Civilinė byla Nr. 2S-1304-253/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14015-2012-7

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                      3.1.18.5; 3.3.2.3; 3.3.2.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, R. G., V. B., N. B., J. D., J. P., O. L. V., D. A. (D. A.), J. L., M. Z., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, T. P., A. S. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8-793/2020 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, R. G., V. B., N. B., J. D., J. P., O. L. V., D. A., J. L., M. Z., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, T. P., A. S. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre (VĮ Registrų centras) dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. 

3.       Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi, pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį ir ją papildyti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras) dėl gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, išskyrus atvejus, kai bendraturtės pasinaudoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.78 straipsnyje numatyta teise perleisti kitam asmeniui nuosavybėn savo dalį ir pagal 4.79 straipsnio 1 dalį kitoms bendraturtėms parduoti bendrąja nuosavybe esančią dalį – 1/3 nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (rekonstruojami: pastatas – dirbtuvės, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato; pastatas – katilinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato). Nurodė, kad atsižvelgiant į komplikuotą civilinės bylos eigą bei neaiškias jos baigties perspektyvas, nepatogumus dėl didelio atstumo ((duomenys neskelbtini)) atsakovė norėtų pasinaudoti CK 4.78 straipsnyje numatyta teise perleisti kitam asmeniui nuosavybėn savo dalį (pagal 4.79 straipsnio 1 dalį) – kitoms bendraturtėms pasiūlyti pirkti bendrosios nuosavybės dalį – 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (rekonstruojami: pastatas – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato; pastatas – katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato). Toks nuosavybės teisės perleidimas (atsakovo (savininko) pasikeitimas) jokio pavojaus, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nesukels. Priešingai – sumažės byloje esančių atsakovų skaičius, teismo sprendimo įvykdymas palengvės. Atsakovė pažymėjo, kad nėra priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų apribotas atsakovės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Teigė, kad jungtis tarp gyvenamojo namo ir atsakovų pastatų yra pašalinta, todėl draudimas įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai jungtis tarp pastatų pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebeaktualus, nes statinių jungties tarp pastatų nebėra. Nėra aišku, kokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat ieškinyje nėra nurodytos atsakovų – pastato savininkų turimos nuosavybės teisės proporcijos į pastatą, todėl disponavimo šiuo pastatu sandorių sudarymas ir šių proporcijų pakeitimas nekeistų ieškinio taikytinų reikalavimų apimties atskirtiems atsakovams ir neapsunkintų teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

5.       Teismas pripažino, jog 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, padarė įrašą viešame registre dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. uždraudė atsakovams perleisti pastatų nuosavybės teisę kitiems asmenims.

6.       Teismas nurodė, kad pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra susijęs su atsakovei taikytų laikinųjų pasaugos priemonių dalimi, kuria atsakovei buvo uždrausta atlikti veiksmus, keičiančius turimo nekilnojamojo turto teisinę padėtį. Taigi minėtas atsakovės prašymas gali būti vertinamas ir kaip siekis panaikinti jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog, tenkinus atsakovės prašymą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio turto perleidimo draudimas – taptų iš esmės niekinės, kadangi nekilnojamasis daiktas, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų perleistas kitiems asmenims. 

7.       Teismas pabrėžė, jog suteikus leidimą atsakovei parduoti turimą turtą, kuriam numatytas perleidimo draudimas, tuo užtikrinant ieškovės reikalavimus byloje, iš esmės būtų leista ne pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, bet jas panaikinti, kas iš esmės paneigtų 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties išvadas dėl galimos grėsmės palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nors duomenų, jog grėsmė būsimo, tikėtina, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui būtų išnykusi, byloje nėra.

8.       Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas turi būti adekvatus taikytam ieškovės reikalavimo užtikrinimo būdui, tačiau atsakovė teismui nepateikė kitų būdų, kurie būtų adekvatūs ieškovės reikalavimams užtikrinti. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, manytina, jog nėra galimybės pasirinkti kitų alternatyvių teisių gynimo būdų, numatytų CPK 148 straipsnio 2 dalyje (iš anksto sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą) ir prašyti panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, o ne jas pakeisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atskiruoju skundu atsakovė J. D. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas netiksliai nurodo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties tekstą.

9.2.       Teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje nepagrindžia, kodėl pastato statytojoms neuždraudus jo perleidimo bus sukeltos neigiamos pasekmės (kokios) bylos nagrinėjime nedalyvaujantiems asmenims. Teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje nenurodė, kaip (kuo) ieškovės ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, šių reikalavimų reikšmingumo atsakovams, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

9.3.       Teismo argumentai iškreipia atsakovės prašymo esmę. Atsakovė nesiekia panaikinti jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – jos pastato dalies perleidimo tretiesiems asmenims (ne bendraturčiams) draudimo. Atsakovė prašo šio draudimo netaikyti, kai ji kaip bendraturtė pasinaudos CK 4.78 straipsnyje numatyta teise perleisti (parduoti ar išnuomoti) savo pastato dalį (1/3) pagal 4.79 straipsnio 1 dalį kitai (kitoms) bendraturtėms. Todėl atsakovės prašymas negali būti vertinamas ir kaip siekis visiškai panaikinti jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9.4.       Prašomos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas nereiškia laikinosios apsaugos priemonės (pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo) panaikinimo ar (ir) kitos taikymo, o reiškia tik šio draudimo išimtį – kai viena bendraturtė savo dalį pastato parduoda kitai bendraturtei.

9.5.       Apeliantė teigia, jog statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių – jungties tarp pastatų – šalinimo klausimas išspręstas nelaukiant teismo sprendimo – jungtis tarp gyvenamojo namo ir atsakovių pastato 2020 m. rugpjūčio mėn. išardyta. Ieškovė jungties išardymo faktą konstatavo 2020 m. rugpjūčio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) todėl nėra pagrindo draudimui įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Ieškovė akcentuoja, kad galiojantis teisinis reguliavimas draudžia disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiama savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu. Šioje įstatymo normoje draudžiamąja forma yra įtvirtintas imperatyvas – draudimas įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

10.2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme yra šio draudimo išviešinimas, kuris taip pat aktualus tiek tvirtinant sandorius, tiek juos registruojant Nekilnojamojo turto registre, ir ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

10.3.       Ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra nustatyti pagal atsakovų – statinių savininkų turimas nuosavybės proporcijas į statinius, todėl bet koks disponavimo sandorių šiais statiniais sudarymas ir šių proporcijų pasikeitimas, keistų taikytinų reikalavimų apimtį atskiriems atsakovams ir apsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymą.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1.       Atsakovės atskirasis skundas nepagrįstas. Departamentas sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, jog teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi pripažino, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ir dėl šių reikalavimų reikšmingumo atsakovams kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl to taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo. 

11.2.       Atsižvelgdamas į įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

12.       Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. 

15.       Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl 2020 m. lapkričio 4 d. apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų

16.       Apeliantė 2020 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė duomenis, kad sumokėta likusi 17,00 Eur žyminio mokesčio dalis už atskirąjį skundą. Apeliantė kartu su minėtais duomenimis pateikė rašytinius paaiškinimus. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliantė pateikė paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. CPK 338 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įstatyme nėra numatyta galimybė pateikti rašytinus paaiškinimus dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2020 m. lapkričio 4 d. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

18.       CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-1120/2019). 

19.       Spręsdamas dėl prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos atsakovo pageidaujamu būdu, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pakeistos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2019 m. spalio 10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1439-943/2019). 

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus.

21.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad ginčo objektas byloje – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad skundžiama nutartis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl gyvenamojo namo, dirbtuvių bei ūkinio pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo, yra teisėta ir pagrįsta, nes ši laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę, apima ginčo objektą ir tiesiogiai susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu byloje. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atitinka ieškovės pareikštų reikalavimų esmę, susijęs su sprendimo įvykdymu ir yra būtinas. 

22.       2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir vietoj pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras) dėl gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, išskyrus atvejus, kai bendraturtės pasinaudoja CK 4.78 straipsnyje numatyta teise perleisti kitam asmeniui nuosavybėn savo dalį ir pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį kitoms bendraturtėms parduoti bendrąja nuosavybe esančią dalį – 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (rekonstruojami: pastatas – dirbtuvės, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato; pastatas – katilinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis pastato). Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino, kadangi nusprendė, jog atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nepagrįstas ir neįrodytas.

23.       Atsakovė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog teismo argumentai iškreipia atsakovės prašymo esmę. Apeliantės teigimu, ji nesiekia panaikinti jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – jos pastato dalies perleidimo tretiesiems asmenims (ne bendraturčiams) draudimo. Atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas nereiškia laikinosios apsaugos priemonės (pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo) panaikinimo ar (ir) kitos taikymo, o reiškia šio draudimo išimtį – kai viena bendraturtė savo dalį pastato parduoda kitai bendraturtei.

24.       Pažymėtina, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis). Todėl savavališkos statybos aktas, nustatantis statybos neteisėtumo faktą, suvaržo sudarančias nuosavybės teisių turinį asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 31 punktas).

25.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog,

26.       Pasisakant dėl laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio – draudimo atsakovams perleisti pastatų nuosavybės teisę kitiems asmenims, nurodytina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti tiek reiškiamo reikalavimo pobūdį, pagrįstumą, tiek ir kitas aplinkybes. Ginčo atveju matyti, kad reiškiamu ieškiniu siekiama pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, t. y. įpareigoti atsakovus pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti ginčo statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o atsakovams neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija atsakovų lėšomis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovams perleisti pastatų nuosavybės teisę kitiems asmenims – būtų nesusijusi su ieškinio reikalavimais. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė užtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.

27.       Minėta, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. 

28.       Apeliacinio teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tenkinus atsakovės prašymą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio turto perleidimo draudimas – taptų iš esmės niekinės, kadangi nekilnojamasis daiktas, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų perleistas kitiems asmenims.

29.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atmesto atsakovės minėto prašymo.

30.       Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                                             Albina Pupeikienė