Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-1226-377-2012].doc
Bylos nr.: 2-1226-377/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Tauragës rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                         

 

 

                                    

 

                                                procesinio sprendimo kategorija 34, 34.3, 116.1

(S)

                                    procesinio dokumento kategorija 2-46-3-00962-2012-7

 

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. liepos 03 d. Nr. 2-1226-377/2012

Tauragė

 

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, V. H. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

 

                                                n u s t a t ė:

 

             Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008  m. gegužės 28 d. mirties , faktiškai pradėdama jį valdyti   ir  pareiškime teismui nurodė, kad J. K., pareiškėjos A. K. tėvui, nuosavybės teise priklausė 0, 8200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1997 m. gruodžio 19 d. J. K. mirus, jam priklausiusį žemės sklypą lygiomis dalimis po ¼ paveldėjo pareiškėja A. K. (šiuo metu - Kazakova), pareiškėjos brolis R. K., a/k (duomenys neskelbtini) mama R. K., a/k (duomenys neskelbtini) bei sesuo V. H., a/k (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos mama R. K. mirė 2005 m. rugsėjo 24 d. Po jos mirties jai priklausiusią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., dalį pagal testamentą paveldėjo pareiškėja AlinaKazakova. 2008 m. gegužės 28 d. mirė A. K. brolis R. K.. Testamento R. K. sudaręs nebuvo, paveldėtojai pagal įstatymą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Atsižvelgiant į tai, tam, kad A. K. įgytų turtines teises į jos broliui priklausiusio žemės sklypo dalį, tai yra galėtų R. K. priklausiusį turtą valdyti nuosavybės teisėmis, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. K. R. K. mirė ir paliko palikimą, o pareiškėja būdama įpėdinė pagal įstatymą turi teisę priimti palikimą.

          Suinteresuotas asmuo dėl juridinio fakto nustatymo prieštaravo. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad mokėjo mokesčius už prižiūrimą žemę, kad kiti įpėdiniai nepriėmė palikimo.   

   Pareiškimas tenkintinas. Pareiškėjos pareiškimu ir bylos medžiaga nustatyta ( b. l. 3- 28) kad po A. K. brolio R. K. mirties liko palikimas: ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ( b. l. 13-14 ).  K. R. K. mirė ir paliko palikimą, o pareiškėja būdama įpėdinė pagal įstatymą turiu teisę priimti palikimą. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad „teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga“. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 puntas nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Šiuo atveju reikalinga nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, tai yra dėl to, kad A. K. paveldėjo R. K. priklausiusią ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Šiuo atveju A. K. palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti broliui priklausiusį turtą. Lietuvos Respublikos 5.51 straipsnis nustato, kad „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą“. Pažymėtina,  kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis jų interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Šiuo atveju pareiškėja broliui priklausiusią žemės sklypo dalį po R. K. mirties pradėjo faktiškai valdyti, rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą kaip savo, mokėjo visus reikiamus mokesčius žemės sklypui išlaikyti ( b.l. 7), todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad A. K. paveldėjo R. K. priklausiusią žemės sklypo dalį. S. V. H. dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja ( b.l.28 ).

Kitų pretendentų į palikimą ir suinteresuotų fizinių asmenų nėra ( b.l.5-6).

       Juridinis faktas nustatytinas palikimo dokumentų įforminimo reikalu.

       Teismas laiko, kad  pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintys faktas yra įrodytas, pareiškimas tenkintinas. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos (duomenys neskelbtini) str.-444 str., 270 str., teismas

 

                                           n u s p r e n d ž i a:

 

             Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008  m. gegužės 28 d. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.            

             Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo dokumentų įforminimo reikalu.            

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

 

 

 

              Teisėja                                                                                  Gražina Gudžiūnienė