Administracinė byla Nr. eAS-121-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10435-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą (toliau - Sprendimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo; 3) sujungti šią bylą su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini), o jeigu teismas atsisakytų tenkinti šį prašymą, prašo sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmetė.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Teismas nustatė, kad atsakovas Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 14 d. priėmė Sprendimą: uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 120 mėnesių; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jis neturėtų jokios galimybės (teisės) atvykti į Lietuvą (nei į teismo posėdį, nei savo verslo vykdymo tikslais, dėl ko greičiausiai turėtų nutraukti arba smarkiai apriboti verslo veiklą Lietuvoje; taip pat pareiškėjas neturėtų galimybės atvykti į darbą įmonėje, kurioje dirba pagal darbo sutartį ir eina vadovo pareigas), netektų galimybės bendrauti su šeimos nariais ir savo artimaisiais, kurie gyvena ES valstybėse. Be to, nurodoma, kad vaizdo skambučių programinės įrangos gamintoja „Zoom“ dar 2021 m. apribojo (duomenys neskelbtini) valstybinių įstaigų galimybę naudotis „Zoom“ programa, be kita ko ir (duomenys neskelbtini) nusprendė apriboti „Zoom“ programos naudojimą (duomenys neskelbtini). Todėl, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, pareiškėjas greičiausiai neturės galimybės prisijungti prie teismo posėdžio net ir nuotoliniu būdu (per „Zoom“).

Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo atsiradimą, nes pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl jo nurodomos įmonės (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir vadovu jis yra, valdymas negali būti tęsiamas nuotoliniu būdu ar per įgaliotą asmenį.

Dėl antrojo pareiškėjo argumento, kad jis iš (duomenys neskelbtini) neturės galimybės prisijungti prie teismo posėdžio net ir nuotoliniu būdu (per „Zoom“), teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodė turintis ir (duomenys neskelbtini) pilietybę. Jokių argumentų ir įrodymų, kodėl jis negalėtų naudotis pirmiau nurodyta programine įranga būdamas (duomenys neskelbtini) (ar kitoje šalyje), pareiškėjas nenurodė ir nepateikė; jis taip pat nenurodė, kad negalėtų pasinaudoti kitomis vaizdo konferencijų programomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, dėl kokių galimų atsakovo veiksmų jam atsirastų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (ABTĮ 15 straipsnis), į tai, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, t. y. kokios realios pasekmės kils nesustabdžius ginčijamo sprendimo ir kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymo sustabdymo.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį ir sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo. 

Pareiškėjas teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam bus užkirstas kelias dalyvauti teismo žodiniame posėdyje (administracinė byla dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje).

Pareiškėjo teigimu, galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu iš (duomenys neskelbtini) per programą „Zoom“ yra ribotos. (duomenys neskelbtini) apribotas programos „Zoom“ naudojimas. Be to, pareiškėjas norėtų paaiškinti žodžiu jautrią informaciją, todėl nuotoliniu būdu dalyvavimas teismo posėdyje būtų nesaugus (prisijungimai iš (duomenys neskelbtini) gali būti stebimi). Teismo pasiūlytas variantas vykti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten jungtis prie teismo posėdžio yra neproporcingas. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų neužtikrinta pareiškėjo teisė į veiksmingą gynybą.

Pareiškėjas taip pat negali toliau eiti įmonės, kurios akcininku jis yra, vadovo pareigų bei tęsti verslo veiklos.

Pareiškėjas negali susitikti ir bendrauti su šeima, pažeidžiama pareiškėjo teisė į šeimos susijungimą (pareiškėjo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), žmona ir vaikai – (duomenys neskelbtini)) (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis).

Pareiškėjas 2023 m. sausio 17 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad po atskirojo skundo padavimo pareiškėjas buvo informuotas, jog dėl Migracijos departamento sprendimų bankas nusprendė uždaryti pareiškėjui priklausančios įmonės sąskaitą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negali atidaryti kitame banke sąskaitos, bendrovė būtų priversta nutraukti veiklą, negali vykdyti finansinių įsipareigojimų.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 24 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi bylą dėl leidimo gyventi panaikinimo paskyrė nagrinėti 2023 m. vasario 22 d. ir pripažino pareiškėjo dalyvavimą privalomu. Vienintelis saugus variantas pareiškėjui dalyvauti posėdyje būtų dalyvavimas gyvai, todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui nebūtų faktiškai sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo vertinimu, jis nepagrįstai laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, t. y., pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat per portalą susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Be to, pareiškėjas skunde nurodė negalėjimo jungtis į teismo posėdžius per programą „Zoom“ iš (duomenys neskelbtini) argumentus, tačiau jokių argumentų, kodėl to negali padaryti iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti

VSD pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti. Be to, pareiškėjo asmeniniai tiek turtiniai, tiek šeiminiai interesai negali nusverti valstybės interesų kilusio ginčo kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Sprendimo vykdymą.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 120 mėnesių; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Pareiškėjas prašo sustabdyti Sprendimo vykdymą, kad jis galėtų dalyvauti teismo posėdyje administracinėje byloje dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo panaikinimo, galėtų susitikti ir bendrauti su šeimos nariais, gyvenančiais Ispanijoje ir Vokietijoje, galėtų atidaryti kitą įmonės banko sąskaitą bei toliau vadovauti savo įmonei Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl toks pareiškėjo prielaidomis pagrįstas prašymas negalėjo būti tenkintas. Aplinkybė, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ir socialinių ryšių, pati savaime nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, kad bus apsunkinta įmonės veikla, nesudaro pagrindo jau šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl banko sąskaitos atidarymo kitame banke, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog šių veiksmų atlikti ar valdyti įmonės negali kitas įgaliotas asmuo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog asmens buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018).

Aplinkybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, taip pat nesudaro pagrindo pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėją byloje atstovauja advokatė, kuri teismui pateikė skundą, atskirąjį skundą bei kitus procesinius dokumentus. Todėl teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai, nėra jokio pagrindo. Taip pat akcentuotina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių, <...> dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Nors pareiškėjas akcentuoja, kad prisijungimas per programą „Zoom“ (duomenys neskelbtini) yra nesaugus, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas objektyviai negali nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten prisijungti prie teismo posėdžio. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymo suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti bei naudotis ne pagal paskirtį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. L. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

                                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                            Milda Vainienė