Civilinė byla Nr. e2A-1435-861/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29332-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei Vilniaus dailės akademijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į buvusias pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-131-14741 pagal M. U. prašymą Vilniaus dailės akademijai (toliau – atsakovė, darbdavys, VDA), kuriuo jis prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus dailės akademijos (duomenys neskelbtini)įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. U. atleidimo priimtas neteisėtai, t. y. neįrodžius, kad jis padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, ir panaikinti šį įsakymą; 2) grąžinti M. U. į Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) įpareigoti Vilniaus dailės akademiją sumokėti M. U. 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki sprendimo įvykdymo dienos; 5) įpareigoti Vilniaus dailės akademiją interneto svetainėje www.vda.lt, VDA facebook paskyroje, VDA linkedin paskyroje, VDA biuletenyje, VDA naujienlaiškyje ir BNS sistemoje paskelbti tokio turinio atsiprašymą: „Vilniaus dailės akademija pripažįsta, kad Vilniaus dailės akademijos rektorės (duomenys neskelbtini) įsakymu M. U. atleidimas iš Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro (duomenys neskelbtini) pareigų buvo neteisėtas ir M. U. už tai atsiprašo.“.
2. Komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2021-09-28 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-14741 M. U. prašymą atsisakė tenkinti.
3. Ieškovas M. U. pareikštu ieškiniu atsakovei Vilniaus dailės akademijai (toliau – atsakovė, darbdavys, VDA) prašo: 1) pripažinti, kad VDA (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo atleidimo buvo priimtas neteisėtai, t. y. neįrodžius, kad jis padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, ir panaikinti šį įsakymą; 2) grąžinti ieškovą į Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys 2007-01-02 sudarė darbo sutartį. Šioje sutartyje nurodyta ieškovo pareigybė - Dizaino inovacijų centro (duomenys neskelbtini). 2020-03-22 atsakovė įteikė jam raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pranešimo apie darbų pareigų pažeidimą“, kuriuo informavo, kad atsakovės rektorius 2021-03-19 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“, kuriuo konstatavo, kad ieškovas atliko jame nurodytus pažeidimus, ir nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, ieškovas yra įspėjamas apie galimą atleidimą iš pareigų už antrą tokį (bet kurį vieną iš įsakyme konstatuotų) darbo pareigų pažeidimą, atliktą per dvylika mėnesių nuo įsakyme nurodytų pažeidimų konstatavimo dienos. Prie 2021-03-19 įsakymo buvo pridėta atsakovės rektorės pavaduotojos teisei N. S. 2021-0317 išvada, kuria buvo siūloma konstatuoti ieškovą atlikus šiuos darbo pareigų pažeidimus: 1) netinkamą ir aplaidų pareigų vykdymą „duodant pavaldžiam darbuotojui pavedimą, prieštaraujantį faktinėms situacijos aplinkybėms ir nurodant netinkamai įforminti turto ir autorinių teisių į turtą perleidimą“, taip pat neužtikrinant „finansinio pobūdžio informacijos turinčio dokumento - licencinės sutarties su priedu - priėmimo-perdavimo aktu, suderinimo su VDA buhalterija“; 2) netinkamą centro veiklos organizavimą ir koordinavimą ir netinkamą darbuotojui pavestų užduočių įvykdymo kontrolę „neperžiūrint pavaldaus darbuotojo parengtų ir derintų dokumentų galutinių versijų ir leidžiant sutarties derinimui ir pasirašymui užsitęsti pernelyg ilgai (4 mėnesius); 3) įgaliojimų viršijimą pavedus „pavaldžiam darbuotojui parengti ir išsiųsti raštą, kuriame deklaruojami VDA vadovybės būsimi veiksmai, nesuderintą su VDA vadovybe“. Remiantis šia išvada, 2021-03-19 įsakymu buvo nuspręsta: „1. Konstatuoti, kad VDA Dizaino inovacijų centro (duomenys neskelbtini) M. U. padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus: 1.1. Netinkamai ir aplaidžiai vykdė pareigas: 1.1.1. pavaldžiam darbuotojui duodamas pavedimą prieštaraujantį faktinėms situacijos aplinkybėms ir nurodydamas netinkamai įforminti turto ir autorinių teisių į turtą perleidimą. 1.2. Netinkamai organizavo ir koordinavo centro veiklą ir netinkamai kontroliavo darbuotojui pavestų užduočių įvykdymą - neperžiūrėjęs pavaldaus darbuotojo parengtų ir derintų dokumentų galutinių versijų ir leisdamas sutarties derinimui ir pasirašymui užsitęsti pernelyg ilgai. 1.3. Viršijo įgaliojimus - pavedęs pavaldžiam darbuotojui parengti ir išsiųsti raštą, kuriame deklaruojami VDA vadovybės būsimi veiksmai, nesuderintą su VDA. 2. Įspėti Darbuotoją apie galimą atleidimą iš darbo Vilniaus dailės akademijoje už antrą tokį (bet kurį iš šio įsakymo 1.1 - 1.3 papunkčiuose nurodytą) darbo pareigų pažeidimą, atliktą per dvylika mėnesių nuo šių pažeidimų nustatymo dienos“.
5. Ieškovas teigia, kad nei 2021-03-7 išvadoje, nei 2021-03-19 įsakyme jo neva padaryti darbo drausmės pažeidimai nebuvo susieti su jokių DIC nuostatuose nurodytų reikalavimų nesilaikymu, t. y. šiuo atveju nebuvo nurodyta, kodėl ir kokia norminiuose, individualiuose, lokaliuose teisės aktuose nustatyta tvarka jam skirtos užduotys ir funkcijos buvo atliktos netinkamai ir/ar ne laiku, be to, neatsižvelgta į tai, kad ieškovas geranoriškai ėmėsi iniciatyvos išspręsti susidariusią techninę problemą ir, kad jam niekada nebuvo taikytos administracinės nuobaudos, susijusios su nepakankamais ar nekokybiškais DIC rezultatais. Atsakovė, pažeisdama DIC nuostatų 15 p., niekada nebuvo patvirtinusi DIC (duomenys neskelbtini) detalias funkcijas, teises ir atsakomybę apibrėžiančių pareiginių nuostatų, tačiau I. S. tapus rektore, pastaroji ir įstaigos administracija ėmė piktnaudžiauti tokia jo teisių ir pareigų (ne)reguliavimo padėtimi.
6. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) įsakymu ieškovas buvo atleistas dėl bandymo tyčia padaryti darbdaviui turtinės žalos, kas laikytina itin kompromituojančiu pagrindu, be to, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo prieš savo valią ir tiesiogiai, ir netiesiogiai (per jo advokatą) buvo naudotas psichologinis spaudimas, kuris sustiprėjo po 2021-04-06 skundo dėl priekabiavimo pateikimo, todėl egzistuoja pagrindas dėl atleidimo reikalauti neturtinės žalos, kurios priteisimas būtų pakankama satisfakcija už sukeltus padarinius sveikatai ir nemalonius išgyvenimus, susijusius su būtinybe aiškintis dėl visiškai teisėtų savo veiksmų. Vertinant padarytą neturtinę žalą ieškovo dalykinei reputacijai, jis pažymi, kad 2018-2021 m. jo vadovaujamas VDA DIC, vykdydamas projektą, skirtą technologijų perdavimo biurams (angl. TTO), „Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro veiklos plėtra“, siekė aktyvesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, sudarant sutartis su ūkio subjektais. Paskutinių metų rezultatai, t. y. sutarčių kiekio ir verčių didėjimas, rodė didelį centro potencialą, todėl Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino naują paraišką centro veiklos plėtrai ir buvo gautas tolesnis finansavimas projektui “Kompetencijos centrų veiklos skatinimas: Vilniaus dailės akademijos antreprenerystės programa” iki 2023 m. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pagrindinių paraiškos vertinimo kriterijų buvo VDA DIC vadovo ir jo komandos patirtis bei kompetencijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir technologijų perdavimo srityje, todėl akivaizdu, kad neteisėtu ir nepagrįstu atleidimu iš pareigų buvo paneigtas ieškovo įdirbis ir jo ilgamete patirtimi, projektų iniciatorių bei finansuotojų pelnytu pasitikėjimu kurta nauda Vilniaus dailės akademijai bei Dizaino inovacijų centrui. Atleidimu iš pareigų buvo pakenkta ir ieškovo dalykinei reputacijai, kadangi darbo DIC metu dalyvavo projektuose, kuriuose dalyvavimas siejamas su jo ilgamete patirtimi ir projektų iniciatorių bei finansuotojų pelnytu pasitikėjimu jo profesionalumu ir kvalifikacija, dėl kurios nepagrįstai buvo sukeltos abejonės.
7. Atsakovė Vilniaus dailės akademija pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neteisingai teigia, jog jo padaryti darbo drausmės pažeidimai nebuvo susieti su DIC nuostatuose nurodytų reikalavimų nesilaikymu ir kad atsakovė nereguliavo jo darbo pareigų. Ieškovo pasirašytuose pareigybės nuostatuose nurodytos jo, kaip vadovaujančio darbuotojo, darbo funkcijos, nors tokio aukšto lygio vadovui (ieškovas buvo pavaldus tiesiogiai VDA rektorei) darbdavys nerašo smulkmeniškų instrukcijų, nes jas vadovas turi pats žinoti ir pagal savo kompetenciją organizuoti darbą tinkamai ir nepriekaištingai. Pažymi, jog darbdavys nebegalėjo pasitikėti ieškovu, kuris pradėjo nevykdyti savo darbo funkcijų ir tai darė ne dėl neapdairumo ar išsiblaškymo, bet tyčia ir tikslingai, turėdamas tikslą sumenkinti darbdavio autoritetą, arba dėl kitų darbdaviui nesuprantamų priežasčių.
8. Darbdavys nagrinėjamuose pažeidimų epizoduose kreipėsi į darbuotoją su konkrečiais klausimais ir užduotimis. Darbdavys nesiekė „atrasti“ ieškovo darbo pareigų pažeidimų, kaip kad jis mano, pats ieškovas savo elgesiu provokavo darbdavį, ignoravo teisėtus vadovų prašymus ir nurodymus. Darbdavys buvo priverstas reaguoti į ieškovo netinkamus veiksmus (neveikimą), susijusius su jo darbo pareigų atlikimu, nes tai kėlė įtampą kolektyve ir darė akivaizdžią žalą VDA reputacijai. Ieškovo netinkamas elgesys su kolegomis turėjo įtakos vertinant ieškovo elgesį, o ieškovo 2021-04-06 skundas dėl priekabiavimo, adresuotas VDA tarybai, neturėjo jokios įtakos vertinant jo darbą, todėl šiai bylai yra nereikšmingas.
9. Ieškovas pagal 2020-04-02 sąskaitą faktūrą atlygintinai perdavė Lietuvos Kariuomenei turtą - 15 vnt. motyvacinių plakatų, 2020-03-26 dar 15 vnt. motyvacinių plakatų perdavė neatlygintinai pagal licencinę sutartį, kuri, iš tikrųjų, buvo sudaryta žymiai vėliau – 2020-07-30. Dėl tokių prieštaringų turto perleidimo tam pačiam subjektui operacijų viešojo sektoriaus finansų apskaitos valdymo sistemoje VSAKIS atsirado neatitikimų, kurių pašalinti neįmanoma iki šiol. Remiantis VDA DIC nuostatų 14.3 punktu, kuriuo numatoma, jog ieškovas atsako už centrui patikėtų ir paties įgytų materialinių vertybių apsaugą, jam skirtų lėšų panaudojimą, teisingai įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą nustatytu laiku apskaitą tvarkančiai tarnybai (skyriui), ieškovui atsiranda atsakomybė dėl jo pareigų (ne)vykdymo ir su tuo susijusių pasekmių. Šios prieštaringos operacijos paaiškėjo 2021-02-22, kai operacijas VSAKIS sistemoje registravo pats užsakovas - Lietuvos Kariuomenė. 2021-03-05 VDA prorektorė studijoms I. P. el. laišku paprašė ieškovo paaiškinti susidariusią situaciją. Ieškovas pateikė atsakymą, atsakė tik į vieną klausimą, į likusius klausimus ir tik iš dalies atsakė DIC teisininkas L. V., ne ieškovas. Tą pačią dieną I. P. pasiūlė ieškovui papildyti paaiškinimą asmeniškai, skyrė tam laiko, vienok ieškovas atsakė, kad problemų kilo dėl pridavimo akto formuluotės, kuri nebuvo suderinta su VDA buhalterija, ir teigė, jog su galutiniu akto variantu nėra susipažinęs. Daugiau jokios informacijos nepateikė, nurodė, kad davė pavedimą kitiems ir kiti asmenys derino šią situaciją. Ieškovas nurodė, kad davė pavedimą sutartį rengti ir derinti L. V., kita DIC darbuotoja G. K. parengė raštą, kuris buvo išsiųstas Lietuvos Kariuomenės finansų ir apskaitos departamento Antrojo turto apskaitos skyriaus vedėjai K. V.. Jame buvo dėstoma su VDA vadovybe nesuderinta pozicija dėl minėtų neatitikimų sprendimo būdų, o tokius veiksmus atsakovė turėjo pagrindą traktuoti kaip įgaliojimų viršijimą. 2021-03-19 buvo išleistas rektorės įsakymas dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta konstatuoti, kad ieškovas padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus: 1.1 Netinkamai ir aplaidžiai vykdė pareigas: 1.1.1. Pavaldžiam darbuotojui duodamas pavedimą prieštaraujantį faktinėms situacijos aplinkybėms ir nurodydamas netinkamai įforminti turto ir autorinių teisių į turtą perleidimą; 1.1.2. Neužtikrinęs finansinio pobūdžio informacijos turinčio dokumento - licencinės sutarties su priedu - priėmimo-perdavimo aktu, suderinimo su VDA Buhalterija. 1.2. Netinkamai organizavo ir koordinavo centro veiklą ir netinkamai kontroliavo darbuotojui pavestų užduočių įvykdymą - neperžiūrėjęs pavaldaus darbuotojo parengtų ir derintų dokumentų galutinių versijų ir leisdamas sutarties derinimui ir pasirašymui užsitęsti pernelyg ilgai. 1.3. Viršijo įgaliojimus - pavedęs pavaldžiam darbuotojui parengti ir išsiųsti raštą, kuriame deklaruojami VDA vadovybės būsimi veiksmai, nesuderintą su VDA vadovybe. Įsakymu taip pat nuspręsta įspėti ieškovą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį (bet kurį iš šio įsakymo 1.1-1.3 papunkčiuose nurodytą) darbo pareigų pažeidimą, atliktą per dvylika mėnesių nuo šių pažeidimų nustatymo dienos. 2021-03-22 ieškovui buvo įteiktas raštas „Dėl pranešimo apie darbo pareigų pažeidimą“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo informuotas apie rektorės 2021-03-19 išleistą įsakymą.
10. Ieškovas neatvyko į 2021-05-25 organizuotą nuotolinį susitikimą su Švietimo mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM). Gauta informacija buvo suprasta kaip pranešanti apie poreikį ir ieškovo vadovaujamo padalinio atstovų ketinimą jame dalyvauti. Ieškovo tiesioginei vadovei - prorektorei studijoms I. P. paprašius ieškovo atsiųsti iš ŠMSM gautą kvietimą į renginį, jis tai atliko tik po dviejų pakartotinių prašymų ir persiuntė jį tik gegužės 24 d., paskutinės darbo dienos prieš susitikimą vakare, po darbo dienos valandų. Jokios papildomos informacijos apie susitikime būtinus aptarti klausimus savo tiesioginei vadovei ieškovas nepranešė. Pats ieškovas į susitikimą neatvyko, t. y. neprisijungė, nenurodė kodėl, neinformavo savalaikiai apie tai savo vadovybės. Dėl ieškovo sukeltos kritinės situacijos susitikime dalyvavo rektorės pavaduotoja teisei N. S. ir Projektų skyriaus vedėja I. T., kurios nebuvo kompetentingos spręsti numatytų klausimų, todėl faktiškai susitikimas nutrūko. Susitikimo moderatorė renginio pradžioje pranešė, kad ieškovas ją informavo, jog nežino, ar galės dalyvauti renginyje. Po renginio tiesioginė ieškovo vadovė el. laišku paklausė, kas atstovavo DIC susitikime su ŠMSM, ir pateikė pastabą apie kvietimo į renginį persiuntimą likus vienai darbo valandai iki renginio, parodantį darbuotojo bendradarbiavimą, neatitinkantį geranoriškumo principo. Tai lėmė darbdavio apsisprendimą konstatuoti ieškovą atlikus pakartotinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurį sąlygojo tai, kad ieškovas nedalyvavo šiame susitikime ir neužtikrino, kad kitas kompetentingas DIC darbuotojas jame dalyvautų, tuo neužtikrino DIC veiklai aktualios informacijos gavimo ir mainų.
11. 2021-05-27 iš rektorės pavaduotojos personalui R. P. el. paštu gavus informaciją apie tai, kad iš darbo išeina DIC projektų vadovė R. K., ieškovo tiesioginė vadovė prorektorė studijoms I. P. el. laišku pavedė ieškovui užtikrinti sklandų išeinančios darbuotojos darbų perdavimą Projektų skyriaus darbuotojai I. R.. Gavus informacijos apie tai, kad darbus perimančiai darbuotojai gegužės 28 d. atvykus į DIC perimti darbų, ieškovas jų perduoti išeinančiai darbuotojai neleido, prorektorė studijoms gegužės 31 d. pasiteiravo ieškovo, išeinančios ir darbus perimančios darbuotojos apie tai, kaip einasi DIC projektų vadovės darbų perdavimas, ar pavyks perduoti laiku, ar terminas ne per trumpas. Darbus perimanti darbuotoja atsakė, kad darbų perdavimas nepradėtas ir kad darbų tęstinumo užtikrinti negali. Vertinant susidariusią situaciją, remiantis iš kitų VDA darbuotojų surinkta ir iš ieškovo gauta informacija - paaiškinimais, atsakovė darė išvadą, kad tiesioginio vadovo duotas pavedimas perduoti darbus nurodytu būdu, yra teisėtas administracijos nurodymas, kuris turi būti vykdomas.
12. 2021-05-31 rektorate iš Projektų skyriaus koordinatorės I. R. telefonu gauta informacija apie tai, kad vis dar nėra parengti Jaunojo dizainerio prizo (toliau - JDP) projekto dalinio finansavimo sutarties su Lietuvos kultūros tarybos (toliau - LKT) dokumentai, kurių pateikimo derinti terminas yra 2021 m. birželio 1 d. Darbuotojai ši informacija tapo žinoma 2021 m. gegužės 28 d. iš el. susirašinėjimo su ieškovu. Ieškovo paklausus, ar pasirašė JDP sutartį su LKT, jis atsakė, kad sutartis nepasirašyta. Projektų skyriaus koordinatorė pasitikslino, ar ieškovas planuoja sutarties pasirašymą laiku, kad išvengti galimų finansinių nuostolių, ieškovas atsakė, kad sutartį pasirašyti planavo, bet kai sužinojo, jog DIC nebus darbuotojų, nesuprato kaip tokį projektą teks įgyvendinti. 2021-06-01 Projektų skyriaus koordinatorė priminė ieškovui apie tai, kad ši diena paskutinė pasirašyti JDP finansavimo sutartį ir paprašė iki 14 val. pateikti patikslintą sąmatą (finansavimo sutarties priedas). Ieškovas prašytos sąmatos nepateikė, taip pat neparengė ir nepateikė derinti pačios finansavimo sutarties. LKT 2021-05-13 pranešime LKT tinklapyje priminta apie tai, kad galutinis I-ojo finansavimo etapo sutarčių pateikimo terminas - birželio 1 d. (imtinai). VDA vadovybė apie tai, kad ieškovas neketina organizuoti sutarties pasirašymo (parengti ir pateikti LKT derinti sutartį su priedais) sužinojo priešpaskutinę sutarties pasirašymo termino dieną. Gavus tokią informaciją, susidarė kritinė situacija. Reaguodama į susidariusią kritinę situaciją, ieškovo tiesioginė vadovė prorektorė studijoms I. P. ieškovo paklausė, kuo remiantis jis priėmė vienašalį su ja nesuderintą sprendimą nebevykdyti JDP projekto ir dėl kokių priežasčių tik birželio 1 d. apie tai informavo.
13. Ieškovas pateikė atsakymus, iš kurių matyti, kad nebuvo tam reikalingų darbuotojų, o jis pats buvo užimtas kitais projektais. Negavusi objektyvaus atsakymo ir matydama, kad ieškovas, kaip vadovas neužtikrino sklandaus projekto vykdymo ir jo organizavimo, atsakovė nutarė pradėti galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą, pateikė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti, o vėliau priėmė sprendimą jį atleisti. Mano, kad tam buvo visos sąlygos.
14. Atsakovės teigimu, ieškovas sąmoningai ir apgalvotai nesuorganizavo JDP projekto dalinio finansavimo sutarties su LKT pasirašymo laiku ir tokiu būdu bandė tyčia padaryti turtinės žalos darbdaviui (negauti LKT finansavimo ir neįvykdyti VDA svarbaus JDP projekto), apie savo sprendimą neorganizuoti sutarties pasirašymo neinformavo VDA vadovybės, t. y. nesuderinęs su vadovybe priėmė vienašalį sprendimą, itin kenkiantį VDA interesams.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-10 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
15.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiginiai nuostatai, detalizuojantys ieškovo pareigas, nebuvo privalomi, nes ieškovas buvo aukštas pareigas einantis darbuotojas. Be kita ko, turėti detalizuotą vadovo pareigų aprašymą šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtina, nes Ieškovo, kaip vadovo, pareigos iš esmės buvo apibrėžtos ir reglamentuotos Dizaino inovacijų centro (toliau – DIC) nuostatų turiniu, jos ieškovui negalėjo būti nežinomos;
15.2 ieškovas neskundė pirmojo 2021-03-19 atsakovės įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirmasis įsakymas) dėl konstatuoto pažeidimo, kas reiškia, jog ieškovas pritarė tokio įsakymo teisėtumui;
15.3 pirmuoju įsakymu konstatuotas darbo pareigų pažeidimas yra teisėtas, nes ieškovas (a) pasyviai vykdė jam tenkančias atsakingas pareigas derinant kūrinių perdavimą – priėmimą, dėl ko pasireiškė neatitikimas buhalterinės apskaitos dokumentuose; (b) nesuderino siunčiamo rašto Lietuvos kariuomenei su atsakovės vadovybe;
15.4 byloje nėra ginčo ir ieškovas neneigė aplinkybės, jog šio projekto derinimo ir sutarties pasirašymo funkcija buvo priskirta jo vadovaujamam centrui, neneigė ir to, kad nepateikė prašytos sąmatos, o taip pat ir to, kad sutartis nebuvo pasirašyta. LKT 2021 m. gegužės 13 d. pranešime buvo nurodžiusi, kad galutinis I-ojo finansavimo etapo sutarčių pateikimo terminas - birželio 1 d. (imtinai). Ši informacija negalėjo būti nežinoma ieškovui, kaip DIC vadovui. Jis kuravo šį projektą, privalėjo domėti jo eiga, pavesti užduočių atlikimą kitiems darbuotojams, o esant jų trūkumui – informuoti apie tai VDA. (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas dėl atleidimo) dėl konstatuoto pažeidimo ir ieškovo atleidimo taip pat yra teisėtas, nes ieškovas pasirinko pasyvaus stebėtojo vaidmenį, nebendradarbiavo su jo vadovaujamo padalinio darbuotojais, nekomunikavo su Atsakove derinant JDP projektą, o sutartis buvo pasirašyta ne ieškovui dedant pastangas. Ieškovas nesiėmė priemonių organizuoti projekto derinimą ir sutarties pasirašymą laiku, tuo faktiškai vienašališkai nutardamas neorganizuoti šio proceso, nederino to su savo vadovybe, apie tai jos neinformavo, ir tokiais veiksmais faktiškai sudarė sąlygas grėsmei netekti projektui skirtų lėšų, o taip pat pakenkė tiek VDA, tiek DIC reputacijai. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ir šioje situacijoje pasiliko pasyvaus stebėtojo vaidmenį, nesikooperavo su savo padalinio jam pavaldžiais darbuotojais, nekomunikavo ir su atsakove;
15.5 ieškovas nedalyvavo ŠMSM 2021-05-25 organizuotame susirinkime, neužtikrino, kad dalyvautų bent vienas jo vadovaujamo padalinio darbuotojas, nors dalyvavimas buvo reikšmingas. Teismas sprendė, kad susitikimas VDA reikšmingas jame numatomų spręsti / aptarti klausimų kontekste, kad organizuotas būtent tokio pobūdžio aukštųjų mokyklų padaliniams kaip DIC, kad susitikimo temos tiesiogiai liečia DIC ir yra aktualios šio padalinio veikloje. Susitikimas nebuvo efektyvus, nes DIC atstovai, atvykę į jį spontaniškai po gauto pranešimo, kad ieškovas jame gali nedalyvauti, nebuvo pasirengę ir, tikėtina, nebuvo pakankamai kompetentingi spręsti susitikimo klausimų, o toks ieškovo neveikimas negalėjo nesukelti jokių pasekmių, nes buvo sumenkinta VDA reputacija ir įvaizdis prieš ŠMSM ir kitus renginio dalyvius, atsakingo padalinio atstovų nedalyvavimo susitikime veiksmu parodyta, jog VDA susirinkimo nelaikė aktualiu ir reikšmingu savo veikoje, nesurinkta ir neapsikeista DIC veikloje aktualia informacija ir patirtimi;
15.6 ieškovas nevykdė tiesioginio vadovo sprendimo perduodi darbus naujai darbuotojai I. R., už kurių perdavimą jis buvo atsakingas. Faktiškai nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo tiesioginės vadovės nurodymo, kad jį sabotavo. Todėl ši situacija imant domėn ieškovo pareigybę ir jo išsakytą poziciją negali būti laikoma tinkama ar pagrindžiančia jo elgesį. Tiesioginio vadovo duotas pavedimas perduoti darbus nurodytu būdu negali būti laikomas neteisėtu ir darbuotojo negali būti kvestionuojamas, jeigu akivaizdžiai nekelia abejonių jo teisėtumu ar pagrįstumu, o tokių aplinkybių nenustatyta, dėl to turi būti vykdomas. Teismas sprendė, kad ieškovas nevykdė tiesioginio vadovo pavedimo, priešgyniavo, savo nuožiūra nustatė jam duoto pavedimo įvykdymo sąlygas;
15.7 visais pažeidimų epizodais atsakovė tinkamai vertino ieškovo elgesį ir jo padarytus pažeidimus, galėjo juos laikyti ir pagrįstai laikė šiurkščiais ir padarytais pakartotinai, nes savo esme visi jie kilo iš netinkamo vadovo pareigų vykdymo, nepaisant to, kad turinys ir aplinkybės skiriasi, todėl nagrinėjamu atveju ne forma nulėmė pažeidimą, o Ieškovo veiksmai/ neveikimas ir jo, kaip vadovo, elgesys;
15.8 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pareigos iš esmės buvo apibrėžtos minėtų nuostatų turiniu ir negalėjo būti ieškovui nežinomos, nes svarstant ir tvirtinant nuostatus senato posėdyje juos pristatė pats ieškovas, todėl atmetė ieškovo argumentus, paremtus tuo, kad jis neturėjo patvirtinto detalaus pareigybės aprašymo ir konkretaus atliekamų funkcijų apibūdinimo ir kritiškai vertina tokią ilgamečio vadovo byloje išsakytą poziciją, juolab kad pareiga suformuoti ir tvirtinti pareiginę instrukciją matant tam poreikį teko pačiam ieškovui, kaip vadovui detalizuoto vadovo pareigų aprašo (tokio, kokį įsivaizduoja pats ieškovas) nebuvimas netrukdė ieškovui eilę metų atlikti DIC vadovo pareigas. Teismo nuomone, turėti detalizuotą vadovo pareigų aprašymą šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtina, nes ieškovo, kaip vadovo pareigos iš esmės buvo apibrėžtos ir reglamentuotos minėtų nuostatų turiniu, jos ieškovui negalėjo būti nežinomos;
15.9 nurodo, jog nagrinėjamu atveju atleidimo klausimas liečia vadovaujantį asmenį, kuriuo, atsakovės teigimu, ji prarado pasitikėjimą. Teismo nuomone, bylos medžiaga rodo, kad pasitikėjimo praradimui pagrindas buvo;
15.10 teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, sprendė, jog ieškovas padarė jam inkriminuotus darbo pareigų pažeidimus, už kuriuos atsakovė galėjo ir pagrįstai taikė griežčiausią drausminę nuobaudą;
15.11 teismui atsisakius pripažinti atleidimą neteisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškovo reikalavimus, kurie laikytini išvestiniais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovas M. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
16.1 sprendžiant, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, be kita ko, būtina analizuoti darbuotojo pareigų turinį. DK nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, viena iš jų – tiksliai ir laiku vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. Vadinasi, darbdavio nurodymai ir reikalavimai, privalomi darbuotojui, turi atitikti teisėtumo kriterijų. Pažymi, jog vertinant drausminės atsakomybės galimumą, privalo būti vertinami ir atsakovės veiksmai bei jos pareigos;
16.2 lieka neaišku nei kaip pasireiškė ieškovo elgesio šiurkštumas, nei kaip pasireiškė tyčinis ieškovo siekis padaryti atsakovei turtinės žalos. Teismas neanalizavo, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Teismas nepaisė teismų praktikoje suformuotų aiškių darbo pareigų pažeidimų vertinimo šiurkščiais sąlygų, ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus vertino itin abstrakčiai;
16.3 Dėl šio pažeidimo – JDP dalinio finansavimo sutarties pasirašymo eigos – pažymi, kad pagal galiojančią VDA tvarką ieškovas net nebuvo paskirtas projekto vadovu. DIC savo veikloje projektus vykdo vidinėse taisyklėse patvirtintais projektų etapais. Sutartis su LKT nebuvo iš karto pasirašyta, nes ieškovas iš VSF dar nebuvo gavęs atsakymo dėl likusio JDP finansavimo. Ieškovas 2021-06-14 el. laišku atsakovei konkrečiai ir suprantamai paaiškino situaciją dėl JDP projekto įgyvendinimo, pabrėždamas, kad LKT atstovė A. K. informavo ieškovą apie tai, kad su ja susisiekė VDA projektų vadovė I. R. ir derina JDP sutarties pasirašymą, o be to pati prorektorė studijoms I. P. Ieškovą informavo, kad „visos JDP projekto įgyvendinimo veiklos pavestos Projekto skyriui“, t. y. kitam atsakovės padaliniui, o ne DIC;
16.4 akcentuoja, kad įsakymo, priimto 2021 metams dėl ieškovo paskyrimo JDP projekto vadovu nėra ir niekada nebuvo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2016 m. parengtas įsakymas buvo galiojantis tik tiems metams, nes pagal Akademijoje susiklosčiusią praktiką, įsakymai būdavo rengiami kiekvienais metais;
16.5 byloje nėra jokių įrodymų ir nei atsakovės, nei teismo nebuvo tirta nei tariama ieškovo tyčia darbo pareigų pažeidimo atžvilgiu, nei turtinė žala, kuri galėjo kilti;
16.6 priimdama įsakymą dėl atleidimo, atsakovė neobjektyviai ištyrė susiklosčiusią situaciją, nesurinko pakankamai įrodymų, dėl ko nepagrįstai ieškovo veiksmus vertino, kaip neteisėtus. Atsakovės priimto įsakymo dėl atleidimo turinyje nėra nustatytos būtinosios darbuotojo atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Taip pat Atsakovė nepateikė jokio tariamų pažeidimų sunkumą ir padarinius atspindinčių aplinkybių vertinimo ar ieškovo darbo charakterizavimo;
16.7 įsakyme dėl atleidimo ieškovo atžvilgiu konstatuotas antrasis šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Teismas jį laikė šiurkščiu, pasireiškusiu ieškovo neveikimu, piktnaudžiaujant teise, savo, kaip vadovo pareigomis, nepaklūstant nei VDA numatytai tvarkai, nei tiesioginio vadovo nurodymams. Vertina, jog teismo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais bei priimti be jokio teisinio pagrindo;
