Administracinė byla Nr. I-513-142/2013

Proceso Nr. 3-61-3-00075-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas D. I. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (11.1)I-8004; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 6-26-805 ir 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas nuo 2010 m. sausio 1 d. priklausančias ir neišmokėtas sumas, apskaičiuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 6-24-21494; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 6-24-21494 nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, paskirta konkretaus dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 1 metai) – 5909,10 Lt (atskaičius mokesčius), antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 2 metai) – 5027,46 Lt (atskaičius mokesčius). Nurodytas sprendimas buvo pradėtas vykdyti ir pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad paskirto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Tačiau 2010 m. vasario mėn. jam buvo išmokėta mažesnė motinystės (tėvystės) pašalpa. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas), 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-805 perskaičiavo pareiškėjui paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą. Dar kartą pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721. Nesutikdamas su sprendimais dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo pareiškėjas juos skundė VSDFV, kuri VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus paliko nepakeistus. Pareiškėjas mano, kad jo motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak pareiškėjo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo pašalpas, o susiejo šių pašalpų apskaičiavimo su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu ir tokiu būdu užtikrino pašalpų gavėjų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą visą pašalpos mokėjimo laikotarpį. Be to, pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, įsigaliojusiomis po motinystės (tėvystės) pašalpos paskyrimo. Todėl pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimas pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę bei proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui (b. l. 69).

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–27, 37–40). Paaiškino, jog vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo šių draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-805 nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiavo pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpą pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Taip apskaičiuota maksimali mėnesio pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai buvo 5850 Lt, o nuo vaiko 1 iki 2 metų – 4972,50 Lt. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatomis VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjo pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikydamas 90 proc., o nuo vaiko 1 iki 2 metų – 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi pašalpa viršijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks 1 metai paskirta maksimali 4680 Lt dydžio, o iki vaikui sukas 2 metai – 3510 Lt dydžio per mėnesį pašalpa.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas VSDFV Vilniaus skyriaus prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b. l. 77).

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos dalies, kuri susidarė dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 6-26-805 ir 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuoti 2009 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 6-24-21494 paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnio nuostatomis, priteisimo.

Nustatyta, kad teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėjas įgijo 2009 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 43). VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 6-24-21494 pareiškėjui pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 1 metai) buvo paskirta 7440 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 2 metai) – 6324 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa (b. l. 43–44). T. y. šiuo sprendimu pareiškėjui paskirta maksimali kas mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537) nuostatoms, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-805 pareiškėjui paskirta maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais ir nuo 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtintu nauju einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir iki vaikui sukaks 1 metai buvo paskirta 5850 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 2 metai) – 4972,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa (b. l. 46–47). Šį sprendimą patvirtino VSDFV 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (11.1)I-8004 (b. l. 28–29).

Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 nuo 2010 m. sausio 1 d. patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt.

Nurodytos teisės normos atitiktį Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2013 m. kovo 5 d. nutarime (žr. Valstybės žinios, 2013, Nr. 25-1222) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktas, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt, nepripažintini prieštaraujančiais Konstitucijai. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013 m. kovo 8 d.

Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo 2010 m. sausio 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį perskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai. Dėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, pasireiškusios dalies motinystės (tėvystės) pašalpos praradimu, negali būti pašalintos, nes pareiškėjo ginčijama socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinoji tvarka yra su Konstitucija suderinama. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 6-26-805 ir šį klausimą liečiančią VSDFV 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (11.1)I-8004 dalį.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpa dar kartą buvo perskaičiuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 (b. l. 48). Šį sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius priėmė vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais ir nuo 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtintu nauju einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Kadangi pagal vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai 11682,27 Lt viršijo 90 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo vaiko 1 iki 2 metų 9735,22 Lt viršijo 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjui nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks 1 metai paskirta 4680 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, o iki vaikui sukaks 2 metai paskirta 3510 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721 patvirtino VSDFV 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (11.1)I-8004 (b. l. 28–29).

Vadovaujantis pareiškėjo vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį aktualia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies redakcija, kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negalėjo viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos. Tačiau vėlesnio, nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojančio Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, pagal kurią nuo 2010 m. liepos 1 d. pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.

Išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą šiuo aspektu, Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadinasi, atsakovas, nuo 2010 m. liepos 1 d. neteisėtai perskaičiavo pareiškėjai mokėtiną motinystės (tėvystės) pašalpą taip, kad ji neviršytų maksimalios Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, nes pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo.

Be to, iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 21 d. buvo apribota ir vadovaujantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu.

Pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatytą Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje, tos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, kurios viršijo ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. turėjo būti perskaičiuotos ir iki vaikui sukaks vieneri metai bei laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų mokamos laikantis tam tikrų fiksuotų procentinių dydžių (iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų – atitinkamai 90 ir 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio pašalpa buvo apskaičiuota), tačiau jos negalėjo būti didesnės nei Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma, o jeigu buvo didesnės, turėjo būti mokamos neviršijant pastarųjų maksimalių dydžių.

Pažymėtina, jog oficialią konstitucinę doktriną formuojantis Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo 10 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 ir 3 dalis tiek, kiek jomis atitinkamai nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Ši išvada iš esmės reiškia, kad asmenys, kurie teisę į motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ar motinystės (tėvystės) išmokas įgijo iki 2009 m. gruodžio 31 d. (tokių subjektų ratui priklauso ir pareiškėjas), turėjo teisėtą lūkestį, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai jiems priklausanti įstatymo nustatyto dydžio finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu nebus mažinama.

VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. balandžio 11 d. rašte Nr. (1.14)3-45815 pateikė teismui duomenis, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 21 d. susidarė 10926,30 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka (b. l. 65–68). Ši suma, atskaičius mokesčius, pareiškėjui išmokėta 2013 m. gegužės 24 d. (b. l. 77–80).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. 6-26-2721 ir VSDFV 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (11.1)I-8004 dalies, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpa pagrįstai perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, turinys prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pateiktiems 2013 m. kovo 5 d. nutarime, todėl šie sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Kadangi atsakovas pareiškėjui visiškai sumokėjo motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, kuri jam galėjo būti priteisiama teismo sprendimu, pareiškėjas neteko teisinio suinteresuotumo dėl šių sprendimų galiojimo. Nustačius, kad pareiškėjo interesai VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 ir VSDFV 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (11.1)I-8004 nėra pažeidžiami, asmens skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-302-13).

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, apskaičiuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 6-24-21494, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi jis yra įvykdytas tiek, kiek galėjo būti tenkinamas, todėl ši skundo dalis taip pat atmetama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Atmetus skundą, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis)

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. I. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                   Donatas Vansevičius

             Liudmila Zaborovska

             Halina Zaikauskaitė