Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-539-518/2018
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00034-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 12.1; 12.7.1; 21.9.10
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. kovo 27 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovui D. B.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstano Respublikoje, žydas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
2018 m. vasario 2 d., apie 13 val. 30 min., buvo nustatyta, kad UAB „Vudimeksus“, įmonės kodas 126288799, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris 8112/0002:277, esančiame Paliepės k., Deltuvos sen., Ukmergės r., buvo laikomos atliekos, kurių kodas 03 0105 (pjuvenos, drožlės, skiedros, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodytus 03 01 04), tai yra apie 900 kubinių metrų nerūšiuotų gamybinių atliekų bei klijuotos faneros atliekos buvo malamos mobiliu įrenginiu. Tokiu būdu nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka bei pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus neteisėtai buvo laikinai laikomas, surenkamas ir apdorojamas didesnis nei 5 kubiniai metrai kiekis nepavojingų atliekų. Tuo UAB „Vudimeksus“ direktorius J. Č. pažeidė aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei teršė aplinką.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas D. B. prašė skirti J. Č. sankcijose numatytų dydžių baudas. Paaiškino, jog patikrinimas buvo atliktas gavus pranešimą, kad įmonės teritorijoje yra smulkintos faneros atliekos. Būdamas įvykio vietoje pastebėjo, kad yra vykdoma atliekų apdorojimo veikla, nes fanera buvo malama. Tokiai veiklai reikalingas Taršos leidimas, kurio minėta įmonė neturėjo. Įmonės teritorijoje matėsi krūvos faneros, kurių kiekis buvo pamatuotas preliminariai, nes atsakomybė numatyta jau nuo 5 kubų. Kadangi atliekos buvo sutvarkytos, žala gamtai skaičiuojama nebus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Č. teismo posėdžio metu kaltu padarius administracinius nusižengimus prisipažino visiškai. Nurodė, jog nesutinka dėl to, jog vykdė nelegalią veiklą. Paaiškino, jog jo vadovaujama įmonė UAB „Vudimeksus“ vykdo biokuro ruošos, sandėliavimo, teikimo katilinėms veiklą. Jokios atliekų surinkimo ar perdirbimo veiklos nevykdo. Įmonė turi ne vieną aikštelę ir nei vienoje nėra perdirbamos atliekos. Dažnai į įmonės teritoriją pašaliniai žmonės priveža baldų, padangų. Sklypo apsitverti neįmanoma, nes per įmonės teritoriją yra nutiestas servitutinis kelias. Kas suvežė ir išpylė 30 tonų faneros atliekų, nežino. Fakto, kad jo vadovaujamos įmonės teritorijoje buvo surastos atliekos neginčija. Dėl smulkinimo tai gali pasakyti, kad darbininkas užkabino kraudamas ir kažkiek faneros pateko į smulkintuvą. Likusią išvežė utilizavimui. Vienas darbininkas buvo matęs, kad į įmonės teritoriją važiuoja sunkvežimiai, tačiau pradėjus juos filmuoti vos nenukentėjo. Pripažįsta, kad tiesioginė kaltė yra tai, jog įmonės teritorija nėra aptverta ir, kad joje buvo suvežtos minėtos atliekos. Dėl šių priežasčių įmonės lėšomis sutvarkė minėtas atliekas, dėl ko patyrė didelius finansinius nuostolius.
Liudytojas L. M. parodė, kad jis yra UAB „Vudimeksas“ direktoriaus pavaduotojas. Yra atsakingas Lietuvoje už gamybą. Tai, kad teritorijoje išpiltos atliekos sužinojo tik tuomet, kai buvo iškviestas atvykti į agentūrą. Paskambino darbininkui, šis pasakė, kad buvo inspektoriai ir kelias dienas matavo faneros krūvas. Agentūroje jam buvo parodytos nuotraukos, matėsi, kad nemažai yra pripilta atliekų. Teritorijoje paskutinį kartą buvo buvęs 2017 m. rugsėjo 25 d. Tuo metu teritorijoje buvo supilta smulkinta mediena, vėliau prasidėjo šildymo sezonas ir atsirado aikštelėje vietos. Tada buvo vežamos žievės, kuolai, lentų gamybos kaladukai. Šioms medžiagoms smulkinti buvo pasamdytas smulkintuvas. Paaiškina, kad iš agentūros sužinojęs apie atliekas, nuvykęs į įmonės teritoriją pamatė, kad supiltos dvi krūvos, viena buvo faneros, supilta šalimais jų įmonės kaladukų, kita krūva faneros buvo prie pat jų įmonės žievės, dalis užpilta su žieve. Operatorius radęs tą krūvą, ją nustūmė ir išpylė žievę, dalį krūvos faneros užpildamas žieve. Jis pamatavo šias krūvas, mano, kad 900 kubų kiekio nebuvo. Vizualiai buvo supiltos 2-3 mašinos. Jis pasikvietė ūkininką, kuris nustūmė žieves, tada atsidengė krūvose buvusi fanera. Klausė apie tai darbininko, šis paaiškino, jog žieves į teritoriją veža bei kuolus, kadangi fanera irgi medis jam nekilo klausimų. Tai tikrai nėra jo įmonės veikla. Pagrindinė įmonės žaliava yra miško mediena. Viena krūva kai atsidengė, tai pasimatė baltarusiški lipdukai, stambūs lakštai. Įmonės parduodama mediena yra griežtai kontroliuojama, yra griežtai numatyta, kad negali būti dažytos, klijuotos medienos.
Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjo D. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. vasario 2 d., apie 13 val., pagal gautą pranešimą nuvykus į nenustatyto asmens valdomą žemės sklypą, kurio koordinatės 6123849 542731, esantį Deltuvos k., Ukmergės r., pastebėjo, kad yra sukrautos ir sumaišytos įvairios gamybinės atliekos. Iš kur suvežtos atliekos ir kam jos priklauso nežinoma. Minėtoje teritorijoje Taršos leidimas jokiam asmeniui saugoti ar sandėliuoti atliekas nėra išduotas (b. l. 3).
Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad žemės sklype, kurio koordinatės 6123849 542731, esančiame Deltuvos k., Ukmergės r., yra sukrautos ir saugomos gamybinės atliekos, klijuotos faneros ir kitokios atliekos (b. l. 4-8).
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris 4400-0714-2890, kadastrinis numeris 8112/0002:277, esantis Paliepės k., Deltuvos sen., Ukmergės r., nuosavybės teise priklauso UAB „Vudimeksus“ (b. l. 10).
Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjo D. B. tarnybinio pranešimo ir fotonuotraukų matyti, kad žemės sklype, kadastrinis numeris 8112/0002:277, esančiame Paliepės k., Deltuvos sen., Ukmergės r., yra saugomos trys didelės krūvos: vidurinėje krūvoje yra tamsios, smulkios frakcijos masė, jos gale yra sumaltos faneros, šoninėse krūvose sukaupta daug gamybinių atliekų, klijuotos faneros ir kitų atliekų, atliekos sumaišytos tarpusavyje. Bendras šoninėse krūvose esančių atliekų tūris yra 961,12 kubinių metrų (b. l. 11, 12-13).
Iš atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenų matyti, kad UAB „Vudimeksus“, kurios direktorius J. Č., vykdo tarpininkavimo veiklą S7, atliekų kodas 03 01 05 (pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04) (b. l. 14-15).
Atsižvelgiant į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad J. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 6, 7 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokole taip pat buvo inkriminuota, kad J. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.
Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinką vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Ši teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog nusižengimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose teisės aktuose. J. Č. inkriminuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus, nes, būdamas UAB „Vudimeksus“ direktorius, neatlikęs registracijos atliekų tvarkytojų valstybės registre ir neturėdamas Taršos leidimo vertėsi atliekų apdorojimo veikla, tai yra surinkinėjo ir apdorojo atliekas, kurių kodas 03 01 05 (pjuvenos, drožlės, skiedros, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04).
Nors administracinio nusižengimo protokole inkriminuota, kad UAB „Vudimeksus“ vertėsi atliekų apdorojimo veikla neturėdamas Taršos leidimo, tačiau byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Č., tiek liudytojas L. M. teismo posėdžio metu parodė, jog įmonė vykdo biokuro ruošos, sandėliavimo, teikimo katilinėms veiklą. Tokiai veiklai Taršos leidimas nėra reikalingas. Taip pat, iš atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenų matyti, kad UAB „Vudimeksus“ registruota tarpininkavimo veikla S7, atliekų kodas 03 01 05 (pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04) (b. l. 14-15). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad įmonė šios atliekų tarpininkavimo veiklos realiai nevykdo, tik yra registruota, be to, administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas D. B. posėdžio metu paaiškino, jog vykdant atliekų tarpininkavimo veiklą jų laikyti ar saugoti teisė nesuteikiama, Taršos leidimas nėra reikalingas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įmonės, kurių ūkinėje - komercinėje veikloje susidaro atliekų ir kurios jas naudoja ar šalina, turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Kaip jau buvo pažymėta, nagrinėjamu atveju, UAB „Vudimeksus“ veiklos, kurios vykdymui privalėjo gauti Taršos leidimą, nevykdė. Nors byloje nustatyta, kad įmonės teritorijoje buvo surasta apie 900 kubinių metrų nerūšiuotų gamybinių atliekų, tačiau tokie veiksmai užtraukia atsakomybę už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu (ANK 247 straipsnio 13 dalis) bei už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (ANK 247 straipsnio 25 dalis). Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog J. Č. padarė minėtus nusižengimus, tačiau tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jis minėtas atliekas laikė vykdydamas veiklą, kuriai reikalingas Taršos leidimas. Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Č. paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Vudimeksus“ vykdo biokuro ruošos, sandėliavimo, teikimo katilinėms veiklą, jokių atliekų surinkimo ar perdirbimo veiklos nevykdo. Dažnai į įmonės teritoriją pašaliniai žmonės priveža baldų, padangų. Sklypo apsitverti neįmanoma, nes per įmonės teritoriją yra nutiestas servitutinis kelias. Kas suvežė ir išpylė 30 tonų faneros atliekų, nežino. Dėl smulkinimo gali pasakyti, kad darbininkas užkabino kraudamas ir kažkiek faneros pateko į smulkintuvą. Likusią išvežė utilizavimui. Šiuos parodymus patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. M., kuris paaiškino, kad apie tai, jog teritorijoje išpiltos atliekos sužinojo tik tuomet, kai buvo iškviestas atvykti į agentūrą. Teritorijoje paskutinį kartą buvo buvęs 2017 m. rugsėjo 25 d. Tuo metu teritorijoje buvo supilta smulkinta mediena, vėliau prasidėjo šildymo sezonas ir atsirado aikštelėje vietos. Tada buvo vežamos žievės, kuolai, lentų gamybos kaladukai. Šioms medžiagoms smulkinti buvo pasamdytas smulkintuvas. Iš agentūros sužinojęs apie atliekas, nuvykęs į įmonės teritoriją pamatė, kad supiltos dvi krūvos, viena buvo faneros, supilta šalimais jų įmonės kaladukų, kita krūva faneros buvo prie pat jų įmonės žievės, dalis užpilta su žieve. Operatorius radęs tą krūvą, ją nustūmė ir išpylė žievę, dalį krūvos faneros užpildamas žieve. Tai tikrai nėra įmonės, kurioje dirba veikla. Pagrindinė įmonės žaliava yra miško mediena. Įmonės parduodama mediena yra griežtai kontroliuojama, yra griežtai numatyta, kad negali būti dažytos, klijuotos medienos.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nepavojingos atliekos įmonės teritorijoje buvo laikomos vykdant ūkinę ar kitokią veiklą, kai reikalingas Taršos leidimas. Pažymėtina, jog nors institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas D. B. posėdžio metu paaiškino, jog nusižengimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje, buvo inkriminuotas, nes būdamas įvykio vietoje pastebėjo, kad yra vykdoma atliekų apdorojimo veikla, nes fanera buvo malama, o tokiai veiklai reikalingas Taršos leidimas, kurio minėta įmonė neturėjo, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, jog dalis faneros buvo sumalta, neįrodo veiklos, kuriai reikalingas taršos leidimas, vykdymo fakto. Kaip jau buvo minėta, už neteisėtą atliekų laikymą ir apdorojimą, yra numatyta atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį. Be to, atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, jog darbininkas užkabino kraudamas ir kažkiek faneros pateko į smulkintuvą. Kas pilnai tikėtina įvertinus kitus bylos duomenis, tai yra tai, kad minėtame sklype buvo trys didelės krūvos: vidurinėje krūvoje tamsios, smulkios frakcijos masė, jos gale – sumaltos faneros, šoninėse krūvose – daug gamybinių atliekų, klijuotos faneros ir kitų atliekų, atliekos sumaišytos tarpusavyje (b. l. 11, 12-13).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo bylos teisena, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Č. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, požymių yra nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad J. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Be to, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad J. Č. geranoriškai sutvarkė žemės sklype surastas atliekas, dėl ko žala gamtai padaryta nebuvo. Pažeidėjas anksčiau nei baustas administracine tvarka, nei teistas nebuvo, nusižengimą padarė pirmą kartą. Nusižengimu turtinė žala nepadaryta, dėl atliekų sutvarkymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patyrė dideles finansines išlaidas. Yra dirbantis. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas J. Č. skirti mažesnius nei sankcijose numatyti minimalūs, baudų dydžius (ANK 34 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 247 straipsnio 13 dalimi, 247 straipsnio 25 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,
n u t a r ė:
Pripažinti J. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, ir paskirti jam 1150,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) administracinę baudą.
Pripažinti J. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 25 dalyje, ir paskirti jam 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) administracinę baudą.
ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, J. Č. paskirti subendrintą nuobaudą - 1150,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) administracinę baudą.
Administracinio nusižengimo bylos teiseną J. Č. atžvilgiu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18078428457 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas Rinaldas Adamonis