Civilinė byla Nr. 2A-591/2012

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01287-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 99

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams J. A., T. V., R. B., R. L., M. Z., L. Č., tretieji asmenys Kauno rajono 4 notarų biuro notarė J. V., Kauno miesto 1 notarų biuro notarė R. L., Klaipėdos miesto 9 notarų biuro notarė V. M., UAB „NTB Namėjos grupė“, AB „Klaipėdos energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. rugsėjo 20 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės I. B. įgalioto atstovo D. B. ir atsakovės R. L.; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. spalio 4 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės R. L. ir atsakovės L. Č.; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. spalio 4 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį  Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovės L. Č. ir atsakovo M. Z.; taikyti restituciją – išreikalauti iš neteisėto sąžiningo įgijėjo M. Z. nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teisėtai buto savininkei I. B. priteisti solidariai iš J. A., T. V., R. B. 50 000 LT neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad išvykdama pastoviai gyventi į užsienį, ieškovė I. B. parašė įgaliojimą savo sūnui D. B., kuriuo įgaliojo jį valdyti, tvarkyti visą jos turtą, tame tarpe butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). J. A., T. V. ir R. B., turėdami tikslą užvaldyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prieš D. B. valią nuvežė jį į Kauną, kur periodiškai panaudodami fizinį smurtą, grasinimus, vertė jį vartoti narkotinę medžiagą, taip sukėlė pavojų jo gyvybei ir sveikatai. Tokiu būdu jam buvo atimta galimybė priešintis ir 2005 m. rugsėjo 20 d., vengdamas J. A.,T. V. ir R. B. grasinimų, Kauno rajono notarų biure butą pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. už 130 000 Lt pardavė R. L.. Vėliau R. L. pardavė butą L. Č., o ji pardavė butą M. Z.. Kadangi sandoris buvo sudarytas prieš D. B. valią, t.y. smurto, realaus grasinimo įtakoje, šis sandoris, ieškovės nuomone, turi būti pripažintas negaliojančiu. Atitinkamai turi būti pripažinti negaliojančiais ir 2005 m. spalio 4 d. bei 2005 m. spalio 25 d. ginčo buto pirkimo – pardavimo sandoriai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. rugsėjo 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp D. B. (D. B.) ir atsakovės R. L., nusprendė išreikalauti iš M. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise grąžinti I. B. a. k. (duomenys neskelbtini) Iš atsakovų J. A., T. V. ir R. B. priteisė solidariai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti I. B.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų J. A., T. V., R. B., R. L., M. Z. ieškovei I. B. po 80,76 Lt išlaidų dėl viešojo paskelbimo spaudoje. Priteisė iš atsakovų J. A., T. V. ir R. B. valstybės naudai po 820 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovų R. L., M. Z. valstybės naudai po 720 Lt žyminio mokesčio.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Teismas nustatė, kad dėl atsakovų J. A., T. V. ir R. B. padarytų nusikalstamų veikų ieškovė prarado butą, patyrė daug nepatogumų, dėl atsakovų elgesio su jos sūnumi D. B. patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pakankama ir teisinga ieškovės patirtos neturtinės žalos kompensacija yra 10 000 Lt ir šią sumą priteisė solidariai iš atsakovų J. A., T. V. ir R. B. ieškovei (CK 1.91 str. 3 d., 6.250 str.).

Be to, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovų J. A., T. V., R. B., R. L., M. Z. ieškovei priteisė po 80,76 Lt išlaidų dėl viešojo paskelbimo spaudoje. Patenkinęs ieškinio reikalavimus dėl 2005 m. rugsėjo 20 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei vindikacijos taikymo iš atsakovų J. A., T. V., R. B., R. L., M. Z. valstybės naudai priteisė po 720 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintai reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų J. A., T. V., R. B. priteisė po 100 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniais skundais atsakovas R. B. prašo nustatyti ieškovei priteistos neturtinės žalos dalį, tinkamai paskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį bei sumažinti iš apelianto priteistas žyminio mokesčio sumas.

Apeliantas nurodė, kad jis sutinka sumokėti ieškovei priteistą moralinę žalą, tačiau nesutinka su teismo sprendimu priteisti žalą solidariai, todėl prašo nustatyti priteistos sumos dalį, kurią jis privalo sumokėti ieškovei. Nurodė, kad jis neturi galimybių sumokėti už kitus atsakovus – J. A. ir T. V.. Apeliantas taip pat nesutiko su valstybei priteista 720 Lt žyminio mokesčio suma. Iš atsakovų buvo priteista 10 000 Lt suma, todėl iš apelianto priteistina suma turėtų būti apskaičiuojama nuo 3 000 Lt sumos bei vadovaujantis 83 straipsnio 3 dalimi turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į tai, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi jokių pajamų. Be to, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 720 Lt žyminio mokesčio suma turėtų būti priteista iš teismo, priėmusio nutartį, kuria ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

Apeliantas savo skunde neginčija teismo sprendimo dalių dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, buto išreikalavimo bei dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau nesutinka su teismo sprendimu neturtinę žalą priteisti solidariai iš atsakovų J. A., T. V. ir R. B. bei nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Byloje nustatyta, kad atsakovai J. A., T. V. ir R. B. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais pagal BK 146 str. 2 d., 264 str. 1 d., 181 str. 3 d., 135 str. 1 d. ir jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia buto pirkimo–pardavimo sutartį bei butą išreikalauti iš M. Z., nes pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl smurto ir realaus grasinimo. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą. Teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą priteisė solidariai iš visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Apeliantas nesutinka su teismo numatyta solidariąja prievole ir prašo nustatyti dalinę prievolę atlyginti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrai žalos padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas, mokus bendraskolis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010).

Atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką bei į tai, kad ieškovei žala buvo padaryta bendrais nusikalstamas veikas padariusių atsakovų veiksmais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturtinę žalą iš šių atsakovų priteisė solidariai.

Apeliantas taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, pastebi, pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, jei teismo sprendimas priimamas šalies, kuri buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, naudai, tai šis mokestis valstybei priteistinas iš kitos šalies. Kadangi byloje priimtas teismo sprendimas yra palankus ieškovei, todėl žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ji buvo atleista, priteisiamas iš atsakovų. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai, todėl teismas jas turi priteisti ne solidariai, o iš kiekvieno asmens turi būti priteisiama atitinkama išlaidų dalis, išreikšta konkrečia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011).

Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto išreikalavimo, sandorio vertė yra 130 000 Lt, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 d. 1 p. bei 85 straipsnio 3 d. už šį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 3 600 Lt. Teismas šią sumą priteisė iš 5 atsakovų (J. A., T. V., R. B., R. L., M. Z.), todėl iš kiekvieno priteisiama suma sudaro 720 Lt. Būtent tokią sumą už šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas ir priteisė valstybei.

Byloje taip pat buvo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas tenkino reikalavimo dalį dėl 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl už šį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 300 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 p.). Neturtinė žala priteista iš atsakovų J. A., T. V. ir R. B., todėl priteistiną žyminį mokestį padalinus tarp šių atsakovų iš jų papildomai priteisiama dar 100 Lt.

Atsakovai J. A., T. V. ir R. B. privalo sumokėti žyminį mokestį tiek už reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir išreikalauti turtą (720 Lt), tiek už reikalavimą priteisti neturtinę žalą (100 Lt), todėl iš jų priteista 820 Lt žyminio mokesčio suma. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad žyminis mokestis iš atsakovų yra priteisiamas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 d.), nes ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 p. yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliantas taip pat nurodė, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, jam turėtų būti sumažintas priteistas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismas iš dalies atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo pateikia tokį prašymą, kai jis yra motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo teismui toks prašymas nebuvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė atsakovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė solidariai iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų bei teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                     Audronė Jarackaitė

                                                                                    Danutė Milašienė

                                                                                    Rimvydas Norkus