Civilinė byla Nr. 2A-812/2013

                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01946-2011-9

                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                        21.4.1.1.; 35.6.1.; 35.6.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1877-160/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaidora“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Mabilta“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Eika“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė ,,Kasyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vaidora“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2009 m. vasario 2 d. sutartį, sudarytą tarp AB ,,Kasyba“, UAB ,,Eika“ ir UAB ,,Mabilta“ niekine ir negaliojančia; 2) taikyti restituciją, priteisiant bankrutuojančios AB ,,Kasyba“ naudai iš UAB ,,Mabilta“ 909 808 Lt sumą; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB ,,Mabilta“ jo bylos nagrinėjimo teisme patirtas išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė AB ,,Kasyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Admivita“. Bankroto administratorius, ieškovo teigimu, perėmęs įmonės dokumentus ir susipažinęs su atstovaujamos įmonės sudarytais sandoriais turėjo imtis veiksmų, siekiant nuginčyti sandorius, prieštaraujančius įmonės ir jos kreditorių interesams bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Todėl ieškovas, būdamas BAB „Kasyba“ kreditoriumi (ieškovo 948 902,51 Lt finansinis reikalavimas bankrutuojančiai AB ,,Kasyba“ patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi) ir siekdamas apsaugoti kreditorius nuo nesąžiningo skolininko neveikimo teikia už BAB „Kasyba“ netiesioginį ieškinį.

Ieškovo teigimu, 2011 m. birželio 2 d. jam tapo žinoma, jog 2009 m. vasario 2 d. tarp AB „Kasyba“, UAB „Eika“ ir UAB „Mabilta“ buvo sudaryta trišalė sutartis, kuria AB „Kasyba“ reikalavimo teisė 909 808 Lt sumai į UAB „Eika“ buvo perleista UAB „Mabilta“, kuriam nuosavybės teise priklauso 100 proc. AB ,,Kasyba“ akcijų. Taip AB „Kasyba“ įvykdė savo prievolę akcininkui UAB „Mabilta“ prieš iškeliant bankroto bylą. Ieškovas nurodo, jog AB ,,Kasyba“ jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, ginčo sutarties sudarymo metu turėjo pradelstų mokėjimų darbuotojams, mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau tekste - VSDFV), kitiems kreditoriams, todėl atsiskaitant su skolininkais turėjo laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytos tvarkos. Reikalavimo perleidimo sandoris pažeidė minėto įstatymo nuostatas ir AB ,,Kasyba“ kreditorių teises bei teisėtus interesus, nes prioritetas atsiskaitant buvo suteiktas vienam kreditoriui, todėl sandoris, ieškovo teigimu turi būti pripažintas niekiniu remiantis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, nesudarius ginčo sutarties, AB ,,Kasyba“ galėjo gauti lėšas iš UAB ,,Eika“ ir taip sumažinti bendrovės skolas visiems kreditoriams, pagerinti mokumą, todėl ginčijamas sandoris laikytinas pažeidžiančiu BAB „Kasyba“ kreditorių interesus ir turi būti pripažintas negaliojančiu ir remiantis CK 6.66 straipsniu.

Atsakovas UAB ,,Mabilta“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad reiškiant netiesioginį ieškinį skolininkas (šiuo atveju BAB „Kasyba“) turi turėti teisę reikšti ieškinį kitiems asmenims (šiuo atveju UAB „Mabilta“), tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui (šiuo atveju UAB „Vaidora“). Nagrinėjamu atveju, norint pareikšti netiesioginį ieškinį BAB „Kasyba“ turėtų turėti turtinę teisę į atsakovą UAB „Mabilta“, tačiau akivaizdu, jog BAB „Kasyba“ tokios teisės neturi. 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutartis rodo, kad AB „Kasyba“ buvo skolinga UAB „Mabilta“ 909 808 Lt, ir ji, kaip UAB „Mabilta“ skolininkas perkėlė savo skolą kitam asmeniui – UAB „Eika“. Tai reiškia, jog UAB „Mabilta“ nebuvo AB „Kasyba“ skolininku, o atvirkščiai, UAB „Mabilta“ buvo AB „Kasyba“ kreditoriumi bei yra BAB „Kasyba“ kreditoriumi bankroto byloje. Atsakovo teigimu, nesant būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, ieškinys netenkinamas. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas yra praleidęs terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti.

Atsakovas UAB ,,Eika“ taip pat prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas negalėjo pareikšti netiesioginio ieškinio CK 1.80 ir 6.68 straipsnių pagrindu, be to, Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nenumatyta, kad šio įstatymo pažeidimas daro sandorį negaliojančiu.

Trečiasis asmuo BAB ,,Kasyba“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Admivita“, prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus. Administratorius pažymėjo, jog atlikus ginčijamos trišalės sutarties teisinę analizę, teisinio pagrindo šią sutartį laikyti priešinga BAB „Kasyba“ veiklos tikslams ar pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, nenustatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp AB „Kasyba“, UAB „Eika“ ir UAB „Mabilta“, negaliojančia. Priteisė iš UAB „Mabilta“ bankrutuojančios AB „Kasyba“ naudai 909 808 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas, kaip BAB „Kasyba“ kreditorius turi teisę CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti skolininko (BAB „Kasyba“) sudarytus sandorius ir terminas tokiam ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

Įvertinęs bylos duomenis teismas nustatė, jog duomenų, kad AB „Kasyba“ ginčo sandorio sudarymo metu buvo skolinga atsakovui UAB „Mabilta“, nėra, todėl laikė, jog AB „Kasyba“ reikalavimo teisė į UAB „Eika“ UAB „Mabilta“ buvo perleista be pagrindo ir neatlygintinai, taip pažeidžiant ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, todėl vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais turėjo laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, todėl, net ir pripažinus, jog AB „Kasyba“ turėjo prievolę UAB „Mabilta“, ji turėjo būti vykdoma laikantis šiame įstatyme nustatytos tvarkos. Teismas taip pat laikė, jog AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas sprendė, jog visos sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygos yra nustatytos dėl to ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Mabilta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovui jo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus įrodymus, teikiamus kartu su apeliaciniu skundu.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamu sprendimu teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netiesioginio ieškinio institutą ir tenkino ieškinį, nors sąlygų, pareikšti netiesioginį ieškinį nagrinėjamu atveju nebuvo, t. y. nebuvo nustatyta skolininko (BAB „Kasyba“) neabejotinos ir vykdytinos turtinės teisės apeliantui turėjimas. Priešingai, sandorio sudarymo metu apeliantas turėjo kreditorinį reikalavimą BAB „Kasyba“.

2. Ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siekia apginti BAB „Kasyba“ kreditorių interesus ir pareikšdamas ieškinį įgyvendina minėtos įmonės bankroto administratoriaus pareigą, todėl ir senaties terminas pareikšti ieškinį jam turi būti skaičiuojamas nuo nutarties iškelti BAB „Kasyba“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3. Ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o būtent: jog ginčijamas sandoris pažeidė BAB „Kasyba“ kreditorių teises; kad skolininkas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį; taip pat neįrodytas trečiojo asmens, sudariusio su BAB „Kasyba“ atlygintą dvišalį sandorį nesąžiningumas.

4. Teismas taikydamas restituciją nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas turi tiesiogiai grąžinti pinigus BAB „Kasyba“, nors turėjo bylos šalis grąžinti į pradinę padėtį, buvusią prieš sudarant ginčijamą sandorį.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Mabilta“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vaidora“ prašo palikti galioti 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas, kaip BAB „Kasyba“ kreditorius, kurio reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2011 m. birželio 8 d. sprendimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl sandorių, prieštaraujančių įmonės ir jos kreditorių tikslams, ginčijimo ne tik CK 6.66 straipsnio, bet ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais.

2. Apelianto teiginiai, dėl neva praleisto ieškinio senaties termino, yra nepagrįsti. Ieškovas apie ginčijamo sandorio sudarymą sužinojo 2011 m. birželio 2 d., kitos civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl 2011 m. liepos 15 d. ieškinys teismui pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino.

3. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo yra pagrįstos ir teisėtos.

4. Teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo priteisiant iš UAB „Mabilta“ BAB „Kasyba“ naudai lėšas yra teisėtas ir pagrįstas kasacinio teismo praktika, pagal kurią pripažinus negaliojančiu sandorį, kuriuo skolininkui esant nemokiam trečiasis asmuo atsiskaito ne su juo, o su jo kreditoriais, pinigai grąžinami skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Mabilta“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Eika“ teigė, jog sutinka su apeliacinio skundo prašymais ir argumentais dalyje dėl netinkamai pritaikytų teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio bei actio Pauliana taikymo institutus, tačiau nesutiko su apelianto argumentais dėl netinkamai pritaikytos restitucijos. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos kasacinio teismo praktika, teisingos ir atitinka įstatymo reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas pateikia duomenis apie ieškovo kreditorinių reikalavimų patvirtinimą BAB „Kasyba“ bankroto byloje, kurie nebuvo pateikti anksčiau, nes nebuvo ginčo objektu ir tik pirmosios instancijos teismui padarius šiuo klausimu, apelianto manymu, neteisingas išvadas, iškilo būtinybė įrodymą pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi bylos nagrinėjimui, be to, teismui nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendžiant dėl ginčijamu teismo sprendimu padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, šie duomenys būtų tapę žinomi iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Vaidora“ ieškiniu kėlė reikalavimą dėl 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutarties, sudarytos tarp AB „Kasyba“, UAB „Eika“ ir UAB „Mabilta“, nuginčijimo. Ieškovas netiesioginio ieškinio reikalavimus grindė actio Pauliana ir sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir pripažino sandorį minėtų straipsnių pagrindu, negaliojančiu, tačiau apeliantai su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, jog prieš vertinant ginčijamo sandorio galiojimo klausimą, teismas turėjo įvertinti, ar UAB „Vaidora“ turėjo teisę reikšti netiesioginį ieškinį BAB „Kasyba“ vardu.

Dėl UAB „Vaidora“ teisės reikšti netiesioginį ieškinį

Netiesioginio ieškinio, kaip vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų, samprata ir pateikimo tvarka įtvirtinta CK 6.68 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Vadovaujantis įstatyminiu reguliavimu ir kasacinio teismo formuojama praktika, pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu: 1) kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas; 2) skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises; 3) toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas.

Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).

Civilinės bylos medžiaga patvirtina, jog BAB „Kasyba“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3365-560/2009 (t. 1, b. l. 30-32). Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovo UAB „Vaidora“ finansinis reikalavimas BUAB „Kasyba“ bankroto byloje patvirtintas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (t. 2, b. l. 20-24), o reikalavimas skolininkui yra galiojantis ir vykdytinas jau nuo 2009 m. sausio 17 d. (t. 1, b. l. 38). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje bylos medžiaga įrodo, jog ieškovas UAB „Vaidora“ yra skolininko (BUAB „Kasyba“) kreditoriumi, kurio reikalavimas nekelia abejonių, nėra ginčijamas ir turi būti vykdytinas. Apeliantai taip pat neginčija, jog UAB „Vaidora“ reikalavimas BAB „Kasyba“ yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis pripažinta ir kitų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistavimas.

Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog skolininkas (BAB „Kasyba“) turėjo reikalavimo teisę atsakovams UAB „Mabilta“ ir UAB „Eika“ ir atsisakymu ją ginti, pažeidė kreditorių interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant išsiaiškinti, ar UAB „Vaidora“ laikytinas tinkamu subjektu netiesioginiu ieškiniu ginčyti 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutartį ir ar atsakovai yra BAB „Kasyba“ skolininkai, svarbu tinkamai įvertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Iš ginčijamos sutarties turinio matyti, jog AB „Kasyba“, UAB „Eika“ ir UAB „Mabilta“ susitarė, jog UAB „Eika“, būdamas AB „Kasyba“ skolininku už kreditorių (UAB „Kasyba“) įvykdys prievolę pastarojo kreditoriui (UAB „Mabilta“). UAB „Eika“ perėmus AB „Kasyba“ prievolę prieš UAB „Mabilta“, AB „Kasyba“ panaikina UAB „Eikos“ kreditorinį įsiskolinimą pagal šalis (UAB Eika“ ir AB „Kasyba“) siejusią 2006 m. balandžio 10 d. Statybos rangos sutartį Nr. 06-181 (t. 1, b. l. 121-123).

Taigi, ginčijamos sutarties analizė rodo, jog 2009 m. vasario 2 d., t. y. sutarties sudarymo dieną, AB „Kasyba“ turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą UAB „Eika“, kilusį 2006 m. balandžio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. 06-181 pagrindu. Minėtas sutarties šalis siejo teisiniai santykiai, kuriuose UAB „Eika“ buvo AB „Kasyba“ skolininke, turinčia pareigą grąžinti 909 808 Lt sumą. Bylos nagrinėjimo metu šalys neįrodė ir neįrodinėjo, jog UAB „Eika“ prievolė kreditoriui neegzistavo. Ginčijamo sandorio turinys neabejotinai įrodo, jog UAB „Eika“ prievolės mokėjimo terminas buvo suėjęs ir prievolė buvo vykdytina, priešingu atveju šalys nebūtų sudariusios ginčijamos sutarties. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šiuo atveju AB „Kasyba“ turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininką, tačiau šią teisę įgyvendino netinkamai, pasirinkęs ne realią galimybę gauti iš skolininko lėšų, būtinų įmonės ūkinei – komercinei veiklai plėsti bei atsiskaitymams su kreditoriais dengti, bet perleido šią savo teisę UAB „Mabilta“, neva padengdamas savo prievolę prieš šį kreditorių. Teisėjų kolegija pažymi, jog UAB „Mabilta“ reikalavimo teisės į AB „Kasyba“ turėjimas 909 808 Lt sumai ginčo sandorio sudarymo dienai byloje nėra įrodytas. Šią aplinkybę vertinant kartu su AB „Kasyba“ finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu patvirtinančiais duomenimis, kurie įrodo, jog įmonė jau nuo 2008 metų turėjo finansinių sunkumų, įmonės skolos viršijo jos balansinio turto vertę ir nebuvo dengiami įsiskolinimai įmonės kreditoriams darbuotojams ir valstybei (t. 1, b. l. 30-32), akivaizdu, jog toks UAB „Vaidora“ skolininko (AB „Kasyba“) teisės neįgyvendinimas (netinkamas įgyvendinimas) apribojo kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš įmonės, kuri buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, turimo turto ir lėšų.

Remiantis teismų praktika laikoma, jog tuo atveju, kai skolininkas, turintis tam tikrą turtinę teisę, jos neįgyvendina, ar įgyvendina netinkamai ir tokiu neveikimu pažeidžiami kreditorių interesai, skolininko kreditorius gali įgyvendinti kreditorių teisių apsaugą, pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatyti tai, ar ginčijamo sandorio metu AB „Kasyba“ turėjo galiojančius ir vykdytinus reikalavimus į visas sandorio šalis (UAB „Eika“ ir UAB „Mabilta“), bet ar ginčijamu sandoriu AB „Kasyba“ atsisakė (netinkamai įgyvendino) reikalavimo teisę į savo skolininką ir tuo pažeidė kitų kreditorių interesus. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, jog šios aplinkybės byloje nustatytos, todėl nei AB „Kasyba“, o vėliau įmonei iškėlus bankroto bylą ir jos atstovui– bankroto administratorius, neginčijus 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutarties, šią teisę, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, pagrįstai įgyvendino BAB „Kasyba“ kreditorius UAB „Vaidora“.

Dėl ieškinio senaties termino, ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti

Pirmosios instancijos teismui pripažinus ieškovo UAB „Vaidora“ teisę pasinaudojus netiesioginio ieškinio institutu ginčyti sandorį, buvo netenkintas ir atsakovų prašymas atmesti ieškinį kaip pateiktą praleidus CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą.

Pagal įstatymą, ieškiniai CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas inter alia turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo 2011 m. birželio 2 d., antstolei vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5600-520/2011 dėl įrodymų užtikrinimo (t. 1, b. l. 33). Apeliantų vertinimu, teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos, kadangi ieškovui terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti skaičiuojamas taip pat, kaip ir skolininko bankroto administratoriui, t. y. nuo nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinis teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, bet ne nuo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, kaip teigia apeliantas, vadovaudamasis minėto įstatymo redakcija, galiojusia iki 2008 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčo sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiškęs netiesioginį ieškinį prašo pripažinti negaliojančiu BAB „Kasyba“ kreditorius UAB „Vaidora“. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama įstatyme nustatytam subjektui – kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2007). Ši ypatybė taip pat lemia, tai, jog kreditoriui, reiškiančiam netiesioginį ieškinį, terminas ieškinio pareiškimui skaičiuojamas kaip skolininkui, kurio teises jis siekia įgyvendinti. Todėl nagrinėjamu atveju ginčijant 2009 m. vasario 2 d. sudarytą sandorį, ieškinys dėl jo pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu paties skolininko, nepraleidus ieškinio senaties termino, galėjo būti pareikštas iki 2010 m. vasario 2 d., t. y. per vienerius metus nuo sandorio sudarymo dienos. Tačiau per nurodytą laikotarpį AB „Kasyba buvo iškelta bankroto byla (2009 m. gegužės 7 d.), todėl šią pareigą, vadovaujantis aukščiau nurodyta ĮBĮ nuostata, turėjo įgyvendinti paskirtas bankroto administratorius. Kaip minėta, bankroto administratoriui terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti skaičiuojamas nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą, gavimo dienos. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kada BAB „Kasyba“ dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, nepateikta, todėl ieškinio senaties termino eiga sietina su penkiolikos dienų termino (įmonės turtui ir dokumentams perduoti nuo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria AB „Kasyba“ buvo iškelta bankroto byla įsiteisėjimo) pasibaigimu, t. y. 2009 m. birželio 1 d. data. Įvertinus šias aplinkybes ir UAB „Vaidora“ ieškinio teismui pateikimo datą (2011 m. liepos 15 d.), laikytina, jog šiuo atveju terminas ieškiniui pareikšti pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį buvo praleistas.

Nepaisant to, teismui pripažinus ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis, jis gali būti teismo atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Šiuo atveju sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, pažymėtina, jog šis klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje vyrauja viešasis interesas (BAB „Kasyba“ kaip vienai iš ginčijamo sandorio šalių ir ieškovo skolininkui yra iškelta bankroto byla), o actio Pauliana paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindinė ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra bankroto bylos BAB „Kasyba“ iškėlimas, bei bankroto administratoriaus neįvertinimas, jog ginčo sandoris, galimai pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Laikytina, jog šios aplinkybės, sąlygojusios termino praleidimą, nepriklauso nuo ieškovo valios ir veiksmų, o bylos medžiaga patvirtina, jog tik gavęs informaciją apie galimai kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio egzistavimą, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų jam nuginčyti.

Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei byloje vyraujantį viešą interesą, atnaujina ieškovui UAB „Vaidora“ terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti, siekiant pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutartį.

              Dėl kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimo

Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus UAB „Vaidora“ terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti, pasisakoma dėl kitų šio ieškinio taikymo sąlygų, kurių egzistavimą apeliantai taip pat ginčija.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nustačius, kad yra visos šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, turintis turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.1 str.), ir kuris turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Sąlyga, kad prievolė būtų vykdytina actio Pauliana pareiškimo momentu nėra būtina (priešingai nei netiesioginio ieškinio pateikimo atveju), t. y. actio Pauliana galima pareikšti neatsižvelgiant į tai, ar prievolė ieškinio pareiškimo metu skolininko yra vykdytina, ar jos vykdymo terminas dar nėra suėjęs. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Šiuo atveju jau vertinant ieškovo UAB „Vaidora“ teisę reikšti netiesioginį ieškinį buvo nustatyta, jog BAB „Kasyba“ atsiskaitymo su kreditoriumi UAB „Vaidora“ terminas buvo suėjęs 2009 m. sausio 17 d. (t. 1, b. l. 38), todėl nuo minėto termino ieškovas tapo BAB „Kasyba“ kreditoriumi ir per visą reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį jis galėjo reikšti actio Pauliana ieškinį ginčydamas įmonės, kaip skolininkės, sudarytus sandorius. Tačiau šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybė, kad skolininkas, kurio sudaryti sandoriai ginčijami netiesioginiu ieškiniu, bankrutuojanti įmonė. Tuo atveju kai įmonei iškeliama bankroto byla, bankroto administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatomis, sandorių, galimai pažeidžiančių įmonės ir jos kreditorių teises ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Be to, dėl bankroto proceso specifiškumo, kuomet įmonei yra iškeliama bankroto byla, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), todėl laikytina, jog pati įmonė (ginčijamų sandorių sudarymo metu valdyta ir atstovauta valdymo organų (CK 2.81 str.)) netenka teisinio subjektiškumo, leidžiančio jai pačiai priimti atitinkamus sprendimus, tarp jų ir dėl teisės kreiptis į teismą, todėl šią teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina paskirtasis bankroto administratorius.

Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, jog BAB „Kasyba“ bankroto administratorius nesutiko su ieškovu, jog ginčijamas sandoris pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl nereiškė teisme ieškinio dėl 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teise nuginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšdamas netiesioginį ieškinį pasinaudojo BAB „Kasyba“ kreditorius UAB „Vaidora“. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju ginčijamas skolininko sandoris, sudarytas pažeidžiant tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus, teisėjų kolegija pripažįsta, CK 6.66 straipsnio reikalavimai dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės įvykdyti.

Kita būtina sąlyga ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti - ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje, svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti.

Apeliaciniu skundu teigiama, jog išvados dėl AB „Kasyba“ nemokumo sandorio sudarymo metu neteisingos, įsipareigojimų turėjimas nedraudė sudaryti rinkoje įprastų sandorių, todėl pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu nebuvo.

Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, įmonės nemokumas pripažįstamas teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.66 straipsnis nereikalauja, kad įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą, sandorio sudarymo metu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Sprendžiant dėl UAB „Kasyba“ faktinio nemokumo ginčijamo sandorių sudarymo metu, t. y. 2009 m. vasario 2 d., buvo vertinama BAB „Kasyba“ bankroto bylos medžiaga. Ji patvirtina, jog įmonė jau 2008 metais veikė nuostolingai, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (14 416 231 Lt) viršijo pusę įmonės į balansą įtrauktos turto vertės (23 712 570 Lt) (t. 1, b. l. 30-32). Per pirmąjį 2009 m. ketvirtį įmonės turtas dar labiau sumažėjo iki 16 170 796 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 9 618 313 Lt. Šių finansinių duomenų fone 2009 m. vasario 2 d. sudarytas sandoris, kuriuo įmonė perleido savo reikalavimo teisę į skolininką, kreditoriui, akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Byloje pateikti kreditorių sąrašai, patvirtina, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė nevykdė įsipareigojimų valstybei, nedengė įsiskolinimų darbuotojams ir kitoms įmonėms, todėl užuot gavusi lėšas, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymams su visais kreditoriais, BAB „Kasyba“ ginčijamu sandoriu suteikė pirmenybę vienam iš jų – UAB „Mabilta“.

Vienu iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų atvejų, kreditorių teisių pažeidimas įžvelgiamas tuomet, jei nemoki įmonė suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad turtinės padėties sunkinimas, naujų įsipareigojimų prisiėmimas, turto perleidimas ir neatsiskaitymas su tiekėjais yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai nemokus skolininkas vienu ar kitu būdu atsiskaito su vienu kreditoriumi, pastarasis yra privilegijuojamas kitų kreditorių atžvilgiu ir pažeidžiami kreditorių visumos interesai, nes atsiskaitymui panaudotos lėšos galėjo būti skirtos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Apelianto teigimu, jo su AB „Kasyba“ ir UAB „Eika“ sudarytas sandoris priimtinas verslo praktikoje, nėra draudžiamas, be to, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas, net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nurodytais argumentais, tačiau visgi pabrėžia, jog sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu, dėl to apelianto argumentai, jog teismas nenurodė, kaip sudarytas sandoris paveikė įmonės mokumą, atmestini kaip neturintys reikšmės sprendžiamam klausimui, kadangi kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Nagrinėjamoje byloje sudarius ginčijamus sandorius ieškovui iš tiesų buvo panaikinta pareiga atsiskaityti su apeliantu UAB „Mabilta“, tačiau jis taip pat neteko ir galimybės gauti lėšas iš UAB „Eika“, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymui ne vien su apeliantu, bet ir su kitais kreditoriais. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, jog UAB „Kasyba“, būdamas sudėtingoje finansinėje situacijoje sudarydamas ginčijamą sandorį, kai tuo metu turėjo daugiau neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, suteikė apeliantui pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, negavo lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymams su visais kreditoriais ir taip pažeidė kitų kreditorių interesus.

Kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybe sudaryti sandorį gali būti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Neįrodžius šių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti šalims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčijamo sandorio privalomumo. Apelianto teigimu, jis buvo stambiausias AB „Kasyba“ kreditorius, su kuriuo įmonė atsiskaitė siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčijamu sandoriu AB „Kasyba“ perleido reikalavimo teisę į skolininką – UAB „Eika“ savo kreditoriui UAB „Mabilta“, taip AB „Kasyba“ atsisakė savo reikalavimo teisės į UAB „Eika“ 909 808 Lt sumai ir suteikė atsiskaitymo pirmenybę UAB „Mabilta“, nors jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti sandorį dėl tarpusavio atsiskaitymų, nebuvo, todėl negalima pripažinti, kad AB „Kasyba“ turėjo pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Mabilta“, kaip teigiama apeliaciniu skundu – stambiausias UAB „Kasyba“ kreditorius“, turėjo vykdytiną reikalavimą į AB „Kasyba“, nesudaro pagrindo teigti, jog ši aplinkybė AB „Kasybai“ kėlė neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Mabilta“ nebuvo stambiausias įmonės kreditorius (UAB „Mabilta“ reikalavimas AB „Kasyba“ siekė 525 237,10 Lt, tuo tarpu UAB „Hronas“ – 1 357536,47 Lt), antra - ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į AB „Kasyba“ turėjo ir kiti kreditoriai (t. 1, b. l. 38-39). Todėl, esant sudėtingai finansinei situacijai ir suėjusiems prievolių vykdymo terminams eilei kreditorių, AB „Kasyba“, tinkamai įgyvendinusi teisę į savo skolininką UAB „Eika“ ir atgavusi lėšas, privalėjo užtikrinti proporcingą įsiskolinimų dengimą visiems kreditoriams, o ne vienam iš jų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad AB „Kasyba“ privalėjo sudaryti šioje byloje ginčijamą sandorį.

Sprendžiant dėl sandorio šalių nesąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana sąlygos, pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Minėto straipsnio 7 dalis nustato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimo ir bylos medžiaga, kurį įrodo, jog AB „Kasyba“ vienintelis akcininkas buvo UAB „Mabilta“ (t. 1, b.l. 22 -24), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju UAB „Mabilta“ nesąžiningumas yra preziumuojamas. Apeliaciniu skundu ši nustatyta aplinkybė neginčijama, todėl plačiau apeliacinis teismas šios sandorio šalies nesąžiningumo nevertina. Apeliacinis teismas taip pat mano, jog AB „Kasyba“ buvo neabejotinai žinoma įmonės finansinė padėtis ir tai, jog 2009 m. vasario 2 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymas pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus, dėl ko AB „Kasyba“ nesąžiningumas taip pat laikytinas įrodytu.

Apeliantas pažymi, jog šiuo atveju ginčijamas trišalis sandoris, todėl siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, teismas privalėjo vertinti visų sandorio šalių, taigi ir UAB „Eika“ nesąžiningumą. Apeliacinis teismas pritaria šiam teiginiui, tačiau mano, jog bylos nagrinėjime nustatytų aplinkybių visuma įrodė, jog UAB „Eika“ nesielgė pagal įprastus jam, kaip verslininkui, nuolat sudarančiam sandorius, veiklos standartus, taip paneigdamas savo, kaip vienos iš ginčijamo sandorio šalies sąžiningumą. Byloje nepateikta duomenų, jog iki ginčijamų sutarčių sudarymo UAB „Eika“ domėjosi kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Nesant šių įrodymų teismas mano, jog atsakovas UAB „Eika“ neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko jo sąžiningumas ginčijamo sandorio sudarymo metu taip pat laikytinas paneigtu. Be to, jau vien faktas, jog AB „Kasyba“ pats tiesiogiai neatsiskaitė su apeliantu, o kaip atsiskaitymo būdą perleido jam reikalavimo teises į UAB „Eika“, turėjo sukelti šiai įmonei abejonių, dėl įmonės finansinės padėties, bei kreditorių teisių užtikrinimo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog visų ginčo sandorio šalių nesąžiningumas, kaip būtina actio Pauliana taikymo sąlyga šiuo atveju taip pat įrodytas.

Dėl restitucijos taikymo

Pirmosios instancijos teismas nustatęs visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu ir taikė restituciją: įpareigojo UAB „Mabilta“ sumokėti BAB „Kasyba“ naudai visą iš UAB „Eika“ gautą pinigų sumą, t. y. 909 808 Lt.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinktu restitucijos taikymo būdu, kadangi jo vertinimu, šiuo atveju šalys turėjo būti grąžintos į prieš sudarant sutartį buvusią padėtį. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Tačiau restitucijos taikymas bet kokiu atveju turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme (CK 6.145 str. 2 d.), todėl teismas, keisdamas restitucijos taikymą, gali perkelti reikalavimo teisę (ar skolą) kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-7-871/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-413/2007). Šiuo atveju ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, jog BAB „Kasyba“ nuginčytu sandoriu turėjo reikalavimo teisę į UAB „Eika“, tačiau ji vykdydama ginčo sandorio sąlygas BAB „Kasyba“ mokėtinas lėšas perleido UAB „Mabilta“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikydamas restituciją priteisė ginčo lėšas BAB „Kasyba“ naudai tiesiogiai iš UAB „Mabilta“. Tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžintini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-75/2001).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl actio Pauliana sąlygų visumos buvimo ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą. Tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė datą nuo kurios skaičiuotinas terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistu.

Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo išvados, dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip pažeidusio įmonės kreditorių teises, yra teisėtos ir pagrįstos, apeliacinio skundo argumentai dėl šio ginčo nagrinėjimui netaikytino Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo, nevertinami, kaip neturintys reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas nepateikė prašymo atlyginti jo patirtų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Artūras Driukas

                                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė

Egidijus Žironas