VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. kovo 19 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Jūratės Damanskienės,

sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,

dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,

gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei,

išteisintajam P. G.,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

P. G. kaltintas tuo, kad jis savo naudai susitarė ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent, dėl to, kad dirbdamas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio patruliu, 2010m. vasario mėn. 24 d., laikotarpyje nuo 15 val. 44 min. iki 15 val. 59 min., nustatęs, jog automobilio FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. D. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės bei apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme bei minėtame name esančiame R. D. bute, susitarė su R. D., kad už 600 Lt bus nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t.y. bus nuslėptas padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 1302 str., tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), sankryžoje netoli autobusų sustojimo aikštelės stovėjusiame tarnybiniame automobilyje ŠKODA OCTAVIA, v/n BFP 060, P. G. iš R. D. paėmė 500Lt kyšį, t.y. kaltintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2d.

Apeliaciniu skundu Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: P. G. pripažinti kaltu pagal BK 225 str. 2 d. (red. galiojusi iki 2011-07-05) ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. 7 p. pagrindu bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant P. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju jo nekeisti be teismo sutikimo; 2) be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir nurodo, kad nuosprendis naikintinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, liudytojų parodymus vertinęs kritiškai, neatsižvelgė, kad P. G. duoti parodymai prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms. P. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. jam pateikė seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą. Byloje nustatyta, kad R. D. turėjo naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad jis būtų išsaugojęs seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, jis jokio tikslo saugoti ir pateikti policijos pareigūnams seno pavyzdžio bei pripažinto negaliojančiu vairuotojo pažymėjimą neturėjo. P. G. žinojo, kokius dokumentus policijos pareigūnams privalo pateikti vairuotojai, bet nežinodamas kokį vairuotojo pažymėjimą turėjo R. D., apklausos ikiteisminio tyrimo metu spėjo, tačiau suklydo, o vėliau parodymų nekeitė, nes jų keitimas galėtų būti vertinamas jo nenaudai. Liudytojų R. D. ir J. D. parodymus teismas nepagrįstai įvertino kritiškai, kurie nurodė, kad R. D. iš žmonos J. D. paėmė ir policijos pareigūnams perdavė 500 litų, vėliau nurodė, kad R. D. iš J. D. gavo 600 litų, iš kurių 500 litų buvo perduoti policininkams, o 100 litų grąžinta J. D., kadangi policininkai R. D. „paleido“ už 500 litų, nes 500 litų suma niekuomet nekito. A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai, nurodė, kad dokumentus ir pinigus padavė jis, t.y. A. M., P. G. dokumentus grąžino R. D., o ar buvo grąžinti pinigai, A. M. nepastebėjo. Parodymus akistatų metu A. M. davė jau mirus R. D., tačiau vėliau pasinaudojo R. D. mirtimi ir davė parodymus, kurie iš esmės nesiskyrė nuo išteisintojo P. G. duotų parodymų. Nustatyta, kad kyšis buvo duotas tam, kad R. D. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl R. G. kyšį paėmė iš R. D., nenurodant, kad paėmė iš R. D. rankų, todėl teismo vertinimas, kad faktinių aplinkybių pakeitimas kaltinime prieštarauja surinktiems įrodymams, t.y. R. D. ir A. M. parodymams, nepagrįstas. A. M. teigimu, jis bijojo R. D., kurį teismo posėdžio metu apibūdino kaip agresyvų žmogų, tačiau būtent šis A. M. teiginys vertintinas kaip naudojimasis susidariusia situacija, t.y. R. D. mirtimi. A. M. ir R. D. kartu leisdavo laiką, vartodavo alkoholį, todėl atmestina, kad A. M. bijojo R. D.. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, kad R. D. įvykio metu buvo neblaivus, nes nustatyta, kad R. D. ir A. M. prie jų priėjusiam P. G. pasisakė esantys išgėrę. P. G., kuris teigė, kad minėti piliečiai jam atrodė blaivūs, po šių pripažinimo gėrus alkoholį, privalėjo patikrinti ar bent jau automobilį vairavęs R. D. buvo blaivus, bet to nepadarė, o kartu su R. D. nuėjo į pastarojo namus, vėliau vienam leido eiti link parduotuvės, kurioje dirba jo žmona. R. D. parodė, kad P. G., išeidamas iš buto, turėjo automobilio dokumentus bei R. D. asmens tapatybės kortelę. P. G. parodė, kad jokių dokumentų iš R. D. paėmęs nebuvo. Šie P. G. parodymai vertintini kritiškai, kadangi leisdamas R. D. ir A. M. eiti vieniems link parduotuvės nemažą darbo stažą turintis P. G. būtų rizikavęs, kad galimas pažeidėjas, t.y. tuo metu, P. G. teigimu, jokių dokumentų dar nepateikęs R. D., būtų pasišalinęs. P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. pabandžius pasišalinti būtų jį pasivijęs. Šie P. G. parodymai vertintini kritiškai. Neabejotina, jog prieš leisdamas R. D. eiti link parduotuvės, P. G. turėjo R. D. priklausančius dokumentus su savimi, dėl ko R. D. negalėjo pasišalinti, o iš parduotuvės atėjo link policijos tarnybinio automobilio, į kurį kartu su A. M. įsėdo bei įvykdė susitarimą, t.y. P. G. buvo perduoti pinigai-500 litų dydžio kyšis už R. D. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn. Teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, juos vertino atskirai, nesusiedamas jų į visumą, neįvertino kaip klostėsi įvykiai policijos patruliniam automobiliui privažiavus prie R. D. vairuoto automobilio bei kaip elgėsi įvykio dalyviai iki R. D. ir A. M. išlipimo iš policijos patrulinio automobilio. Teismas neįvertino P. G. bylos aplinkybių neatitinkančių bei nelogiškų parodymų susijusių su R. D. vairuotojo pažymėjimo pateikimu bei leidimu R. D. pasišalinti, t.y. vienam eiti iki parduotuvės. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų J. D. ir mirusiojo R. D. parodymus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, išteisino P. G.. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teismo posėdžio metu patikrintų duomenų pakanka pagrįsti, kad P. G. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 225 str. 2 d., (redakcija, galiojusi iki 2011-07-05), todėl jis turi būti pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šiuo atveju, apeliaciniu skundu prašoma P. G. pripažinti kaltu pagal BK 225 str. 2 d.

              Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sprendžiamus klausimus pagrindė išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), o nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neturi būti suprantamos tiesiogiai, jog nuosprendyje turi būti remiamasi tik tais kaltinamojo, liudytojų ar kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti.

Apkaltinamojo nuosprendžio grindimas iš esmės nukentėjusiojo parodymais savaime nepažeidžia BPK nuostatų. Šiame kodekse nėra įtvirtinto bendro pobūdžio draudimo apkaltinamąjį nuosprendį esmingai grįsti vien nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais. BPK tik reikalauja, kad įrodymų vertinimas, rėmimasis nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais ir atmetimas kitų įrodymų būtų motyvuotas, argumentuotai pašalinti esami tarp jų prieštaravimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2008).

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iš esmės tik liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagarsintais teismo posėdyje, kurie iš dalies prieštarauja A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, pagarsintais teismo posėdyje, ir prieštarauja pačio liudytojo A. M. parodymams pirmosios instancijos teismo posėdyje, prieštarauja liudytojo V. R. parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, išteisintojo P. G. paaiškinimams ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, išvadas darant pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai, kad objektyviai neįmanoma pašalinti abejonių (prieštaravimai bandyti šalinti akistatomis, ko padaryti nepavyko, procesinių veiksmų su R. D. atlikti negalima, kadangi jis yra miręs), negalima teigti, kad surinkti įrodymai neginčijamai, be abejonių patvirtina išteisintojo P. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Kolegija vertina ir tai, kad liudytojas A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje neturėjo motyvo melagingai keisti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tokių rimtų motyvų nenurodoma ir apeliaciniame skunde, o priešingai, A. M. kaip tik turėjo pagrindo nekeisti parodymų, kadangi, kaip matyti iš 2011-09-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 235 str. 1 d., jis prsipažino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus teismo parodymus, už ką buvo nuteistas. Be to,  liudytojo A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikta įvykių versija logiška – jis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis pinigus matė pas D., kuris jam davė 100 Lt, žmonai atidavė 100Lt, o kitus prabaliavojo per keletą dienų. Pinigų pareigūnams nedavė. D. darė jam spaudimą, buvo agresyvus, grįžęs iš psichiatrinės ligoninės. Šią jo versiją iš dalies patvirtino J. D. parodymai, kuri parodė, kad vyras paprašė pinigų, paėmė ar draudimą, ar technikinį, nepamena. D. dažnai meluodavo dėl pinigų. Vienu metu išgirdo žmonės, kai ją smaugė vyras, atbėgo S. ir M.. Dažnai D. taip elgdavosi, dažniausiai dėl girtumo.

Liudytojo R. D. parodymai (t.1, b.l. 19-23) iš dalies prieštarauja A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (2010-03-01 liudytojo apklausos metu jis parodė, kad policininkas pasakė, kad „600 Lt ir jis laisvas, trepsėkit iki parduotuvės“, o jie lauks autobusų sustojime (b.l. 20-21), antras policininkas visą laiką sėdėjo prie patrulinio automobilio vairo ir apie pokalbį nieko negirdėjo. Jie nuvažiavo prie automobilių stotelės (b.l. 21), išeinant iš parduotuvės jis padavė M. 500 Lt, o 100 Lt pasiliko sau. A. M. policijos automobilyje susuktus pinigus padavė policininkui iš rankos į ranką ir pasakė, kad pavyko surinkti tik 500 Lt, o policininkas jam padavė iš jo paimtus dokumentus, antras policininkas tai turėjo matyti, o kaip M. pasakė „pavyko surinkti, tik 500 Lt“, tikrai girdėjo. 2010-03-01 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo metu jis parodė, kad policijos automobilyje jis su M. padavė 500 Lt., tuo tarpu A. M. ikiteisminio tyrimo, 2010-03-01 liudytojo apklausos metu parodė, kad (b.l. 30-31), kad jis padavė automobilio dokumentus, kuriuos gavo iš R. parduotuvėje ir 500 Lt ir pasakė, kad surinko tik tiek. Pareigūnas netrukus jam padavė tą patį dokumentą, kurį buvo padavęs kartu su pinigais ir dar kitus dokumentus ir pasakė „viso gero“. Iš išdėstyto matyti, kad R. D. ir A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu prieštaringi, kadangi M. parodė, kad „A. M. policijos automobilyje susuktus pinigus padavė policininkui iš rankos į ranką“, apie dokumentų padavimą kartu su pinigais nieko neminėjo, nors apie dokumentų grąžinimą nurodė.

Liudytojas V. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jokių pinigų nematė,  negirdėjo, kaip jie tarėsi,  alkotesterio nenaudojo.

Išteisintasis P. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad vairuotojas dokumentų nerado, jis pasakė, kad čia gyvena ir gali tuoj pat atnešti. Jie užėjo į jo butą 2 aukšte. Iš paskos ėjo M., bet jis liko laiptinėje. D. dokumentų ieškojo kambaryje, jis stovėjo koridoriuje. D. dokumentų nerado, pasakė, kad pas žmoną, kuri dirba parduotuvėje, kad jis gali atnešti. Jie visi išėjo. Jis paklausė M. ar tikrai žmona dirba parduotuvėje, jis atsakė, kad taip. A. M. su D., atsisėdo į a/m ir D. padavė jam dokumentus, jis patikrino, jie buvo tvarkingi. Jis atidavė jiems dokumentus ir jie išvažiavo. Alokholio kvapo iš D. nejuto, jokių girtumo požymių nebuvo. Jokių pinigų negavo.

Iš J. D. parodymų matyti, kad ji iš esmės apie kyšio davimą parodė tik tai, ką jai sakė jos vyras dėl pinigų kuriuos jis paėmė paskirties ir tai, kad vyrui davė pinigų, be to, patvirtino, kad vyras ir paėmė neturėtus dokumentus, kad po jo mirties pas jį rado vairuotojo pažymėjimą, todėl jie laikytini tik patvirtinančiais tai, ką R. D. aiškino apie pinigų iš jos paėmimo tiklsą, o nepatvirtina kyšio davimo aplinkybės. Nors J. D. parodė, kad vyras atėjo išgėręs su M., tačiau tai be abejonių nepatvirtina aplinkybės, kad tai jis tikrai buvo išgėręs, nes jo girtumo lygis matuotas nebuvo, jis galėjo nesiekti 0,4 promilių, be to, ji labiau pažindama savo vyrą, turėjo geresnes galimybes vertinti jo būklę, nei pareigūnai, todėl negalima be abejonių teigti, kad R. D. buvo išgėręs, o net ir jam esant, kad išteisintasis suvokė tai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nustatyta, kad R. D. ir A. M. prie jų priėjusiam P. G. pasisakė esantys išgėrę, tačiau pirmosios instancijos teismas to nenustatė, priešingai, tai paneigė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje minėta versija liudytojų parodymais ir kaltinamųjų paaiškinimais patvirtinta taip pat nebuvo (liudytoja R. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad negali tvirtinti, kad R. D. tikrai išgėręs, matė jį pro langą). Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prašoma P. G. pripažinti kaltu pagal BK 225 str. 2 d., o net R. D. buvimo neblaiviu aplinkybė savaime nepatvirtintų, kad  P. G. iš R. D. paėmė 500 Lt kyšį. Byloje nėra duomenų, kad R. D. neturėjo senojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo. Dokumentų turėjimas, leidžiant R. D. atnešti kitus jo dokumentus, nėra baudžiamas pagal BK 225 str. 2 d. ir vien tai neįrodo nusikaltimo, todėl, šiuo atveju, aplinkybė netirtina.

              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, juos vertino atskirai, nesusiedamas jų į visumą, neįvertino kaip klostėsi įvykiai policijos patruliniam automobiliui privažiavus prie R. D. vairuoto automobilio bei kaip elgėsi įvykio dalyviai iki R. D. ir A. M. išlipimo iš policijos patrulinio automobilio, tačiau pažymėtina, kad nesant realių galimybių neginčijamai nustatyti, kad P. G. iš R. D. paėmė 500 Lt kyšį, teismas pagrįstai nenuteisė išteisintojo remdamasis prielaidomis, kuriomis vadovautis, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, negalima. Šiuo atveju, nenustatytas kyšio ėmimo faktas, todėl inkriminuota vertė nėra svarbi.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti. 

              Kolegijos pirmininkas                                 (parašas)                                          Stasys Lemežis

              Teisėjai                                              (parašai)                                          Teresėlė Kazlauskienė

                                                                                                                              Jūratė Damanskienė

Nuorašas tikras:                                                                                           Stasys Lemežis

Teisėjas