Civilinė byla Nr. e2-1307-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01608-2017-0 

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Insep“ nemokumo administratoriaus Romo Milašiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Insep“ nemokumo administratoriaus Romo Milašiaus prašymas dėl teismo nutarties nevykdymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Insep“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Insep“ nemokumo administratorius kreipėsi į atsakovės nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas pakartotinai išreikalauti iš buvusio bankrutavusios UAB „Insep“ vadovo 2013–2017 metų finansinių atskaitomybių dokumentus ir skirti jam maksimalią 2 896 Eur baudą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi už pareigos perduoti teismo paskirtam administratoriui visus įmonės dokumentus nevykdymą M. L. (M. L.) paskyrė 200 Eur baudą. Per praėjusį 3 metų laikotarpį nuo baudos skyrimo M. L. neperdavė administratoriui nė vieno papildomo dokumento ir iki šiol neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą atmetė.

3.       Teismas, įvertinęs į tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AATVNVT) išvadoje konstatuota, jog pats administratorius pažeidė dokumentų priėmimo iš buvusio administruojamos įmonės vadovo tvarką, padarė išvadą, kad yra nepaneigtas buvusio vadovo M. L. tvirtinimas, jog visus BUAB „Insep“ apskaitos dokumentus jis perdavė nemokumo administratoriui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo kaltinti buvusio įmonės vadovo dėl ne visų BUAB „Insep“ apskaitos dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui, kadangi pastarasis netinkamai organizavo jų perėmimą ir apsaugą dvejus metus po dokumentų perėmimo. Dėl šių priežasčių teismas nemokumo administratoriaus prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ir baudos skyrimo atmetė.

4.       Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės administratoriui taip pat atsiranda prievolių, susijusių su įmonės apskaitos tvarkymu, mokestinių prievolių vykdymu. Nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento bankrutuojančios įmonės administratorius yra vienintelis įmonės vadovas, kuris atsako taip pat ir už apskaitos įmonėje tvarkymą bei kitus su tuo susijusius klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą ir įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, už finansinės atskaitomybės bei kitų apskaitos dokumentų ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymą atsakingas bankrutuojančios įmonės administratorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2014). Vadinasi, ir prarastų dokumentų atkūrimu privalo pasirūpinti nemokumo administratorius.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovės bankrutavusios UAB „Insep“ nemokumo administratorius Romas Milašius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakartotinai išreikalauti iš vienintelio buvusio įmonės vadovo M. L., pateikti iki šiol nepateiktus visus finansinių atskaitomybių dokumentus už 2013–2017 metus; pastarajam nepateikus dokumentų skirti jam 2 896 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Teismo tvirtinimas, kad administratoriui perduoti visi dokumentai, yra klaidingas.

5.2.       Administratorius pirminio dokumentų akto nepasirašė, nes buvo akivaizdu, kad perduodami dokumentai neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų. Vėliau, atlikus perskaičiavimus, tas faktas pasitvirtino ir buvo nustatyta, kad akte Nr. 1 atsakovas neteisingai nurodė, jog perduoda 3 358 dokumentus, o realiai buvo perduoti 7 343 dokumentai. Tinkamai įformintas ir 2019 m. lapkričio 27 d. pasirašytas aktas Nr. 3 yra byloje. Byloje nėra duomenų, kad parašo ant akto Nr.1 nebuvimas turėjo įtakos bylos eigai.

5.3.       Atsakovas nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, kodėl įmonei privalomos finansinės atskaitomybės už 2013–2017 metus nebuvo sudarytos ir nėra iki šiol pateiktos nei Juridinių asmenų registrui, nei administratoriui, nei teismui. Teismas skundžiamoje nutartyje visus išvardytų įstatymų nuostatų pažeidimus laikė mažareikšmiais ir dėl jų net nepasisakė.

5.4.       Joks įstatymas neapibrėžia laiko, per kurį administratorius, priėmęs atsakingam saugojimui dokumentus, kurie neatitinka Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V-117 nustatytos tvarkos, privalo pasirašyti dokumentų priėmimo–perdavimo aktą. Byloje nėra įrodymų, kad 2017 m. lapkričio 22 d. akte Nr. 1 įvardyti dokumentai yra prarasti. Maža to, administratorius savo sąskaita sutvarkė pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro reikalavimus iš UAB „Insep“ priimtus atsakingam saugojimui dokumentus, nors tai padaryti privalėjo atsakovas. Finansinė atskaitomybė buvo vedama aplaidžiai, o už tai visa atsakomybė tenka atsakovui, nors atsakomybę byloje už atsakovo netinkamus veiksmus teismas neteisėtai perkelia administratoriui.

5.5.       Teismas nenurodė, koks įstatymas įpareigoja nemokumo administratorių sudaryti įmonei privalomą finansinę atskaitomybę už ketverius iki bankroto bylos iškėlimo veiklos metus (2013–2017 m.). Visos po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo privalomos ataskaitos yra administratoriaus laiku pateiktos ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nurodytoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas

6.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas išreikalauti iš buvusio bankrutavusios UAB „Insep“ vadovo finansinės atskaitomybės dokumentus ir skirti jam baudą.

7.       Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 31 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. 

8.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

9.       Nei CPK, nei JANĮ nėra nustatyta, kad nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas išreikalauti iš buvusio įmonės vadovo (įpareigoti jį pateikti) tam tikrus įmonės dokumentus ir (ar) skirti jam baudą, būtų skundžiama apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nei nutartys, kuriomis teismas atsisako išreikalauti iš buvusio įmonės vadovo dokumentus, nei nutartys, kuriomis teismas atsisako paskirti buvusiam įmonės vadovui baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos neįvykdymą, neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017, 25, 34 punktą).

10.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka.

11.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

12.       Kadangi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos atskiruoju skundu teismo nutarties ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka – apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Insep“ nemokumo administratoriaus Romo Milašiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė