Administracinė byla Nr. A-882-1062/2021

 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01043-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. M. (O. M.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas O. M. (O. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Šiaulių skyrius) 2019 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-1231 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2593 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3936 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. M.“; 4) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl stažo įskaitymo netekto darbingumo pensijos apskaičiuoti.

2.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3936 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. M.“ panaikinimo atsisakė priimti, nes nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstino nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014 paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas 1993 m. rugsėjo 9 d. ir jo bendras nepertraukiamas tarnybos Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – ir TSRS) ginkluotosiose pajėgose stažas yra 11 metų 1 mėnuo ir 4 dienos. Atsakovas pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. PK3-2191 pateikė pažymą, kad valstybinio socialinio draudimo stažas pensijai gauti yra 25,5675 metai, įgytas dirbant pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu. Stažas apskaičiuotas pagal socialinio draudimo gavėjų registro duomenis iki 1994 m. sausio 1 d. ir po 1994 m. sausio 1 d. Pareiškėjas 2019 metais kreipėsi į atsakovą dėl netekto darbingumo pensijos. Prieš kreipiantis į atsakovą tinklalapyje www.gyventojai.sodra.lt pasidomėjo pensijų stažu ir 2018 m. lapkričio 30 d. gavo duomenis, kad jo stažas yra 27 metai. 2019 m. vasario mėnesį pareiškėjas gavo elektroninio dokumento nuorašą, kad jam VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimu nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gruodžio 27 d. paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 158,72 Eur, įskaitant turimą 23 metų 8 mėnesių 24 dienų stažą ir 50,31 apskaitos vienetą.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. DV_S-5688 „Dėl 2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-1231“ nurodė, jog dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo neįskaičiuojamas socialinis pensijų draudimo stažas karinėje tarnyboje / dalinyje nuo 1990 m. kovo 12 d. iki 1993 m. rugsėjo 9 d. Atsakovas šio laikotarpio stažą buvo pripažinęs dar 2014 metais po teismo sprendimo. 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą norėdamas sužinoti, dėl kokių priežasčių atsakovas nebeįskaito dalies stažo pensijai gauti. Iš atsakovo gavo paaiškinimą (2019 m. kovo 7 d. raštas Nr. DV_S-8704 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“), kad socialinio draudimo pensija jam paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (2016 m. birželio 29 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), kurie numato, kad karinės tarnybos stažas prilyginamas TSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose iki 1990 m. kovo 11 dienos. Faktinis laikas po 1990 m. kovo 11 d., laikas iki 1990 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki teisėto karinio dalinio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje dienos, skiriant pensiją gali būti įskaitytas į asmens stažą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimu dėl pensinio aprūpinimo, jeigu tą laikotarpį patvirtina Rusijos Federacijos kompetentinga įstaiga. Nesutikdamas su rašte gautu paaiškinimu, pareiškėjas 2019 kovo 11 d. pateikė skundą VSDFV, kad vadovaujantis priimtu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1799-84/2013, atstatytų karinės tarnybos stažą iki 11 metų 1 mėnesio ir 4 dienų. VSDFV 2019 m. balandžio 20 d. rašte Nr. (6.5) I-2593 nurodoma, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu skirdamas socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – ir pensija) neįskaitė į pensijų draudimo stažą laikotarpių nuo 1990 m. kovo 12 d. iki 1993 m. gegužės 31 d., nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 9 d. ir kreipėsi į Rusijos Federacijos pensijų fondą dėl šių laikotarpių patvirtinimo, tačiau nepagrįstai įskaitė laikotarpį nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d., kai pareiškėjas mokėsi Kijevo aukštosios karinės aviacijos inžinerinėje mokykloje ir buvo kursantu. VSDFV taip pat nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. pensijos skiriamos vadovaujantis naujos redakcijos Pensijų įstatymu ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsakovas nurodė, kad Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte yra nurodyta, jog mokymasis karo ir kitose mokyklose laikas, būnant kursantu, neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, mokymosi laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad iš atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. gavo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3936 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. M.“, kuriame nurodoma, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 141,93 Eur. Kartu atsiųstame pensijos apskaičiavimo lape nurodyta, kad įgytas stažas yra 18,8322 metų (18 metų, 9 mėnesiai ir 30 dienų). Pareiškėjas su atsakovo priimtu Sprendimu ir 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3936 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. M.“ nesutiko, nes jie prieštarauja Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. administracinėje byloje Nr. I-1799-84/2013 priimtam sprendimui, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d. Pareiškėjas nesutiko ir su VSDFV sprendimu, kuris taip pat prieštarauja Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-1799-84/2013.

6.       Pareiškėjas vertino, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nevykdydamas teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str., 98 str. 4 d.).

7.       Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-1231 neteko galios nuo 2019 m. gegužės 1 d., kai VSDFV Šiaulių skyrius priėmė 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3936, todėl byloje nesant ginčo dalyko, negalimas tolimesnis bylos nagrinėjimas ir byla nutrauktina.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       VSDFV teigė, kad, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo nustatė, jog VSDFV Šiaulių skyrius Sprendimu į stažą nepagrįstai įskaitė laikotarpį nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d., todėl įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių pakeisti Sprendimą – neįskaityti į pareiškėjo stažą laikotarpio nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d., kai pareiškėjas buvo Kijevo aukštosios inžinerinės aviacijos mokyklos kursantu, taip pat konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius Sprendimu pagrįstai neįskaitė į stažą 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d. ir 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpių, kol negautas Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos atsakymas. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), nustatyta tvarka. VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaudamasis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusių Nuostatų 19 punktu, 2013 metais apskaičiuodamas pareiškėjo stažą duomenų kaupimui (pensija nebuvo skiriama), neįskaitė 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpio, kuriuo pareiškėjas buvo Kijevo aukštosios inžinerinės aviacijos mokyklos kursantu.

10.       VSDFV nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1799-84/2013) konstatavo, jog poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Teismas, paisydamas konstitucinio įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principo, nesivadovavo Nuostatų 191 punktu, kadangi konstatavo, kad ši norma nustato papildomas sąlygas bei siaurina įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą (Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 2 p.), ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių įskaityti į stažą 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nusprendė minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Todėl VSDFV Šiaulių skyrius, vykdydamas minėtus teismo sprendimus, apskaičiavo pareiškėjo stažo trukmę, įskaitydamas stažą 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį.

11.       VSDFV teigė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pensijos skiriamos ir stažas apskaičiuojamas vadovaujantis nuo šios datos įsigaliojusiais naujos redakcijos Pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui skiriant pensijas, nurodyti šio įstatymo 2 priede. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nurodyta, jog asmens stažui prilyginamas faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, tačiau į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Taigi nuo 2018 m. sausio 1 d. nuostata, pagal kurią mokymosi laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką, įrašyta įstatyme (o ne poįstatyminiame teisės akte). Teisę gauti netekto darbingumo pensiją pareiškėjas įgijo nuo 2018 m. gruodžio 28 d., todėl ši pensija jam skirtina vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymu.

12.       VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. skundą, konstatavo, jog VSDFV Šiaulių skyrius Sprendimu skirdamas pareiškėjui netekto darbingumo pensiją už 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo Kijevo aukštosios inžinerinės aviacijos mokyklos kursantu, į stažą įskaitė nepagrįstai, pažeisdamas Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto nuostatą. VSDFV sprendimu pavedė VSDFV Šiaulių skyriui ištaisyti šią klaidą – šia apimtimi pakeisti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-1231. VSDFV Šiaulių skyrius priėmė naują sprendimą – 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3936 nuo 2019 m. gegužės 1 d. apskaičiavo pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, neįskaitydamas į stažą 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpio. Pareiškėjas VSDFV pateikė 2019 m. gegužės 16 d. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3936. Kadangi pareiškėjo skundas dėl stažo nagrinėjamas teisme, VSDFV 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (6.5)1-4271 nutraukė 2019 m. gegužės 16 d. skundo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 str. 5 d.).

13.       VSDFV paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nustatyta, jog tarnybos TSRS ginkluotose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d. (taigi teisinis reguliavimas nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė). Šios tarnybos laikas po 1990 m. kovo 11 d. galėtų būti įskaitomas į stažą vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi – pagal nuo 2001 m. gegužės 29 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl pensinio aprūpinimo (toliau – ir Susitarimas). Pagal Susitarimo nuostatas, pensija asmeniui skiriama pagal tos Susitarimo valstybės, kurioje asmuo nuolat gyvena, teisės aktus, tačiau atsižvelgiama į stažą, kuris įskaitomas skiriant pensijas pagal kiekvienos Susitarimo valstybės teisės aktus (Susitarimo 5 str.). Pagal šią Susitarimo nuostatą, skiriant pensiją Lietuvoje įskaitomi ir pagal Rusijos Federacijos teisės aktus (Rusijos Federacijos teritorijoje) įgyto stažo laikotarpiai, jei juos patvirtina kaip stažo laikotarpius Rusijos Federacijos kompetentinga įstaiga. Pagal Susitarimo 1 straipsnio 5 dalį, kompetentingos įstaigos – tai įstaigos, kurioms pavesta skirti ir mokėti pensijas. Kompetentinga įstaiga pensijoms pagal Susitarimo nuostatas skirti ir mokėti Rusijoje yra Rusijos Federacijos pensijų fondas (jo teritorinis skyrius). Kadangi po 1990 m. kovo 12 d. pareiškėjas tarnavo buvusios TSRS ginkluotosiose pajėgose, tarnybos laikas po minėtos datos galėtų būti įskaitytas į stažą vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, kaip pagal Rusijos Federacijos teisės aktus įgytas stažas (jei tai patvirtintų Rusijos Federacijos kompetentinga įstaiga). Rusijos Federacijos gynybos ministerijos 2012 m. vasario 21 d. pažymoje Nr. 22/265 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1987 m. rugpjūčio 4 d. iki 1993 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas tarnavo buvusios TSRS ginkluotųjų pajėgų kariniame dalinyje Nr. 06965. Rusijos Federacijos pensijų fondas 2012 m. gruodžio 12 d. pažymoje nurodė, kad į stažą įskaitytinas laikotarpis nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., todėl VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto ir Susitarimo 5 straipsnio nuostatomis, 2019 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-1231 skirdamas pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, pagrįstai į stažą įskaitė tarnybos kariniame dalinyje Nr. 06965 laikotarpius nuo 1987 m. rugpjūčio 4 d. iki 1990 m. kovo 11 d., nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., o dėl 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpio patvirtinimo 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos kompetentingą įstaigą (t. y. Rusijos Federacijos pensijų fondą). Gavęs Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos atsakymą, VSDFV Šiaulių skyrius atitinkamai spręs, ar yra pagrindas 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d., 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpius įskaityti į stažą.

 

II.

 

14.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-1231 nutraukė, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, o kitą pareiškėjo O. M. skundo dalį tenkino iš dalies, t. y. panaikino VSDFV sprendimą ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių priimti sprendimą dėl pareiškėjo stažo įskaitymo netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti nuo 1990 m. kovo 12 d. iki 1993 m. gegužės 31 d., nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 9 d., nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d.

15.       Teismas nustatė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimu, vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuspęsta skirti pareiškėjui 158,72 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. VSDFV Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į VSDFV 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2593, pavedusį ištaisyti klaidą (dėl stažo įskaitymo už laikotarpį nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d.), priėmė 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą skirti pareiškėjui 141,93 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. pakeitė VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-1231. Teismas nustatė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-1231 neteko galios nuo 2019 m. gegužės 1 d., kai VSDFV Šiaulių skyrius priėmė 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3636. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimas negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimą nutraukė, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

16.       Teismas nurodė, kad dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 11 d. skundą VSDFV dėl stažo įskaitymo nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1993 m. birželio 1 d. VSDFV sprendime nurodoma, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. skundą buvo nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyrius Sprendimu, skirdamas pareiškėjui socialinio draudimo pensiją pagrįstai į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitė 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d., 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpių ir kreipėsi į Rusijos Federacijos pensijų fondą dėl šių laikotarpių patvirtinimo, tačiau nepagrįstai įskaitė 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo Kijevo aukštosios inžinerinės aviacijos mokyklos kursantas.

17.       Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016 dalį principo non reformation in peius (draudžiama pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) aspektu ir nurodė, kad VSDFV įpareigojus VSDFV Šiaulių skyrių pakeisti / panaikinti savo priimtą sprendimą dėl to laikotarpio (1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d.), dėl kurio pareiškėjas nepadavė 2019 m. kovo 11 d. skundo, buvo pabloginta jo padėtis.

18.       Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.18)S-21276 ir VSDFV 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5639 bei įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir priėjo prie išvados, kad VSDFV sprendimas priimtas ne tik pažeidžiant principą non reformation in peius, bet taip pat buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai netaikant įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio VSDFV Šiaulių skyrių įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d. Teismas VSDFV sprendimą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, todėl panaikino.

20.       Teismas aptarė ABTĮ 94 straipsnio nuostatą, tačiau nurodė, kad iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Panaikinęs VSDFV 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2593 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ ir nutraukęs bylą dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-1231, teismas atsakovą VSDFV Šiaulių skyrių įpareigojo iš naujo priimti sprendimą dėl pareiškėjo stažo įskaitymo netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti dėl laikotarpių nuo 1990 m. kovo 12 d. iki 1993 m. gegužės 31 d., nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 9 d., nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d.

 

III.

 

21.       Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo O. M. skundą atmesti.

22.       Atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, netinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, todėl sprendimas naikintinas;

22.2.                      VSDFV nagrinėjo pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuris teisėtas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis. VSDFV tikrina ne tik skunde pareikštą reikalavimą, bet ir VSDFV teritorinio skyriaus priimtą sprendimą visa apimtimi, nes taip yra įtvirtinta Pensijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas nusprendęs, kad buvo pabloginta pareiškėjo padėtis, nepagrįstai panaikino VSDFV sprendimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, susidarys tokia situacija, kai asmeniui bus mokama pensija neteisėtai, kadangi pensijos skyrimo sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktus;

22.3.                      Pareiškėjas įgijo teisę gauti netekto darbingumo pensiją nuo 2018 m. gruodžio 28 d., todėl ją skiriant turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos Pensijų įstatymu. Skiriant netekto darbingumo pensiją VSDFV Šiaulių skyrius pagal Pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 15 punktą VSDFV direktoriaus nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą ir turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Šiaulių skyriaus apskaičiuotas pareiškėjo stažas duomenų kaupimui iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuo 2018 m. sausio 1 d. privalėjo būti peržiūrėtas pagal naujos redakcijos Pensijų įstatymą. VSDFV Šiaulių skyrius į pareiškėjo stažą neįtraukė mokymosi laikotarpio nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d., kadangi vykdė teisėtą VSDFV sprendimą – pagal naują teisinį reguliavimą turi būti taikomas Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punktas.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo O. M. skundą atmesti.

24.       VSDFV apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Pagal teisinį reglamentavimą, VSDFV, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir būdama įgaliota užtikrinti išmokų (pensijų) teisingą apskaičiavimą ir skyrimą, nagrinėdama pareiškėjų skundus dėl jiems paskirtų pensijų apskaičiavimo teisingumo, priimdama sprendimus dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų, nėra ir negali būti saistoma tik pensijų gavėjų skunde pareikštų reikalavimų – VSDFV patikrinamas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (visa apimtimi) teisėtumas ir pagrįstumas. VSDFV teritorinių skyrių paskirtų pensijų apskaičiavimo teisingumas VSDFV gali būti ir yra tikrinamas ir nesant pensijos gavėjo prašymo. Todėl teismas, pasirėmęs tuo, kad buvo pabloginta pareiškėjo padėtis, nepagrįstai nusprendė panaikinti VSDFV sprendimą, kuris buvo teisėtas ir pagrįstas galiojančių norminių teisės aktų nuostatomis. Įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, susidarytų padėtis, kai asmeniui būtų mokama pensija, dėl kurios skyrimo priimtas sprendimas yra iš esmės neteisėtas – priimtas pažeidžiant norminius teisės aktus;

24.2.                      Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatų nustatyta tvarka. VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 191 punktu, 2013 metais apskaičiuodamas pareiškėjo stažą duomenų kaupimui (pensija nebuvo skiriama), neįskaitė 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpio, kuriuo pareiškėjas buvo Kijevo aukštosios inžinerinės aviacijos mokyklos kursantu, tačiau vykdydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį, pareiškėjo duomenų kaupimo byloje apskaičiavo stažo trukmę, įskaitydamas į stažą 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį. Naujos redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui skiriant pensijas, nurodyti šio įstatymo 2 priede. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginamas faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas, būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, tačiau į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Taigi nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas, nes nuostata, pagal kurią mokymosi laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką, įrašyta įstatyme. Teisę gauti netekto darbingumo pensiją pareiškėjas įgijo nuo 2018 m. gruodžio 28 d., todėl ši pensija jam skirtina vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymu;

24.3.                      VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto ir Susitarimo 5 straipsnio nuostatomis, Sprendimu skirdamas pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, pagrįstai į stažą įskaitė tarnybos kariniame dalinyje Nr. 06965 laikotarpius nuo 1987 m. rugpjūčio 4 d. iki 1990 m. kovo 11 d., nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., o dėl 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpio patvirtinimo 2019 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į Rusijos Federacijos kompetentingą įstaigą. Gavęs Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos atsakymą, VSDFV Šiaulių skyrius atitinkamai spręs, ar yra pagrindas 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d., 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpius įskaityti į stažą (Susitarimo 5 str.). Jei Rusijos Federacijos kompetentinga įstaiga patvirtins šiuos stažo laikotarpius, jie bus įskaityti nuo pensijos paskyrimo dienos. Įskaityti šiuos laikotarpius negavus Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos atsakymo nėra teisinio pagrindo;

24.4.                      VSDFV sprendimas priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinus pareiškėjo kaupiamųjų duomenų ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos bylų dokumentus ir tinkamai taikant nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto bei Susitarimo 5 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad teisę į netekto darbingumo pensiją pareiškėjas įgijo 2018 m. gruodžio 28 d., teismo įpareigojimas VSDFV Šiaulių skyrių priimti sprendimą dėl įskaitymo į stažą netekto darbingumo pensijos apskaičiavimui laikotarpio nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d, remiantis įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu taikant iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, ir 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d., 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpių įskaitymo, negavus iš Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos atsakymo – šių laikotarpių patvirtinimo, yra neteisėtas – prieštaraujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto bei Susitarimo 5 straipsnio nuostatoms.

25.       Pareiškėjas O. M. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV apeliacinius skundus atmesti.

26.       Pareiškėjas nurodo, kad Pensijų įstatymas gali būti taikomas tik darbo stažui įgytam nuo 2018 m sausio 1 d. Teismas teisingai taikė teisės normas, vadovaudamasis Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014 nurodė, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas 1993 m. rugsėjo 9 d. ir jo bendras nepertraukiamas tarnybos TSRS ginkluotosiose pajėgose yra 11 metų 1 mėnuo ir 4 dienos. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 4 dalimi.

27.       Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į VSDFV apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo O. M. skundą atmesti.

28.       Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius pritaria VSDFV apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir akcentuoja, kad yra pagrindas konstatuoti, jog teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės aktus, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundo dalį, kuria panaikino VSDFV sprendimą ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių priimti sprendimą dėl pareiškėjo stažo įskaitymo netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

29.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-1231 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. M.“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2593 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatęs, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimas neteko galios nuo 2019 m. gegužės 1 d., kai VSDVF Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į VSDFV sprendimą, pavedusį ištaisyti klaidą dėl stažo įskaitymo už laikotarpį nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d., priėmė 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3936 skirti pareiškėjui 141,93 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad VSDFV, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. skundą, pažeidė principą non reformation in peius, netaikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, VSDFV sprendimą panaikino bei įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių iš naujo priimti sprendimą dėl pareiškėjo stažo įskaitymo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimui dėl laikotarpių nuo 1990 m. kovo 12 d. iki 1993 m. gegužės 31 d., nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 9 d., nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d.

31.       Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, netinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, o įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, susidarys tokia situacija, kai asmeniui bus mokama pensija neteisėtai, kadangi pensijos skyrimo sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktus.

32.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų.

33.       Byloje nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimu, vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuspręsta skirti pareiškėjui 158,72 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo pateikė 2019 m. kovo 11 d. skundą VSDFV dėl stažo įskaitymo nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1993 m. birželio 1 d. VSDFV 2019 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. (6.5) I-2593 nurodoma, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. skundą buvo nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyrius, Sprendimu skirdamas pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, pagrįstai į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitė 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d., 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpių ir kreipėsi į Rusijos Federacijos pensijų fondą dėl šių laikotarpių patvirtinimo, tačiau nepagrįstai įskaitė 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo Kijevo aukštosios inžinerinės aviacijos mokyklos kursantas.

34.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.18)S-21276 ir VSDFV 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5639 bei įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių įskaityti į pareiškėjo O. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį, šis sprendimas yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014), sprendė, kad VSDFV sprendimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai netaikant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad tokiu būdu buvo pabloginta pareiškėjo padėtis. Dėl minėtų priežasčių VSDFV sprendimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl panaikintas.

35.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014 buvo nagrinėjamas ginčas, kurį pareiškėjas iškėlė dėl laikotarpio, buvusio iki 1995 m. sausio 1 d. (nuo 1982 m. rugpjūčio 5 d. iki 1987 m. birželio 28 d.), kuriuo jis buvo Kijevo karinės inžinerinės aviacijos aukštosios mokyklos kursantas, prilyginimo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbat pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Minėtoje byloje pareiškėjas 2005 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi su prašymu į VSDFV Šiaulių skyrių dėl duomenų kaupimo ir prašė apskaičiuoti jo valstybinio socialinio draudimo stažą. VSDFV Šiaulių skyriuje buvo užvesta pareiškėjo kaupiamų duomenų byla bei apskaičiuotas stažas. Taigi tuo metu valstybinio socialinio draudimo stažas buvo apskaičiuotas pareiškėjui pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Darytina išvada, kad pareiškėjas, inicijavęs aptariamą ginčą, rūpinosi, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios ateityje (pateikus prašymą skirti pensiją) galės turėti įtakos skaičiuojant jo tarnybos laiką (stažą) pensijai gauti, būtų nustatytos ir sukeltų teisines pasekmes.

36.       Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d nutartyje taikė iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d.) bei Nuostatų 191 punkte (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtoje byloje konstatavo, kad poįstatyminio teisės akto (Nuostatų 191 p.) norma nustato papildomas sąlygas ir siaurina įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą (Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p.). Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino byloje buvusius įrodymus, kurių pakako konstatuoti, jog karinės mokymo įstaigos kursantas yra karys, atliekantis tikrąją karo tarnybą, ir sprendė, kad 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste laikytinas pareiškėjo faktinės karinės tarnybos dalimi (Kijevo aukštosios inžinerinės aviacijos mokyklos kursantas). Tačiau aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje nespręstas pareiškėjo teisės į konkretaus dydžio pensiją įgyvendinimo klausimas. Šis klausimas ir negalėjo būti sprendžiamas, nes pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo metu dar nebuvo įgijęs teisės į netekto darbingumo pensiją.

37.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, jog valstybė, įstatymu nustatydama, kad asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatymo nustatytą pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti, taigi privalo nurodytiems asmenims atitinkamą pensinį aprūpinimą garantuoti tokiais pagrindais ir dydžiais, kokie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir jiems skirtų atitinkamą pensiją bei mokėtų nustatyto dydžio išmokas; įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų atitinkamos pensijos mokėjimą įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims ( inter alia 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal jos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų; asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau ( inter alia 2003 m. liepos 4 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

38.       Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.

39.       Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojant tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje, buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

40.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę gauti netekto darbingumo pensiją pareiškėjas įgijo nuo 2018 m. gruodžio 28 d., todėl sprendžiant dėl konkrečių laikotarpių įskaitymo į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo teisės į pensiją atsiradimo metu turėtas socialines garantijas ir įgytas teises bei vadovaujamasi pareiškėjo teisės į netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinę bylą nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priešinga teisinė situacija nei buvo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas ir nuostata, pagal kurią mokymosi laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką, nustatyta Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte. Todėl nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, kuri buvo grindžiama tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį pareiškėjo duomenų kaupimo byloje buvo apskaičiuota jo stažo trukmė, į jį įskaitant 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpį.

42.       Apibendrinant darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinęs pareiškėjo kaupiamųjų duomenų ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos bylos dokumentus bei atsižvelgęs į tai, kad dėl 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d., 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d. laikotarpių VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi į Rusijos Federacijos pensijų fondą dėl šių laikotarpių patvirtinimo, tinkamai taikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto bei Susitarimo 5 straipsnio nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2596 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

43.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei padarė neteisingą išvadą, spręsdamas dėl atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus įpareigojimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo stažo įskaitymo netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti dėl 1990 m. kovo 12 d. – 1993 m. gegužės 31 d., 1993 m. rugsėjo 1 d. – 1993 m. rugsėjo 9 d., 1982 m. rugpjūčio 5 d. – 1987 m. birželio 28 d. laikotarpių. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-1231 nutraukti.

Pareiškėjo O. M. patikslintą skundą atmesti.“.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas 

 

 

Ramutė Ruškytė

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė