Administracinė byla Nr. I-174-644/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00822-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai G. R. , jos atstovui advokatui D. P. , atsakovo – Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei G. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja skundą palaikė ir prašė panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. DPI-59.
Pareiškėja ir jos atstovas skundu (b.l. 4-10) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji, laimėjusi konkursą, nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūne ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str. 4 d. pareiškėja yra karjeros valstybės tarnautoja. Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. DP1-59 (toliau ir įsakymas ir skundžiamas įsakymas) pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Minėta nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą - pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., 15 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. Pareiškėja su nustatytu tarnybiniu nusižengimu ir jai paskirta nuobauda nesutinka, mano, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjai paskyrė neteisėtai, t.y. pažeidęs tiek jos skyrimo procedūrą, tiek ir kitus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą, reikalavimus.
Faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda yra sekančios. Pareiškėja 2011 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais organizavo aplinkos tvarkymo darbus, kurių metu buvo pjaunami, genėjami bei retinami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Darbams vykdyti buvo gauti Varėnos r. savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus leidimai: Nr. LK-480, Nr. LK-481 ir Nr. LK-498. Nurodytiems darbams atlikti, vadovaujantis Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529 (Seniūno pareigybės aprašymas) bei Varėnos r. savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-VI-1124 „Dėl Varėnos r. savivaldybės viešųjų darbų organizavimo“ buvo pasitelkti viešųjų darbų darbininkai ir visuomenei naudingus darbus dirbantys asmenys. Atliekant minėtus darbus, aktyviai dalyvavo kiti vietos gyventojai. Nurodytų darbų atlikimo metu susidarė medienos atliekos, dalis kurių galėjo būti sudeginama vietoje, kita dalis išdalinta mažas pajamas gaunantiems Vydenių seniūnijos gyventojams. Kai kurie gyventojai prašė, kad menkavertė mediena nebūtų deginama vietoje, o atiduota jiems kaip kuras. Po aplinkos tvarkymo darbų susikaupusi ir neatlygintinai mažas pajamas gaunantiems gyventojams išdalinta mediena šių gyventojų toliau savarankiškai, t.y. savo jėgomis, įrankiais, kuru, lėšomis ir kt. buvo ruošiama malkoms. Aukščiau nurodyti darbai buvo atliekami praėjus dviems mėnesiams nuo tada, kai pareiškėja pradėjo eiti seniūnės pareigas. Tiek iki tol, tiek ir nurodytų darbų atlikimo metu, nebuvo nustatyta jokia susidariusių atliekų (medienos) panaudojimo tvarka, įskaitant kokius tai kriterijus, pagal kuriuos turėjo būti paskirstoma darbų rezultate susidariusi mediena, taip pat nebuvo konkretaus išaiškinimo, kokie gyventojai laikomi „mažas pajamas gaunančiais“. Prieš vykdant nurodytus darbus ir jų vykdymo metu, pareiškėja dėl medienos atidavimo gyventojams pasitarė su seniūnijos socialiniais darbuotojais, tarėsi ir su Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriumi (jis pareiškėjai nurodė malkas atiduoti „savo nuožiūra“) bei su rajono meru (jis pareiškėjai nurodė dalį malkų atiduoti kuro kompensacijos prašiusiai N. L. ). Visa susidariusi mediena, įskaitant ir tą, kuri galėjo būti sudeginta vietoje, savivaldybės gyventojams buvo išdalinta neatlygintinai, tačiau, jos paruošimu: supjaustymu, sudėliojimu, transportavimu, šie gyventojai privalėjo pasirūpinti patys, t.y. panaudojant savo jėgas, įrankius, kurą, priemones bei lėšas. Beruošiant neatlygintinai gautą medieną gyventojai tarpusavyje pasiskirstė darbais ir pareigomis: kas medieną pjaustė, kas rūpinosi kuru, tepalu, įrankiais, kiti rūpinosi krovimu bei medienos gabenimu. Šie gyventojai vieni kitiems perdavinėjo pinigus, įrankius, kurą bei kt. ir tarpusavio atsiskaitymus taip pat derino patys. Neatlygintinai gavę medieną Vydenių seniūnijos gyventojai D. K. ir V. K. , su kitais gyventojais rūpinosi jiems perduotos medienos ruošimu. Minėti asmenys, siekiant įsigyti kuro benzininiams pjūklams, po 100 lt perdavė seniūnijos socialiniam darbuotojui B. S. , kuris tuos pinigus perdavė pareiškėjai, o ši, pinigus (200 lt) perdavė seniūnijos mažas pajamas gaunančiai gyventojai J. Č. , kuri irgi buvo neatlygintinai gavusi medienos, ir kuri gyventojų tarpusavio susitarimu turėjo parūpinti kuro. Minėtų pinigų patekimas į pareiškėjos rankas lėmė tai, kad šis faktas, tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos, visiškai nepagrįstai buvo įvertintas kaip pinigų paėmimas iš socialiai remtinų asmenų, neva sukėlęs kitiems seniūnijos gyventojams abejones dėl seniūnės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo, bei prielaidos, neva malkos buvo pardavinėjamos, atsiradimą. Nurodytas įvertinimas sąlygojo šiuo prašymu skundžiamos tarnybinės nuobaudos pareiškėjai nepagrįstą paskyrimą.
Taip pat nurodė, kad Varėnos r. savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 23 d. įsakymu skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., nes tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Taip pat negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai.
Pareiškėjos manymu, šiuos terminus atsakovas pažeidė, kadangi pareiškėjos veiksmus dar 2012 m. pradžioje tyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau STT), tyrimo pagrindas - 2012 m. vasario 17 d. atsakovo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) 4.38.). Išvadoje „dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) nurodoma, kad 2012 m. gegužės 9 d. atsakovas iš STT gavo šios institucijos 2012 m. kovo 15 d. raštą Nr. 4-01-1394 „Dėl medžiagos perdavimo“. STT atliko tyrimą dėl seniūnės G. R. veiksmų organizuojant viešuosius darbus, kurių metu seniūnijoje buvo pjaunami ir genėjami pakelių medžiai ir krūmai, todėl laikytina, kad kompetentingos institucijos - STT patikrinimo užbaigimo diena yra 2012 m. kovo 15 d. Ši diena ir yra 2 mėnesių termino, nustatyto LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., skaičiavimo pradžia. Terminas baigėsi 2012 m. gegužės 15 d., tuo tarpu įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo priimtas 2012 m. liepos 23 d., t.y. praleidus nurodytą 2 mėnesių terminą. Net ir sutinkant su Išvadoje nurodyta diena, kad atsakovas 2012 m. kovo 15 d. STT raštą gavo 2012-05-09, termino skirti nuobaudą pabaiga yra 2012 m. liepos 9 d., kas nepaneigia fakto, jog 2012 m. liepos 23 d. ginčijamą įsakymą priėmęs atsakovas praleido minėtą 2 mėnesių terminą. Be to, atsakovas praleido LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., nustatytą 6 mėnesių terminą, nes tarnybinę nuobaudą paskyrė praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos, kadangi pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už veiksmus, kuriuos ji atliko 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais, todėl atsakovas turėjo teisę skirti nuobaudą iki 2012-06-30.
Nurodyti teisiniai argumentai yra esminiai ir pilnai pakankami pareiškėjos prašymui patenkinti, todėl kiti nurodyti argumentai galėtų būti teismo įvertinti kaip teisiškai nereikšmingi, nes LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyti terminai yra naikinamieji, o jų praleidimo teisinės pasekmės - draudimas skirti tarnybinę nuobaudą įstatymu įtvirtintas imperatyviai, t.y. praleidus šiuos terminus, išnyksta tarnybinę nuobaudą skiriančio subjekto teisė skirti tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovo, atliekant tarnybinį tyrimą, priimti aktai yra prieštaringi, neišsamūs, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kas nulėmė ne tik neteisingą patį tyrimą ir jo metu padarytas išvadas, bet ir suvaržė pareiškėjos teises ir galimybes tinkamai dalyvauti tyrime ir apsiginti nuo jai pareikštų kaltinimų. Tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas yra neaiškus ir pernelyg bendro pobūdžio. LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos nuostatas (toliau Tvarka) 13 p. nustatyta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas LR valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Tiek Išvadoje, tiek skundžiamame įsakyme nurodomas tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamas kaip LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., 15 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. pažeidimai. Toks pažeidimo kvalifikavimas neatitinka minėtų Tvarkos nuostatų, nes nurodytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio, kurių net neįmanoma pažeisti. Pvz., kaip suprasti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., kuriame teigiama, kad „Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei“. Tarnybinis nusižengimas kaip teisės pažeidimas turi savo sudėtį - objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Iš nurodyto kvalifikavimo visiškai neaišku kokį konkrečiai nusižengimą padarė pareiškėja. Atitinkamai, LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad Valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o to paties įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta valstybės tarnautojų pareiga laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Išvadoje ir skundžiamame įsakyme nėra konkrečiai pažymėta ar pareiškėja, pažeidusi LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (nėra nuorodų į atitinkamus, valstybės tarnautojų etiką reglamentuojančius teisės aktus) ar pareiškėja neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto (nėra atitinkamų nuorodų į konkrečius kitų įstatymų straipsnius, jų dalis, punktus, pvz., į kitą įstatymą - LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą), ar pažeidėja piktnaudžiavo tarnyba (nepateikta jokių nuorodų į konkrečius teisės aktus). Išvadoje nustatyta pareiškėjos padaryta neva neteisėta veika nurodoma dviprasmiškai, dėl ko yra visiškai neaiški, kas savaime neatitinka Tvarkos 13 p. reikalavimų. Išvados aprašomojoje dalyje teigiama, kad pareiškėja „nepagrįstai paėmė iš socialinę paramą gaunančių D. K. ir V. K. 200 lt (benzinui pirkti), nes iš pasirašytų Komisijos aktų, neaišku kiek metrų malkos jiems buvo pristatyta, neatliktas darbo sąnaudų paskaičiavimas, todėl nenustatyta, kad atlygis yra teisingai apskaičiuotas bei atitinka kliento galimybes užmokėti už paslaugą“. Išvados konstatuojamojoje dalyje, priešingai nei rašoma aprašomojoje dalyje, jau nurodoma, kad pareiškėja, ne paėmė iš socialinę paramą gaunančių asmenų 200 lt benzinui pirkti, o „priėmė sprendimą išskaičiuoti iš asmenų, kurie yra socialiai remtini, 200 lt, tai sukėlė kitiems seniūnijos gyventojams abejones dėl seniūnės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo“. Taigi, visiškai nėra aišku, kokią gi neteisėtą veiką padarė pareiškėja: ar paėmė iš gyventojų 200 lt benzinui nupirkti, ar tuos 200 lt išskaičiavo iš gyventojų, neaišku nei kokiu tikslu, nei iš kokių tų asmenų pajamų, kaip neaišku ir tai, kodėl 200 lt paėmimas iš asmenų benzinui nupirkti arba 200 lt išskaičiavimas yra laikoma neteisėta veika, bei kodėl tokia veika sukėlė kitiems seniūnijos gyventojams abejones dėl seniūnės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo, t.y. koks nustatytas priežastinis ryšys tarp prieštaringai nurodomų pareiškėjos veikų ir kilusių pasekmių. Be to, nei viename atsakovo akte nepateikiami jokie konkretūs nustatyti faktai ir duomenys apie tai, kuo pasireiškė pareiškėjos padarytu tarnybiniu nusižengimu kilusios pasekmės ir kaip, kuo remiantis tarnybinį tyrimą atlikęs atsakovas jas nustatė. Nei viename iš atsakovo priimtų aktų nėra ir kilusių pasekmių vertinimo, t.y. niekur nenurodoma kokias pasekmes, lengvas ar sunkias sukėlė tarnybinis nusižengimas.
Atsakovas neatskyrė vietos savivaldos institucijų ir gyventojų teisinių santykių nuo teisinių santykių tarp pačių gyventojų, kas tiesiogiai nulėmė nepagrįstą tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Pareiškėja savo pasiaiškinimuose atsakovui ne kartą teigė, jog kai kurie gyventojai prašė, kad menkavertė mediena nebūtų deginama vietoje, o atiduota jiems kaip kuras, todėl šiems asmenims buvo leista savo jėgomis, įrankiais, lėšomis ir kt. medienos prisiruošti patiems. Visi šie dalykai (kuras, medžiagos, įrankiai, piniginės lėšos), panaudoti pačių gyventojų neatlygintinai gautai medienai paruošti ir parsigabenti, neprivalėjo, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti apskaitomi savivaldybėje, nes nėra susiję su pareiškėjos organizuotų darbų vykdymu. Tos vertybės (kuras, medžiagos, įrankiai, piniginės lėšos), kurios tiesiogiai susijusios su vykdytais darbais, buvo apskaitomos savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriuje - Išvadoje nurodyta, kad darbams buvo sunaudota 495,01 lt ir visi šie darbams vykdyti išmokėti pinigai, vadovaujantis nustatyta tvarka, yra pateisinti pateiktais nurašymo aktais. Visi minėti gyventojų veiksmai, ruošiant jiems neatlygintinai perduotą medieną nepriskiriami seniūnijos vykdomoms funkcijoms. Tai, kaip neatlygintinai gautą medieną toliau tarpusavyje skirstė, ruošė, transportavo ir t.t. ją gavę gyventojai nepatenka į savivaldos (seniūnijos) teisinio reguliavimo sritį ir visi šie veiksmai negali būti vertinami teisinių santykių tarp vietos savivaldos institucijų ir gyventojų prasme. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, kad ji 200 lt gavo ne kaip seniūnė, vykdanti kokias tai savo funkcijas, o kaip paprastas asmuo, kurio neatlygintinai vienų, medienos gavusių ir ją savarankiškai ruošusių gyventojų buvo paprašyta tiesiog perduoti kitiems, ruošusiems medieną gyventojams, jų pačių susitarimu įpareigotiems nupirkti kuro. Visi šie veiksmai yra pačių, neatlygintinai medieną gavusių ir ją savarankiškai tvarkiusių gyventojų veiksmai ir niekaip nesusiję su savivaldos institucijų, jų tarnautojų ir savivaldybės gyventojų santykiais.
Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas iš esmės suvaržė pareiškėjos teisę ir galimybes tinkamai apsiginti nuo jai pareikštų kaltinimų, įskaitant pasiaiškinti dėl konkrečių veiksmų. Tiek šis, tiek ir kiti, nurodyti atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai neabejotinai nulėmė netinkamą, nepagrįstą ir neteisėtą tiek patį nusižengimo tyrimą, tiek jo nustatymą bei tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Tvarkos 7 p. aiškiai nurodyta, kad pranešimu apie tarnybinį nusižengimą tarnybinį tyrimą atliekantis asmuo (komisija) pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, kad ši teisės norma yra imperatyvi, jokių alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui bei tiriantiems nusižengimą asmenims - privaloma. Atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-5 visiškai neatitinka minėto Tvarkos punkto nuostatų. Pranešime tepasakoma, kad pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą ir visiškai nenurodoma nei kuo pasireiškė pažeidimas, nei kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas, visiškai nepridedama jokia kita kokio tai tyrimo (pvz. STT atlikto) medžiaga. Pranešime pareiškėjos prašoma atsakyti į bendruosius, su jokiu teisės pažeidimu nesusietus klausimus, pvz., „kaip buvo organizuojamas ir vykdomas medienos paskirstymas ir perdavimas“ ir pan.
Išvadoje netinkamai nustatytos ir įvertintos pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - pareiškėjos turimos dvi galiojančios nuobaudos - pastaba ir papeikimas. Abi šios nuobaudos pareiškėjos dar 2011 m. buvo užginčytos teismuose ir šiuo metu teismo yra panaikintos, kaip skirtos nepagrįstai, į ką atsakovas privalėjo atsižvelgti, skirdamas šiuo prašymu ginčijamą tarnybinę nuobaudą.
Atsakovo Varėnos r. savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 33-39) bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad Seniūnijos seniūnas, būdamas valstybės tarnautojas ir turėdamas viešojo administravimo įgaliojimus privalo vykdyti įgaliojimus, kurie jam nustatyti konkrečiu teisės aktu. Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymas, patvirtintas Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529 (toliau – Pareigybė), reglamentuoja pagrindines seniūno funkcijas, kurias numato ir kiti, specialūs teisės aktai. Ginčo atveju yra reikšmingos šios seniūnijos seniūnui pavestos vykdyti funkcijos: 7.1. atlieka seniūnijos vidaus administravimą; 7.12. organizuoja Seniūnijos teritorijoje savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remontą, kapinių ir želdinių priežiūrą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą gyventojams; 7.19. leidžia potvarkius visais su Seniūnijos veikla susijusiais klausimais; 7.22 organizuoja seniūnijos teritorijoje viešuosius darbus, telkia gyventojus visuomenei naudingiems darbams.
Taigi, 2011 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais medžių ir krūmų pjovimo, genėjimo ir retinimo darbus Vydenių seniūnijoje organizavo seniūnė G. R. , vykdydama savo tiesiogines funkcijas o juos atliko viešųjų darbų darbininkai ir visuomenei naudingus darbus dirbantys asmenys, kurių darbo organizavimas taip pat yra seniūnės pareiga. Pareiškėja nepagrįstai kaltina atsakovą neatskyrus vietos savivaldos institucijų ir gyventojų teisinių santykių nuo pačių gyventojų tarpusavio santykių. Atvirkščiai, pati pareiškėja, vykdydama tiesiogines savo funkcijas, pati nesugebėjo tinkamai atriboti seniūnijos pareigos rūpintis viešųjų erdvių tvarkymu, savo tiesioginės pareigos organizuoti viešuosius ir visuomenei naudingus darbus. Priėmusi sprendimą leisti menkavertę medieną pasiimti asmenims, vykdžiusiems viešuosius ir visuomenei naudingus darbus, seniūnė neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti komisiją šiam procesui organizuoti ir jos rašytiniais aktais paskirstyti medieną minėtiems asmenis, juo labiau - surašinėti minėtus aktus po visų darbų pabaigos, nurodant ankstesnę sudarymo datą, kas nustatyta tarnybinio tyrimo metu. Be to, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad atlygis už malkas iš D. K. ir V. K. (iš socialiai remtinų asmenų, kurie socialines pašalpas gauna ne grynaisiais pinigais, t.y. paslaugomis, apmokant būtiniausias šeimos išlaidas) pinigai už malkas buvo išskaičiuoti iš jų pašalpų. Šiuos pinigus, socialinio darbo organizatorius B. S. , kuris tiesiogiai atsakingas už socialinę paramos paslaugomis apskaitą, perdavė seniūnei, o ši perdavė kitai seniūnijos darbuotojai - aplinkos tvarkymo darbininkei J. Č. . Visos šios aplinkybės liudija, kad tokie pareiškėjos, kaip seniūnijos seniūnės, veiksmai buvo pakankama prielaida atsirasti drausminei atsakomybei.
Dėl nuobaudos skyrimo terminų nurodė, kad 2012-05-09 Varėnos r. savivaldybės administracijoje buvo gautas STT 2012-03-15 raštas Nr.4-01-1394 „Dėl medžiagos perdavimo“, kuriuo, vadovaujantis LR Viešojo administravimo įstatymu buvo perduota medžiaga dėl seniūnės G. R. veiksmų. Rašto gavimo datą patvirtina oficialus įstaigos antspaudas su data ir registracijos numeriu (2012-05-09 Nr. PGD-2125-(3.57). Rašte buvo pateikta informacija, kad STT gauti Vydenių seniūnijos gyventojų nusiskundimai ir tuo pagrindu buvo atliktas tyrimas dėl seniūnės G. R. veiksmų organizuojant viešuosius darbus, kurių metu seniūnijoje buvo pjaunami ir genėjami pakelių medžiai ir krūmai. Surinkta informacija buvo perduota pagal kompetenciją nagrinėti Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriui. Vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau tekste - Taisyklės), patvirtintomis LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977, Varėnos r. savivaldybės administracijos direktorius, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, 2012-05-25 įpareigojo Varėnos r. savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyrių pradėti tarnybinį tyrimą dėl Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. veiksmų. Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. DV-593 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“ buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo komisija (toliau - Komisija). Komisija, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo, o Taisyklių 13 punktas nurodo, kad ištyrusi tarnybinį nusižengimą, Komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Komisija 2012-06-23 pateikė Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriui 2012-06-22 išvadą Nr. TN-7 „Dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-23 įsakymu Nr. DPI-59 (toliau tekste- Įsakymas). LVAT administracinėje byloje Nr. A3- 720-03 konstatavo, jog nusižengimo paaiškėjimo diena yra išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena. Taigi, tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta per mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. LVAT 2006-07-03 pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų teismuose praktikos apibendrinime, administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, administracinėje byloje Nr. A-556-795-07, administracinėje byloje Nr. A-502-759-07 yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriaus ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų, tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų, tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ginčijamas Įsakymas neatitinka nei vieno iš ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų teisės akto panaikinimo pagrindų: jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jis yra priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, kadangi Įstatyme bei Taisyklėse nurodyta, kad tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Taip pat, minėtas Įsakymas buvo priimtas pagal Tarnybinio nusižengimo išvadą, kuri pagrįsta nustatytais faktais, joje atsispindi tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvai ir teisės normos, už kurių pažeidimą administracijos direktoriui siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, todėl priimat skundžiamą individualų teisės aktą imperatyvios teisės aktų normos pažeistos nebuvo. Taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių tarnybinė nuobauda būtų pripažinta neteisėta ir ginčijamas Įsakymas turėtų būti naikintinas.
Pareiškėja savo skunde teigia, kad jai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų ir suvaržė jos galimybes tinkamai apsiginti nuo jai pateiktų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiškėja šiuo teiginiu klaidina teismą. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą forma yra patvirtinta kartu su Taisyklėmis ir yra privaloma tarnybinį tyrimą atliekantiems subjektams. Ginčo atveju, Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo surašytas griežtai laikantis teisės aktų nustatytų turinio ir formos reikalavimų. Taip pat, Vydenių seniūnijos patalpose, įteikiant Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėjai buvo leista susipažinti su dokumentais, kuriuos STT pateikė Varėnos r. savivaldybės administracijai, pasidaryti kopijas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pateiktos medžiagos turinį sudarė Vydenių seniūnijoje esančių dokumentų kopijos, pareiškėja pati nusprendė jog medžiagos kopijuoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, tarnybinio tyrimo procedūros buvo atliekamos vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis ir pažeistos nebuvo.
Taisyklių 10 (o ne 13, kaip nurodo pareiškėja) punktas, į kurį ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, A62-200/2011) yra atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, - priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.
Pareiškėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas yra neaiškus ir pernelyg bendro pobūdžio. Pareiškėjos neva neteisėta veika nurodoma dviprasmiškai, nėra kilusių pasekmių vertinimo, netinkamai nustatytos ir įvertintos pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šiuo atveju, pareiškėjos teiginiai, kad „pažeidimo kvalifikavimas nurodant Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus neatitinka minėtų nuostatų, nurodytos normos yra bendro pobūdžio, kurių net neįmanoma pažeisti“ turėtų būti vertintini kritiškai ir atmetami. Taisyklių 10 punktas numato, jog nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas). Kvalifikavimo esmė ta, kad gyvenimiškas atvejis lyginamas su tam tikra teisės norma. Šiuo atveju tarnybinio tyrimo subjektui numatyta imperatyvi pareiga valstybės tarnautojo veiksmus, nustatytus tarnybinio tyrimo metu, palyginti su Įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio tyrimo išvada yra vientisas dokumentas, kuris privalo būti vertinamas bendrai. Todėl logiška, kad aprašomojoje dalyje išdėstyti tyrimo metu nustatyti pareiškėjos veiksmai buvo kvalifikuojami įvertinant juos pagal Įstatyme išdėstytas normas konstatuojamoje išvados dalyje. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, neva Išvadoje netinkamai įvertintos ir nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Sprendimo dėl drausminės nuobaudos priėmimo metu, abi anksčiau pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo galiojančios, kadangi teisines pasekmes sukelia tik įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčijamu Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. DP1-59 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, atsižvelgiant į 2012 m. birželio 22 d. Varėnos r. savivaldybės administracijos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. TN-7 ,,Dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“, pripažinta, kad Varėnos r. savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnė G. R. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, todėl jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b.l. 12, 41). Išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-364/2012, 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1895/2012 ir kt.), konstatuota, kad 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais Vydenių seniūnijos seniūnė G. R. , vykdant medžių ir krūmų pjovimo, genėjimo ir retinimo darbus, netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojo pareigas, priimdama sprendimą išskaičiuoti iš asmenų, kurie yra socialiai remtini, 200 Lt., tai sukėlė kitiems seniūnijos gyventojams abejones dėl seniūnės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo, šie veiksmai leido atsirasti prielaidai, kad malkos buvo pardavinėjamos ir tokiais veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (b. l. 43–48).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).
Pareiškėjai G. R. atsakovo Varėnos r. savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. DP1-59 skyrė tarnybinę nuobaudą už nusižengimą, kurį pareiškėja padarė 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais, t.y. tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą.
Pareiškėjai 2012 m. gegužės 31 d. pranešimu Nr. TN-5 „Apie tarnybinį nusižengimą“ pranešta, kad yra duomenų, jog pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais viešųjų darbų metu organizuojant susidariusios medienos perdavimą ir paskirstymą remtinoms ir nepasiturinčioms seniūnijos šeimoms, taip pat organizuojant pagalbą asmenų, galinčių tą medieną supjauti ar nuvežti savo transporto priemonėmis minėtoms šeimoms, bei atsiskaitymą už darbo metu patirtas sąnaudas (b.l. 53). 2012-05-25, atsižvelgiant tarnybinį pranešimą ir į 2012-05-09 iš STT gautą raštą Nr. 4-01-1394, buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų (b.l. 56). 2012-03-15 STT rašte „Dėl medžiagos perdavimo“ nurodytos aplinkybės apie tai, kad STT buvo gauti Vydenių seniūnijos gyventojų nusiskundimai dėl seniūnės G. R. veiksmų organizuojant viešuosius darbus, kurių metu buvo pjaunami ir genėjami pakelių medžiai ir krūmai. STT dėl nurodytų aplinkybių atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad G. R. organizavo ne tik minėtus viešuosius darbus, bet ir jų išdavoje susidariusios medienos perdavimą remtinoms ir nepasiturinčioms seniūnijos šeimoms. Tam tikslui seniūnė suorganizavo pagalbą asmenų, galinčių tą medieną supjauti ar nuvežti savo transporto priemonėmis minėtoms šeimoms. Medieną gavusios šeimos kompensavo padėjusiems asmenims darbo metu patirtas sąnaudas, pinigus sumokėdami tiesiogiai vairuotojui ar per seniūnijos socialinį darbuotoją B. S. . Dėl šių priežasčių kitiems seniūnijos gyventojams galėjo kilti abejonių dėl seniūnės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo. Siekdama padėti socialiai pažeidžiamiausiems seniūnijos gyventojams G. R. nežinojo, kuo vadovautis organizuojant šią pagalbą, todėl priėmė ne visada teisiškai pagrįstus sprendimus (b.l. 59). Šis 2012-03-15 STT raštas Varėnos r. savivaldybės administracijoje užregistruotas kaip gautas 2012-05-09, nors pagal STT pateiktus duomenis šį raštą atsakovas elektroniniu paštu gavo 2012-03-15 (b.l. 76-78).