16.8 įsakyme dėl atleidimo darbdavys nėra nurodęs, nei kokiu būdu, nei kokiais veiksmais kilo ar galėjo kilti turtinė žala ieškovui nedalyvavus susirinkime, kokia ta žala buvo ar galėjo būti bei kaip pasireiškė tyčiniai ieškovo veiksmai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo nedalyvavimas susirinkime ir nekomunikavimas (kuris taip pat neaišku kaip pasireiškė) negalėjo nepadaryti žalos atsakovei;
16.9 dėl trečiojo šiurkštaus darbo pažeidimo nurodo, jog ieškovas ne kartą buvo paaiškinęs, kaip DIC pagal susiklosčiusią praktiką priimami darbuotojai ir perduodami darbai. DIC savo darbus organizuodavo remiantis vidinėmis taisyklėmis. Įsidarbindami darbuotojai privalo pasirašyti VDA vidaus darbo taisykles, DIC vidines darbo taisykles, pareigybių aprašymą, konfidencialumo sutartį, susitarimą dėl intelektinės nuosavybės perleidimo ir susitarimą dėl lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kt. Už šių dokumentų pasirašymą ir supažindinimą atsakingas buvo ieškovas, kaip DIC (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad pirmiausia sutvarkomi administraciniai formalumai, suteikiami įrankiai darbui, apmokami darbuotojai ir paskui perduodami darbai;
16.10 Vykdydamas Akademijos rektorės nurodymus ieškovas pradėjo tvarkyti administracinius formalumus, kuriuos aptarė susitikimo metu su ieškovui priskirta darbuotoja I. R. ir aptarė, kokius darbus reikia padaryti. DIC darbuotojai dirba su įmonėmis, kurios reikalauja konfidencialumo susitarimų paslaugų teikimo sutarčių įgyvendinime, todėl labai svarbu, kad naujai priimti darbuotojai pasirašytų visus darbą reglamentuojančius dokumentus. Už šias procedūras taip pat yra atsakingas ieškovas, todėl jam buvo svarbu žinoti laikotarpį, kuriam darbuotoja laikinai priimta, nes nuo to priklauso, kokios apimties darbus perduoti. Pažymi, kad ieškovui nėra aišku, kokie darbai I. R. nebuvo perduoti bei kaip ieškovas stabdė DIC veiklą ir neleido I. R. vykdyti darbo funkcijų;
16.11 teismas nevertino, kokie gėriai buvo pažeisti, nevertino aplinkybės, kad atsakovė nebuvo parengusi ieškovo pareiginių nuostatų, su kuriais jis būtų supažindintas, nesiaiškino ar kilo kokie nors padariniai dėl padaryto pažeidimo ir kokia yra panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje. Teismas visiškai nevertindamas šių aplinkybių, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįrodė nei ieškovo neva padarytų darbo pareigų pažeidimų aplinkybių, sąlygų, tyčios bei padarinių, sprendė, kad ieškovo atleidimas iš pareigų yra teisėtas;
16.12 dėl pirmuoju įsakymu konstatuoto darbo pareigų pažeidimo ieškovas taip pat buvo pateikęs išsamius paaiškinimus. Ieškovas buvo nurodęs, kad VSAKIS yra centralizuota konsolidavimo informacine? sistema, skirta visų viešojo sektoriaus subjektų grupių, savivaldybių, valstybe?s ir nacionaliniam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui parengti. Kai VDA finansų skyrius tvirtino galutinę 2020 m. metinę ataskaitą (VSAKIS) atsirado nesuderinamumas, nes VDA perdave? daiktus ir teises, o Lietuvos kariuomene? užpajamavo daiktus ir daiktus. Iš esmės, tai net ne VDA, o kitos institucijos klaida, kurią ieškovas stengėsi išsiaiškinti ir išspręsti. Ieškovas taip pat buvo nurodęs, kad šiuo atveju problema yra pridavimo akto formuluotėje, kuri nebuvo suderinta su VDA buhalterija, kurio galutinio varianto jis taip pat nematė, nes jam pavaldus darbuotojas, nors ir turėdamas pagrindą tai padaryti, galutinio varianto nesuderino. Ieškovas, vykdydamas savo funkcijas pavedė kitam darbuotojui atlikti darbą. Galiausiai atsakovė bandymą išspręsti atsiradusią techninę klaidą su buhalterija vertino kaip įgaliojimų viršijimą. Konstatuojant šį pažeidimą, VDA nebuvo nurodžiusi jokių vidinių teisės aktų, kurių pažeidimas laikytinas darbo pareigų pažeidimu;
16.13 nagrinėjamu atveju atsakovės konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi tapačiais. Nei pirmuoju įsakymu, nei įsakymu dėl atleidimo nebuvo konstatuotas joks konkretus vidinių tvarkų, darbo sutarties ar kitų teisės aktų pažeidimas, ieškovas neturėjo pareiginių nuostatų ir yra galiojantys tik vidiniai DIC nuostatai, kurie taikytini ne tik ieškovui, bet ir visiems DIC darbuotojams, pažeidimo – netinkamas DIC veiklos organizavimas – nurodymas kaip darbo pareigų pažeidimas, atsižvelgiant į teismų praktikos suformuotas taisykles ir pažeidimų kilmę, tyrimą bei faktines aplinkybes negali būti laikytini tapačiu kitam pažeidimui, kuris taip pat konstatuotas, kaip netinkamas DIC veiklos organizavimas. Teismas netyrė šių pažeidimų tapatumo, juos tapačiais laikė savaime.
17. Atsakovė Vilniaus dailės akademija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
17.1 ieškovas nei savo pasiaiškinime, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu neteigė, jog nežinojo apie savo pareigas rūpintis JDP 2021 metais. Priešingai, ieškovas aiškiai patvirtino, kad šį darbą laiko jam priskirtu, tačiau nurodė visai kitas priežastis dėl ko šio darbo nutarė nebetęsti, pvz. kad „sutartį pasirašyti planavo, bet kai sužinojo, kad DIC nebus darbuotojų, neįsivaizduoja kaip tokį projektą įgyvendinti“;
17.2 ieškovas buvo pateikęs tik vieną paaiškinimą: jog planavo organizuoti sutarties su LKT pasirašymą, tačiau nelikus darbuotojų nežinojo kaip tai įgyvendinti. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nieko neinformavo, jog neketina organizuoti sutarties pasirašymo. Atkreipė dėmesį, kad be darbuotojo DIC tuo metu liko būtent dėl ieškovo sprendimo atleisti pavaldinį anksčiau laiko, nei numatytas DK minimalus terminas. Darbuotoją ieškovas sutiko atleisti iš darbo vos po kelių dienų nuo prašymo pateikimo (prašymas pateiktas gegužės 26 d., o darbuotojas buvo atleistas birželio 1 d.), nors DK 55 str. 1 d. numato teisę darbdaviui būti informuotam apie darbo sutarties nutraukimą likus 20 dienų. Taigi tokiu opiu metu leidęs darbuotojui išeiti anksčiau laiko ieškovas pasielgė neatsakingai ir sudarė sąlygas rastis darbuotojų trūkumo situacijai, kuria vėliau grindė savo vienašalį sprendimą nebevykdyti JDP konkurso ir apie tai savu ruožtu nieko neinformuoti;
17.3 apeliaciniame skunde pateikti ieškovo teiginiai, jog už sutarties pasirašymą yra atsakingas Projektų skyrius neatitinka tikrovės, kadangi joks kitas padalinys nebuvo atsakingas už sutarties su LKT pasirašymą. Projektų skyrius tik koordinuoja, kad projektui skirtas finansavimas būtų priimtas. Pačių finansavimo sutarčių rengimą ir pateikimą parašams organizuoja projektą vykdantis padalinys, šiuo atveju - DIC. Kai DIC to padaryti nesugebėjo, neliko kitos išeities, kaip tik šią funkciją perleisti Projektų skyriui, kuris bent jau abstrakčiai suvokia šios srities specifiką;
17.4 atsakingu organizuoti konkursą 2016 m. rektoriaus įsakymu paskirtas DIC, kaip padalinys, už kurio veiklos organizavimą, remiantis DIC nuostatais, buvo atsakingas ieškovas;
17.5 bylos nagrinėjimo metu buvo tiriamos ir aptartos ieškovo sukeltos kritinės situacijos, kai jis nedalyvavo gegužės 25 d. vykusiame nuotoliniame susitikime, visos aplinkybės ir pasekmės. Ieškovo sprendimas nedalyvauti susitikime buvo priimtas vienašališkai, nesuderinus su tiesioginiu vadovu ir nepateikus paaiškinimo, dėl kokių priežasčių taip pasielgta. Kvietimą į renginį tiesioginiam vadovui ieškovas pateikė po dviejų raginimų, likus valandai iki renginio, neinformavęs vadovybės apie tai, kad niekas iš DIC neketina dalyvauti renginyje;
17.6 Byloje tinkamai nustatytas ir įvertintas ieškovo tyčinis darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, pasireiškiantis vengimu bendradarbiauti, informuoti kitus kolegas apie jam pavestų užduočių įgyvendinimą, o būtent dėl šių veiksmų VDA patyrė reputacinę žalą santykyje su ŠMSM ir kitomis įstaigomis;
17.7 apie pavedimą perduoti darbus naujai paskirtai darbuotojai ieškovas buvo informuotas jau 2021-05-27. Kadangi pats ieškovas sutiko skubiai atleisti DIC darbuotoją R. K. paskutinėmis finansavimo sutarties su LKT pasirašymo dienomis, darbuotojo paieškos viešam konkursui organizuoti nebuvo laiko, reikėjo skubiai perimti darbus, kurių ieškovo teigimu nebuvo kam vykdyti;
17.8 ieškovas jam duoto pavedimo užtikrinti darbų perdavimą neįvykdė, darbuotoja iš darbo išėjo, jos darbai projektų skyriaus darbuotojai, taip kaip buvo pavesta, neperduoti, dėl to laikinai eiti pareigas nuo birželio 2 d. paskirta darbuotoja negali vykdyti DIC projektų vadovės funkcijų;
17.9 Nuo 2021-06-02 ieškovas buvo atsakingas už I. R. darbo organizavimą ir darbų jai paskirstymą. Tačiau ieškovas ignoravo naujai paskirtą darbuotoją neskirdamas jai jokių darbų ir nereikalavo iš jos, kad ši atvyktų į darbo vietą dirbti akivaizdiniu būdu. Taigi jeigu darbuotoja I. R. darbe ir pasirodė tik birželio 7 d., kaip kad teigia ieškovas, už tai yra atsakingas jis pats, nes savo tyčiniu neveikimu tokią situaciją sukėlė;
17.10 ieškovo padaryti tos pačios rūšies pažeidimai – įgaliojimų viršijimas, netinkamas DIC veiklos organizavimas, pareigų neatlikimas buvo aiškiai identifikuoti, kvalifikuoti ir įsakymuose nurodyti ieškovui;
18. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog dėl JDP projekto sutarties vėlyvo pasirašymo, sąlygoto neva apelianto piktavališkumo, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o toks vertinimas apskritai yra grįstas tik prielaidomis. Tokio projekto, kaip minimas JDP projekto sutarties pasirašymas veikla savaime yra projektinė veikla, derinama su Kultūros taryba. Praktikoje patvirtinimus dėl projekto finansavimo teikia institucijos, kurioms buvo parengtos projekto finansavimo paraiškos ir gautas teigiamas paraiškų vertinimas, todėl patvirtinimų reikia sulaukti iš jų visų. Nagrinėjamo JDP projekto pasirašymo atveju procesas ir buvo užsitęsęs, nes ne visos institucijos laiku pateikė savo patvirtinimus. Kad institucijos nesavalaikiai teikė patvirtinimus dėl projekto finansavimo, JDP projekto sutartis nebuvo pasirašyta iš karto. JDP projektas buvo planavimo etape, kurio tikslas ir buvo pritraukti kuo didesnį finansavimą vykdymui, savalaikiai buvo sudarytas JDP biudžeto planas ir pateiktos paraiškos finansavimui LKT, ŠSMN (Valstybiniam studijų fondui), VDA (Meno ir mokslo fondui) ir VMS (Vilniaus miesto savivaldybei). Dėl vėlyvo JDP projekto sutarties pasirašymo jis nėra atsakingas, juo labiau, niekada piktavališkai šio proceso nevilkino. Sutarties pasirašymas užtruko dėl vėlyvų kitų institucijų atsakymų dėl projekto finansavimo. Civilinėje byloje atsakovė neįrodė, o tyrimo metu nenustatinėjo nei tariamo apelianto neveikimo, nei juolab piktavališkumo. Visi atsakovės argumentai dėl apelianto padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, susijusio su JDP projekto sutarties pasirašymu nėra įrodyti, nebuvo analizuoti ir yra grįsti tik prielaidomis.
19. Ginčo susirinkimas buvo eilinis, neformalus susirinkimas, kur apelianto dalyvavimas nebuvo būtinas. Tokie neformalūs susitikimai vykdavo tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos SMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento Technologijų ir inovacijų skyriaus darbuotojų ir universitetų technologijų perdavimo centrų darbuotojų keletą kartų per metus, jie vykdavo skirtinguose miestuose ir universitetuose. 2021-05-25 neformaliame susitikime niekas iš DIC darbuotojų nedalyvavo, nes vienas iš pagrindinių klausimų buvo pasidalinti informacija, kaip universitetams sekasi įgyvendinti antreprenerystės programos projektus, kurie kituose universitetuose vykdomi jau nuo pavasario. DIC parengė projektą „VDA antreprenerystės programa“, bet jis VDA rektorato nurodymu buvo perduotas VDA projektų skyriui. Apeliantui jokia informacija apie šį projektą nebuvo teikiama, todėl ir buvo priimtas sprendimas, kad nėra tikslinga dalyvauti susitikime. Nurodymo iš tiesioginio vadovo dalyvauti susitikime apeliantas niekada negavo. Atsakovės teiginys, kad nebuvo pasidalinta VDA svarbia informacija yra nepagrįstas, nes susitikime dalyvavusios projektų skyriaus vedėja I. T. ir rektorės pavaduotoja teisei N. S. taip pat jokia informacija nepasidalino, todėl galima daryti prielaidą, kad jokios svarbios informacijos susitikimo metu pateikta net nebuvo.
20. Apeliantas vykdydamas Akademijos rektorės nurodymus pradėjo tvarkyti administracinius formalumus, kuriuos aptarė susitikimo metu su apeliantui priskirta darbuotoja I. R. ir aptarė, kokius darbus reikia padaryti, nes tokia buvo įprasta praktika. Pažymi, kad DIC darbuotojai dirba su įmonėmis, kurios reikalauja konfidencialumo susitarimų paslaugų teikimo sutarčių įgyvendinime, todėl labai svarbu, kad naujai priimti darbuotojai pasirašytų visus darbą reglamentuojančius dokumentus. Už šias procedūras taip pat yra atsakingas apeliantas, todėl jam buvo svarbu žinoti laikotarpį, kuriam darbuotoja laikinai priimta, nes nuo to priklauso, kokios apimties darbus perduoti. Ši apelianto teisė taip pat yra įtvirtinta DIC nuostatų 10.1 p., kuriame nurodyta, kad DIC, vykdydamas savo funkcijas turi teisę gauti iš VDA ir jos padalinių informaciją, kuri būtina paskirtoms užduotims vykdyti. Informacija, kurios apeliantas prašė iš I. P. buvo reikalinga tam, kad būtų galima planuoti darbus žinant darbuotojo etato dalį, pavaldumą, laikotarpį iki kada darbuotoja dirbs. Nėra aišku, kokie darbai I. R. nebuvo perduoti. Neaišku, kaip šie veiksmai (neveikimas) gali būti laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsiliepime atsakovė nenurodo kaip visi šie, aukščiau ir apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai yra laikytini tiek įgaliojimų viršijimu, tiek piktavališku veikimu atsakovės atžvilgiu.
21. Apelianto pareigos niekur nebuvo įtvirtintos, o atsakovė, kaip darbdavys, neužtikrindama tinkamos vidinės dokumentacijos pati prisiima galimą neigiamų padarinių riziką, jei tokia kiltų dėl netinkamo pareigų aprašymo ir/arba ne aprašymo. Nagrinėjamu atveju apeliantas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi jam tenkančių įgaliojimų viršijimu ar juo labiau, piktavališku elgesiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
25. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais pirmasis darbo pareigų pažeidimas pripažintas šiurkščiu. Nurodo, jog neaišku nei (i) kaip pasireiškė ieškovo elgesio šiurkštumas, (ii) nei kaip pasireiškė tyčinis ieškovo siekis padaryti atsakovei turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
27. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.
28. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią darbo bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pabrėžiamos tam tikros detalės nerodo, kad teismas būtų pažeidęs paminėtus įrodymų vertinimo principus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą.
29. Darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 24 straipsnio 3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (DK 24 straipsnio 6 dalis).
30. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
31. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
32. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį (kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali) yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
33. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė konstatavo, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021-05-31 rektorate iš Projektų skyriaus koordinatorės I. R. telefonu gauta informacija apie tai, kad vis dar nėra parengti JDP projekto dalinio finansavimo sutarties su LKT dokumentai, kurių pateikimo derinti LKT terminas yra birželio 1 d. Susirašinėjime nurodoma, jog darbuotojai ši informacija tapo žinoma gegužės 28 d. iš el. susirašinėjimo su DIC vadovu, t. y. ieškovu. ieškovas neneigė, jog sutartis nepasirašyta. Taip pat nurodo, jog nebuvo paskirtas JPD projekto vadovu.
35. Bylos duomenys patvirtina, jog projektų skyriaus koordinatorė ieškovui pateikė priminimą apie tai, jog 2021-06-01 yra paskutinė diena sutarčiai pasirašyti, ieškovas atsakė, kad sutartį pasirašyti planavo, bet kai sužinojo, kad DIC nebus darbuotojų, neįsivaizduoja, kaip tokį projektą įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nurodo, kad sutartį pasirašyti planavo. Atsižvelgiant į tai vertintina, jog ieškovas laikė, kad JPD projektas priskirtinas būtent ieškovui. Pažymėtina, jog ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, neinformavo, jog neketina organizuoti sutarties pasirašymo. Atsakovė pažymi, jog DIC tuo metu liko būtent dėl ieškovo sprendimo atleisti pavaldinį anksčiau laiko nei numatytas DK minimalus terminas. Darbuotoją ieškovas sutiko atleisti iš darbo vos po kelių dienų nuo prašymo pateikimo (prašymas pateiktas 2021-05-26, o darbuotojas buvo atleistas 2021-06-01), nors DK 55 str. 1 d. numato teisę darbdaviui būti informuotam apie darbo sutarties nutraukimą likus 20 dienų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog ieškovas vienašališkai priėmė sprendimą nebevykdyti JDP konkurso bei apie tai nieko neinformavo.
36. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas neneigė aplinkybės, jog šio projekto derinimo ir sutarties pasirašymo funkcija buvo priskirta jo vadovaujamam centrui, neneigė ir to, kad nepateikė prašytos sąmatos, o taip pat ir to, kad sutartis nebuvo pasirašyta.
37. Apeliantas deklaratyviai teigia, jog už sutarties pasirašymą yra atsakingas Projektų skyrius. Atsakovė paaiškino, jog projektų skyrius tik koordinuoja, kad projektui skirtas finansavimas būtų priimtas. Pačių finansavimo sutarčių rengimą ir pateikimą parašams organizuoja projektą vykdantis padalinys, šiuo atveju - DIC.
38. Nustatyta, jog 2016-06-15 įsakymu Nr. VĮK-32/1 „Dėl padalinio, atsakingo už Vilniaus dailės akademijos intelektinės nuosavybės valdymą, skyrimo“, už intelektinės nuosavybės turtinių teisių ir intelektinės nuosavybės objektų administravimą yra atsakingas DIC. Pagal kompetenciją jam vadovauja DIC (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, jog vadovaujantis VDA projektų rengimo ir administravimo tvarkos aprašo taisyklių 9 p., jis turėjo būti paskirtas JDP projekto vadovu, o 2021 m. nebuvo paskirtas. Nurodo, kad 2016 m. įsakymas dėl DIC paskyrimo organizuoti konkursą negalioja. Atsižvelgiant į tai, jog atsakingu organizuoti konkursą 2016 m. Rektoriaus įsakymu paskirtas DIC, kaip padalinys, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog apeliantas neneigė, jog jo vadovaujamas padalinys vykdė JDP projektą, apeliantas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo apie ilgametę patirtį vykdant JDP projektus. Apie tai, jog JDP projektų organizavimo funkcija priskirta ieškovui, kaip DIC vadovui, galima spręsti ir iš to, jog DIC jau buvo organizavęs paraiškų konkurso 2021 m. finansavimui organizuoti parengimą ir pateikimą, planavo organizuoti sutarties su LKT pasirašymą.
39. Apeliantas nurodo, kad sutartis su LKT nebuvo iš karto pasirašyta, nes ieškovas iš VSF dar nebuvo gavęs atsakymo dėl likusio JDP finansavimo. Ieškovas 2021-06-14 el. laišku atsakovei paaiškino situaciją dėl JDP projekto įgyvendinimo, pabrėždamas, kad LKT atstovė A. K. informavo ieškovą apie tai, kad su ja susisiekė VDA projektų vadovė I. R. ir derina JDP sutarties pasirašymą, o be to pati prorektorė studijoms I. P. ieškovą informavo, kad visos JDP projekto įgyvendinimo veiklos pavestos Projekto skyriui, t. y. kitam atsakovės padaliniui, o ne DIC. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas, būdamas atsakingo už sutarties pasirašymą padalinio vadovu, nesiėmė priemonių organizuoti projekto derinimą ir sutarties pasirašymą laiku, tokio sprendimo nederino su savo vadovybe, apie tai jos neinformavo, todėl sudarė sąlygas grėsmei netekti projektui skirtų lėšų. Parengti dokumentus ir pateikti juos pasirašymui LKT, parengti sąmatą ėmėsi rektoratas paskutinę termino dieną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad šiam momentui ši ginčo pozicija yra suvaldyta, kad sutartis buvo pasirašyta, nėra ieškovo nuopelnas, ir ši aplinkybė nešalina pagrindo išvadai, kad ieškovas nesielgė taip, kaip šioje konkrečioje situacijoje buvo būtina elgtis vadovui. Įvertinus tai, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
40. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nei neteisėtų veiksmų sąlygos, nei ieškovo tyčios. Taip pat nurodo, jog atsakovė neobjektyviai ištyrė susiklosčiusią situaciją, nesurinko pakankamai įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
41. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė tinkamai vertino ieškovo elgesį ir jo padarytus pažeidimus, juos laikė šiurkščiais ir padarytais pakartotinai. Ieškovo atleidimo įsakyme nurodyta, kad atleidimo priežastis yra žalingas ieškovo elgesys ir padaryti šiurkštūs darbo pažeidimai. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas paaiškinti atleidimo priežasčių neprašė.
42. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas antrąjį darbo pareigų pažeidimą nepagrįstai vertino šiurkščiu. Pažymi, jog įsakyme dėl atleidimo nurodyta, kad neprisijungdamas prie nuotoliniu būdu vykusio susirinkimo su ŠMSM, ieškovas neužtikrino DIC veiklai aktualios informacijos gavimo ir mainų, t. y. netinkamai planavo ir organizavo savo paties ir DIC veiklą, minėtame susitikime nedalyvavo, tokio savo vienašalio sprendimo nesuderino su tiesioginiu vadovu; netinkamai vykdė pareigas. Vertina, jog teismas nepagrįstai nenurodė, kaip pasireiškė ieškovo neveikimo šiurkštumas; egzistuojančios drausminės atsakomybės sąlygos; kaip pasireiškė ieškovo tyčia; žala (jei turtinė), kuri galėjo kilti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
43. Nustatyta, jog 2021-05-18 ieškovas el. laišku pranešė rektoratui apie gautą ŠMSM kvietimą dalyvauti ŠMSM organizuojamame susitikimą gegužės 25 d. Kvietime į susitikimą nurodyta, jog susitikti yra kviečiami Technologijų ir inovacijų centrų (mokslo ir studijų institucijų (MSI) padalinių, kurie koordinuoja komercializavimo, mokslo-verslo bendradarbiavimo, žinių ir technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės klausimus) atstovai; susitikimo darbotvarkėje nurodytos 3 temos: „1. 2021-2027 m. periodu planuojamos finansavimo kryptys, aktualios Technologijų ir inovacijų perdavimo centrams. 2. Antreprenerystės priemonės. 3. Intelektinės nuosavybės (IN) aktualijos“. Ieškovo tiesioginei vadovei – prorektorei studijoms I. P. paprašius atsiųsti iš ŠMSM gautą kvietimą į renginį, ieškovas jį persiuntė gegužės 24 d. vakare, po darbo valandų. Jokios papildomos informacijos apie susitikime būtinus aptarti klausimus savo tiesioginei vadovei ieškovas nepranešė. Apeliantas nurodo, jog dėl šio darbo pareigų pažeidimo jis teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad susirinkime niekas nedalyvavo, nes vienas pagrindinių klausimų buvo pasidalinti informacija kaip universitetams sekasi įgyvendinti antreprenystės programos projektus, kurie kituose universitetuose vykdomi jau nuo pavasario. Ieškovas taip pat nurodė, kad I. T., kuri ėjo VDA projektų skyriaus vedėjos pareigas, pranešė, kad ji neturi žinių apie projektą, o iš I. P., kuri ėjo VDA prorektorės studijoms pareigas, ieškovas žinių taip pat nesulaukė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kvietimo turinys rodo ir nėra pagrindo nesutikti su atsakovės nurodytais argumentais, kad susitikimas VDA reikšmingas jame numatomų spręsti / aptarti klausimų kontekste, kad organizuotas būtent tokio pobūdžio aukštųjų mokyklų padaliniams kaip DIC, kad susitikimo temos tiesiogiai liečia DIC ir yra aktualios šio padalinio veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas analizavo ir aptarė dėl ieškovo veiksmų sukeltas situacijas, kai jis nedalyvavo minėtame susitikime, aplinkybės ir pasekmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui nusprendus nedalyvauti ir nesiųsti atstovo dalyvavimui minėtame susitikime, negalėjo nesukelti jokių pasekmių, nes buvo sumenkinta VDA reputacija ir įvaizdis prieš ŠMSM ir kitus renginio dalyvius, atsakingo padalinio atstovų nedalyvavimo susitikime veiksmu parodyta, jog VDA susirinkimo nelaikė aktualiu ir reikšmingu savo veikoje, nesurinkta ir neapsikeista DIC veikloje aktualia informacija ir patirtimi. Apeliantas deklaratyviai nurodo, jog jo manymu buvo netikslinga dalyvauti susitikime, tačiau tokie argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija ir teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
44. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas trečiąjį darbo pareigų pažeidimą taip pat nepagrįstai vertino šiurkščiu. Nurodo, kad įsidarbindami darbuotojai privalo pasirašyti VDA vidaus darbo taisykles, DIC vidines darbo taisykles, pareigybių aprašymą, konfidencialumo sutartį, susitarimą dėl intelektinės nuosavybės perleidimo ir susitarimą dėl lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kt. Už šių dokumentų pasirašymą ir supažindinimą atsakingas buvo Ieškovas, kaip DIC (duomenys neskelbtini). Pirmiausia sutvarkomi administraciniai formalumai, suteikiami įrankiai darbui, apmokomi darbuotojai, vėliau perduodami darbai. Paaiškino, jog vykdydamas Akademijos rektorės nurodymus ieškovas pradėjo tvarkyti administracinius formalumus, kuriuos aptarė susitikimo metu su ieškovui priskirta darbuotoja I. R. ir aptarė, kokius darbus reikia padaryti. Akcentuoja, jog dėl konfidencialumo poreikio itin svarbu, kad naujai priimti darbuotojai pasirašytų visus darbą reglamentuojančius dokumentus. Ieškovas deklaratyviai teigė, jog už šias procedūras taip pat yra atsakingas būtent ieškovas. Atsakovė nurodė, jog už darbuotojų įdarbinimas priskirtinas personalo administravimo darbuotojų kompetencijai, o ne ieškovui.
45. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2021-05-27 iš rektorės pavaduotojos personalui R. P. el. paštu gavo informaciją apie tai, kad iš darbo išeina DIC projektų vadovė R. K., prorektorė studijoms I. P. el. laišku pavedė ieškovui nuo 2021-05-28 užtikrinti sklandų išeinančios darbuotojos darbų perdavimą Projektų skyriaus darbuotojai I. R.. Prorektorė studijoms 2021-05-31 pasiteiravo ieškovo, išeinančios ir darbus perimančios darbuotojos apie tai, kaip einasi DIC projektų vadovės darbų perdavimas, ar pavyks perduoti laiku, ar terminas ne per trumpas, ar perimančiai darbus darbuotojai perduoti darbai aiškūs ir jų tęstinumas bus sklandžiai užtikrintas. I. R. atsakė, kad darbų perdavimas nepradėtas ir, kad darbų tęstinumo užtikrinti negali. Ieškovas 2021-06-01 el. laišku nurodė, kad visus darbus perėmė pats, o kitai darbuotojai juos perduos tuomet, kai matys jos įdarbinimo dokumentus: įsakymą, darbo sutartį ir pasirašytas pareigybines instrukcijas. Išeinanti iš darbo darbuotoja atsakymo į paklausimą nepateikė. Apeliantas deklaratyviai nurodo, jog nėra aišku, kokie darbai I. R. nebuvo perduoti bei kaip ieškovas stabdė DIC veiklą ir neleido I. R. vykdyti darbo funkcijų. Prorektorė studijoms apie tai, kad darbuotoja dirbs laikinai, pagal poreikį, ieškovą informavo 2021-05-27, 2021-06-01 ir 2021-06-02 el. laiškais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovas jam duoto pavedimo užtikrinti darbų perdavimą neįvykdė, darbuotoja iš darbo išėjo, jos darbai Projektų skyriaus darbuotojai, taip kaip buvo pavesta, neperduoti, dėl to laikinai eiti pareigas nuo 2021-06-02 paskirta darbuotoja negali vykdyti DIC projektų vadovės funkcijų. Akivaizdu, jog neperdavus darbų naujai darbuotojai ir neskyrus jai užduočių, ji negalėjo atlikti savo pareigų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog ieškovas tiesioginio vadovo pavedimo nevykdė, savo nuožiūra nustatė jam duoto pavedimo įvykdymo sąlygas. Aptartas ieškovo elgesys pagrįstai galėjo būti darbdavio vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
46. Apelianto vertinimu, atsakovės konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi tapačiais. Pirmuoju įspėjimu atsakovės 2021-03-19 konstatuotas darbo pareigų pažeidimas nurodytas, kaip (i) netinkamas ir aplaidus pareigų vykdymas; (ii) netinkamas DIC veiklos organizavimas ir koordinavimas, ir (iii) įgaliojimų viršijimas. Įsakyme dėl atleidimo antrasis ir trečiasis šiurkštūs ir kartu tapatūs pažeidimai konstatuoti kaip netinkamas DIC veiklos organizavimas. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo aukščiau aptartus padarytus pažeidimus ir juos laikė tapačiais.
47. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo, traktavo, jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kaip minėta, sprendžiant ginčą teisme dėl darbo sutarties nutraukimo, kai ji nutraukta dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi būti patikrinta, ar darbo pareigos pažeistos, ar pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus ir ar darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavės buvo įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas, analizavo DK 58 straipsnyje įtvirtinto šiurkštaus darbo pažeidimo turinį sudarančius elementus, vertino byloje esančius duomenis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas ne tik padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bet ir savo elgesiu atskleidė netinkamą požiūrį į darbo santykius, dėl kurio darbdavys galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu, o tai lemia pritaikytų pasekmių – darbo sutarties nutraukimo – teisėtumą.
48. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Atsakovė prašė priteisti jos patirtas 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovo, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistina iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Vilniaus dailės akademijai, į. k. 111950439, 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė