Civilinė byla Nr. 2VP-5543-1031/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06675-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.5.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. balandžio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje spręsdamas pareiškėjos I. B. pareiškimo dėl priverstinio sprendimo vykdymo, suinteresuotiems asmenims (atsakovui) J. B. ir išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, priėmimą,
n u s t a t ė:
2017 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. B. pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašo taikyti prievartos priemones arba imtis priemonių ir veiksmų užtikrinant įsiteisėjusio privalomo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B. ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, vykdymą ir prašo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjos pateiktą pareiškimą atsisakytina priimti.
2015 m. balandžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 ieškovės I. B. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-20 nutartimi nustatyto nepilnamečio A. B. priteisto išlaikymo dydį bei priteisė iš atsakovo J. B. po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2015-04-15, iki sūnaus pilnametystės, nutarties dalį dėl išlaikymo turtu paliko nepakeistą. Atsakovo J. B. priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką, pagal kurią atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti du savaitgalius (nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir galimybes; vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu, neribotai bendrauti tėvui su sūnumi telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, spręsdamas pateikto procesinio dokumento priėmimą, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad pareiškėjai I. B. yra išduotas vykdomasis raštas 2015 m. balandžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo pagrindu.
Sprendžiamo pateikto procesinio dokumento priėmimo kontekste, teismas pažymi, kad iškėlus bylą, pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą siekiant pažeistos teisės ar ginčijamo intereso teisminės gynybos ir toks asmuo laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 4 p.). Taip pat teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis požymiais: 1) tomis pačiomis šalimis, 2) tuo pačiu ieškinio dalyku ir 3) tuo pačiu ieškinio pagrindu. Teismo vertinimu pagal teikiamą pareiškimą šalys šioje byloje yra tos pačios, tai yra pareiškėja (ieškovė) ir atsakovas J. B..
Antrasis tapataus ieškinio (pareiškimo) požymis yra ieškinio (pareiškimo) dalyko sutapimas. Vertinant, ar ieškinių (pareiškimų) dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu. Pareiškėja prašo taikyti prievartos priemones arba imtis priemonių ir veiksmų užtikrinant įsiteisėjusio 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalyje, kurioje nustatyta atsakovo J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B. ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, vykdymą. Iš 2016-06-09 Panevėžio apygardos teismo nutarties Nr. 2S-584-425/2016, 2017-02-06 Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. 2S-188-372/2017 ir 2017-02-21 Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. 2S-210-883/2017 nustatyta, kad pareiškėjos I. B. pareiškimai dėl 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priverstinio vykdymo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku jau išnagrinėti, jais pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ne visus teismo sprendimus galima vykdyti priverstine tvarka, o pareiškėjos pareiškimai dėl priverstinio sprendimo vykdymo atsisakyti priimti, remiantis CPK 137 str. 2 d. 1 p.
Šiaulių apylinkės teismas 2016-12-28 nutartimi atsisakė priimti tapatų pareiškėjos reikalavimą, dėl priteisto išlaikymo vykdymo užtikrinimo, kuriame pareiškėja nurodė, kad atsakovas J. B. nevykdo sprendimo, nes nebendrauja su sūnumi bei neteikia sūnui priteisto išlaikymo, nurodydamas, kad šis pareiškėjos prašymas jau yra išnagrinėtas, tačiau minėtą nutartį pareiškėja skundė apeliacinės instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2017-02-06 nutartimi Nr. 2S-188-372/2017 I. B. skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-28 nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti I. B. pareiškimus dėl prievartinių veiksmų taikymo ir išlaikymo vykdymo užtikrinimo ir juos grąžino pareiškėjai, nurodydami apeliantei, kad ji turi teisę dėl vaiko išlaikymo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, kaip subjektui, turinčiam valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti priimtus teismo procesinius dokumentus. Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimą, vertina, kad pareiškėjos reikalavimas (dėl priverstinio sprendimo vykdymo dalyje dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo) apima (sutampa) aukščiau minėtose civilinėse bylose pareikštus reikalavimus.
Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas ar pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys (prašymas) galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nuo 2015 m. spalio 14 d. iki šiol nevykdo įsiteisėjusio 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, nes nebendrauja su vaiku pagal nustatytą teismo sprendime bendravimo tvarką ir neteikia jam išlaikymo. Teismas laiko, kad 2017 m. balandžio 11 d. teikiamame pareiškime pareiškėja nėra nurodžiusi jokių naujų faktinių aplinkybių, taip pat teismas pažymi, jog dėl tų pačių aplinkybių jau yra pasisakę ir apeliacine tvarka bylas nagrinėję teismai.
Šios aplinkybės patvirtina, kad reiškiami pareiškimai yra tapatūs pareiškimams, dėl kurių jau yra priimtos ir įsiteisėjusios teismo nutartys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.
Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas negali būti priimtas ir nagrinėjamas, nes jo reikalavimai yra tapatūs nagrinėtiems Panevėžio apygardos teismo (nutartis Nr. 2S-584-425/2016), Šiaulių apygardos teismo (nutartys Nr. 2S-188-372/2017 ir Nr. 2S-210-883/2017, kuriomis atitinkamos Šiaulių apylinkės teismo nutartys paliktos nepakeistos), o jose konstatuota, kad ankstesni pareiškėjos prašymai buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjai.
Be to, pažymėtina, kad 2017-03-13 Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl pareiškimų dėl priverstinio sprendimo vykdymo sujungimo ir nagrinėjimo, kuriuo prašoma pareiškimus dėl priverstinio sprendimo vykdymo sujungti į vieną klausimą ir nagrinėti juos žodinio proceso tvarka. 2017 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-4188-1004/2017 šį pareiškėjos prašymą jau išnagrinėjo, dėl kurio pareiškėja yra pateikusi atskirąjį skundą, ir kuris kartu su byla yra persiųstas į Šiaulių apygardos teismą.
Pareiškėja I. B. 2017 m. balandžio11 d. teismui pateikė prašymą, kurio tiek šalys, tiek reiškiamas reikalavimas dėl priverstinio sprendimo vykdymo, tiek reiškiamo reikalavimo pagrindas yra analogiški prašymui, kurį 2017 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjo civilinėje byloje Nr. 2VP-4188-1004/2017.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad pareiškėja reiškia tapačius pareiškimus, kurie išnagrinėti teisme, priimtos apylinkės teismo nutartys yra įsiteisėję, nes apeliacinės instancijos paliktos nepakeistomis, pagal pareiškėjos atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl I. B. pareiškimą atsisakytina priimti, jį grąžinant pateikusiam asmeniui.
Teismas taip pat atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Sprendimą priėmęs teismas pats sprendimo nevykdo, tai atlieka antstolis, tačiau teismas vykdo procesinę antstolio veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Kaip minėta 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 yra įsiteisėjęs ir pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas šio teismo sprendimo pagrindu. Todėl būtent vykdomasis raštas yra priverstinai vykdomas ir pareiškėjai jis (vykdomasis raštas) yra išduotas, todėl pareiškėja jį gali pateikti antstolis, kad būtų imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.
Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimus nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 str. 4 d.)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, 5 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjos I. B. pareiškimą ir jį grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Ernestas Šukys