Civilinė byla Nr. e2YT-16017-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09426-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti priėmė jos sutuoktinis V. B., miręs (duomenys neskelbtini).

1.1.                      Pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjo tėvai J. B. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Daugiau vaikų jie neturėjo. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo mama J. B. mirė ne Lietuvoje, tačiau iki mirties ji gyveno santuokoje su V. B., kadangi buvo rusų tautybės, tam tikrais laikotarpiais išvykdavo pasisvečiuoti pas giminaičius į Rusijos Federaciją.

1.2.                      Po J. B. mirties V. B. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, manė, jog kadangi turtas registruotas jo vardu, po sutuoktinės mirties į notarą kreiptis nereikia. Sūnus A. B. po mamos mirties valios priimti palikimą taip pat neišreiškė. V. B. nuosavybės teisės įregistruotos į tokį nekilnojamąjį turtą: butą / patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2000 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, įregistruotas V. B. vardu, tačiau įgytas V. B. ir J. B. santuokos metu.

1.3.                      Mirus V. B., pareiškėjas A. B., nepraleisdamas įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Notaro biure pareiškėjui buvo paaiškinta, kad paveldimas butas yra bendroji mirusiųjų sutuoktinių nuosavybė, kad po J. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nustatytas pagal įstatymą terminas palikimui priimti yra praleistas ir kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą.

1.4.                      Pareiškėjas nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimo tikslu.

2.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

3.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Rusijoje mirė pareiškėjo motina J. B.. (duomenys neskelbtini) ji buvo sudariusi santuoką su V. B., pareiškėjo tėvu. Po J. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota, J. B. testamento nebuvo sudariusi. 2000 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu V. B. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravęs ir pareiškėjas. Pareiškėjo tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jo įpėdinis yra pareiškėjas, kuris kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo.

4.       Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

5.       Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6.       Po V. B. sutuoktinės, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. V. B. po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip pareiškėjas nurodė pareiškime, priėmė palikimą faktiškai valdydamas – toliau liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktine ir kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina į bylą pareiškėjo pateikti mokėjimo pranešimai ir kvitai už įvairias komunalines paslaugas, teiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 

7.       Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad V. B. iki sutuoktinės mirties gyveno kartu su ja, po palikėjos mirties perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasis su juo toliau kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. B. priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

8.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

9.       Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė