Civilinė byla Nr.2S-725-467/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo
UAB „Develona“ atskirąjį skundą dėl
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties taikyti
laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo DKV Euro Service
Gmbh+Co.KG ieškinį atsakovui UAB „Develona“ dėl
skolos priteisimo.
Kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas
DKV Euro Service Gmbh+Co.KG 2009-12-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir
prašė priteisti iš atsakovo UAB „Develona“ 19527,08 eurų (67423,10 Lt) skolos
už įgytas prekes ir paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi
išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –
areštuoti pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose
atsakovas turi savo sąskaitas, o jų nesant – pavesti ieškovo pasirinktam
antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį
atsakovo turtą piniginio reikalavimo ribose. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovas be jokios priežasties vengia
vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nereaguoja į ieškovo prašymus ir
įspėjimus, o skolos suma – 19527,08 eurų (67423,10 Lt) yra labai didelė, todėl
yra reali tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m.
sausio 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
patenkino: areštavo atsakovo UAB „Develona“ nuosavybės teise priklausantį
nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 67500 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti,
įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo
nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias
atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis
disponuoti. Teismas konstatavo, jog atsakovas neatsiskaito, nereaguoja į
raginimus sumokėti skolą, jo turtinė padėtis nėra žinoma, mokumas neaiškus,
pareikšto reikalavimo apimtis konkrečiam atsakovui suteikia realų pagrindą
abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu ir savaime taip patvirtina galimo teismo
sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m.
sausio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui DKV Euro Service Gmbh+Co.KG iš
atsakovo UAB „Develona“ 67423,10 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas už
priteistą 67423,10 Lt sumą nuo 2010-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
ir 2571 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Develona“
prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-07 nutartį. Nurodo,
kad teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju konkrečiai atsakovui taikytinos
laikinosios apsaugos priemonės, išskyrus tai, jog rėmėsi ieškovo vienpusiškais
parodymais, kad atsakovas vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir
nereaguoja į raginimus sumokėti skolą. Ieškovas neteisingai nurodė ieškinio
sumą, kuri šiai dienai sudaro 54783,62 Lt. Tokiu būdu teismas nepagrįstai
suvaržė didesnės vertės atsakovo turtą. Taip pat teismas neargumentuoja, kuo
remiantis nustatė, jog reikalavimo suma yra didelė. Ar reikalavimo suma yra
didelė sprendžiama, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą ir jo finansinę
padėtį bei metinę apyvartą bei ar ta suma yra didelė ieškovui. Teismas
nepagrįstai nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti savo sutartinę prievolę ir
nereaguoja į raginimus grąžinti skolą, kadangi 2009-09-21 atsakovas siūlė
taikiai išspręsti ginčą ir dalimis grąžinti skolą, tačiau iš ieškovo atsakymo
negavo. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
atsakovui, vertino, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė ne atsakovui, o
ieškovui. Nesant duomenų apie visą atsakovo turtą, įsipareigojimus, nesant
bendrovės balanso, negalima spręsti apie bendrovės finansinę padėtį ir būtinumą
taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neįvertino aplinkybės, kad
atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir areštavus pinigines lėšas, bendrovė
negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pati įmonė taps
nemoki ir turės nutraukti veiklą, dėl ko gali būti suvaržyta atsakovo ūkinė
veikla ir atsakovas patirs nuostolius.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas DKV Euro Service Gmbh+Co.KG prašo
skundo netenkinti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl
ieškinio sumos, kurią motyvuoja faktinėmis aplinkybėmis, netinkami sprendžiant
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes teismas, taikydamas
laikinąsias apsaugos priemones, nevertina reikalavimo pagrįstumo. Atsakovas
nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį, ir,
kurie patvirtintų, kiek turto bei įsipareigojimų turi atsakovas, o atskirajame
skunde nurodė, jog jokio nekilnojamojo turto neturi. Tokiu būdu atsakovas
nepaneigė grėsmės, jog teismo galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias
apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras
grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad
konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio
grėsmės atsiradimo tikimybė. Ieškovo reikalaujama suma sudaro 67423,10 Lt, kuri
laikytina didele ir padidinančią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams
nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės
instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad
atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo
nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas
teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus
apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus
pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino
laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau
užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo
teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį
teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis
laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės
taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi
atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai
palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos
priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo
veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas
laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje
neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka
įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad
egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada,
kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti,
jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal
susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti
suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos
laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo DKV
Euro Service Gmbh+Co.KG reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 19527,08
eurų (67423,10 Lt). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai
atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos
nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie atsakovo UAB „Develona“
(apelianto) finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos
teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė
pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada,
kad 19527,08 eurų (67423,10 Lt) reikalavimo suma laikytina didele, nesutinka ir
atskirajame skunde teigia, kad, nesant duomenų apie visą atsakovo turtą,
įsipareigojimus, nesant bendrovės balanso, negalima spręsti apie atsakovo
finansinę padėtį ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau duomenų
apie savo turtą, finansinius įsipareigojimus ir pan. apeliantas nepateikė. Apeliantas
taip pat nepateikė ir kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių skundžiamos
nutarties priėmimo dieną buvus ir šiuo metu esant gerą atsakovo turtinę padėtį,
kuri leistų neabejoti atsakovo pajėgumu įvykdyti teismo sprendimą bei sudarytų
pagrindą konstatuoti, kad ieškovo reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, į ką
taip pat pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Priešingai, apeliantas
pats savo atskirajame skunde nurodo, jog nuosavybės teise neturi jokio
nekilnojamojo turto, kas neabejotinai padidina ieškovui galimai palankaus
teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl to apelianto argumentai, kad ieškovo
reikalavimo suma nelaikytina didele atsakovui, atmestini kaip neįrodyti (CPK
178, 185 str.).
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad,
areštavus jo pinigines lėšas, bendrovė negalės laiku vykdyti savo
įsipareigojimų tretiesiems asmenims, gali būti suvaržyta atsakovo ūkinė veikla,
dėl ko atsakovas patirs nuostolius, o pati įmonė taps nemokia ir turės
nutraukti veiklą. Tačiau tokie atsakovo argumentai kaip tik ir patvirtina
pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad konkrečiu atveju
ieškinį užtikrinti buvo būtina, nes atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Tuo
tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra
susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes
laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo
teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo
laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų
galutinio sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi
pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio
esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo
sprendimo įvykdymu.
Apelianto atskirojo skundo motyvai dėl skolos
dydžio ir atitinkamai ieškinio sumos nurodymo nesudaro pagrindo apskųstajai
teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jie iš esmės yra susiję
su ieškovo reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo teisėtumu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų sistemos „LITEKO“
duomenimis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas
2010 m. balandžio 20 d. sprendimu pakeitė 2010-01-07 preliminarų
sprendimą patikslindamas skolos dydį. Duomenų apie tai, ar sprendimas
įsiteisėjo, nėra. Taigi ši apelianto aplinkybė jau buvo analizuota, tiriama ir
vertinama nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259,
265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl kitų atsakovo UAB „Develona“ atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija
atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam
klausimui.
Remdamasi tuo, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu
netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir
kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios
instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus
5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Atmetus atskirąjį
skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 5,70 Lt išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d.
3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Develona“
(duomenys neskelbtini) valstybei 5
(penkis) litus 70 centų pašto išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Romualda
Janovičienė
Andžej Maciejevski