Atsakovo direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. DV-593 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“ buvo sudaryta komisija dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. tarnybinės veiklos pažeidimams ištirti (b.l. 54). 2012-06-22 buvo surašyta Išvada, kuri yra sudėtinė nagrinėjamoje byloje ginčijamo Įsakymo dalis (b.l. 43-48). Atsakovo direktorius 2012-07-23 įsakymu Nr. DP1-59 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, atsižvelgiant į 2012 m. birželio 22 d. Išvadą, pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b.l. 12, 41).
Kadangi pareiškėjai 2012-07-23 buvo paskirta tarnybinė nuobauda už jos padarytus pažeidimus, atliktus 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais, konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda paskirta pareiškėjai praleidus įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai galėjo būti skirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos dėl to, kad tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Vertinti, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, praleidęs 6 mėnesių terminą padarė tik neesminį individualaus akto priėmimo procedūros pažeidimą, neturintį jokios įtakos Įsakymo pagrįstumui, negalima. Tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o tarnybinė nuobauda nebegali būti paskirta praėjus 6 mėnesių terminui, t. y. šio termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia. Dėl to nustačius, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta po 6 mėnesio termino, Įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o šis termino praleidimas vertinamas kaip formalus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismas pažymi, kad net ir pripažinus STT atliktą tyrimą dėl G. R. veiksmų, kaip kompetentingos institucijos atliktą patikrinimą, vis tiek, atsakovas negalėjo priimti skundžiamo įsakymo, kadangi STT (kaip kompetentingos institucijos) tyrimas buvo baigtas 2012-03-15 (pagal atsakovo paaiškinimus tyrimo medžiaga gauta 2012-05-09), dėl ko atsakovas praleido įstatymu nustatytą dviejų mėnesių terminą tarnybinės nuobaudos skyrimui, nes tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).
Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą, pareiškėjos skundžiamas Įsakymas panaikintinas, nes byloje nustatyta aplinkybė apie praleistą terminą skirti tarnybinę nuobaudą yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti paskirtos nuobaudos neteisėtumą.
Teismui pripažinus, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą skirti tarnybinę nuobaudą, nėra būtina vertinti Išvadoje nurodytas aplinkybes apie nustatytą pareiškėjos pažeidimą (LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.), tačiau teismas pasisako ir dėl šių aplinkybių.
Kaip minėta, G. R. nubausta už tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus.
Reikalavimai valstybės tarnautojams, numatyti LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte (Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei), 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų) bei 5 punkte (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba) yra bendro pobūdžio (blanketinės normos). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba), kurios yra blanketinės teisės normos, būtina nustatyti, kokių konkrečiai įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikė valstybės tarnautojas, dėl ko neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ar piktnaudžiavo tarnyba (nėra nuorodų į atitinkamus, valstybės tarnautojų etiką reglamentuojančius teisės aktus, LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir kt.). Išvadoje nurodytas Pareigybės aprašymo 7.22 punktas, numatantis, kad seniūnas organizuoja seniūnijos teritorijoje viešuosius darbus, telkia gyventojus visuomenei naudingiems darbams, taip pat yra bendro pobūdžio.
Skiriant tarnybinę nuobaudą, veika, kuri kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, turi būti įvardyta ne abstrakčiomis formuluotėmis, o nurodytos konkrečios veikos, kuriomis pažeistos atitinkamų teisės aktų normos. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Nagrinėjamu atveju iš Išvadoje nurodytų veikų, tik pareiškėjos priimtą „sprendimą išskaičiuoti iš asmenų, kurie socialiai remtini, 200 Lt“, galima vertinti kaip konkrečiai apibrėžtą kaltinimą, tuo tarpu formuluotės: „sukėlė kitiems Seniūnijos gyventojams abejones dėl veiksmų skaidrumo ir teisėtumo <...>, leido atsirasti prielaidai, kad malkos pardavinėjamos“ yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o tik prielaidomis. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovė pripažino, jog nėra nustatyta jokia susidariusių atliekų (medienos) panaudojimo tvarka, įskaitant kokius tai kriterijus, pagal kuriuos turėjo būti paskirstoma darbų rezultate susidariusi mediena.
Byloje neginčijama, kad pareiškėja 2011 m. spalio - gruodžio mėnesiais organizavo aplinkos tvarkymo darbus, kurių metu buvo pjaunami, genėjami bei retinami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Darbams vykdyti buvo gauti tam reikalingi leidimai. Šiems darbams buvo pasitelkti viešųjų darbų darbininkai ir visuomenei naudingus darbus dirbantys asmenys. Atliekant minėtus darbus, aktyviai dalyvavo kiti vietos gyventojai. Nurodytų darbų atlikimo metu susidarė medienos atliekos. Gyventojams prašant, kad menkavertė mediena nebūtų deginama vietoje, o atiduota jiems kaip kuras, seniūnė su tuo sutiko ir leido gyventojams toliau savarankiškai, t.y. savo jėgomis, įrankiais, kuru, lėšomis ir kt. paruošti malkas.
Byloje surinkti įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų J. Č. , B. S. , J. T. , V. K. , D. K. parodymai patvirtina, kad prieš vykdant nurodytus darbus ir jų vykdymo metu, pareiškėja dėl medienos atidavimo gyventojams, pasitarė su seniūnijos socialiniais darbuotojais, visa susidariusi mediena, savivaldybės gyventojams buvo išdalinta neatlygintinai, tačiau, jos paruošimu: supjaustymu, sudėliojimu, transportavimu, šie gyventojai privalėjo pasirūpinti patys, t.y. panaudojant savo jėgas, įrankius, kurą, priemones bei lėšas. Beruošiant neatlygintinai gautą medieną, gyventojai tarpusavyje pasiskirstė darbais ir pareigomis: kas medieną pjaustė, kas rūpinosi kuru, tepalu, įrankiais, kiti rūpinosi krovimu bei medienos gabenimu. Šie gyventojai vieni kitiems perdavinėjo pinigus, įrankius, kurą bei kt. ir tarpusavio atsiskaitymus taip pat derino patys. Sumų, kiek reikia mokėti už malkų paruošimą, seniūnė nenustatinėjo. Išvadoje nurodyta, kad G. R. nepagrįstai paėmė (konstatuojamoje dalyje rašoma: „priėmė sprendimą išskaičiuoti“) iš socialinę paramą gaunančių D. K. ir V. K. 200 Lt (benzinui pirkti). Apklausti byloje liudytojai D. K. ir V. K. patvirtino, jog pasiūlius B. S. įsigyti malkų, jie savanoriškai sutiko už jų paruošimą sumokėti po 150 Lt iš jiems mokamos socialinės pašalpos, o pinigus perdavė B. S. . Su seniūne dėl malkų įsigijimo jie nebendravo ir jokių pretenzijų neturi. B. S. , gautus 200 Lt. perdavė pareiškėjai, o ši, pinigus perdavė seniūnijos gyventojai J. Č. , kuri gyventojų tarpusavio susitarimu pirko kurą malkų pjovimui. Vien tik šis pinigų perdavimas, negali būti vertinamas, kaip pareiškėjos nesilaikymas teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių ar piktnaudžiavimas tarnyba. Teismas vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima pripažinti, jog pareiškėja, o ne patys gyventojai nustatė, kiek už malkų paruošimą jie turėjo išlaidų ir tarpusavio atsiskaitymus derino seniūnė, o ne patys gyventojai. Teismas pažymi, kad STT atlikusi tyrimą, nustatė, jog atsakovas turėtų teikti kompetentingą metodinę pagalbą seniūnijoms organizuojant susidariusios medienos perdavimą remtinoms ir nepasiturinčioms šeimoms, kad būtų užtikrinta įstatymais pagrįsta ir skaidri seniūnijų veikla, kuri nekeltų abejonių aplinkiniams gyventojams (b.l. 59), o tai tik patvirtina faktą, kad nebuvo nustatyta jokia tvarka, kuria vadovaujantis buvo galima perduoti susidariusią medieną paminėtiems asmenims.
Taip pat pažymėtina, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (LVAT 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 - 473/2007; LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520 -2416/2012 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjai nurodyta, jog ji įtariama padariusi tarnybinį pažeidimą 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, o tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad tarnybinį pažeidimą padarė 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais.
Taigi išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, tarp jų esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento - pareiškėjos kaltės.
Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja, nesant tam teisinio pagrindo, neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, nepagrįstai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas ir šiais motyvais.
Byloje pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 130-132) šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, kadangi savo turiniu šis prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t.y., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (šiuo atveju pareiškėjos atstovas apsiribojo tik atliktų veiksmų išvardinimu, nurodydamas bendrą sumą už visus atliktus teisinius veiksmus). Pareiškėja turi teisę pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 4 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos G. R. skundą tenkinti. Panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. DP1-59 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis