Civilinė byla Nr. e2-7277-1171/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02989-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.1; 1.3.2.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,
sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Renatai Stankovskajai,
vertėja Julija Portnova,
dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,
atsakovės atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fila LAB“ dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas A. R. pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FilaLAB“, kuriame prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į buvusį darbą, bei priteisti iš atsakovės UAB „FilaLAB“ ieškovo naudai vidutinį ieškovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. gegužės 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei 2023 m. gegužės 12 d. parengiamajame teismo posėdyje patikslino ieškinio dalyką ir prašo: pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš UAB „FilaLAB“ A. R. naudai vidutinį darbo užmokestį paskaičiuotą nuo 974,53 Eur sumos už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, darbo santykių pabaigos datą pripažinti teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti 5000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog tarp A. R. (toliau – ieškovas) ir UAB „FilaLAB“ (toliau – atsakovė arba darbdavė) 2022 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pas atsakovę dirbo ekstruderio operatoriumi, tačiau darbo santykiai nutraukti praėjus vos 8 mėnesių laikotarpiui, t. y. 2022 m. gruodžio 30 d. Pažymi, jog darbo santykiai nutraukti darbdavės iniciatyva, apgaulės būdu, nesant ieškovo tikrosios valios, nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytos tvarkos. Nurodė, jog atsakovė tikrąją darbo santykių valią pridengė – teigė, jog tai ekonominės priežastys, laikinai mažinamas darbuotojų skaičius. Atsakovė 2022 m. gruodžio 13 d. įteikė ieškovui didelį pluoštą dokumentų - siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu Nr. FL22/12/13, taip pat susitarimą „Dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu“ (2022 m. gruodžio 14 d.), kuris taip pat buvo tuo metu pasirašytas (DK 54 straipsnis), taip pat (2022 m. gruodžio 27 d. datuotas) atsakovės direktorius įsakymas Nr. PP-22/12/27 dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Tokiu būdu santykiai nutraukti 2022 m. gruodžio 30 d. DK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėtus dokumentus darbdavės administracijos personalo darbuotoja paprašė pasirašyti. Ieškovas nieko blogo neįtardamas ir nemanydamas, jog būtent šių dokumentų pasirašymo tikslas yra visiškai kitas, atsižvelgiant į aplinkybe, kad pas atsakovę buvo susiklosčiusi praktika įvairiais lokaliaisiais teisės aktais supažindinti darbuotojus su vidiniu teisiniu reguliavimu, ieškovas visus pateiktus dokumentus pasirašė ir po kurio laiko susivokė, jog vienas iš dokumentų buvo 2022 m. gruodžio 14 d. (tos dienos įrašyta data) darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, taip pat darbo sutarties pabaigos įforminimo dokumentas, įsakymas „Dėl atleidimo iš darbo“, taip pat darbdavės įsakymas „Dėl atostogų suteikimo“, taigi operatyviai buvo įforminta darbo santykių pabaiga be teisės ją atšaukti. Pažymi, jog visa dokumentų pasirašymo procedūra vyko 2022 m. gruodžio 13 d. (nors dokumentai buvo datuoti skirtingomis datomis), kurios metu personalo vadovė pasakė ieškovui, jog atleidžia jį iš darbo, nes mažina darbuotojų skaičių. Ieškovas tai suvokė kaip prastovą. Ieškovui ir jo kolegai buvo įteikti dokumentai, kuriuos darbdavės atstovė nurodė pasirašyti neduodama laiko į juos įsigilinti. Visus dokumentus – pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, susitarimą bei įsakymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė tą pačią dieną (2022 m. gruodžio 13 d.). Ieškovui grįžus namo bei pastarojo žmonai išvertus minėtus dokumentus, ieškovas suprato, kad buvo suklaidintas ir kitą dieną kartu su kolega pateikė darbdavei 2022 m. gruodžio 14 d. pareiškimą, kuriuose abu darbuotojai pareiškė, jog pageidauja tęsti santykius pas darbdavę, pareiškimai faksu buvo perduoti (kito padalinio direktoriui). Ieškovas 2022 m. gruodžio 15 d. pakartotinai kreipėsi į darbdavės administraciją, tačiau nebuvo sureaguota. Ieškovas sužinojo, kad jau renkama per Užimtumo tarnybą nauja darbuotojų komanda, taigi dar kartą įsitikinta, jog darbo santykių nutraukimas su ieškovu nėra laikinas bei darbo santykiai nutraukti ne dėl ekonominių priežasčių. Atsakovės personalo skyriaus darbuotoja pateikusį visą dokumentų paketą nesudarė sąlygų ieškovui įvertinti dokumentų. Tuo metu ieškovas buvo be akinių, kuriuos naudoja ir negalėjo gerai matyti teksto ar/ir jį skaityti, be to svarbu tai, jog ieškovas yra rusakalbis. Paaiškino, jog ieškovo gimtoji kalba rusų kalba, jis baigęs rusų mokyklą, todėl lietuvių kalba šneka ir skaito sunkiai, ypač specialius teisinius tekstus, be kita ko, atsakovė neįvertino ir nekreipė dėmesio, jog darbuotojui nebuvo suteiktas laikas dokumentų peržiūrai, jų turinio ir pasekmių vertinimui, kurių tikrasis turinys neatskleistas. Nurodė, jog ieškovas 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI). Teigia, jog VDI konsultantė A. Z., matė ir įsitikino, kad dokumentų buvo pakankamai daug, kurie visi datuoti nuo 2022 m. gruodžio 14 d., 27 d. 30 d. (bet pasirašyti vienu metu) ir tai, jog ieškovas prastai kalba ir suvokia lietuvių kalbą. Ieškovas pažymi, jog jis norėjo toliau dirbti bei neturėjo jokių ketinimų nutraukti darbo santykius, priešingai, darbdavė turėjo tikslą nutraukti darbo santykius nuslėpdama tikruosius sutarties nutraukimo tikslus – atsakovės tikslas sudaryti naujas darbo sutartis su kitais darbuotojais (neįgaliais), kurių darbo kaštai dalinai kompensuojami trečiųjų asmenų lėšomis. Pabrėžia, jog ieškovas, turintis negalią, tikrosios valios darbo santykiams nutraukti neišreiškė, jis buvo apgautas ir suvokęs apgaulę, sekančią dieną pradėjo aktyviai ginti savo teises ir interesus. Šių aplinkybių visetas rodo, jog buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo procedūra – neužtikrinta darbuotojo teisė, kai darbo santykiai nutraukiami šalių susitarimu, darbuotojo teisė iki 5 darbo dienų svarstyti ir įvertinti – sutikti ar nesutikti su darbdavio pasiūlymu ir jo sąlygomis, nors pats pasiūlymas nebuvo pateiktas. Atkreipia dėmesį, jog atsakovės personalo specialistė teigė, jog darbo santykiai nutraukiami siekiant mažinti darbuotojų skaičių, taigi tikrasis darbo santykių modifikacija galėtų būti įtakota prastova ir gali būti buvęs prastovos taikymas. Ieškovo įsitikinimu, jis atleistas iš darbo neteisėtai, padarius reikšmingus ir esminius procedūrinius pažeidimus, atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi pakankamai šiurkščiai, apgaulingai ir tendencingai, pažeisdamas įstatymo imperatyvą, nesudarė jam sąlygų likti darbo rinkoje. Teigia, jog dėl minėtų aplinkybių, ieškovas patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimu neteisingai konstatuotas faktas, jog buvo suteiktas ieškovui laikas pateiktų dokumentų įvertinimui, jog buvo skubinama greičiau pasirašyti pateiktus dokumentus, kurių apimtis 8-10 puslapių, visa procedūra truko apie 10-15 min. Ieškovas teigia, jog buvo pažeista DK 54 straipsnio 3 dalis.
Teismo posėdyje ieškovas A. R. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Gintaras Keliauskas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. atsakovė ir ieškovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 70 (toliau – sutartis) dėl ieškovo darbo ekstruderio operatoriaus pareigose. 2022 gruodžio 13 d. atsakovė, vadovaudamasi DK 54 straipsnio nuostatomis, ieškovui pateikė pasiūlymą Nr. FL22/12/13 (toliau – pasiūlymas) nuo 2022 m. gruodžio 30 d. nutraukti sutartį, kuriame buvo išdėstytos sutarties nutraukimo sąlygos: 2022 m. gruodžio 30 d. paskutinė ieškovo darbo diena, kurią būtų išmokėtas ieškovui visas priskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas šį pasiūlymą priėmė, patvirtindamas tai savo parašu, todėl tarp šalių buvo pasirašytas 2022 m. gruodžio 14 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį (toliau – susitarimas) pasiūlyme nurodytomis sutarties nutraukimo sąlygomis. Susitarimo 2.1.6. punktu atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už jo nepanaudotas kasmetines atostogas; 2.1.7. punktu atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 30 d. išmokėti ieškovui 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Atitinkamai susitarimo 2.1.8. punktu ieškovas garantavo, kad atsakovei sumokėjus 2.1.6. ir 2.1.7. punktuose numatytas išmokas ieškovui, pastarasis neturės jokių pretenzijų atsakovei. Su atleidžiamu darbuotoju ieškovu atsakovė tinkamai atsiskaitė jo atleidimo dieną 2022 m. gruodžio 30 d. Atsakovė teigia, jog pasiūlymas ir susitarimas buvo aiškus, sąžiningi ir atitinkantys šalių valią, todėl ieškovo ir atsakovės buvo patvirtinti ir pasirašyti parašais. Sutarties su ieškovu nutraukimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis DK 54 straipsnio reikalavimus. Atsakovė pažymi, jog Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 30 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovo reikalavimai atsakovei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas susitarimą dėl sutarties nutraukimo pasirašė veikiamas neteisėtos darbdavio įtakos, prieš savo valią ir nesuprasdamas pasirašomų dokumentų turinio. Pažymi, jog ieškovui kyla pareiga byloje tinkamai įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, be kita ko, kad nebuvo ieškovo valios nutraukti sutartį DK 54 straipsnio pagrindu. Šios pareigos byloje ieškovas nėra įvykdęs, nepateikė įrodymų apie tai, ieškovas susitarimą dėl sutarties nutraukimo pasirašė tariamai veikiamas neteisėtos darbdavio įtakos, prieš savo valią ir nesuprasdamas pasirašomų dokumentų turinio. Pažymi, kad jokia apgaulė, spaudimas ar kokios nors kitos neteisėtos priemonės ieškovo atžvilgiu niekada nebuvo taikomos. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės tinkamai įvertinti pasiūlymą ir sutarties nutraukimo DK 54 straipsnio pagrindu aplinkybes ir perspektyvas, įvertinti pateiktus dokumentus, esant poreikiui pasikonsultuoti su jam priimtinais asmenimis ir/ar atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie ieškovo nuomone būtų buvę reikalingi sprendimui dėl pasiūlymo priimti. Pažymi, kad tiek žodžiu, tiek ir raštu nurodant pačiame pasiūlyme ieškovui buvo išaiškinta jo teisė atsakymą (sutikimą ar nesutikimą) dėl pasiūlymo pateikti per 5 darbo dienas. Ieškovas sprendimą dėl pasiūlymo savo laisva valia, savarankiškai ir nieko neverčiamas bei neįtakojamas priėmė ir sutikimą raštu išreiškė tą pačią dieną, kai jam buvo pateiktas pasiūlymas. Papildomo laiko susipažinti su dokumentais ir sprendimui priimti ieškovas neprašė, jokių pastabų ar reikalavimų dėl dokumentų, jų turinio, kalbos, kuria jie buvo surašyti, ir/ar bet kokių kitų aplinkybių nereiškė. Aplinkybė, kad ieškovo pozicija ar norai galėjo pasikeisti po sutarties nutraukimo, nėra ir negali būti pagrindas tenkinti kokius nors ieškovo reikalavimus. Teigia, jog atsakovė visada elgėsi sąžiningai ieškovo atžvilgiu, todėl vertinant pasikeitusią ieškovo poziciją, daro prielaidą, kad ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Pažymi, kad ieškovas Darbo ginčų komisijai pateikė ir susitikimo garso įrašą, kuriame ieškovas kartu su kolegomis jau po susitarimo pasirašymo bendrauja su atsakovės personalo vadove V. R. Nors ir toks garso įrašas yra padarytas neteisėtai, nepranešant ir neinformuojant pokalbio dalyvių apie tai, kad bus daromas susitikimo garso įrašas, bei negaunant dėl to visų susitikimo dalyvių sutikimo ir leidimo, dėl ko toks garso įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, tačiau net ir iš šio garso įrašo daugiau negu aiškiai matyti, kad: ieškovas ir jo kolegos net neužsimena apie tai, kad jie tariamai buvo apgauti ir/ar kad nesuprato kokius dokumentus, dėl ko ir kam pasirašė; nėra reiškiamos jokios pretenzijos dėl sutarties nutraukimo ir jo pagrindo; iš esmės ieškovas ir jo kolegos tiesiog norėjo pasikalbėti dėl galimybės gauti papildomą išeitinę išmoką ar susirasti naują darbą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas pas atsakovę dirbo kiek daugiau nei 8 mėnesius. Per visą šį laikotarpį ieškovas bendravo su savo bendradarbiais ir lietuvių kalba, taip pat pasirašinėjo eilę įvairių su darbo teisiniais santykiais susijusių dokumentų lietuvių kalba ir niekada dėl to jokių pretenzijų, reikalavimų ar pastabų nereiškė, dokumentų versti į rusų kalba neprašė. Šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas Darbo ginčų komisijai 2023 m. sausio 3 d. prašymą dėl neteisėto atleidimo pats išsamiai užpildė lietuvių kalba, dokumento turinį suprato ir dėl to jokių problemų neturėjo. Be to, kaip matyti iš su atsiliepimu pateiktų priedų, ieškovas darbo pas atsakovę metu pasirašinėdavo ir kitus dokumentus lietuvių kalba ir niekada dėl to nekildavo jokių problemų, o ieškovas niekada neprašydavo dokumentų vertimo į rusų kalbą, motyvuodamas tariamu lietuvių kalbos nemokėjimu ir dokumentų turinio nesupratimu. Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 26 d. ieškovo prašymas priimti į darbą, kurį ieškovas pats savarankiškai užpildė rašytine lietuvių kalba; ekstruderio, su kuriuo ieškovas nuolatos dirbdavo darbo metu, naudojimo instrukcija ir eksploatavimo vadovas, su kuriais Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas. Jeigu iš tiesų ieškovas nebūtų mokėjęs lietuvių kalbos ir nebūtų galėjęs suprasti pasirašomų dokumentų turinio, ieškovas nebūtų galėjęs ir dirbti su ekstruderiu, juo naudotis, jį prižiūrėti ir eksploatuoti. Teigia, jog ieškovas nepagrįstai prašo jam priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos. Pažymi, kad byloje ieškovo nėra įrodinėjamos ir įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos ir nėra įrodinėjamas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis, kuris nagrinėjamu atveju neatitinka pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Valdas Bugelevičius palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, numatančių darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu (DK 54 straipsnis) aiškinimo ir taikymo pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovą A. R. su atsakove UAB „ FilaLAB“ siejo darbo santykiai, t.y. 2022 m. balandžio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 70, kuria ieškovas įdarbintas ekstriudelio operatoriaus pareigoms. UAB „FilaLAB“ direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. PP-22/12/27 atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 54 straipsnį (šalių susitarimu).
Ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo tokiu pagrindu, teigdamas, kad 2022 m. gruodžio 14 d. be jokio įspėjimo darbdavys paprašė pasirašyti dokumentus dėl atleidimo iš darbo, ir būdamas šoke, negavęs laiko pagalvoti pasirašė darbdavio pateiktus dokumentus, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą.
Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-121/2023 A. R. reikalavimus atsakovei UAB „FilaLAB“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovui nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu jis kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Dėl darbuotojo laisvos valios išraiškos nutraukiant darbo sutartį
Byloje sprendžiamas klausimas, ar net ir sutikęs su darbdavio pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu (DK 54 straipsnio 1 dalis), darbuotojas gali apginti savo pažeistas teises, įrodydamas, kad sprendimą nutraukti sutartį darbdavio pasiūlymu priėmė dėl darbdavio spaudimo, nesant išreikštos tikrosios valios. Darbuotojui, nagrinėjamu atveju - ieškovui, tenka pareiga įrodyti, kad susitarimas nutraukti sutartį šalių susitarimu neatitiko jo tikrosios valios. Todėl sprendžiant ar buvo tikroji ieškovo valia nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tirtinos ir jo valios pareiškimo aplinkybės, priežastys ir kiti svarbūs duomenys. Teismų praktikoje jau yra pasisakyta, kad darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos darbdavio įtakos, jo kišimosi į sprendimo priėmimą. Vien tai, kad ieškovas pasirašė darbdavio atspausdintą susitarimą nutraukti darbo sutartį, nėra pagrindas konstatuoti dėl darbuotojo valios nebuvimo nutraukti darbo santykius ir kad iš anksto parengęs susitarimą, darbdavys padarė neteisėtą įtaką darbuotojo valios formavimuisi. Todėl vertintina ne tik ši aplinkybė, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma - rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Šiuo atveju neleistiną atsakovės įtaką ieškovo apsisprendimui nutraukti darbo santykius rodo ne tik darbdavio siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ir tai, kad pats susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir darbdavio įsakymas dėl atleidimo buvo parengti ir pateikti ieškovui pasirašyti tą pačią dieną – 2022 m. gruodžio 13 d., bet ir tai, kad ieškovo sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakove buvo staigus, momentinis, nors ieškovas neketino nutraukti sutarties. Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai). Ieškovas viso ginčo nagrinėjimo metu (tiek nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, tiek teisme) nuosekliai tvirtino, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva buvo nutraukta apgaulės būdu, nesant tikrosios ieškovo valios. Tokius ieškovo paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas R. T., buvęs ieškovo bendradarbis, parodė, kad jis buvo atleistas kartu ieškovu. Teigė, kad atleidimo metu darbdavys su teisėm nesupažindino, darbdavio paaiškinimais buvo atleidžiamas dėl sunkios ekonominės padėties ir pasiūlyta pasirašyti susitarimą pagal darbdavio pasiūlytas sąlygas. Nebuvo išaiškinta, kad turi 5 dienas sprendimui dėl darbdavio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu priimti. Visi dokumentai dėl atleidimo buvo duoti pasirašyti tą pačią dieną (pastaba, visi kartu). Dokumentų pasirašymas truko nepilnai 10 min., buvo pateikta apie 10 lapų. Ieškovui taip pat. Tik tą dieną baigęs darbą susirado žmogų, kuris viską perskaitytų, tada sužinojo, kad darbdavys turėjo skirti laiko apsisprendimui. Manė, kad jei nepasirašys dokumentų, vis tiek bus priverstinai atleistas. Ieškovo sutuoktinė R. R. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad, grįžus ieškovui namo, ji perskaitė dokumentus ir tik tuomet ieškovas suprato, koks yra jo atleidimo iš darbo pagrindas. Ji patvirtino, jog šeimoje bendraujama rusų kalba, ji visuomet padeda ieškovui su lietuvių kalba. Teismo posėdyje liudytoja V. R. parodė, jog ji pristatė atleidžiamiems darbuotojams atleidimo priežastis, t.y. jog darbdavys susidūrė su sunkumais, todėl priverstas taupyti kaštus ir pasiūlė ieškovui ir R. T. nutraukti darbo santykius, paaiškino nuo kada bus nutraukti darbo santykiai ir kokiomis sąlygomis. Ir nors ji parodė, jog darbuotojai suprato, perskaitė dokumentus ir jai paklausus ar viskas aišku, nekilus klausimų pasirašė sutikimus dėl atleidimo, ir vėliau buvo parengti ir pateikti kiti dokumentai pasirašymui (dėl kasmetinių atostogų, įsakymas dėl atleidimo, darbuotojams paprašius, kad nereikėtų papildomai atvykti), teismas tokius jos parodymus vertina kritiškai dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, jog nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje bylą darbdavės atstovas patvirtino, jog susitarimas sudarytas gruodžio 14 d. ir gruodžio 27 d. ieškovas pats pasirašė įsakymą, kad susipažino ir sutinka (...), jis (ieškovas) gruodžio 27 d. valią patvirtino (garso įrašas nuo 12:51 min. iki 13:32 min.). Tuo tarpu atsakovės tvirtinimai, jog ieškovui sutikus dėl atleidimo ir esant jo prašymui dokumentai buvo pateikti pasirašyti tą pačią dieną tik vėliau juos parengus, atsirado nagrinėjant bylą teisme ir tik po to, kad į bylą buvo pateikta 2022 m. gruodžio 16 d. socialinio tinklo platformos (facebook) ekrano kopija, kurioje įkeltas 2022 m. gruodžio 22 d. UAB „FilaLAB“ direktoriaus įsakymas Nr. PP-22/12/27 (T.2, e. b. l. 110). Atsakovė neginčijo, jog tai yra tas pats įsakymas, kuriuo iš darbo yra atleistas ieškovas. Tai, kad ieškovas ir jo kolega liudytojas R. T. pranešimo dėl atleidimo iš darbo dieną 2022 m. gruodžio 13 d. nebuvo tinkamai informuoti apie realias atleidimo iš darbo priežastis ir jiems nebuvo tinkamai išaiškinta DK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė apsvarstyti darbdavio pasiūlymą, patvirtino ne tik minėtieji asmenys bet ir ieškovo sutuoktinė. Kaip parodė liudytojas R. T. jis turi neįgalumą (dėl (duomenys neskelbtini)), o ieškovas negali laisvai komunikuoti lietuvių kalba (T.2, e. b. l. 83), minėtą aplinkybę nurodė ir darbdaviui teiktame CV: lietuvių kl. – supratimas, gimtoji kalba – rusų. Minėtos aplinkybės kelia abejones dėl ieškovo ir liudytojo R. T. gebėjimo tinkamai suprasti ir įvertinti situaciją, juolab, jog darbdavio pateiktų kelių dokumentų perskaitymas net ir normaliomis sąlygomis, t. y. gebant asmeniui laisvai skaityti ir kalbėti lietuviškai ar neturinčiam (duomenys neskelbtini) sutrikimų, užimtų tam tikrą laiką ne tik dokumentams perskaityti, bet reikėtų laiko ir informacijos įsisąmoninimui, supratimui bei sprendimo priėmimui. Kaip nurodė abu atleisti darbuotojai tam buvo skirta apie 10 min. Teismo nuomone, tokio laiko tarpo dokumentų perskaitymui ir pasirašymui bei sprendimui priimti negalima laikyti pakankamu ir protingu, juolab, jog įstatyme numatytos 5 dienos (DK 54 straipsnio 3 dalis). Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog kitą dieną po ieškovui pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, t.y. 2022 m. gruodžio 14 d., ieškovas ir liudytojas R. T. parengė per gamybos vadovą ir vėliau pateikė darbdaviui pranešimus, kad nesutinka su atleidimu. Pasak darbdavio atstovo tokie pranešimai darbdaviui nebuvo įteikti, dokumentų gavimo faktą teismo posėdyje neigė ir liudytojas A. B. Sutiktina, jog byloje nėra jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių ieškovo ir liudytojo R. T. nurodytą aplinkybę, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais, kadangi apklausiant liudytoja R. R. ji taip pat paaiškino ir pateikė pastarąją aplinkybę patvirtinantį įrodymą, jog 2022 m. gruodžio 14 d. ji gavo iš sutuoktinio (ieškovo) žinutę, iš kurios turinio matyti, jog ieškovas kartu su R. T. kitą dieną ruošėsi eiti pas darbdavį ir nunešti parengtus pareiškimus (T.2, e. b. l . 147-150). Kadangi ieškovas nesutiko su atleidimu iš darbo, teismas nemano, esant priežasčių dėl kurių pareiškimai galėjo būti darbdaviui neįteikti. Darbdavio neigimą juos gavus teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Be to, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje darbdavio atstovas apskritai nepatvirtino, jog ieškovas kreipėsi į darbdavį dėl atleidimo situacijos, teigdamas, kad tokios informacijos neturi, o į darbdavį ieškovas kreipėsi tik sausio mėn. (13:45 min iki 14:11). Tačiau tai, kad ieškovas su R. T. ieškojo būdų, kad darbo santykiai nebūtų nutraukti su atsakove, patvirtina ir 2022 m. gruodžio 15 d. suorganizuotas darbdavio susitikimas su ieškovu ir R. T., bei atleistų darbuotojų kreipimasis į Darbo inspekciją dėl susidariusios atleidimo iš darbo situacijos. Nors byloje esantis raštas, pasak ieškovo surašytas Darbo inspekcijos specialistės teikiant konsultaciją, nėra oficialus dokumentas (T.2, e. b. l. 114), iš kurio būtų matyti jį išdavęs subjektas, tačiau liudytojas R. T. teismo posėdyje patvirtino, jog minėtas raštas yra gautas Darbo inspekcijoje, kai jie kartu su ieškovu kreipėsi konsultacijos dėl atleidimo.
Išanalizavus minėtų įrodymų visumą, darytina išvada, jog atsakovė darė įtaką ieškovo sprendimui dėl sutikimo nutraukti sutartį šalių susitarimu. Byloje esančia medžiaga ir liudytojų –buvusio darbuotojo R. T., atsakovės sutuoktinės R. R. parodymais ir kitais bylos duomenimis įrodyta, kad pasirašant 2022 m. gruodžio 14 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovo A. R. tikroji valia nebuvo išreikšta. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės argumentais, kad buvo laikomasi DK 54 straipsnyje numatytų darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu formalių sąlygų – pasiūlymas buvo pateiktas raštu ir ieškovo sutikimas taip pat išreikštas raštu tą pačią dieną, nors įstatymas (DK 54 straipsnio 3 dalis) ne be pagrindo numato, kad sutarties šalis turi teisę per 5 darbo dienas atsakyti į pasiūlymą. Kadangi viskas buvo sprendžiama tą pačią dieną davus pasirašyti visus su atleidimu susijusius dokumentus, tai tik patvirtina, kad ieškovui buvo daromas spaudimas – darbdavys skubėjo įforminti visus dokumentus – dėl ko ieškovas neturėjo galimybės išreikšti savo tikrosios valios.
Nors atsakovės tvirtinimu ieškovo atleidimo priežastis buvo sunki ekonominė situacija, tačiau akivaizdu, jog atleidimo priežastys buvo kitos. Teismas neišgirdo įtikinamų paaiškinimų dėl kokios priežasties, dar nepasibaigus darbo sutarties galiojimui, viešojoje erdvėje buvo vėl ieškoma ekstriudelio operatoriaus darbuotojo. Pasak liudytojos V. R. buvo ieškoma ekstriudelio operatoriaus darbui su kita medžiaga. Tačiau tos pačios liudytojos paaiškinimais, su kuriais darbuotojais bus nutraukiama darbo sutartis lėmė darbuotojo trumpas darbo laikotarpis, tačiau ne tam tikros srities darbuotojo darbo poreikio nereikalingumas, todėl toks liudytojos paaiškinimas nėra įtikinamas. Liudytojas A. B., tiesioginis ieškovo vadovas, šių neaiškumų taip pat nepašalino. Nurodytos aplinkybės suponuoja teismo įsitikinimą, jog atsakovės, kaip stipresnės darbo teisinio santykio šalies, nurodytos pasiūlymo dėl sutarties nutraukimo priežastys suklaidino ieškovą priimant sprendimą dėl tolimesnių santykių eigos, be to, paduodant pasirašyti iš karto visus dokumentus, ieškovui buvo padarytas psichologinis spaudimas, todėl nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip apsisprendimo laisvės dėl sutarties nutraukimo nepalikimo silpnesnei darbo santykių šaliai – ieškovui. Dėl šios priežasties susitarimas prieštarauja DK 54 straipsnyje numatyto atsakovės pasiūlymo ir ieškovo sutikimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu prasmei. Pokalbis tarp darbdavio ir darbuotojo nuo pasiūlymo pateikimo iki dokumentų pasirašymo vyko apie 10 min., nors kaip jau buvo minėta, pasiūlymui priimti ar atmesti įstatymo nustatytas 5 darbo dienų terminas. Ieškovui akivaizdžiai buvo suteiktas trumpas terminas ir pažeista jo teisė pasinaudoti įstatymo nustatytu 5 darbo dienų terminu. Faktas, kad būtent atsakovė į pasiūlymą ir susitarimą įrašė kompensacijos dydį, o ieškovas tik pasirašė, taip pat tik įrodo, kad ieškovas, paveiktas darbdavio, įvykdė jo valią nutraukti darbo sutartį, atsakovė buvo derybų iniciatorė, nors ieškovas neketino nutraukti sutarties. Šalių susitarimas darbdavio primestas ieškovui, neatitinka tikrosios šalių valios ir yra neteisėtas, dėl to ieškinys tenkinamas.
Byloje vertinta ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, buvęs pavaldus atsakovei, darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo santykių šaliai, suteikiama daugiau įgaliojimų vykdant darbinę veiklą, todėl keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo galiomis.
Dėl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo
Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį nustačius, kad neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas į buvusį darbą negali būti grąžintas, jam priteisiamas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirta turtinė ir neturtinė žala. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Šios kompensacijos paskirtis bei tikslas siejamas ne tik su siekiu kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau kartu ir su tam tikru suvaržymu darbdaviui, todėl, sprendžiant dėl jos dydžio, siekiama protingos pusiausvyros ir atsižvelgiama į platų pirmiau aptartų aplinkybių spektrą.
Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853) reikalavimų (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, nutraukdama su ieškovu darbo sutartį sutarė, jog jam bus išmokėtas 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ginčo dėl jos išmokėjimo nėra. Iš byloje esančios pažymos apie ieškovui priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad ji atitinka Aprašo reikalavimus, apskaičiuotas ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 970,27 Eur, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 46,41 Eur. Ieškovas pateiktų paskaičiavimų neginčijo ir plačiau dėl jų nepasisakė. Ieškovas neteisėtai atleistas 2022 m. gruodžio 30 d. Taigi, ieškovui priteistinas 970,27 Eur vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, neteisėtai atleistam ir į buvusį darbą negrąžinamam darbuotojui taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys susitarė ir atsakovė atleidimo metu ieškovui išmokėjo jam 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, todėl ji turėtų būti įskaityta ir papildomai nepriteistina, nes jos dydis ir funkcija atitinka atsakovės sumokėtą kompensaciją.
Dėl neturtinės žalos
Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nes darbdavys iš darbo atleido neteisėtai, padarius reikšmingus ir esminius procedūrinius pažeidimus, darbdavys darbuotojo atžvilgius elgėsi pakankamai šiukščiai, apgaulingai ir tendencingai, pažeisdamas įstatymo imperatyvą, nesudarė jam sąlygų likti darbo rinkoje. Pasak ieškovo, buvo sumenkinti ieškovo gebėjimai ir turima kvalifikacija bei reputacija, buvo sumenkinta kitų darbuotojų akyse. Tai sukėlė didelius asmeninius išgyvenimus ir nepatogumus.
Neturtinės žalos atlyginimas, kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje, neturėtų būti asmens nubaudimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai; ii) situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nediskredituojantis, nepakenkta darbuotojo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
Teismas pažymi, kad neteisėtas atleidimas iš darbo natūraliai kelia neigiamus išgyvenimus darbuotojui. Tačiau šiuo atveju ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas – bendru susitarimu, t.y. toks atleidimo iš pareigų būdas ieškovui negalėjo sukelti didelių neigiamų išgyvenimų, kadangi juo nebuvo sumenkinta ieškovo dalykinė reputacija ir geras vardas, t.y. dėl tokio atleidimo pagrindo visuomenė negalėjo susidaryti negatyvaus požiūrio į ieškovą, suabejoti jo reputacija. Ieškovas pateikė 2023 m. sausio 18 d. stacionaro epikrizės išrašą, iš kurio matyti, jog ieškovas buvo hospitalizuotas dėl anemijos, ir tai ieškovas sieja su patirtu stresu. Tačiau iš dokumente užfiksuotų diagnozių matyti, jog ieškovas turi sveikatos problemų dėl kelių lėtinių ligų, vartoja antihipertenzinius vaistus, sveikatos būklės pablogėjimas buvo 2023 m. sausio 18 d., t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo tos dienos, kai jam buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu, todėl teismas nemano, kad darbdavio veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo sveikatos problemomis. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo priteisti piniginį atlyginimą už ieškovo patirtą neturtinę žalą ir sprendžia, jog pažeidimo fakto konstatavimo užtenka ieškovo neturtinei žalai kompensuoti. Apibendrinant išdėstytą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos išieškojimo kaip nepagrįstą.
Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.
Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, tai ieškovas pateikė duomenis ir prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą, atsakovė prašo priteisti 2 268,75 Eur Pripažintina, kad išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos. Teismas sprendžia, jog buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovei iš ieškovo 1 134,37 Eur.
Iš šalių lygiomis dalimis taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis.). Valstybė turėjo 19,92 Eur tokių išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „FilaLAB“, juridinio asmens kodas 304045825, 2022 m. balandžio 26 d. darbo sutartį Nr. 70, su ieškovu A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal DK 54 straipsnį nutraukė neteisėtai. Negrąžinti ieškovo į darbą. Darbo sutartis tarp atsakovės ir ieškovo laikytina nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FilaLAB“, juridinio asmens kodas 304045825, 970,27 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt eurų 27 ct) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FilaLAB“, juridinio asmens kodas 304045825, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FilaLAB“, juridinio asmens kodas 304045825, iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 134,37 Eur (vieno tūkstančio šimto trisdešimt keturių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FilaLAB“, juridinio asmens kodas 304045825, ir iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis valstybei 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvienos šalies po 9,96 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė