekspertizės metu (pareiškėjas niekaip neginčija ekspertizės išvadų, jų klaidingumo, netinkamo vertinimo metodo ar kt.) ir, be to, ši kaina iš esmės nesiskiria nuo paties pareiškėjo nurodomos 43 900 Eur kito buto kainos, kuri, pabrėžtina, yra dar tik pardavėjo siūloma-prašoma sumokėti kaina, o ne galutinė įvykusio sandorio kaina. Kadangi nei pareiškėjo prieštaravimuose, nei nagrinėjamame skunde nėra pakankamų argumentų ar duomenų, kurie teiktų pagrindą taikyti Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalies nuostatas (Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos) arba kurie paneigtų pagrindą nagrinėjamu atveju nesivadovauti Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalies nuostatomis (Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė), tai teismas sprendžia, kad, neturėdama pakankamų-pagrįstų abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjui nepagrindus-neįrodžius kitokios (negu jau nustatyta) turto vertės, antstolė iš esmės tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo procedūras. Remiantis šiais motyvais, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius, neturinčius teisinės reikšmės priimamos nutarties esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Skundai dėl antstolio veiksmų neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 510 straipsnio 6 dalis), tačiau tai neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi skundas atmetamas, tai suinteresuotam asmeniui UAB „Internetinių tinklų sistemos“, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas ir kurio interesai buvo priešingi pareiškėjo suinteresuotumui bylos baigtimi ir interesams, iš pareiškėjo priteisiama 363 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens atstovo atliktų procesinių veiksmų mastą (pateiktą atsiliepimą į nagrinėjamą skundą, jame nurodytus atsikirtimus), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip neproporcingai didelio, todėl nemažina (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teismo išvada
Skundą atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Internetinių tinklų sistemos“, j. a. k. 304628571, iš pareiškėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius